Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Economist“: lūžio taškas kare – iniciatyva atsidūrė Ukrainos pusėje
16:01
Pirmą kartą per du dešimtmečius gegužės 9-ąją Rusijos Raudonojoje aikštėje nebuvo tankų ir kitos karinės technikos. Dėl to diena, kuri turėjo įkūnyti Rusijos karinę galią, esą pasiektą Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino valdymo laikotarpiu, tik parodė Rusijos pažeidžiamumą ir silpnumą, rašoma žurnalo „The Economist“ analizėje.
Kaip pastebi Londono Karališkojo koledžo karo studijų garbės profesorius seras Lorensas Friedmanas, išgyvenusi atšiaurią žiemą, kurią lydėjo kasdieniniai išpuoliai prieš energetikos sistemą ir masiniai miestų apšaudymai, Ukraina dabar keičia įvykių eigą savo naudai ir daro Rusijai vis didesnę žalą praktiškai visais atžvilgiais.
„Pirmą kartą per beveik trejus metus karo iniciatyva, atrodo, perėjo į Ukrainos pusę“, – pažymėjo jis.
Lauktas Rusijos pavasario puolimas ne tik, kad žlugo, bet balandį Rusijos kariuomenė pirmą kartą nuo 2024 m. rugpjūčio patyrė teritorinių nuostolių. Remiantis „The Economist“ skaičiavimais, pagrįstais Karo tyrimų instituto (ISW) žemėlapiais, per pastarąsias 30 dienų Rusija prarado kontrolę daugiau kaip 113 kv.km teritorijos kontrolę.
„Apskritai tai atrodo kaip lūžio taškas kare. Jei rusai iš savo pastangų negaus jokių rezultatų, nebūčiau nustebęs, jei kai kuriose vietose viskas pradės griūti“, – įvertino L.Friedmanas, dažnai vadinamas vienu iš žymiausių pasaulio strategijos ekspertų.
️35 tūkst. karių nuostoliai per mėnesį viršija naujų karių įtraukimo tempus, teigiama „The Economist“ analizėje. O per visą karo laikotarpį Rusija prarado beveik 1,4 mln. žmonių, tarp kurių žuvusieji sunkiai sužeistieji. Už šios statistikos, kaip pabrėžia žurnalistai, slepiasi kur kas niūresnė tendencija – keičiasi žuvusių ir sužeistų fronte santykis.
Iki praėjusių metų šis santykis galėjo būti nuo 1:2 iki 1:3, o tai pagal šiuolaikinius standartus yra blogai. Dabar, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, vienam sužeistajam tenka beveik du žuvusieji.
„Rusijos karių stoicizmas ir fatalizmas, matyt, tirpsta“, – išreiškė nuomonę L.Friedmanas.
Vaizdas niūrus
Š️io santykio pokytis gali būti susijęs su tuo, kad didelę dalį nuostolių sukelia dronai, kurie seka karius ir kelia grėsmę bandymams evakuoti sužeistuosius. Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis karinis analitikas Sethas Jonesas „The Economist" sakė, kad rusai palieka sužeistuosius mūšio lauke.
„Sunku įsivaizduoti, kaip situacija galėtų pagerėti Rusijos naudai. Jei jums tektų atsiskaityti Putinui, vaizdas būtų gana niūrus“, – mano ekspertas.
️Karinių dronų kūrimo centro „Uškujnik“ generalinis direktorius Aleksejus Čadajevas balandį rašė, kad Ukraina atsiėmė lyderystės statusą dronų srityje, o Rusija patiria sunkumų perkeliant dalinius arčiau fronto linijos.
B️e kita ko, dronų smūgių zona išsiplėtė giliai į Rusijos užnugarį, o tai daro didelę įtaką Rusijos veiksmams fronte, įvertino L.Friedmanas.
Jo manymu, Ukrainos kariams lengviau sunaikinti pagalbines puolimo infrastruktūras nei smogti kariams, kurie vadovauja atakoms. Pati Ukrainos kariuomenė susiduria su tomis pačiomis problemomis fronte, tačiau ji dažniau evakuoja karius iš fronto linijos, taip pat bando pulti trumpesniame fronto ruože, dėsto „The Economist“.
️Prie nesėkmių fronte prisideda Ukrainos smūgių Rusijos užnuguriui masto, nuotolio ir intensyvumo augimas. Kovo mėnesį Ukraina pirmą kartą pranoko Rusiją pagal tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgių skaičių. Pajėgumai suduoti tikslinius smūgis taikiniams 2 tūks. km atstumu nuo sienos reiškia, kad į ukrainiečių dronų veikimo zoną patenka apie 70 proc. Rusijos gyventojų.
️Dėl Rusijos dydžio ir Ukrainos kampanijos, skirtos susilpninti jos priešlėktuvinę gynybą, netgi vertingų objektų apsauga tampa beveik neįmanoma.
Rusija neturi taškinės gynybos daugelyje vietų, kur ji yra būtina. Tuo pačiu metu Ukraina sukūrė keletą tipų dronų-perėmėjų, kurie šiuo metu numuša apie 95 proc. Rusijos „Shahedų“.
Putino jėga traukiasi?
Pagrindinis klausimas, kaip rašo „The Economist“, dabar yra tas, ar įvairios Rusijos nesėkmės – mūšio lauke ar dėl ekonominės infrastruktūros sunaikinimo – rodo, kad V.Putino galimybės Ukrainoje iš tikrųjų mažėja. Kitas svarbus klausimas – ar Rusija ruošia savo pajėgas dideliam puolimui vasarą.
„Realybė yra tokia, kad jie patiria sunkumų fronte ir jiems mažai kas pavyksta“, – reziumavo L.Friedmanas.
Balandžio 10 d. prezidentas V.Zelenskis paskelbė, kad Rusijos pajėgos siekia užimti Družkivkos, Kostiantynivkos ir Pokrovsko miestus Donecko srityje iki 2026 m. balandžio pabaigos. Tačiau matyti, kad tai dar vienas Rusijos planas, kuris nepavyko.
Balandžio 22 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad rusai neatsisako bandymų veržtis į priekį ir ketina užimti ne tik Donbasą, bet ir visą Ukrainos teritoriją.
Tuo tarpu Karo studijų instituto analitikai mano, kad Maskva išlaiko savo teritorines pretenzijas Ukrainoje, kurios driekiasi už neokupuotos Donecko srities ribų.
Gegužės 2 d. „DeepState“ atstovai pranešė, kad balandžio mėnesį Rusijos kariai užėmė 141 kv. km Ukrainos teritorijos, tai yra 11,9 proc. mažiau nei kovo mėnesį, kai buvo užimta 160 kv. km.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:36
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Buvęs britų karininkas: Putinas susilpnėjęs, Vakarai privalo didinti spaudimą
23:36
Vakarai privalo užtikrinti paramos didinimą Volodymyrui Zelenskiui, kad būtų pasiekta teisinga taika Ukrainos žmonėms, savo skiltyje leidiniui „The Telegraph“ rašo ekspertas ir buvęs Jungtinės Karalystės karininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas.
Autorius teigia, kad Vladimiras Putinas bandė demonstruoti Rusijos galią ir pranašumą kare prieš Ukrainą, tačiau Pergalės parado įvykiai Maskvoje, jo vertinimu, parodė priešingą vaizdą.
Jis rašo, kad pirmą kartą per du dešimtmečius Rusija nesugebėjo į paradą išvaryti nė vieno tanko, o tai tradiciškai laikoma karinės galios demonstravimu. Autoriaus nuomone, tai liudija apie Rusijos silpnumą ir pažeidžiamumą.
Po renginio Vladimiras Putinas pareiškė: „Manau, kad reikalas artėja prie pabaigos“, turėdamas omenyje karą prieš Ukrainą, kurį jis vadina „specialiąja karine operacija“.
Autorius karinės technikos trūkumą parade sieja su Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų smūgių grėsme Rusijos teritorijoje. Vietoj technikos buvo pristatyti pėstininkų daliniai, tarp kurių, kaip nurodoma tekste, buvo ir kariškių iš Šiaurės Korėjos.
Taip pat autorius pažymi, kad V.Putino kalba buvo trumpesnė ir ne tokia demonstratyvi kaip įprastai. Joje Rusija buvo vadinama puse, vedančia „teisingą karą“, o Ukraina – NATO ginkluojama „agresyvia jėga“. Autoriaus nuomone, šie teiginiai prieštarauja 2022 m. Rusijos invazijos ir 2014 m. Krymo aneksijos faktams.
Toliau teigiama, kad spaudos konferencijoje V.Putinas apkaltino Vakarus konflikto eskalavimu. Autorius kartu tvirtina, kad Rusija prieš Europą ir Didžiąją Britaniją vykdo hibridinį karą, apimantį kibernetines atakas, diversijas bei atskirus incidentus, įskaitant Litvinenkos ir Skripalių bylas.
Hamishas de Brettonas-Gordonas rašo, kad, jo vertinimu, situacija fronte pamažu keičiasi Ukrainos naudai: Ukrainos pajėgos po truputį stumiasi į priekį, Rusija patiria didelių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių, o Ukraina vis efektyviau naudoja bepilotes sistemas.
Taip pat jis teigia, kad Ukraina suduoda smūgius objektams giliai Rusijos teritorijoje, o tai didina spaudimą Rusijos ekonomikai ir vidaus saugumui.
Autorius pažymi, kad Rusijos viduje, jo nuomone, auga visuomenės nepasitenkinimas karu, tačiau jį riboja informacinės erdvės kontrolė.
Toliau jis rašo, kad jei Europa ir JAV išlaikys paramą Ukrainai, įmanoma pasiekti taikos susitarimą, kurį jis apibūdina kaip teisingesnį Ukrainai nei ankstesnės derybinės pozicijos.
Medžiagoje atskirai pabrėžiamas Vakarų šalių, įskaitant JAV ir Didžiąją Britaniją, vaidmuo tolesnei įvykių eigai.
Straipsnio pabaigoje H.de Brettonas-Gordonas pareiškia, kad, jo nuomone, V.Putinas yra susilpnėjęs politiškai, kariniu požiūriu ir psichologiškai, bei pateikia formuluotę: „Pats tinkamiausias metas mušti gulintį“.
Ekspertas taip pat tvirtina, kad Vakarai privalo užtikrinti Ukrainos ir Volodymyro Zelenskio sustiprinimą, siekiant „teisingos taikos“, o ne suteikti Rusijai galimybę pasitraukti iš konflikto sau palankesnėmis sąlygomis.
CNN analizė: kodėl Putinas staiga prabilo apie galimą karo Ukrainoje pabaigą
22:05
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per Gegužės 9-osios – Pergalės dienos – renginius pareiškė manantis, kad karas prieš Ukrainą „artėja prie pabaigos“. Tai tapo vienu pirmųjų tokio pobūdžio signalų iš Kremliaus per visą pilno masto invazijos laikotarpį.
Kaip pažymi CNN, šis pareiškimas nuskambėjo po ilgos V.Putino kalbos apie žlugusias derybas 2022 m. pradžioje ir buvo neįprastai trumpas. Kartu žurnalistai pabrėžia, kad Rusijos lyderis retai daro atsitiktinius ar spontaniškus pareiškimus, ypač karo klausimais.
Telekanalas atkreipia dėmesį, kad V.Putinas nepakartojo Kremliui įprastos formulės apie būtinybę tęsti „specialiąją karinę operaciją“ iki visų užsibrėžtų tikslų pasiekimo. Vietoj to jis apsiribojo užuomina apie galimą konflikto pabaigą.
Vis dėlto CNN pastebi, kad oficialūs Maskvos tikslai – Ukrainos „demilitarizacija“ ir pilna Donbaso kontrolė – lieka neįgyvendinti.
Atskirą dėmesį medžiagos autoriai skyrė V.Putino pasiūlymui į galimas derybas tarp Rusijos ir Europos įtraukti buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį.
Schröderio pasitelkimas tarpininkavimui
G.Schröderis, ėjęs Vokietijos kanclerio pareigas 1998–2005 m., pasitraukęs iš politikos bendradarbiavo su Rusijos energetikos projektu „Nord Stream“ ir ilgą laiką palaikė artimus ryšius su V.Putinu.
Nors prasidėjus pilno masto karui jis paliko projekto direktorių tarybą, Europoje jo asmenybė vis dar vertinama itin kritiškai.
CNN rašo, kad Europos sostinių reakcija į šią iniciatyvą buvo santūri, tačiau Vašingtone šis pasiūlymas galėjo būti sutiktas kitaip.
Nepasitenkinimas Rusijos viduje
Medžiagoje taip pat užsimenama apie augantį nepasitenkinimą karu pačioje Rusijoje. Telekanalo duomenimis, vis dažniau skamba kritika dėl užsitęsusio konflikto pobūdžio bei jo žmogiškosios ir ekonominės kainos.
Straipsnio autoriai nurodo, kad net Gegužės 9-osios parado Maskvoje metu modernios karinės technikos trūkumas tapo ryškiu skirtumu, lyginant su ankstesniais metais.
Sunkumai komplektuojant Rusijos kariuomenę
CNN taip pat atkreipia dėmesį į sunkumus komplektuojant Rusijos kariuomenę. Telekanalo duomenimis, Rusijos valdžia susiduria su problemomis samdant naujus kontraktininkus ir vis labiau jaučia užsitęsusio karo pasekmes ekonomikai.
Atskirai straipsnyje nagrinėjami situacijos pokyčiai Ukrainos fronte. CNN vertinimu, nepaisant gyvosios jėgos trūkumo, Ukrainos pajėgos sugebėjo iš esmės išplėsti bepiločių technologijų taikymą. Kalbama apie dronus ir robotizuotas sistemas, kurios naudojamos atakoms, aprūpinimui, sužeistųjų evakuacijai ir pasipriešinimui Rusijos puolimams.
Telekanalas pažymi, kad būtent bepiločių technologijų plėtra tapo viena iš Rusijos kariuomenės žygio į priekį sulėtėjimo priežasčių fronte.
Kartu CNN pabrėžia, kad Rusija anksčiau jau yra sumažinusi technologinį atsilikimą panašiose srityse, kartais vos per kelis mėnesius, todėl Ukraina neturėtų anksčiau laiko manyti, kad situacija pasikeitė galutinai.
Užbaigdami autoriai daro išvadą, kad karas pamažu virsta rimtu išbandymu pačiai Rusijos sistemai, o Kremliaus resursai nebeatrodo beribiai.
Buvusiam Ukrainos prezidento biuro vadovui Jermakui pareikšti įtarimai
21:54
Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir Specialioji antikorupcinė prokuratūra (SAP) išaiškino organizuotą grupę, prisidėjusią prie 460 mln. grivinų legalizavimo vykdant elitines statybas šalia Kyjivo. Apie tai pranešė NABU spaudos tarnyba.
„Apie įtarimus pranešta vienam iš grupės dalyvių – buvusiam Ukrainos Prezidento biuro vadovui“, – pažymėjo NABU atstovai.
Nors tarnyba oficialiai neįvardijo konkretaus asmens, dar prieš pasirodant pranešimui viešojoje erdvėje plito informacija, kad NABU atlieka kratas ir galimai reiškia įtarimus buvusiam Prezidento biuro vadovui Andrijui Jermakui.
NABU duomenimis, byla kvalifikuojama pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 3 dalį (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas (plovimas)). Šiuo metu atliekami neatidėliotini tyrimo veiksmai.
Zelenskis: nepaisant paliaubų, Ukrainos fronte „nėra tylos“
20:48 Atnaujinta 20:57
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad kovos su Rusija tęsiasi nepaisant trijų dienų JAV tarpininkaujant sutartų paliaubų.
Jis apkaltino Rusiją nenoru užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą pažeidus JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas paliaubas, kurios turėjo galioti tris dienas nuo gegužės 9-osios.
„Šiandien fronte nebuvo tylos, vyko kovos. Mes visa tai užfiksavome“, – savo kasdieniame kreipimesi paskutinėmis oficialių paliaubų valandomis sakė V.Zelenskis.
„Taip pat matome, kad Rusija neketina baigti šio karo; deja, ji ruošia naujas atakas“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
V.Zelenskis taip pat teigė, kad jo pagrindinis derybininkas Rustemas Umerovas jam pranešė apie neseniai JAV vykusius „politinius“ ir „technologinius“ susitikimus.
„Akivaizdu, kad karas Irane dabar sulaukia didžiausio Amerikos dėmesio, – kalbėjo V.Zelenskis. – Tačiau taip pat yra prioritetas ir Amerikos žmonių parama, kad šis karas Europoje taip pat būtų užbaigtas.“
Derybos dėl Rusijos ir Ukrainos karo iki šiol niekur nenuvedė ir buvo nustumtos į šalį dėl Irano konflikto. D.Trumpo paskelbtos paliaubos suteikė vilties, kad JAV vadovaujamos derybos dėl Rusijos invazijos nutraukimo bus atnaujintos.
Trumpui – Europos niuksas dėl ginklų
18:25
Didelės JAV raketų išlaidos karui Artimuosiuose Rytuose verčia Europos šalis suabejoti, ar tęsti Ukrainos prioritetinių poreikių sąrašo (PURL) programą, pagal kurią NATO narės perka ginklus iš JAV.
Donaldas Trumpas, atsisakydamas tęsti karinę pagalbą Kyjivui, PURL programą pristatė kaip Amerikai ir jos karinei pramonei palankų sandorį. Tačiau dėl karo su Iranu senka amerikiečių raketų „Patriot“ ir kitos amunicijos atsargos.
Pastaraisiais mėnesiais europiečiai vis skeptiškiau vertina PURL, o kai kurios šalys abejoja, kaip Pentagonas naudoja jam skirtas lėšas, laikraščiui „The Washington Post“ (WP) teigė 10 diplomatų, pareigūnų ir Kongreso padėjėjų.
Europa nepasitiki JAV, Ukraina dar negavo žadėtų ginklų
Dėl to, pasak jų, kai kurios šalys delsia skirti naujas lėšas. „Europiečiai abejoja, nes auga nepasitikėjimas [JAV] ir trūksta tikrumo, kas bus su šiais pinigais, – sakė vienas Europos pareigūnas, atkreipdamas dėmesį į karo su Iranu pratęsimą. – Pastaruoju metu [PURL] buvo skiriami įnašai, bet ne tokie dideli.“
Nuo karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose pradžios D.Trumpo administracija nepersiuntė Ukrainai pažadėtų ginklų į naują konflikto zoną, sakė pareigūnai. Tačiau Europos politikai vis labiau nerimauja, kad dėl JAV ginklų trūkumo, kuris jau pradėjo daryti įtaką jų pačių užsakymams, gali vėluoti ir tiekimas Ukrainai.
Pasak NATO pareigūno, Europos šalys PURL skyrė daugiau kaip 5,5 mlrd. JAV dolerių. Kovo mėn. Pentagono pareigūnai informavo Kongresą, kad ketina nukreipti apie 750 mln. dolerių iš PURL savo atsargoms papildyti, o ne teikti papildomą pagalbą Ukrainai, anksčiau pranešė dienraštis, remdamasis dviem JAV pareigūnais. Vienas iš jų negalėjo pasakyti, ar iniciatyvoje dalyvaujančios Europos šalys supranta, kaip naudojamos jų lėšos.
Nors JAV gynybos departamentas svarstė galimybę nukreipti raketas į Artimuosius Rytus, aukštas Pentagono ir NATO pareigūnas balandį vykusio Ukrainos sąjungininkų susitikimo dalyvius patikino, kad tiekimas Ukrainai pagal PURL „bus tęsiamas, kaip planuota“, WP sakė du Europos pareigūnai.
Sąjungininkai „toliau prisideda prie PURL“, įskaitant neseniai Norvegijos ir Kanados prisiimtus įsipareigojimus, laikraščiui sakė NATO pareigūnas. Ukraina ir toliau gauna labai reikalingų JAV ginklų, už kuriuos sumoka sąjungininkai, ir jie „daro realų poveikį mūšio lauke“, pridūrė jis.
Kremlius niršta dėl Armėnijos: analitikas paaiškino, kas erzina Rusiją
18:04
Praėjusią savaitę Armėnija surengė Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimą, po kurio vyko Europos Sąjungos ir Armėnijos derybos. Glaudūs Europos ryšiai su Armėnija rodo, kad Rusijos įtaka silpnėja, o Kremlius dėl to niršta, pastebėjo ekspertas Andersas Herkelis, kuris leidinio „Postimees“ komentare paaiškino, ką Europos suartėjimas su Armėniją reiškia Rusijai.
Susitikimus Jerevane paįvairino epizodas, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per oficialią vakarienę užlipo ant scenos ir atliko Charleso Aznavouro (1924–2018) dainą „La bohème“.
E.Macronui akomponavo Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, o šalia jo stovėjo Armėnijos prezidentas Vahagnas Chačaturianas.
Ką atskleidžia Prancūzijos ir Armėnijos ryšys
Toks valstybių vadovų pasirodymas atrodė spontaniškas – vaizdo įrašas su šiuo šou greitai išplito socialiniuose tinkluose ir, be abejo, sujaudino armėnų širdis.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES vyriausioji diplomatė: karo dinamika keičiasi Ukrainos naudai
18:03 Atnaujinta 18:48
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje dinamika keičiasi Kyjivo naudai.
Tai vyksta Rusijai patiriant rekordinius nuostolius mūšio lauke ir sulaukiant smūgių pagrindiniams naftos objektams.
„Rekordiniai Maskvos nuostoliai mūšio lauke, gilūs Ukrainos smūgiai Rusijoje ir mažėjantis Maskvos karinis paradas – visi šie dalykai rodo, kad karo dinamika keičiasi. Ukraina yra daug geresnėje padėtyje nei prieš metus“, – sakė K. Kallas.
„Tačiau, žinoma, nėra laiko atsipalaiduoti“, – pridūrė ji.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį užsiminė, kad karas Ukrainoje po daugiau nei ketverių metų kraujo praliejimo „artėja prie pabaigos“.
„Mes taip pat analizavome, ką reiškia šios Putino žinutės, nes jos skiriasi nuo to, ką jis sakė anksčiau“, – sakė K. Kallas.
„Manau, kad bendras supratimas yra toks, jog (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas yra silpnesnėje padėtyje nei bet kada anksčiau“, – kalbėjo ji.
ES aukščiausio rango diplomatė ir keli ministrai iš viso bloko anksčiau šaltai kritikavo V. Putino pasiūlymą, kad buvęs Vokietijos lyderis Gerhardas Schroederis būtų Europos tarpininkas derybose dėl karo Ukrainoje.
„Schroederis buvo aukšto lygio Rusijos valstybinių įmonių lobistas. Taigi aišku, kodėl Putinas nori, kad jis būtų tuo asmeniu, kad iš tikrųjų, žinote, jis sėdėtų abiejose stalo pusėse“, – sakė ji.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha Briuselyje pareiškė norintis, kad Europa atliktų didesnį vaidmenį derybose, tačiau teigė, kad bet kokie žingsniai turėtų papildyti įstrigusius JAV veiksmus.
A. Sybiha teigė, kad Europa galėtų padėti derėtis su Rusija konkrečiais klausimais, o ES diplomatai nurodė, kad jis kaip galimą pavyzdį panaudojo galimą išpuolių prieš oro uostus moratoriumą.
K. Kallas teigimu, ES užsienio reikalų ministrai vėliau šį mėnesį vyksiančiame susitikime aptars bloko „raudonas linijas“ dėl bet kokių derybų su Rusija.
Anksčiau ji sakė, kad Europa turėtų reikalauti, jog Maskva padarytų virtinę nuolaidų, siekiant užbaigti konfliktą.
ES įvedė sankcijas pareigūnams dėl ukrainiečių vaikų deportacijos
17:42
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį įvedė sankcijas 23 valstybinėms institucijoms ir pareigūnams, atsakingiems už Rusijos „sistemingą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportaciją“.
„Apskaičiuota, kad nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios Rusija deportavo ir per prievartą perkėlė beveik 20,5 tūkst. ukrainiečių vaikų“, – sakoma ES pranešime.
Vokietijos ministras: Putino kalbos apie artėjančią karo pabaigą yra apgaulė
17:32
Vokietijos gynybos ministras pirmadienį pareiškė manantis, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastabos apie artėjančią karo Ukrainoje pabaigą yra „tik dar viena apgaulė“.
V. Putinas nustebino daugelį, kai šeštadienio kalboje užsiminė, kad karas „eina į pabaigą“, o vėliau pareiškė, kad jo draugas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, būtų geras tarpininkas derybose su Europa.
„Jei jis mato artėjančią šio karo pabaigą, ar negalėtų tiesiog pats jį užbaigti? Tuomet jis galėtų kontroliuoti laiką“, – Kyjive sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Vietoj to, kaip visada, jis (Putinas) kelia sąlygas. Reikia baimintis – ir tikiuosi, kad klystu – jog tai dar viena apgaulė. Tačiau to negalima atmesti, ir atrodo, kad tai yra jo hibridinio karo strategijos dalis“, – kalbėjo ministras.
Jis sakė, kad V. Putinas turi įprotį „žaisti su sukčiautojo kortomis“, kai tik Ukrainoje prabylama apie paliaubas.
Rusijos prezidentas, susiduriantis su didėjančiais kariniais nuostoliais Ukrainoje ir menkais teritoriniais laimėjimais, „bandė nukreipti dėmesį nuo savo paties silpnybių“, pridūrė jis.
Vokietijos vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius pirmadienį sakė, kad nepaisant V. Putino pastabų, nemato jokios „esminės pažangos“ derybų link.
Rusija „žino, kas yra jos pašnekovai Europoje, jei ji rimtai nusiteikusi derėtis“, Berlyne sakė S. Kornelius, atsakydamas į klausimus apie G. Schroederį, socialdemokratą, vadovavusį Vokietijai 1998–2005 metais.
82 metų G. Schroederis Vokietijoje, kaip ir kitur Europoje, jau seniai sulaukia griežtos kritikos dėl to, kad palikęs kanclerio postą ėmėsi pelningo darbo Rusijos valstybinėse energetikos įmonėse.
Jis taip pat puoselėja ilgametį artimą asmeninį ryšį su V. Putinu.
