Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Azov“ kariai grįžta ginti Mariupolio: ką tai reiškia
14:49 Atnaujinta 15:04
„Azov“ korpusas pranešė, kad grįžta į Mariupolį. Pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios jis smūgiuoja Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikiniams Mariupolio ir jo apylinkių veikimo zonoje iš oro.
Kaip teigiama Ukrainos nacionalinės gvardijos 1-ojo korpuso „Azov“ pareiškime, brigados pilotai patruliuoja kelius 160 km gilumoje nuo fronto linijos.
Jie atkreipė dėmesį, kad rusai naudoja Ukrainos kelius mieste, kad perkeltų personalą ir techniką. Nurodoma, kad būtent šie maršrutai dabar yra pulko žvalgybos ir smogiamųjų kompleksų dėmesio centre.
„Azov“ korpusas toliau kuria „sanitarinę zoną“ Rusijos logistikai. Smūgių gylis didės“, – pabrėžiama pranešime.
„Azov“ jau patruliuoja gimtąjį Mariupolį. Kol kas iš dangaus. Bet bus daugiau“, – teigiama jų įraše platformoje „Telegram“.
2014 m. gegužę „Azov“ susikūrė kaip nedidelis savanorių būrys – vos keliasdešimt žmonių, neturinčių sistemingos kovinės patirties, kurie nusprendė sustabdyti prorusiškas pajėgas, siekiančias užimti Rytų Ukrainą. Per kelis mėnesius šis būrys išaugo į pulką, o vėliau tapo oficialia Ukrainos Nacionalinės gvardijos dalimi.
2023 m., po plataus masto Rusijos invazijos, „Azov“ buvo išplėstas iki brigados – tai reiškia, kad šis dalinys susidėjo iš kelių tūkstančių kovotojų. Iki 2025 m. jo pagrindu buvo suformuotas visas korpusas – operatyvinis-taktinis junginys, sudarytas iš kelių brigadų.
2022 m. „Azov" kovotojai buvo vieni iš paskutiniųjų Mariupolio gynėjų. 86 pasipriešinimo dienos, kai paskutinė tvirtovė – „Azovstal“ plieno gamykla – buvo visiškai apsupta. Būtent tada pavadinimas „Azov“ ėmė kasdien šmėžuoti pasaulio žiniasklaidoje. Šis dalinys tapo ne tik Ukrainos pasipriešinimo, bet ir pačios ištvermės bei drąsos simboliu.
Tuo tarpu rusai toliau bando įsitvirtinti Mariupolyje pasinaudodami nauja infrastruktūra. Anksčiau pranešta, kad vadinamoji Donecko liaudies respublikos valdžia planuoja iki 2026 m. vasaros paleisti tiesioginį traukinį tarp Mariupolio ir Donecko.
Oficialus pretekstas – „pasirengimas kurortiniam sezonui“, tikrasis tikslas – logistikos koridorius kariuomenei perkelti ir turtui išvežti.
Latvija: Rėzeknės naftos produktų saugyklai ketvirtadienį smogė du dronai
18:10
Latvijos policija penktadienį informavo tyrimo metu nustačiusi, kad vakar į naftos produktų saugyklą Rėzeknėje iš tikrųjų rėžėsi du dronai.
Po ketvirtadienį Rėzeknės naftos saugykloje įvykusio incidento su dronais pareigūnai pradėjo baudžiamąjį procesą dėl nusikaltimų valstybei.
Tyrimo metu policija nustatė, kad į naftos produktų saugyklą pataikė du dronai.
Baudžiamoji byla tolesniam tyrimui perduota Valstybės saugumo tarnybai.
Policija ragina gyventojus, turinčius vaizdo įrašų, nuotraukų ar kitų įrodymų, neskelbti jų socialiniuose tinkluose ir susisiekti su Valstybės saugumo tarnyba. Visa tokia medžiaga analizuojama kartu su institucijoms jau prieinama informacija ir gali būti naudinga tolesniam tyrimui.
Pareigūnai dar kartą pabrėžia, kad radę įtartiną droną ar jo nuolaužas, gyventojai turėtų nedelsdami skambinti numeriu 112 ir jokiu būdu nesiartinti prie drono ar jo nuolaužų.
Kaip rašė BNS, anksti ketvirtadienį į Latvijos oro erdvę iš Rusijos įskrido keli dronai. Tuo metu turėtais duomenimis, bent vienas iš dronų nukrito Rėzeknėje ir apgadino naftos saugyklą. Manyta, kad antras dronas galėjo nukristi atokesnėje vietoje. Dar vienas dronas paliko Latvijos oro erdvę.
Ludzos, Balvų ir Rėzeknės apylinkių gyventojai į savo mobiliuosius telefonus buvo gavę įspėjimus apie grėsmę oro erdvėje.
Penktadienį Latvijoje buvo atnaujinta antrojo nukritusio drono paieška.
Trigubas smūgis: po galingos atakos – virš Permės pakibo juodų dūmų stulpas
16:26
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį patvirtino, kad buvo surengtas trečias smūgis naftos perdirbimo gamyklai „Permnefteorgsintez“ ir naftos perpumpavimo stočiai Permės mieste, Rusijoje.
Platformoje „Telegram“ SBU nurodė, kad praėjusią naktį SBU specialiųjų operacijų centro „Alfa“ specialistai atakavo naftos perdirbimo gamyklą „Lukoil-Permnefteorgsintez“ ir linijinę gamybos ir dispečerinę stotį „Perm“.
Abu taikiniai yra daugiau nei už 1500 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
„Ši naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, aprūpinanti degalais tiek civilinį sektorių, tiek Rusijos kariuomenės poreikius“, – pabrėžiama pranešime.
„Perm“ priklauso bendrovei „Transneft“ ir yra strategiškai svarbus Rusijos pagrindinės naftos transportavimo sistemos mazgas. Per šią stotį nafta paskirstoma keturiomis kryptimis, įskaitant Permės naftos perdirbimo gamyklą.
Nurodoma, kad naftos perdirbimo gamykloje „Permnefteorgsintez“ užsidegė viena iš įrenginių, kuris yra pagrindinis pirminio naftos perdirbimo mazgas. Naftos perpumpavimo stotyje buvo pažeistas vienas iš rezervuarų.
Balandžio pabaigoje Ukrainos specialiosios tarnybos surengė pirmuosius smūgius prieš objektus Permėje, kurių rezultatas – apgadinta vienos didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų – „Lukoil-Permnefteorgsintez“ – infrastruktūra.
Gegužės 7 d. dieną Permėje vėl griaudėjo sprogimai. Buvo užpulta įmonė „Lukoil-Permnefteorgsintez“. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad tai yra „tolimojo nuotolio Ukrainos sankcijos“, nukreiptos į giliai užnugaryje esančius Rusijos objektus, susijusius su Rusijos karine pramone, karine infrastruktūra ir agresijos finansavimu.
Zelenskis: Rusija yra „atnaujinta nacizmo versija“
16:09
Praėjus 81 metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Ukraina vėl yra priversta stoti prieš visišką blogį, o šį blogį – atnaujintą nacizmo versiją – šiandien įkūnija Rusija, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai rašo portalas „Ukrainska Pravda“.
V.Zelenskio kreipimasis paskelbtas Atminimo ir pergalės prieš nacizmą dieną, kuri visoje Europoje minima gegužės 8-ąją.
„Deja, po 81 metų mes vėl esame priversti stabdyti blogį – blogį, kuris yra toks pat absoliutus. Blogį, kuris neatneša nieko kito, tik griuvėsius ir prievartą. Blogį, pagrįstą panašia priešiškumo ideologija. Atnaujintą nacizmo versiją su žyma: „pagaminta Rusijoje“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Maskvoje Rusija skubiai dislokuoja papildomas pajėgas kovai su Ukrainos dronais
15:47
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija dislokuoja papildomas pajėgas kovai su Ukrainos dronais, konkrečiai Maskvoje ir Krasnodaro krašte.
Apie tai generolas paskelbė platformoje „Telegram“, remdamasis karinės žvalgybos ataskaitos rezultatais.
Pasak jo, Rusija didina smogiamųjų dronų su turboreaktyviniais varikliais tiekimą kariuomenei ir 2026 m. planuoja pagaminti 7,3 mln. pirmojo asmens dronų (FPV) dronų bei 7,8 mln. kovinių dalių įvairių tipų bepiločiams orlaiviams.
„Mes tai matome, analizuojame ir atsižvelgiame į tai savo planuose“, – pridūrė jis.
O.Syrskis nurodė, kad tuo pačiu metu rusai skubiai, neatsižvelgdami į patvirtintus planus, dislokuoja dar keturis pulkus, 24 divizijas ir 162 baterijas, skirtas kovai su Ukrainos smogiamaisiais dronais.
Pasak ginkluotųjų pajėgų vado, pirmiausia rusai stiprina pakopinę oro gynybą virš Maskvos ir Krasnodaro krašto.
„Iš esmės rusai plečia savo bepiločių orlaivių pajėgas, kopijuodami Ukrainos sprendimus – techninius, taktinius ir organizacinius. Tas pats pasakytina ir apie elektroninės kovos priemonių naudojimą pasienio regionuose“, – pažymėjo jis.
Jo teigimu, šioje srityje Ukraina ir toliau išlaiko iniciatyvą bei diktuoja tempą, o jos pranašumas FPV dronų srityje didėja.
„Nuo gruodžio jau penktą mėnesį iš eilės vien tik Ukrainos gynybos pajėgų dronų padaliniai sunaikina daugiau okupantų, nei Rusija spėja mobilizuoti į savo kariuomenę“, – pabrėžė generolas.
O.Syrskis nurodė, kad vien balandžio mėnesį Ukrainos dronų kompleksai: įvykdė beveik 357 tūkst. kovinių užduočių; sunaikino daugiau nei 160,7 tūkst. patvirtintų taikinių – tai 2 proc. daugiau nei kovo mėnesį;
Jis teigė, kad taip pat buvo sunaikinta daugiau nei 7,7 tūkst. priešo bepiločių atakos orlaivių pilotų pozicijų ir vidutinio nuotolio priemonėmis 20–250 km atstumu sunaikinti 424 priešo objektai.
Zelenskis: artimiausiomis savaitėmis Ukrainoje laukiami Trumpo pasiuntiniai
14:00
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis šalyje tikimasi sulaukti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių.
Vizito tikslas – atnaujinti derybas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą užbaigimo.
„Deriname būtinų vizitų tvarkaraštį ir amerikiečių prezidento atstovų laukiame pavasario ir vasaros sandūroje“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime rašė V.Zelenskis.
Kremlius gali griebtis branduolinės raketos bandymo Pergalės dieną
13:14
Panašu, kad Rusija ruošiasi rizikingam savo galingiausios branduolinį užtaisą galinčios nešti tarpžemyninės balistinės raketos bandymui Pergalės dieną, norėdama pademonstruoti savo jėgą. Taip būtų nepaisoma virtinės techninių problemų ir bent vienos katastrofiškos nesėkmės per ankstesnius sistemos paleidimus, skelbia „TVP World“.
Šią savaitę Rusija išleido NOTAM (pranešimus, įspėjančius pilotus apie laikinus pavojus arba ribotą oro erdvę), kurie apima teritorijas, susijusias su ankstesniais tarpžemyninės balistinės raketos RS-28 „Sarmat“ bandymais, įskaitant zonas Barenco ir Karos jūrose, Kuros bandymų poligoną Kamčiatkoje ir Dombarovskio paleidimo zoną Orenburgo regione.
Analitikai: ruošiamasi paleisti „Sarmat“ raketą
Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto analitikas Pavelas Podvigas ir Etienne'as Marcusas iš Prancūzijos strateginių studijų fondo teigė, kad šie apribojimai aiškiai rodo, jog ruošiamasi paleisti „Sarmat“.
„Paleidimas gali įvykti prieš pat gegužės 9-ąją, Rusijoje itin simbolinę datą, kai minima Pergalės diena, arba per ją“, – rašė E.Marcusas.
Pergalės diena, skirta sovietų pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare paminėti, yra viena svarbiausių Rusijos patriotinių švenčių ir paprastai pažymima dideliu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje.
Tačiau baiminantis Ukrainos bepiločių atakų, Kremlius šiemet sumažino sunkiosios karinės technikos demonstravimą, didindamas spaudimą karinę jėgą projektuoti kitur.
E.Marcusas sakė, kad Rusijos vadovai gali siekti „pademonstruoti savo jėgą bandydami paleisti galingiausias tarpžemynines balistines raketas“.
Bandymas nepavyko
Liepos mėn., remiantis komercinių palydovų nuotraukomis ir nepriklausomų analitikų duomenimis, pranešta, kad „Sarmat“ bandymas nepavyko praėjus kelioms sekundėms po paleidimo, o netoli vietos liko didelis krateris ir bespalvių dūmų pliūpsnis.
Kitas bandymas 2024 m. rugsėjį baigėsi didele nesėkme, kuri sunaikino raketos bandomąjį bunkerį Plesecko kosmodrome.
„Todėl labai keista, kad Rusija rizikuotų patirti dar vieną didelį rezonansą sukėlusią nesėkmę“, – rašė E.Marcusas.
Rusija raketą „Sarmat“ kuria nuo 2010-ųjų pradžios, kad pakeistų senstančią sovietinių laikų raketą R-36M2 „Voevoda“, NATO vadinamą „Satan“ („Šėtonu“).
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas iš pradžių žadėjo, kad ji bus pradėta naudoti apie 2018-2020 m., tačiau programa ne kartą buvo atidėta dėl techninių nesėkmių ir gamybos sunkumų, o atvirų šaltinių analitikai teigia, kad vis dar nėra aiškių įrodymų apie visišką operatyvinį panaudojimą.
Putinas negalės net pasigirti: Pergalės parade – nauji draudimai
12:54
Kremlius atšaukė užsienio spaudos atstovų akreditaciją į gegužės 9 d. paradą Maskvoje. Renginį nušvies tik Rusijos žiniasklaida, skelbia „Der Spiegel“.
Pasak laikraščio, Kremlius telefonu atšaukė anksčiau išduotus leidimus dirbti. Leidimus atsisakyta išduoti ne tik „Spiegel“ redakcijai, bet ir daugeliui kitų svarbių užsienio žiniasklaidos priemonių, įskaitant ARD, ZDF, „Sky“, agentūrai AFP, Italijos kanalui Rai ir Japonijos NHK.
Vienas Kremliaus pareigūnas „Spiegel“ paaiškino tokio sprendimo priežastį: „Dėl esamos padėties buvo pakeistas parado nušvietimo formatas. Todėl užsienio žiniasklaidai, kuriai jau buvo suteikta akreditacija, nebeleidžiama dalyvauti.“
Žiniasklaidos atstovams buvo pasakyta, kad dabar „leidžiama dalyvauti tik Rusijos žiniasklaidai“.
Kaip pažymi „Der Spiegel“, tai pirmas kartas gegužės 9 d. parade, kai užsienio žiniasklaida iš pradžių gavo Kremliaus akreditaciją, tačiau vėliau ji buvo panaikinta.
Kas žinoma apie paradą Maskvoje
Šiemet Rusija 81-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines minės menkesniu formatu.
Gegužės 9 d. Maskvoje vyksiantis karinis paradas bus surengtas be tradicinio šarvuočių demonstravimo. Raudonąja aikšte praeis tik pėsčiųjų karių kolonos.
Į paradą atvyks keli užsienio valstybių vadovai, tačiau dauguma jų – iš nepripažintų subjektų arba posovietinės erdvės, tarp jų ir autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.
Be to, mobiliojo ryšio operatoriai maskviečiams išsiuntė pranešimus su įspėjimu: gegužės 5-9 d. gali būti mobiliojo interneto ir SMS žinučių sutrikimų, skelbia RBK.
Tuo tarpu aneksuotame Kryme rusai nusprendė gegužės 9 d. nerengti karinio parado ir kitų masinių renginių. Be to, bent 15 Rusijos regionų oficialiai atsisakė rengti Pergalės dienos paradus.
Fico į Maskvą veža staigmeną: Putinui turi žinutę nuo Zelenskio
12:09 Atnaujinta 15:50
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico savo vizito Maskvoje metu turi planą perduoti Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui žinutę nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pranešė Slovakijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Rastislavas Hovanecas.
Jo teigimu, R.Fico taip pat gali gauti iš V.Putino informacijos apie tai, kaip Kremlius mato karo pabaigos perspektyvas.
„Manau, kad dabar būtina bendrauti su visomis konflikto šalimis, o Europos politikai turi pasirūpinti, kad būtų prie derybų stalo, kur bus sudarytas taikos susitarimas“, – pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Jis pridūrė, kad pastaruoju metu vis daugiau politikų Europoje, ypač Vakarų Europoje, palaiko idėją pradėti derybas su V.Putinu dėl karo.
R.Fico vizitas į Maskvą numatytas gegužės 9 d. Tikimasi, kad premjeras susitiks su V.Putinu, tačiau ministras pirmininkas kariniame parade nedalyvaus.
Anksčiau R.Fico pareiškė, kad, nepaisant jo ir V.Zelenskio skirtumų kai kuriais klausimais, abi pusės yra suinteresuotos išsaugoti draugiškus santykius tarp Ukrainos ir Slovakijos.
Be to, po rinkimų Vengrijoje, kuriuos laimėjo Viktoro Orbano oponentas Peteris Magyaras, R.Fico netikėtai pareiškė, kad Slovakija remia Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare.
Ką sako Kyjivas
Ukrainos prezidento kanceliarija sureagavo į pranešimus žiniasklaidoje apie planuojamą perduoti R.Fico žinutę nuo V.Zelenskio.
Kaip pažymėjo Ukrainos prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas, V.Zelenskis ir Slovakijos premjeras kalbėjosi „dėl diplomatinių pozicijų ir perspektyvų“.
„Konkrečiai, ministras pirmininkas Fico paklausė: koks yra Ukrainos požiūris? Prezidentas atsakė, kad mes norime karo pabaigos, mums reikia tinkamų sprendimų šiam klausimui, ir Ukraina yra pasirengusi susitikti lyderių lygiu reikšmingu formatu, kad būtent tokie sprendimai būtų rasti. Ministras pirmininkas Fico tikriausiai perduos šią žinią“, – svarstė D.Lytvynas.
Nukritus dronui kilo miško gaisras netoli Černobylio
11:49 Atnaujinta 12:38
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad penktadienį Černobylio atskirties zonoje kilo didelis miško gaisras, išvakarėse netoli neveikiančios atominės elektrinės nukritus dronui.
„Gegužės 8 dienos 10 val. (vietos ir Lietuvos laiku) apytikslis gaisro plotas buvo apie 1,1 tūkst. hektarų“, – teigė Černobylio gamtos draustinis, prižiūrintis 1986 metų Černobylio branduolinės katastrofos vietą.
Draustinis pridūrė, kad radiacijos lygis „neviršija normos“.
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtoje nuotraukoje matyti iš teritorijos, kurios dalis dėl didelio radioaktyvumo yra uždaryta visuomenei, į dangų kylantis didelis baltų dūmų stulpas.
Teritorija aplink Černobylio atominę elektrinę iš esmės yra apleista nuo 1986-ųjų, kai jėgainėje įvyko katastrofiška avarija.
Gaisras kilo ketvirtadienį „dėl drono sudužimo“, pranešė tarnyba, tačiau drono kilmės nenurodė.
Kyjivas ne kartą kaltino Maskvą neatsakingai puolant jo branduolinius objektus, įskaitant Černobylio kompleksą.
Pernai Rusijos dronas pramušė skylę viename iš radiacinių gaubtų, dengiančių per 1986 metų katastrofą sprogusį reaktorių.
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad gelbėtojai stengiasi užkirsti kelią tolesniam ugnies plitimui.
„Dėl stiprių vėjo gūsių gaisras sparčiai plinta teritorijoje, apimdamas naujus miško plotus, – teigiama pranešime. – Situaciją komplikuoja sausi orai, stiprus vėjas ir minų pavojus tam tikrose teritorijos dalyse, o tai gerokai riboja gesinimo darbų galimybes.“
2020 metais Černobylio draudžiamoje zonoje kilę miškų gaisrai truko kelias savaites ir sukėlė foninės radiacijos šuolį.
Praėjusį mėnesį Ukraina paminėjo 40-ąsias Černobylio katastrofos metines.
Ukraina aptalžė Rusijos naftos perdirbimo gamyklą ir gynybos technologijų centrą
11:46
Ukrainos pajėgos gegužės 8-osios naktį surengė ataką prieš svarbius Rusijos karinės pramonės objektus, smogdama naftos perdirbimo gamyklai ir gynybos technologijų centro filialui, remdamasis Rusijos „Telegram“ kanalais, praneša portalas „The Kyiv Independent“.
Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti gaisras Jaroslavlio mieste esančioje naftos perdirbimo gamykloje „Slavneft-YANOS“.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ patvirtino, kad Ukrainos pajėgos įvykdė tolimojo nuotolio ataką prieš naftos objektą Rusijos Jaroslavlio mieste.
Vėliau ryte sprogimai griaudėjo Rostove prie Dono. Pranešama, kad Ukrainos kariuomenė šiame mieste atakavo pramoninę zoną.
Pranešta apie gaisrus dažų gamykloje „Empils“ bei mokslinio ir techninio centro „Radar“ filiale. „Radar“ yra su Rusijos gynybos ministerija susijusi mokslinių tyrimų ir gynybos technologijų bendrovė, kurianti pažangias radiolokatorių sistemas.
„The Kyiv Independent“ kol kas negalėjo patikrinti šių pranešimų.
Tuo metu Rusijos transporto ministerija platformoje „Telegram“ pranešė, kad po drono smūgio oro navigacijos objekto administraciniam pastatui Rostove prie Dono buvo sustabdytas 13 Rusijos pietuose esančių oro uostų darbas.
Jaroslavlis yra maždaug už 700 kilometrų nuo Ukrainos sienos ir už maždaug 230 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos. Rostovas prie Dono yra Rusijos pietuose, maždaug už 230 kilometrų nuo fronto linijos Ukrainoje.
