Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijoje pradėjo trūkti benzino
12:20
Rusijoje pradėjo trūkti benzino, Ukrainai tęsiant atakas prieš jos naftos perdirbimo įmones. Gegužės 8 d. biržos prekybos metu pardavėjai pardavė 32,64 tūkst. tonų benzino, t. y. 5,9 proc. mažiau nei ankstesnę prekybos dieną.
AI-92 benzino pardavimai sumažėjo 8,9 proc., iki 20,34 tūkst. tonų, o AI-95 pardavimai padidėjo 1,5 proc., iki 12,24 tūkst. tonų.
Tuo pat metu nepatenkintos efektyvios AI-92 paklausos apimtis sudarė 23,46 tūkst. tonų, o AI-95 – 26,34 tūkst. tonų. Tai matyti iš Nacionalinės biržos kainų agentūros duomenų, kuriais remiasi laikraštis „Kommersant“.
Pasak leidinio šaltinio, didelio vartojimo sezono išvakarėse rinkoje jau susidarė AI-95 pasiūlos trūkumas. Jis pažymėjo, kad vasarą šios rūšies degalų paklausa auga sparčiau nei AI-92, nes atostogų sezono metu vartotojai naudoja automobilius, skirtus 95-ajam benzinui.
Neplanuoti remontai gamyklose
„Kommersant“ pašnekovas patvirtino, kad degalų trūkumo priežastis – neplanuoti remontai pagrindinėse naftos perdirbimo gamyklose ir sumažėjusi naftos produktų gamyba. Esant tokiai situacijai, pažymėjo jis, naftos bendrovės pirmiausia nukreipia išteklius savo pardavimo struktūroms aprūpinti.
Naftos perdirbimo gamyklų remontas gali užtrukti ilgiau nei mėnesį, o gegužės pradžioje tiekimo terminai jau pailgėjo vidutiniškai dviem-keturiomis savaitėmis.
Pasak leidinio šaltinio, tokia padėtis neleidžia rinkos dalyviams formuoti ilgalaikių atsargų, o tai didina degalų trūkumo vasarą riziką.
„Įsigyti AI-95 biržoje darosi labai sunku. Paklausa daug kartų – galbūt daugiau nei dešimt kartų – viršija pasiūlą“, – sakė pašnekovas.
Ukraina atakuoja intensyviai
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos suintensyvino bepiločių atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, rašo „The Moscow Times“. Balandžio mėn. ir gegužės mėn. pradžioje dėl smūgių laikinai neveikė šešios naftos perdirbimo gamyklos: „Nižegorodnefteorgsintez“, Tuapsės, Novokuibiševsko, Syzranės naftos perdirbimo gamyklos, „Permnefteorgsintez“ ir „Kinef“.
Po to naftos perdirbimo apimtys Rusijoje sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2009 m. – 4,69 mln. barelių per dieną, rašė „Bloomberg“, remdamasi „OilX“ duomenimis.
Dronai atakavo Rusijos miestą už 1200 kilometrų nuo Ukrainos
16:18
Rusijos Orenburgą, esantį už 1 200 kilometrų nuo Ukrainos, antradienį atakavo dronai, pranešė vietos pareigūnai ir „Telegram“ kanalai, kuriuos cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“ pranešė apie mieste aidėjusius sprogimus ir paviešino vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota numanomo drono smūgio akimirka.
Srities gubernatorius Evgenijus Solncevas pranešė, kad paskelbus oro pavojų ir veikiant oro gynybai, Orenburge buvo apgadintas gyvenamasis namas. Vėliau E.Solncevas pridūrė, kad civiliai nenukentėjo.
Rusijos nepriklausomas leidinys „Astra“ pranešė, kad dronas esą buvo numuštas vos už 4 kilometrų nuo gamyklos „Strela“, kurioje gaminamos sparnuotosios raketos bei orlaivių „Su“ ir „MiG“ komponentai.
Kyjivas šios atakos nekomentavo.
Ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Supernova Plus“ teigė, kad per platesnę ataką prieš Orenburgo sritį buvo smogta „Orsknefteorgsintez“ – vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Pietų Urale.
„Spiegel“: Merkel yra viena iš Europos kandidačių deryboms su Putinu
16:13
Savaitgalį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė idėją, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, pagarsėjęs savo artimais santykiais su Rusija, galėtų atstovauti Europą būsimose derybose su Rusija.
Tačiau, kaip rašo vokiečių laikraštis „Der Spiegel“, politiniuose užkulisiuose manoma, kad buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel kur kas labiau tiktų tarpininkės vaidmeniui.
Pasak šaltinių, A.Merkel laikoma geriausia kandidate į tarpininkės vaidmenį, nes ji asmeniškai pažįsta Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir V.Putiną.
Leidinyje priduriama, kad Europos šalys, atsižvelgdamos į nesėkmingą JAV tarpininkavimo patirtį, toliau aptarinėja galimas derybas su Rusija.
Pirmadienį Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad būtų „nelabai išmintinga“ leisti Kremliui padiktuoti, kas bus derybininku.
Savo ruožtu Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris pabrėžė, kad Europos tarpininkas turėtų būti plačiai pripažintas Europos lygmeniu, ypač Rytų Europoje ir Baltijos šalyse.
Žurnalistai nurodė, kad A.Merkel biuras jiems pranešė, jog jokių oficialių prašymų dėl tarpininkės vaidmens buvusiai kanclerei nebuvo pateikta.
Tačiau jie neatsakė, ar ji galėtų sutikti su nauju amplua.
Anksčiau naujienų agentūra „Reuters“ citavo neįvardytą Vokietijos vyriausybės pareigūną, kuris teigė, kad Vokietija nėra patenkinta Kremliaus sumanymu paskirti buvusį kanclerį G.Schröderį vyriausiuoju ES derybininku dėl taikos Ukrainoje.
Prašo teismo suimti Jermaką: užstatas sieks milijonus
16:09
Specialioji antikorupcinė prokuratūra (SAPO) prašys teismo suimti buvusį Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką su galimybe paleisti už 180 mln. grivinų (maždaug 3,48 mln. eurų) užstatą, per spaudos konferenciją pareiškė tarnybos vadovas Oleksandras Klymenka.
Jo teigimu, antradienį SAPO kreipsis į teismą ir prašys leidimo skirti A.Jermakui kardomąją priemonę.
„Prokuratūra prašys skirti Jermakui kardomąją priemonę – suėmimą su 180 mln. grivinų užstatu“, – pareiškė jis.
Buvęs prezidento kanceliarijos vadovas įtariamas pinigų „plovimo“ schema per elitinį statybų projektą netoli Kyjivo.
Nurodoma, kad gegužės 12 d. 16 val. teismas turi svarstyti kardomosios priemonės jam parinkimą.
Pirmadienį paskelbta, kad Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir SAPO atskleidė naują korupcijos schemą, į kurią yra įsitraukęs ir buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.
Po to jam įteiktas pranešimas apie įtarimą byloje dėl galimo 460 mln. grivinų (8,9 mln. eurų) pinigų „išplovimo" statant prabangių kotedžų bendriją „Dynasty“ Kozyne, Kyjivo srityje.
Įtarimai buvo pateikti pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 3 dalį (nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimas). Šiame straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 12 metų su turto konfiskavimu.
Kaip pranešė naujienų agentūra RBK, antradienį pranešimai apie įtarimus taip pat buvo įteikti buvusiam Ukrainos vicepremjerui Oleksijui Černyšovui, verslininkui Tymurui Mindičiui ir dar keturiems organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams.
Po to, kai jam buvo įteikti įtarimai, A.Jermakas pareiškė, kad jam nepriklauso jokie privatūs namai. Pasak jo, jam priklauso tik vienas butas.
A.Jermakas neigia, kad yra kaip nors susijęs su šia byla. Jis pabrėžė, kad NABU įtarimus jam pareiškė dėl „visuomenės spaudimo teisėsaugos institucijoms“, ir paragino atlikti „nepriklausomą tyrimą“.
Skandalingas buvusios Zelenskio atstovės spaudai interviu: įtūžo visa Ukraina
15:42
Buvusi prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė spaudai Julija Mendel davė skandalingą interviu odioziniam žurnalistui Tuckeriui Carlsonui, kuriame atskleidė daug šokiruojančių detalių apie savo darbą su prezidentu, tačiau savo žodžių niekaip negalėjo patvirtinti.
Interviu su buvusiu „Fox News“ laidų vedėju, kuris taip pat žinomas dėl nuolatinio antiukrainietiškų ir manipuliatyvių pareiškimų translavimo, išsakė keletą tezių, labai primenančių Rusijos propagandos naratyvus.
Šis pokalbis jau spėjo sukelti audrą tarp profesionalių Ukrainos žurnalistų ir ir pasipiktinimą J.Mendel pozicija.
Pirmadienį T.Carlsono „YouTube“ kanale paskelbto interviu pradžioje buvusi atstovė spaudai tikino, kad ji į laidą atvyko ne tam, kad pateisintų Rusijos invaziją, ar imtų teisinti Vladimirą Putiną.
„Tačiau šis karas nebėra juodas ir baltas, jis tamsus ir tampa dar tamsesnis“, – pareiškė J.Mendel. Vėliau ji bandė plėtoti savo mintį, išsakydama daugybę tezių, prielaidų ir manipuliacijų, kurios, be kita ko, susijusios su įvykiais po to, kai ji paliko postą Ukrainos prezidento kanceliarijoje, iš kurio ji išėjo 2021 m. vasarą, t.y. dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos invazijai.
Savo ruožtu J.Mendel teigia, kad 2022 m. V.Zelenskis esą buvo pasirengęs atiduoti Donbasą Rusijai ir ir taip užbaigti karą. Taigi 2022 m. pavasarį Stambule vykusiose derybose Ukrainos delegacija, jos teigimu, neva buvo pasirengusi sutikti su visais Rusijos reikalavimais nutraukti ugnį.
„Kalbėjausi su žmonėmis, kurie atstovavo Ukrainai 2022 m. Stambulo derybose. Ir jie man išsamiai paaiškino, kad su viskuo sutiko. Be to, ir labai svarbu, Zelenskis asmeniškai sutiko atsisakyti Donbaso. Tuo metu tai buvo šokiruojanti žinia“, – aiškino J.Mendel.
„Dalyvavau jo susitikime su Putinu 2019 m. Paryžiuje. Aplink jį buvo labai mažai žmonių, kurie žinojo tiesą. Jis (Zelenskis – red.past.) turėjo privatų pokalbį su Putinu, kuriame pažadėjo, kad Ukraina niekada nestos į NATO. Anot jos, Zelenskis kalbėjo taip: „Gal NATO ir nebus, bet Ukraina dar niekada nebuvo taip arti NATO“.
Jos vertinimu, V.Zelenskis esą yra suinteresuotas tęsti karą ir yra „viena didžiausių kliūčių taikai šiandien“, kritiką buvusiam darbdaviui išrėžė J.Mendel.
„Mes matome Putiną kaip blogį. Bet Zelenskis taip pat yra blogis – tik paslėptas. Prieš kamerą jis vaidina meškiuką. Bet kai užgęsta šviesos, jis virsta grizliu ir naikina žmones“, – pridūrė buvusi atstovė spaudai.
Interviu pabaigoje J.Mendel kreipėsi į V.Putiną. Ragino jį užbaigti karą vienu sprendimu ir atkreipė dėmesį, kad šiame konflikte „slavai žudo slavus“, o abi valstybės patiria nuostolių.
„Vladimirai Vladimirovičiau, aš neturiu jūsų gyvenimo patirties. Nesuprantu, kaip jūs matote pasaulį. Bet aš nesu NATO atstovė, nesu Vakarų atstovė, nedirbu Zelenskiui. Nesu jūsų politinė oponentė. Aš jums visai nekelsiu grėsmės. Esu ukrainietė iš Ukrainos provincijos miesto Chersono“, – dėstė ji.
Jau anksčiau žurnalistai pažėrė kaltinimus J.Mendel už tai, kad ji fiziškai trukdė žiniasklaidos atstovams dirbti ir padarė neprofesionalius pareiškimus apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Išpuolis prieš savo šalį“
Ukrainos prezidento kanceliarija paneigė J.Mendel pareiškimus, ypač apie tariamą Kyjivo pasirengimą 2022 m. atiduoti Donbasą Rusijai. Pabrėžiama, kad ji neturėjo prieigos prie valstybės sprendimų priėmimo ir nedalyvavo derybų procese.
„Ši ponia nedalyvavo derybose, nedalyvavo priimant sprendimus, ji jau seniai išsikraustė iš proto, o kas jai ką pasakoja ir ar tikrai taip buvo – komentuoti yra nerimta“, – žurnalistams sakė prezidento kanceliarija.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha J.Mendel pareiškimus pavadino „ išpuoliu prieš savo šalį“.
„Visas šis melas ir manipuliacijos nukreiptos prieš Ukrainos interesus ir remiant Rusijos reikalavimus bei ultimatumus. Bjauru, kai dėl „šlovės“ tokie veikėjai yra pasirengę pažeminti savo valstybę ir nusilenkti Rusijos propagandai. Juk šis asmuo ne pirmas prisijungė prie Rusijos propagandos ir naratyvų pakalikų klubo. Tačiau tai bilietas į vieną pusę“, – rėžė A.Sybiha.
J.Mendel nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2021 m. liepos 9 d. buvo Ukrainos prezidento atstovė spaudai. Palikusi šį postą, ji dirbo apžvalgininke laikraščiuose „The Washington Post“ ir „Politico“, vedė televizijos projektus. Dabar ji save pozicionuoja kaip nepriklausomą žurnalistę ir tarptautinę komentatorę.
T.Carlsonas – įtakingas amerikiečių konservatyvių pažiūrų propagandinis žurnalistas ir tinklaraštininkas. Jo vaizdo įrašai socialiniame tinkle „X“ ir „YouTube“platformoje reguliariai sulaukia nuo 10 iki 100 mln. peržiūrų, todėl jis yra vienas didžiausią įtaką turinčių konservatyviosios JAV visuomenės dalies nuomonės formuotojų.
Putino pakalikas įspėjo apie galimą Rusijos karinį susidūrimą su Vakarais
14:30
Karas tarp Rusijos ir Ukrainos gali išsiplėsti iki susidūrimo su atskiromis Vakarų valstybėmis arba su visomis jomis vienu metu, laikraščio „Vedomosti“ skiltyje rašo Ivanas Timofejevas, Valdajų diskusijų klubo programų direktorius ir Rusijos tarptautinių reikalų tarybos, kurios viena iš steigėjų yra Užsienio reikalų ministerija, generalinis direktorius.
Straipsnyje, išspausdintame pavadinimu „Sankcijos amžinai?“, aprašė tris Rusijos ekonominės konfrontacijos su Vakarais raidos scenarijus. Karinis konfliktas su atskiromis Vakarų valstybėmis arba su visomis vienu metu, pasak I.Timofejevo, yra „radikalesnis“ konfrontacijos raidos scenarijus.
️Jeigu Rusijos ir Vakarų šalių konfrontacija peraugs į karinį susidūrimą, Valdajų diskusijų klubo programų vadovas pabrėžė, kad „be tiesioginio karinio pavojaus, tai sukels galutinį ir visišką ekonominių ir humanitarinių santykių žlugimą“.
Šiuo metu Rusijos prekybos apyvarta su Europos Sąjunga išlieka „įspūdinga“, atkreipė dėmesį I.Timofejevas. Pasak jo, prekybos apsukos siekia 60 mlrd. dolerių ir turi tendenciją mažėti, nors prieš Rusijos invaziją į Ukrainą viršijo 250 mlrd. eurų.
J️o vertinimu, karinės eskalacijos tikimybė kol kas yra maža.
„Rizika yra per didelė, taip pat atsižvelgiant į galimą branduolinio ginklo panaudojimo perspektyvą“, – dėstė Rusijos tarptautinių reikalų tarybos, direktorius.
️Labiausiai tikėtinu scenarijumi I.Timofejevas įvardijo „šliaužiančią sankcijų eskalaciją“, t.y. apribojimų plėtrą.
Laikraštyje teigiama, kad svarbiausias vaidmuo šiame procese teks Europos Sąjungai, o „JAV gali grįžti prie intensyvesnės sankcijų politikos pasikeitus administracijai arba pablogėjus derybų perspektyvoms“.
️Pozityvesnis scenarijus, anot apžvalgininko, galėtų būti laikinas konflikto sustabdymas. Anot I.Timofejevo, tai „sukurtų šiek tiek palankesnę aplinką ekonomikai“. Kartu autorius suabejojo galimybe „dabartinėmis sąlygomis išspręsti visas saugumo problemas Europoje“ ir „laikino diplomatinio sprendimo tvarumu“.
️Bet net ir pasiekus „politinių susitarimų savaime ne visada pavyksta atšaukti ar tvariai sušvelninti sankcijas“, dėstoma straipsnyje. Todėl, anot I.Timofejevo, „racionaliausia verslui net ir susidarius palankesniam tarptautiniam fonui užsienio prekybai“ išlieka „prisitaikymo strategija“.
Praėjusių metų kovą Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos suvažiavime Vladimiras Putinas užsiminė, kad sankcijos Rusijai nebus laikinos.
„Sankcijos nėra laikinos, taškinės priemonės, jos yra sisteminio, strateginio spaudimo mūsų šaliai mechanizmas“, – tuomet paaiškino Kremliaus šeimininkas.
️Europos šalys ruošiasi galimai karinei konfrontacijai su Rusija praėjus keleriems metams po karo Ukrainoje pabaigos
Kovo mėn. 2025 m. Europos šalys pristatė ginklavimosi planą iki 2030 m.
Malaizijos karaliui – Putino limuzino rakteliai
13:38
Malaizijos karaliui, vienam iš nedaugelio užsienio svečių, dalyvavusių Maskvoje vykusiame Pergalės dienos parade, buvo įteikti prabangaus šarvuoto limuzino, kuriuo naudojasi Vladimiras Putinas, rakteliai.
Sultonas Ibrahimas savo „Facebook“ žinutėje teigė, kad turėti oficialų Rusijos valstybinį limuziną „Aurus Senat“ yra „ypatinga garbė“ ir abiejų šalių „glaudžių santykių bei tvirtos draugystės“ simbolis.
Automobilis vadinamas „tvirtove ant ratų“ ir jo vertė, kaip pranešama, gerokai viršija 200 000 eurų, skelbia „TVP World“. Automobilio rakteliai buvo perduoti Maskvoje esančiame Specialiosios paskirties garažų muziejuje, kuriame saugoma daugiau kaip 50 aukščiausios klasės automobilių ir motociklų.
Gavo dovanų už dalyvavimą Pergalės parade?
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius: karas gali baigtis „bet kurią akimirką“
13:23
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Maskvoje ir kitur tik tam, kad būtų užbaigtas konfliktas dar reikia kai ką padaryti, skelbia naujienų agentūra „Interfax“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per spaudos konferenciją pareiškė, kad tam tikslui būtina atlikti daugybę namų darbų.
„Prezidentas, kalbėdamas spaudos konferencijoje Kremliuje, sakė, kad bet kuriuo metu būtų pasirengęs susitikti su Zelenskiu Maskvoje ir ne tik deryboms, taip pat ir bet kuriuo kitu momentu, tačiau bet kuriuo kitu momentu prasminga susitikti tik tada, kai procesas bus visiškai užbaigtas“, – sakė jis.
Karas gali baigtis „bet kurią akimirką“
Pasak Kremliaus atstovo spaudai Rusijos karas prieš Ukrainą gali baigtis „bet kurią akimirką“.
„Specialioji karinė operacija" gali būti nutraukta bet kuriuo metu, jei Kyjivas priims sprendimą. Jis žino, kas tai yra“, – miglotai užsiminė D.Peskovas komentare Rusijos propagandinei žiniasklaidai.
Tačiau jis nepatikslino, apie kokį sprendimą kalba.
V.Putino spaudos sekretorius taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie ženklai leidžia teigti, kad artėja karo pabaiga, tačiau, anot jo, konkrečių duomenų šiuo klausimu dar nėra.
„Sukauptas įdirbis taikos proceso atžvilgiu leidžia teigti, kad pabaiga artėja. Tačiau šiame kontekste šiuo metu neįmanoma kalbėti apie jokią specifiką“, – per spaudos konferenciją paaiškino D.Peskovas, komentuodamas V.Putino šeštadienį spaudos konferencijoje išsakytus žodžius, kad karas Ukrainoje esą yra netoli pabaigos.
Pasak jo, „prezidentas pasakė, kad Rusija lieka atvira kontaktams, kad trišaliame formate buvo atliktas tam tikras darbas ir kad mes sveikintume tolesnes Jungtinių Valstijų tarpininkavimo pastangas“.
Antradienį Kremlius taip pat pranešė, kad Rusijos pajėgos atnaujino puolimą Ukrainoje, kai naktį baigėsi JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotos trijų dienų paliaubos.
„Humanitarinės paliaubos baigėsi. „Specialioji karinė operacija“ tęsiama“, – pabrėžė D.Peskovas, pavartodamas Maskvos terminą daugiau kaip ketverius metus trunkančiai invazijai.
Rusijos vyriausybė sumažino ekonomikos augimo prognozę beveik iki 0
12:35
Rusijos vyriausybė tikisi išvengti ekonomikos nuosmukio, tačiau nebesvajoja apie spartų augimą. „Tikimės, kad 2026 m. bus įmanoma išlaikyti teigiamą +0,4 proc. BVP dinamiką“, – atnaujintą vyriausybės prognozę paskelbė vicepremjeras Aleksandras Novakas. Ankstesnėje prognozėje buvo daroma prielaida, kad BVP augs 1,3 proc.
Tokie kuklūs įverčiai buvo netikėti. Ekonomistas Andrejus Gnidčenka iš analitinio centro CMACP, kuris gegužės pradžioje išnagrinėjo pagrindinių Rusijos ir tarptautinių organizacijų prognozes, pavadino prognozę netikėta. Ekonomikos plėtros ministerijos vertinimu, pirmąjį ketvirtį BVP susitraukė 0,3 proc., o Vladimiras Putinas reikalavo, kad vyriausybė ir centrinis bankas paspartintų ekonomikos augimą.
Mažesnės nei planuota naftos kainos
Prognozėje, pasak A.Novako, numatytos „konservatyvios“ sąlygos. Visų pirma, vidutinė Rusijos naftos kaina šiais metais yra 59 JAV doleriai už barelį, o per ateinančius trejus metus – tik 50 JAV dolerių. Tai mažiau net už visada atsargų Centrinį banką, kuris balandžio mėn. padidino savo prognozę iki 65 JAV dolerių už barelį šiais metais ir 55 JAV dolerių 2027-2028 m.
Kuklūs naftos kainų lūkesčiai padės apriboti biudžeto išlaidas, rodo A.Novako paaiškinimas: jis turi būti subalansuotas, kai pajamos mažėja (daugiausia dėl stipraus rublio ir mažų naftos kainų), o išlaidų poreikis, įskaitant išlaidas karui, didėja. Prognozuojama maža kaina reiškia, kad pagrindinės pajamos iš naftos ir dujų bus mažesnės, o papildomos, jei tokių bus, atiteks Nacionalinės gerovės fondui.
Ekonomistas Jegoras Susinas tai vadina „ne visai prognoze, o greičiau biudžeto prielaida“: biudžeto dalyje dėl naftos ir dujų žadama gerokai sumažinti išlaidas, „nors rudenį, žinoma, vėl viską peržiūrėsime remdamiesi pokyčiais“. Ekonomisto Dmitrijaus Polevojaus teigimu, naujoji, „akivaizdžiai didesnė išlaidų apimtis“ biudžete išlieka pagrindiniu neapibrėžtumo ir (arba) rizikos veiksniu.
Rusijos ekonomikos laukia sunkūs metai
A.Novako apibūdinta prognozė rodo, kad ekonomikos laukia labai sunkūs metai, rašo „The Moscow Times“. Investicijos šiemet ir toliau mažės, infliacija išliks gana aukšta (5,2 proc.), rusų piniginių pajamų augimas sulėtės iki 1,6 proc. (realiai) po 7,7 proc. pernai, o vartotojų aktyvumas – 1,2 proc. po 4 proc. 2025 m. Nedarbas didės, bet nestipriai – iki 2,3-2,4 proc. (2,2 proc. pernai ir pirmąjį ketvirtį).
Tada ekonomika prisitaikys, Centrinis bankas sumažins pagrindinę palūkanų normą ir pasireikš jau vykdomos švelnesnės politikos poveikis, o BVP kitais metais augs 1,4 proc., o 2029 m. padidės iki 2,4 proc.. Nuo 2027 m. augs ir investicijos, spartės gyventojų pajamos ir vartojimas, rodo vyriausybės prognozė. Net jei ji išsipildys, joje numatyti augimo tempai toli gražu nesiekia 3,5 proc., kuriuos Centrinio ekonominės analizės ir kontrolės instituto vadovas Dmitrijus Belousovas, VEB vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačas ir kiti pavadino būtinu minimumu.
Paslaptingai nuskendo Rusijos laivas: paaiškėjo, kas juo buvo gabenama
11:36
2024 m. gruodžio mėn. tarptautiniuose vandenyse tarp Ispanijos ir Alžyro nuskendęs Rusijos krovininis laivas „Ursa Major“ galėjo tapti retu ir itin rizikingos Vakarų karinių pajėgų intervencijos, kuria buvo bandoma sutrukdyti Rusijai perduoti branduolines technologijas Šiaurės Korėjai, rezultatu, teigiama CNN tyrime.
Remiantis Ispanijos atlikto tyrimo duomenimis, kuriuos CNN pateikė šaltinis, skylė laivo „Ursa Major“ korpuse greičiausiai buvo padaryta „Barracuda“ tipo torpeda. Tokį ginklą turi tik JAV, kelios NATO šalys, Rusija ir Iranas.
Torpedos prieš save sukuria oro burbulą, kuris sumažina vandens pasipriešinimą, todėl jos gali išvystyti ypač didelį greitį ir pramušti taikinio korpusą. Kai kurie modeliai žalai padaryti net nenaudoja sprogmenų.
️Tačiau „Janes“ centro, užsiimančio žvalgyba gynybos srityje, analitikas Mike'as Plunkettas spėjo, kad labiau tikėtinas paaiškinimas yra magnetinė mina: „Atrodo kaip kumuliacinė mina, pritvirtinta prie laivo korpuso“.
Susidomėjimą tuo, kas įvyko laive, ir jo kroviniu sustiprino karinės veiklos suaktyvėjimas aplink laivą „Ursa Major“ po jo nuskendimo.
Amerikos radiacinės žvalgybos lėktuvai WC135-R per pastaruosius metus du kartus (2025 m. rugpjūčio 28 d. ir šių metų vasario 6 d.) darė skrydžius virš avarijos vietos.
P️ažymima, kad, praėjus savaitei po jo nuskendimo, į vietą atplaukė Rusijos žvalgybinis laivas „Jantar“, po to užfiksuoti dar keturi sprogimai.
CNN atkūrė įvykių, buvusių prieš laivo nuskendimą, chronologiją. Laivas išplaukė į jūrą 2024 m. gruodžio 11 d. su 129 tuščiais konteineriais ir dviem dideliais „Liebherr“ kranais. Kelios savaitės prieš reisą laivą valdžiusi bendrovė „Oboronlogistika“ pranešė gavusi licenciją vežti branduolines medžiagas.
️Gruodžio 22 d. laivas staiga sumažino greitį, todėl Ispanijos gelbėjimo tarnybos susisiekė su įgula, norėdamos įsitikinti, ar laivas nesusidūrė su nelaime. Įgula atsakė, kad viskas gerai.
️Tačiau maždaug po 24 valandų laivas netikėtai nukrypo nuo kurso ir gruodžio 23 d. 11.53 val. perdavė skubų nelaimės signalą. Dešinėje borto pusėje, tikriausiai mašinų skyriaus zonoje, įvyko trys sprogimai, kurių metu žuvo du įgulos nariai.
Po to laivas smarkiai pasviro, kaip matyti iš socialiniuose tinkluose paskelbtų vaizdo įrašų.
️14 išgyvenusių įgulos narių buvo evakuoti gelbėjimo valtimi, po to juos paėmė ispanų gelbėjimo laivas „Salvamar Draco“. 19.27 val. į nelaimės vietą atvyko ispanų karo laivas suteikti pagalbos. Tačiau vos po pusvalandžio vienas iš „Ursa Major“ lydėjusių Rusijos karo laivų įsakė visiems laivams laikytis ne mažiau kaip dviejų jūrmylių atstumu, o vėliau pareikalavo nedelsiant grąžinti išgelbėtus jūreivius.
️Ispanijos gelbėjimo tarnybos pareikalavo tęsti gelbėjimo operaciją ir nusiuntė savo sraigtasparnį išgyvenusiųjų paieškai. Pasak šaltinio, susipažinusio su tyrimu, „Ursa Major“ neatrodė kaip laivas, kuris netrukus nuskęs.
Tačiau 21.50 val. Rusijos laivas „Ivan Gren“ paleido seriją signalinių raketų virš nelaimės vietos, po to pasigirdo dar keturi sprogimai. Ispanijos nacionalinis seisminių tyrimų tinklas CNN pranešė, kad rajone užfiksuoti keturi seisminiai signalai, panašūs į povandeninių minų sprogimus arba sprogimus antžeminiuose karjeruose.
️23.10 val. „Ursa Major“ buvo pripažintas nuskendusiu.
Ispanijos tyrime teigiama, kad „Ursa Major“ laive greičiausiai buvo gabenami VM-4SG modelio reaktoriai, kurie dažnai montuojami Rusijos 667 projekto branduoliniuose povandeniniuose laivuose.
️Laivo kapitonas Igoris Anisimovas, pasak CNN šaltinio, spaudžiamas prisipažino, kad buvo gabenami dviejų branduolinių reaktorių, panašių į tuos, kurie naudojami povandeniniuose laivuose, komponentai. I.Anisimovas, pasak CNN šaltinio, manė, kad laivas turėjo būti nukreiptas į Šiaurės Korėjos Rasono uostą.
Lenkija pasišaipė iš Vladimiro Putino pasiūlymo
10:37
Lenkija pasišaipė iš Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino siūlymo, kad buvęs Vokietijos kancleris, pagarsėjęs artimais ryšiais su Maskva, galėtų atstovauti Europai būsimose saugumo derybose su Rusija, rašo lenkų naujienų portalas „TVP World“.
Šeštadienį V.Putinas pareiškė manantis, kad karas Ukrainoje, kurį jis 2022 m. pradėjo plataus masto invazija, „eina į pabaigą“, ir pridūrė, kad būtų pasirengęs derėtis dėl naujų saugumo susitarimų.
Rusijos vadovas pasiūlė Gerhardą Schröderį kaip Europos tarpininką galimose derybose – šis žingsnis sulaukė atgarsio visame žemyne, turint omenyje buvusio Vokietijos kanclerio ilgalaikius ryšius su Rusija.
Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Bosackis pirmadienį griežtai atmetė šį pasiūlymą.
„Jis [Putinas] lygiai taip pat galėjo pasakyti, kad [buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus] Medvedevas arba vienas iš jo generolų bus tarpininkas tarp jo ir Europos“, – pasišaipė M.Bosackis, atvykęs į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime.
Viceministras taip pat sakė, kad bet kokios būsimos Maskvos ir Kyjivo derybos dėl konflikto užbaigimo turės atitikti ES anksčiau išdėstytas sąlygas, įskaitant Rusijos pajėgų išvedimą iš Ukrainos teritorijos, tarptautinės teisės laikymąsi ir išpuolių prieš civilius gyventojus nutraukimą.
Priešiška reakcija Briuselyje
1998-2005 m. Vokietijos kanclerio pareigas ėjęs G.Schröderis ilgą laiką buvo laikomas vienu ryškiausių prorusiškų Europos politikų, o pasitraukęs iš pareigų palaikė glaudžius verslo ryšius su Rusijos valstybės kontroliuojamomis energetikos bendrovėmis.
V.Putino pasiūlymas, kad jis galėtų būti Europos atstovas derybose su Maskva, taip pat sukėlė priešišką reakciją Briuselyje, o ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallasas pirmadienį pareiškė, kad leisti Kremliui pasirinkti Europos derybininką „nebūtų labai išmintinga“.
„Aišku, kodėl Putinas nori, kad jis [Schröderis] būtų tas asmuo – kad iš tikrųjų jis sėdėtų abiejose stalo pusėse“, – žurnalistams paaiškino K.Kallas.
„Didelė Putino įtaka“
Vokietijos Europos reikalų ministras Guntheris Krichbaumas taip pat suabejojo, ar G.Schröderis galėtų būti nešališkas tarpininkas.
„Jam didelę įtaką daro ir, be abejo, darė ponas Putinas“, – pažymėjo ministras ir pridūrė: „Artimos draugystės gali būti teisėtos bet kurioje pasaulio vietoje, tačiau jos nepadeda būti laikomam nešališku tarpininku“.
Nuo 2022 m., kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga iš esmės stengėsi izoliuoti Rusiją, nustatydama kelis sankcijų etapus, o aukšto lygio politinius ir diplomatinius ryšius su Kremliumi sumažino iki minimumo.
Tačiau JAV vadovaujamoms pastangoms užbaigti jau penktus metus trunkantį karą darant menką pažangą, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa praėjusią savaitę pareiškė, kad kartu su kitais ES lyderiais aptaria, kaip blokas turėtų pasirengti galimoms deryboms su Rusija, kai ateis „tinkamas momentas“.
ES sostinės nebuvo įtrauktos į kai kuriuos JAV inicijuotos taikos iniciatyvos, kurią praėjusių metų vasarį pradėjo prezidentas Donaldas Trumpas, etapus, o tai pakurstė Vašingtono sąjungininkių Europoje, kurios Rusijos karą Ukrainoje laiko egzistencine grėsme savo saugumui, nusivylimą.
