Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Smogia už 100 km nuo fronto: analitikai įvertino naują Ukrainos strategiją
18:28
Ukrainos pajėgos vykdo žvalgybą ir trikdo Rusijos sausumos komunikacijos bei tiekimo linijas okupuotame Mariupolyje ir jo apylinkėse Donecko srityje, kuris yra maždaug už 105 kilometrų nuo fronto linijos, savo naujausiose ataskaitoje rašo Karo tyrimų institutas (ISW).
Anot analitikų, tai rodo sustiprėjusius Ukrainos pajėgumus intensyvėjančio vidutinio nuotolio smūgių kampanijos kontekste.
Ukrainos „Azov“ korpusas penktadienį pranešė smogęs Rusijos kariniams taikiniams netoli okupuoto Mariupolio ir trikdantis Rusijos logistiką iki 160 kilometrų gylyje nuo dronų operatorių pozicijų.
ISW analitikai atkreipė dėmesį į naują geolokuotą vaizdo įrašą kuriame matyti, kaip Ukrainos dronai smogia į rusišką sunkvežimį greitkelyje, esančiame 95 km nuo fronto linijos.
Be to, Ukrainos dronai buvo pastebėti Mariupolyje ir palei greitkelį, vedantį į okupuotas Zaporižios ir Chersono sričių teritorijas.
Analitikai pabrėžė, kad būtent šie maršrutai yra kritiškai svarbūs rusų pajėgims, nes vienas greitkelis aprūpina Rusijos pajėgas, besiveržiančias į Donecko srities šiaurę, o kiras užtikrina logistiką kariams Orichivo ir Dniepro upės kairiojo kranto kryptimi.
Anot analitikų, Ukrainos gebėjimas dronais atakuoti judančius taikinius daugiau kaip už 100 kilometrų nuo fronto linijos teritorijose, kuriose rusai iki šiol logistiką vykdė beveik be trikdžių, gali reikšmingai apsunkinti Rusijos kariuomenės aprūpinimą. Tai silpnintų Rusijos galimybes vykdyti puolimą ir gintis nuo galimų Ukrainos kontratakų.
Nuo 2025 metų gruodžio pabaigos Ukrainos pajėgos aktyvina vidutinio nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos sausumos komunikacijos linijas ir karinius objektus okupuotose teritorijose. Nuo 2026 metų kovo tokių atakų intensyvumas ir dažnumas pastebimai išaugo, ir tikėtina, kad ši tendencija tęsis, pažymi ISW.
Sustiprintos ir nuoseklios Ukrainos operacijos operatyviniame gylyje ateityje gali paremti Ukrainos kontratakas – panašiai kaip kontrpuolimai, leidę 2025 metų lapkritį išlaisvinti didelę Kupjansko dalį ir daugiau kaip 400 kvadratinių kilometrų teritorijos pietinėje Dnipropetrovsko srityje 2026 metų pradžioje.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
09:02
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Putinas pareiškė manąs, kad karas Ukrainoje netrukus baigsis
23:18
Šeštadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė manąs, kad visapusiškas karas Ukrainoje netrukus baigsis, rašo „Kyiv Independent“.
„Manau, kad (karas Ukrainoje) artėja prie pabaigos“, – sakė jis žurnalistams per spaudos konferenciją Kremliuje po Pergalės dienos minėjimo.
V.Putinas apkaltino Vakarų valstybes karo su Rusija eskalavimu, teigdamas, kad „Vakarų elitų globalistinis sparnas kovoja prieš mus per ukrainiečių rankas“.
Pagal V.Putino apibūdinimą, būtent Vakarai, o ne Rusija, įklimpę Ukrainoje, nesugebėję užsitikrinti greitos pergalės.
„Pirmiausia jie tikėjosi – kaip mes puikiai žinome – triuškinančio Rusijos pralaimėjimo ir jos valstybingumo žlugimo per kelis mėnesius“, – sakė jis.
„Bet tada jie įstrigo šioje duobėje, ir dabar tiesiog negali rasti iš jos išeities – tai ir yra problema.“
Leidinys pastebi, kad būtent Rusija yra įstrigusi penkerių metų kare, kasdien patirdama milžiniškus karių nuostolius ir nesugebėdama pasiekti savo pagrindinių karinių tikslų.
Rusijos lyderis taip pat sakė, kad būtų pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelensky trečiojoje šalyje – tai nukrypimas nuo jo įprasto kvietimo priimti Ukrainos prezidentą Maskvoje.
Toks susitikimas būtų skirtas tik susitarimui pasirašyti ir užbaigti, o ne deryboms tęsti, paaiškino V.Putinas.
Anksčiau tą pačią dieną prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas dar kartą pakartojo Kremliaus nuolatinį kvietimą V Zelenskiui susitikti su V.Putinu Rusijos sostinėje. V.Zelenskis ne kartą sakė, kad yra pasirengęs susitikti su V.Putinu bet kuriame mieste, kuris nėra įsitraukęs į visapusišką karą.
V.Putinas taip pat sakė, kad galbūt būtų pasirengęs susitikti su Europos lyderiais, ypač su tais, kurie nešmeižė Rusijos, siekdamas derėtis dėl karo pabaigos.
Jo komentarai pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai, kaip praneša „Financial Times“, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pasakė, kad ES lyderiai pradėjo ruoštis deryboms su V.Putinu.
Kremlius: Slovakijos premjeras Putinui neperdavė jokios žinios nuo Zelenskio
21:05
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico per gegužės 9-ąją Maskvoje vykusį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neperdavė jokių „žinių“ nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, žurnalistams pareiškė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
R.Fico buvo vienintelis Europos Sąjungos (ES) lyderis, apsilankęs Maskvoje per Rusijos Pergalės dienos iškilmes, nors jis nedalyvavo parade Maskvos centrinėje Raudonojoje aikštėje.
Vienas Slovakijos aukšto rango pareigūnas anksčiau teigė, kad R.Fico per susitikimą su Rusijos lyderiu galėtų perduoti V.Putinui Ukrainos prezidento žinią.
J.Ušakovas tvirtino, kad nieko panašaus neįvyko, nors pripažino, kad R. Fico per pokalbį su V.Putinu aptarė savo neseniai įvykusius susitikimus su V.Zelenskiu.
„Ministras pirmininkas informavo mūsų prezidentą ir mūsų delegaciją, kad jis prieš keletą dienų iš tiesų susitiko su Zelenskiu“, – sakė J.Ušakovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
„Zelenskis su juo pasidalijo savo vertinimu dėl dabartinės padėties Rusijos ir Ukrainos (karo) kontekste. Tačiau Zelenskis per jį neperdavė jokių žinučių. Paaiškėjo, kad Fico tiesiog gana išsamiai papasakojo, apie ką kalbėjosi su Zelenskiu“, – sakė patarėjas.
J.Ušakovas teigė, kad R.Fico ir V.Putinas aptarė „Ukrainos klausimą“, taip pat „daugelį kitų temų“.
Lyderiai, kaip pranešama, aptarė Rusijos ir Slovakijos santykius, įskaitant energijos tiekimą ir dvišalės tarpvyriausybinės bendradarbiavimo komisijos, kuri neveikia nuo 2021 metų, veiklos atnaujinimą.
R.Fico V.Putinui sakė, kad Rusija ir Slovakija „negali apsiriboti bendradarbiavimu vien tik energetikos sektoriuje“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Prieštaringai vertinamas R.Fico vizitas į Maskvą įvyko po kelių jo susitikimų su V.Zelenskiu, įskaitant gegužės 4-ąją Jerevane įvykusį asmeninį susitikimą su Ukrainos prezidentu.
R.Fico vizitas sulaukė kritikos iš Europos lyderių ir Slovakijos opozicijos.
„Nėra jokios normalios, teisėtos priežasties, kodėl Robertas Fico turėtų praleisti šią dieną Maskvoje“, – šeštadienį pareiškė Slovakijos parlamentaras Michalas Šimečka, kurį citavo Slovakijos naujienų portalas „Aktuality“.
Rusija ir Ukraina apsikeitė kaltinimais dėl paliaubų pažeidimų
20:22 Atnaujinta 21:06
Rusija ir Ukraina šeštadienį apsikeitė kaltinimais dėl tarpininkaujant JAV sutartų trijų dienų paliaubų, kurias paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas, pažeidimų, tačiau apie didelius smūgius kol kas nepranešė nė viena iš kariaujančių šalių.
„Nuo dienos pradžios agresoriaus surengtų atakų skaičius pasiekė 51-ą“, – pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad nuo penktadienio 18 val. (vietos ir Lietuvos laiku) Rusija paleido vos 44 dronus – tai vienas mažiausių skaičių pastaraisiais mėnesiais.
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad, „nepaisant paliaubų paskelbimo, Ukrainos ginkluotos grupuotės surengė atakas, naudodamos dronus ir artileriją prieš mūsų pajėgų pozicijas“.
Tikslaus pažeidimų skaičiaus šeštadienį ministerija nenurodė.
Abiem šalims tęsiant dronų smūgius, buvo pranešta apie žuvusiuosius ir sužeistuosius.
Ukrainos Zaporižios bei Dnipropetrovsko srityse per Rusijos dronų smūgius žuvo du civiliai, o dar trys buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Rusijos vakarinėje Belgorodo srityje per Ukrainos dronų smūgius buvo sužeisti trys žmonės, teigė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Per Rusijos Pergalės dienos paradą Raudonojoje aikštėje nebuvo užfiksuota jokių išpuolių.
JAV prezidentas vėlai penktadienį paskelbė, kad nuo šeštadienio tarp Ukrainos ir Rusijos įsigalioja trijų dienų paliaubos, ir pareiškė tikįs, kad tai padės pasiekti ilgalaikį susitarimą dėl Maskvos karo užbaigimo.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Rusijos ir Ukrainos Kare bus TRIJŲ DIENŲ PALIAUBOS (gegužės 9, 10 ir 11 dienomis)“, – parašė D.Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Šį prašymą tiesiogiai pateikiau aš pats ir labai vertinu tai, kad prezidentas Vladimiras Putinas ir prezidentas Volodymyras Zelenskis su juo sutiko“, – pažymėjo JAV prezidentas.
„Tikėtina, tai bus labai ilgo, mirtino ir sunkiai kovoto karo pabaigos pradžia“, – parašė jis.
JAV prezidentas taip pat pranešė, kad Ukraina ir Rusija apsikeis po tūkstantį belaisvių.
Netrukus po to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė kariuomenei nepulti Maskvos Raudonosios aikštės per Antrojo pasaulinio karo pergalės dienos paradą gegužės 9-ąją.
„Parado metu (2026 metų gegužės 9-ąją nuo 10 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku) Raudonosios aikštės rajonas išbraukiamas iš Ukrainos ginklų panaudojimo plano“, – teigiama prezidento svetainėje paskelbtame potvarkyje.
Rusija savo ruožtu patvirtino gegužės 9–11 dienomis galiosiančias paliaubas ir didelio masto apsikeitimą karo belaisviais su Ukraina.
„Patvirtinu, kad Rusijos pusei yra priimtina JAV prezidento Donaldo Trumpo ką tik pasiūlyta iniciatyva dėl paliaubų apsikeitimui karo belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos“, – žurnalistams vėlai penktadienį pareiškė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Kremlius: susitarimas dėl taikos Ukrainoje vis dar „labai toli“
16:47
Kaip praneša „Reuters“, pirmąją trijų dienų paliaubų dieną Kremlius įspėjo, kad taikos susitarimas, kuris užbaigtų karą Ukrainoje, vis dar yra „labai toli“, nepaisant to, kad JAV spaudžia siekdamos susitarimo.
„Suprantama, kad amerikiečiai skuba“, – valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Tačiau Ukrainos konflikto sprendimo klausimas yra pernelyg sudėtingas, o taikos susitarimo pasiekimas – labai tolimas kelias, kupinas sudėtingų detalių“, – sakė D.Peskovas.
Aplink Maskvą pastebėtas naujas oro gynybos „žiedas“
16:06
Aplink Maskvą pradėtas kurti dar vienas oro gynybos „žiedas“, sudarytas iš bokštuose įrengtų „Pantsir“ priešlėktuvinių raketų sistemų.
Apie tai pranešė „Radio Svoboda“. Jai tai pavyko nustatyti su atvirųjų šaltinių žvalgybos entuziastų pagalba, išnagrinėjus palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuota Maskvos sritis ir kaimyniniai regionai.
Žurnalistai atsitiktinai aptiko pirmąjį naujojo „žiedo“ bokštą vasario 16 d., kai jiems pavyko nustatyti vietą nuotraukoje, kurioje užfiksuotas priešlėktuvinės raketos pėdsakas netoli Kaširo miesto Maskvos srityje.
Nuo 2023 m. aplink Maskvą dislokuotų oro gynybos sistemų skaičius viršijo 100 vienetų.
„RBK-Ukraina“ taip pat pastebėjo, jog likus kelioms dienoms iki gegužės 9 d., „Yandex“ žemėlapyje buvo užtušuota Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencija Valdajuje.
Anksčiau „Yandex“ paieškos sistema palydoviniame žemėlapyje nerodydavo tik karinių objektų ir gynybos pramonės įmonių.
Per Pergalės dienos minėjimą Kremliuje Putinas priėmė Slovakijos premjerą
15:37
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį Kremliuje priėmė Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico, vienintelį Europos Sąjungos lyderį, apsilankiusį Maskvoje per šiemetines kuklesnes Pergalės dienos iškilmes.
„Žinau, kad kilo tam tikrų sunkumų dėl jūsų kelionės į Maskvą. Tačiau svarbiausia, kad esate čia“, – susitikimo metu slovakų premjerui sakė V.Putinas.
Keletas Europos valstybių atsisakė leisti R.Fico lėktuvui naudotis jų oro erdve jam vykstant į Maskvą.
„Sveikiname laipsnišką dvišalio bendradarbiavimo, kurį ankstesnė Slovakijos valdžia buvo faktiškai sustabdžiusi, atnaujinimą“, – sakė V.Putinas.
„Padarysime viską, ką galime, kad patenkintume Slovakijos Respublikos energijos poreikius“, – pridūrė jis.
Slovakija, nuo Rusijos naftos priklausoma Vidurio Europos šalis, yra palankiausia Kremliui valstybė Europos Sąjungoje.
Tai jau antras kartas, kai R.Fico, skeptiškai vertinantis ES paramą Ukrainai, lankosi Rusijoje per šį svarbų patriotinį renginį.
Šįkart R.Fico nedalyvavo parade Maskvos centrinėje Raudonojoje aikštėje – paprastai didingame jėgos demonstravime, kuris šiais metais vyko be karinės technikos.
Pareigūnai teigė, kad ji yra dislokuota Ukrainoje.
Vietoje to R.Fico penktadienį padėjo gėlių prie Nežinomo kareivio kapo – pagrindinio Rusijos memorialo milijonams sovietų karių, žuvusių kovojant prieš nacistinę Vokietiją.
Rusijos ir ES santykiai šiuo metu yra prasčiausi per visą istoriją – jie pašlijo po to, kai V. Putinas daugiau kaip prieš ketverius metus įsakė kariuomenei įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.
Rusijos lyderis remiasi Antrojo pasaulinio karo atminimu teisindamas savo karą prieš Ukrainą.
Lenkijoje netoli sienos su Rusija rastas skraidantis objektas
15:35
Lenkijos šiaurės rytuose, netoli sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi, rastas skraidantis objektas, šeštadienį skelbia portalas „TVP World“.
Karo policijos teigimu, tai gali būti karinis stebėjimo dronas be kovinių pajėgumų.
Objektas rastas šeštadienį lauke netoli Barštyno, esančio maždaug už 20 kilometrų nuo sienos.
Preliminarūs duomenys rodo, kad tai yra „tikriausiai karinės kilmės dronas, skirtas žvalgybai ir neturintis kovinių pajėgumų“, socialiniuose tinkluose pranešė Lenkijos karo policija.
Lenkijos radijo stotis „RMF FM“ pranešė, kad ant objekto buvo užrašų kirilica, todėl jis gali būti kilęs iš Rusijos.
Pareigūnai objekto kilmės kol kas nepatvirtino.
Trumpas pasirengęs nusiųsti delegaciją į Maskvą deryboms dėl Ukrainos
14:31
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra pasirengęs siųsti JAV delegaciją į Maskvą derėtis dėl karo Ukrainoje.
JAV prezidentas žurnalistų buvo paklaustas, ar jis pasirengęs nusiųsti derybininkus į Rusiją aptarti galimo karo užbaigimo.
Atsakydamas į tai, D.Trumpas sakė, kad tokio scenarijaus neatmeta.
„Na, aš tai padaryčiau. Labai norėčiau, kad šis karas baigtųsi“, – pabrėžė jis.
JAV prezidentas nepateikė daugiau detalių.
„Jis tampa vis labiau paranojiškas“: kaip Ukrainos dronai keičia Putino elgseną
13:23
Padažnėję Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų tolimieji smūgiai Rusijos teritorijoje reikšmingai veikia Rusijos prezidento Vladimiro Putino elgesį saugumo srityje. Su leidiniu „Forbes“ kalbėjęs ekspertas pastebi, kad Rusijos lyderis vis dažniau priverstas naudotis požeminiais bunkeriais ir keisti buvimo vietą.
Tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, dirbantis tyrimų centre „Atlantic Council“, Peteris Dickinsonas mano, kad pagrindinis veiksnys yra būtent Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų smūgiai giliai Rusijos teritorijoje.
„Ukrainos dronų ir raketų smūgiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Putinas vis dažniau slepiasi savo bunkeriuose“, – kalbėjo jis.
P.Dickinsono teigimu, V.Putinas dabar bėgioja iš vienos slėptuvės į kitą, nes „jis taip pat bijo savo žmonių ir žino, kad visos kalbos apie 80 proc. pasitikėjimo reitingą yra nesąmonė, be to, puikiai supranta, kad Rusijos valdžios sluoksniuose turi priešų“.
„Tačiau visų pirma jis (Putinas) žino, kad Ukraina gali smogti giliai į Rusijos teritoriją ir turi labai pažangią žvalgybos tarnybą, kuri įsiskverbė giliai į Rusijos valstybės aparatą – todėl jis tampa vis labiau paranojiškas“, – sakė P.Dickinsonas
Mokslininkas taip pat kalbėjo apie išskirtinį Rusijos Pergalės dienos paradą.
„Putino sprendimas sumažinti parado mastą neabejotinai rodo didėjantį Rusijos silpnumą ir statuso praradimą“, – sakė P.Dickinsonas.
„Dabar vargu ar kas laikytų Rusijos kariuomenę viena galingiausių pasaulyje, kaip buvo iki 2022 metų.“
V.Putino pompastiško parado atsižadėjimas ir pasitraukimas į savo požeminių slėptuvių tinklą, jo nuomone, yra „patvirtinimas, kad Ukraina tampa didžia karine galia“.
Sparčiai didindama oro smūgių skaičių visoje Rusijoje, Ukraina taip pat tobulina savo gebėjimus įveikti Kremliaus oro gynybos sistemas.
„Ukrainos atakos Rusijos teritorijoje yra pagrindinis Kyjivo saugumo strategijos elementas, nes šie oro smūgiai sukelia nuostolių Rusijos karo mašinai ir kartu atlieka atgrasomąjį vaidmenį“, – pastebėjo ekspertas.
„Žinia Maskvai yra aiški: Kyjivas signalizuoja, kad turi pajėgumų smogti atgal, jei Rusija toliau bombarduos Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.“
Kyjivo kariniai strategai gali paskatinti Kremlių sutelkti ribotas Rusijos oro gynybos pajėgas aplink Maskvą.
„Tai sukels pažeidžiamumą kitose vietose, kurias Ukraina vėliau bandys išnaudoti atakomis“, – sakė P.Dickinsonas.
Paslėpdamas savo tarpkontinentines raketas per svarbiausią, beveik šventą valstybės ceremoniją, ir vis dažniau naudodamasis požeminių slėptuvių tinklu, V.Putinas, pasak P.Dickinsono, „tyliai pripažino, kad nebegali užtikrinti saugumo savo paties sostinėje.“
„Tai yra didžiulis smūgis jo patikimumui.“
„Jis žino, kad karas pakrypo bloga linkme, ir supranta, kad vis daugiau rusų dabar tai pripažįsta.“
„Tačiau jis nemato išeities, jei nepripažins nesėkmės.“
„Taigi kol kas jis dar labiau įsitvirtina bunkerio režime – tai reiškia vis mažėjantį patarėjų ratą ir gilų nepasitikėjimą Rusijos elitu“, – pabrėžė analitikas.
