Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Skandalingas buvusios Zelenskio atstovės spaudai interviu: įtūžo visa Ukraina
15:42
Buvusi prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė spaudai Julija Mendel davė skandalingą interviu odioziniam žurnalistui Tuckeriui Carlsonui, kuriame atskleidė daug šokiruojančių detalių apie savo darbą su prezidentu, tačiau savo žodžių niekaip negalėjo patvirtinti.
Interviu su buvusiu „Fox News“ laidų vedėju, kuris taip pat žinomas dėl nuolatinio antiukrainietiškų ir manipuliatyvių pareiškimų translavimo, išsakė keletą tezių, labai primenančių Rusijos propagandos naratyvus.
Šis pokalbis jau spėjo sukelti audrą tarp profesionalių Ukrainos žurnalistų ir ir pasipiktinimą J.Mendel pozicija.
Pirmadienį T.Carlsono „YouTube“ kanale paskelbto interviu pradžioje buvusi atstovė spaudai tikino, kad ji į laidą atvyko ne tam, kad pateisintų Rusijos invaziją, ar imtų teisinti Vladimirą Putiną.
„Tačiau šis karas nebėra juodas ir baltas, jis tamsus ir tampa dar tamsesnis“, – pareiškė J.Mendel. Vėliau ji bandė plėtoti savo mintį, išsakydama daugybę tezių, prielaidų ir manipuliacijų, kurios, be kita ko, susijusios su įvykiais po to, kai ji paliko postą Ukrainos prezidento kanceliarijoje, iš kurio ji išėjo 2021 m. vasarą, t.y. dar prieš prasidedant plataus masto Rusijos invazijai.
Savo ruožtu J.Mendel teigia, kad 2022 m. V.Zelenskis esą buvo pasirengęs atiduoti Donbasą Rusijai ir ir taip užbaigti karą. Taigi 2022 m. pavasarį Stambule vykusiose derybose Ukrainos delegacija, jos teigimu, neva buvo pasirengusi sutikti su visais Rusijos reikalavimais nutraukti ugnį.
„Kalbėjausi su žmonėmis, kurie atstovavo Ukrainai 2022 m. Stambulo derybose. Ir jie man išsamiai paaiškino, kad su viskuo sutiko. Be to, ir labai svarbu, Zelenskis asmeniškai sutiko atsisakyti Donbaso. Tuo metu tai buvo šokiruojanti žinia“, – aiškino J.Mendel.
„Dalyvavau jo susitikime su Putinu 2019 m. Paryžiuje. Aplink jį buvo labai mažai žmonių, kurie žinojo tiesą. Jis (Zelenskis – red.past.) turėjo privatų pokalbį su Putinu, kuriame pažadėjo, kad Ukraina niekada nestos į NATO. Anot jos, Zelenskis kalbėjo taip: „Gal NATO ir nebus, bet Ukraina dar niekada nebuvo taip arti NATO“.
Jos vertinimu, V.Zelenskis esą yra suinteresuotas tęsti karą ir yra „viena didžiausių kliūčių taikai šiandien“, kritiką buvusiam darbdaviui išrėžė J.Mendel.
„Mes matome Putiną kaip blogį. Bet Zelenskis taip pat yra blogis – tik paslėptas. Prieš kamerą jis vaidina meškiuką. Bet kai užgęsta šviesos, jis virsta grizliu ir naikina žmones“, – pridūrė buvusi atstovė spaudai.
Interviu pabaigoje J.Mendel kreipėsi į V.Putiną. Ragino jį užbaigti karą vienu sprendimu ir atkreipė dėmesį, kad šiame konflikte „slavai žudo slavus“, o abi valstybės patiria nuostolių.
„Vladimirai Vladimirovičiau, aš neturiu jūsų gyvenimo patirties. Nesuprantu, kaip jūs matote pasaulį. Bet aš nesu NATO atstovė, nesu Vakarų atstovė, nedirbu Zelenskiui. Nesu jūsų politinė oponentė. Aš jums visai nekelsiu grėsmės. Esu ukrainietė iš Ukrainos provincijos miesto Chersono“, – dėstė ji.
Jau anksčiau žurnalistai pažėrė kaltinimus J.Mendel už tai, kad ji fiziškai trukdė žiniasklaidos atstovams dirbti ir padarė neprofesionalius pareiškimus apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Išpuolis prieš savo šalį“
Ukrainos prezidento kanceliarija paneigė J.Mendel pareiškimus, ypač apie tariamą Kyjivo pasirengimą 2022 m. atiduoti Donbasą Rusijai. Pabrėžiama, kad ji neturėjo prieigos prie valstybės sprendimų priėmimo ir nedalyvavo derybų procese.
„Ši ponia nedalyvavo derybose, nedalyvavo priimant sprendimus, ji jau seniai išsikraustė iš proto, o kas jai ką pasakoja ir ar tikrai taip buvo – komentuoti yra nerimta“, – žurnalistams sakė prezidento kanceliarija.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha J.Mendel pareiškimus pavadino „ išpuoliu prieš savo šalį“.
„Visas šis melas ir manipuliacijos nukreiptos prieš Ukrainos interesus ir remiant Rusijos reikalavimus bei ultimatumus. Bjauru, kai dėl „šlovės“ tokie veikėjai yra pasirengę pažeminti savo valstybę ir nusilenkti Rusijos propagandai. Juk šis asmuo ne pirmas prisijungė prie Rusijos propagandos ir naratyvų pakalikų klubo. Tačiau tai bilietas į vieną pusę“, – rėžė A.Sybiha.
J.Mendel nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2021 m. liepos 9 d. buvo Ukrainos prezidento atstovė spaudai. Palikusi šį postą, ji dirbo apžvalgininke laikraščiuose „The Washington Post“ ir „Politico“, vedė televizijos projektus. Dabar ji save pozicionuoja kaip nepriklausomą žurnalistę ir tarptautinę komentatorę.
T.Carlsonas – įtakingas amerikiečių konservatyvių pažiūrų propagandinis žurnalistas ir tinklaraštininkas. Jo vaizdo įrašai socialiniame tinkle „X“ ir „YouTube“platformoje reguliariai sulaukia nuo 10 iki 100 mln. peržiūrų, todėl jis yra vienas didžiausią įtaką turinčių konservatyviosios JAV visuomenės dalies nuomonės formuotojų.
Trumpas mano, kad karo Ukrainoje pabaiga yra „labai arti“
00:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Rusijos ir Ukrainos karo pabaiga yra „labai arti“, rašo „European Pravda“, remdamasi D. Trumpo pareiškimu prieš skrydį į Kiniją
„Karo Ukrainoje pabaiga. Manau, ji labai arti“, – žurnalistams į klausimą atsakė jis.
„Tikėkite ar ne, manau, kad ji artėja. Ir mes pasieksime šį susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sakė D.Trumpas, pakartodamas, kad jis „užbaigė aštuonis karus“.
Ihnatas įspėjo apie Rusijos pasirengimą naujam didelio masto puolimui
00:46
Rusija artimiausiomis dienomis ruošiasi naujam masiniam Ukrainos apšaudymui. Jau vykdomas taktinės aviacijos perdislokavimas, taip pat fiksuojama suaktyvėjusi veikla oro uostuose, pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės komunikacijos skyriaus viršininkas Jurijus Ihnatas teletilto eteryje.
Pasak jo, įmanoma, kad artimiausiomis dienomis planuojamas naujas didelio masto Rusijos puolimas.
„Buvo daug pranešimų, jie atsiranda ne be priežasties – turime žvalgybos informaciją, duomenis iš partnerių, mūsų pačių žvalgybos pajėgų. Fiksuojamas taktinės aviacijos perskirstymas ir veikla baziniuose aerodromuose“, – sakė J.Ihnatas.
Jis paaiškino, kad priešas paprastai apginkluoja puses dar prieš smūgį, ir tokia veikla stebima jau ne vieną dieną.
Trumpas atsakė, ar tarp jo ir Putino buvo susitarimas dėl Donbaso
23:03
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalisto antradienį buvo paklaustas, ar tarp jo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino yra susitarimas, kad Rusijai turėtų atitekti visas Donbasas.
„Ne“, – trumpai atsakė D.Trumpas.
Jis taip pat atsakė į klausimą, ar šiais metais galėtų apsilankyti Rusijoje.
„Aš padarysiu viską, kas būtina“, – pasakė JAV prezidentas.
NYT: Rusija atakuoja amerikiečių įmones Ukrainoje, o Baltieji rūmai tyli
22:30
Rusija pradėjo sąmoningai smogti didžiųjų amerikiečių kompanijų objektams Ukrainoje, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija į šiuos išpuolius nekreipia dėmesio, rašo laikraštis „The New York Times“.
Amerikiečių kompanijų skaičius Ukrainoje yra nedidelis – apie 120 įmonių. Tačiau ten veikia tokios didelės įmonės kaip „McDonald's“ ir „Coca-Cola“, taip pat visi pagrindiniai amerikiečių grūdų prekybininkai.
Pasak leidinio, nuo praeitų metų vasaros Rusijos smūgių taikiniu tapo objektai, susiję su „Coca-Cola“, „Boeing“, užkandžių gamintoju „Mondelez“ (prekės ženklai „Milka“, „Oreo“, „Toblerone“, „Lux“) ir tabako milžinu „Philip Morris“. O balandžio viduryje dronai smogė „Cargill“ grūdų terminalui.
Korporacijos daugiausia viešai nepranešė apie šiuos smūgius, bijodamos išgąsdinti investuotojus ir draudikus.
Kai kurių Ukrainos verslininkų teigimu, šios atakos yra platesnės kampanijos dalis, nukreipta prieš įvairų turtą ir verslą, nepaisant to, kokiai šaliai priklauso įmonės. Esą taip siekiama smukdyti Ukrainos ekonomiką.
Kiti mano, kad Rusija tokiomis atakomis nori atgrasyti JAV investuotojus būtent tuo metu, kai Kyjivas bando stiprinti verslo ryšius su prekybai palankia Baltųjų rūmų administracija.
JAV ignoruoja tai, kas vyksta
Leidinys pažymi, kad Baltieji rūmai, nepaisant pažado ginti JAV komercinius interesus užsienyje, reagavo gana santūriai. D.Trumpo administracija nepasmerkė nė vieno išpuolio, apie kurį pranešė Ukraina.
Tačiau Vašingtonas paprašė Kyjivo nepulti Rusijos naftos terminalo prie Juodosios jūros. Per šį terminalą eksportuojama nafta iš Kazachstano telkinių, į kuriuos investavusios ir JAV įmonės.
Vasario mėnesį kelių JAV kompanijų, tarp jų „Coca-Cola“, „Cargill“ ir kito žemės ūkio giganto „Bunge“, atstovai susitiko su Ukrainoje apsilankiusių JAV senatorių grupe.
„Išklausiusi keletą iš jų, supratau, kad jie mano, jog yra sąmoningai puolami“, – interviu metu sakė senatorė Jeanne Shaheen.
Andy Hunderis, JAV prekybos rūmų Ukrainoje vadovas, teigė, kad rusai „paleidžia šias raketas ir dronus tikėdamiesi sustabdyti amerikiečių verslo plėtrą Ukrainoje“.
Padėtis pasikeitė praėjusį vasarą
Birželio viduryje vienos atakos metu apgadinta „Boeing“ gamykla Kyjive. Po dviejų mėnesių Rusijos raketos pataikė į amerikiečių bendrovės „Flex Ltd.“ gamyklą, elektronikos gamintoją, įsikūrusį vakarų Ukrainoje, šimtus kilometrų nuo fronto linijos.
Tačiau bene simboliškiausias išpuolis buvo smūgis „Coca-Cola“ išpilstymo gamyklai.
2026 m. išpuoliai tik sustiprėjo. Vos per keturias savaites buvo smogta į „Bunge“, „Philip Morris“ ir „Mondelez“ objektus. Dalis Ukrainos verslininkų atkreipė dėmesį, kad išpuoliai prieš amerikiečių įmones sustiprėjo būtent tuo metu, kai Ukraina praėjusiais metais pradėjo stiprinti ekonominius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.
Anot laikraščio, kai kurios bendrovės atsisako pripažinti išpuolius, bijodamos, kad tai gali išgąsdinti akcininkus. Kai kurios, nepaisydamos karo, toliau dirba Rusijoje, o tai dar labiau apsunkina padėtį. Nors Ukraina pranešė apie kai kuriuos išpuolius, ji jų neakcentavo, bijodama sustiprinti savo įvaizdį kaip rizikingos verslui šalies.
Kallas: Putino pozicijų silpnėjimas gali atverti galimybę užbaigti karą Ukrainoje
20:23
Požymiai, rodantys, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijos silpnėja, galėtų atverti galimybę užbaigti karą Ukrainoje, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Savaitgalį, po daugiau nei ketverių kraujo praliejimo metų, V.Putinas užsiminė, kad karas Ukrainoje „eina į pabaigą“.
„Jo pareiškimas iš tikrųjų rodo, kad jis nėra stiprioje pozicijoje“, – sakė K.Kallas po susitikimo su ES gynybos ministrais.
„Taigi manau, kad yra galimybė užbaigti šį karą“, – pridūrė ji.
Vakarų ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad po pernykščių niūrių perspektyvų konflikto situacija, regis, keičiasi: Maskva patiria rekordinius karinius nuostolius, o Kyjivas rengia smūgius Rusijos naftos objektams.
K.Kallas anksčiau tvirtino, kad V.Putinas, atrodo, nėra suinteresuotas užbaigti karą ir vilkina JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas nutraukti karo veiksmus.
JAV pastangos sustabdyti šį konfliktą pastarosiomis savaitėmis iš esmės įstrigo, Vašingtonui sutelkus dėmesį į karą su Iranu.
Pastarosiomis dienomis Rusija įtikino Ukrainą prisijungti prie trijų dienų paliaubų per svarbios Maskvos šventės – pergalės Antrajame pasauliniame kare – iškilmes.
Šis žingsnis, kaip ir sprendimas sumažinti parado Raudonojoje aikštėje mastą, atrodė kaip Kremliaus pripažinimas, kad jis bijo galimų Ukrainos smūgių.
V.Putinas taip pat iškėlė idėją, kad jo ilgametis sąjungininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis galėtų tarpininkauti tarp Rusijos ir Europos dėl karo Ukrainoje.
Tačiau K.Kallas ir kiti ES pareigūnai šį pasiūlymą atmetė.
Putinas gąsdina nauja branduoline raketa „Sarmat“ „šiais metais“
18:43 Atnaujinta 18:58
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šių metų pabaigoje Rusija dislokuos naują strateginę branduolinę raketą „Sarmat“ ir pavadino ją „galingiausia pasaulyje“.
Dislokuoti šią raketą, skirtą branduolinėms kovinėms galvutėms, kuriomis galima smogti už tūkstančių kilometrų esantiems taikiniams Jungtinėse Valstijose arba Europoje, planuojama po kelerius metus trukusių nesėkmių ir atidėliojimų.
Per televiziją transliuotuose komentaruose V.Putinas teigė, kad kovinės galvutės galingumas neva yra daugiau nei keturis kartus didesnis nei bet kurio Vakarų analogo, o jos veikimo nuotolis neva viršija 35 000 km. Tokius Kremliaus šeimininko teiginius Rusijos televizijai citavo „TVP World“.
„Ji gali prasiskverbti pro visas esamas ir būsimas priešraketinės gynybos sistemas“, – sakė V.Putinas.
Vakarų saugumo analitikai tvirtina, kad V.Putinas perdeda kalbėdamas apie kai kurių Rusijos naujos kartos branduolinių ginklų, kurie yra 2018 m. pirmą kartą paskelbtos modernizavimo programos dalis, pajėgumus.
„Sarmat“ nesėkmės ir pranešimai apie naują bandymą
Anksčiau „Sarmat“ patyrė nesėkmių – per vieną bandymą 2024 m. rugsėjį paleidimo šachtoje liko gilus krateris, teigia Vakarų ekspertai.
Valstybinė televizija parodė, kaip Rusijos strateginių raketinių pajėgų vadas Sergejus Karakajevas antradienį pranešė V.Putinui apie, jo žodžiais tariant, sėkmingą „Sarmat“ bandomąjį paleidimą.
„Raketų paleidimo įrenginių su raketų sistema „Sarmat“ dislokavimas gerokai padidins antžeminių strateginių branduolinių pajėgų kovinius pajėgumus užtikrinant taikinių sunaikinimą ir sprendžiant strateginio atgrasymo problemas“, – sakė S.Karakajevas.
Dirbtinio intelekto vaizdai?
Rusijos gynybos ministerija išplatino vaizdus, bet jie sukėlė įtarimų, kad buvo panaudotas dirbtinis intelektas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. V.Putinas ne kartą priminė pasauliui apie Rusijos branduolinio arsenalo dydį ir galią pareiškimais, kuriuos Vakarai vertina kaip bandymą atgrasyti nuo pernelyg ryžtingos intervencijos Ukrainos pusėje.
Ministras: Graikijos pakrantėje rastas karinis dronas yra Ukrainos
17:38
Praėjusią savaitę prie Graikijos Leukadės salos Jonijos jūroje rastas karinis jūrinis dronas yra Ukrainos, antradienį pranešė graikų gynybos ministras.
Nikas Dendijas Briuselyje teigė informavęs Europos šalių gynybos vadovus apie „duomenis, susijusius su dronu, kurį ištraukėme Graikijoje“.
„Dabar esame tikri, kad tai Ukrainos“ nepilotuojamas antvandeninis aparatas, sakė jis.
Ar tikrai Raudonąją aikštę per paradą nuo Ukrainos dronų saugojo tinklas?
17:14
Gegužės 9-osios paradas Maskvoje šiemet sulaukė nemažo dėmesio, nors (arba dėl to, kad) buvo gerokai kuklesnis nei įprastai – ne tik dėl nuovargio jau penktus metus besitęsiant karui Ukrainoje, bet ir saugumo.
Pastaroji aplinkybė pagimdė ir melagienų – internete dalijamasi nuotrauka, kurioje virš Raudonosios aikštės ištemptas specialus tinklas. Tokia apsaugos nuo dronų priemonė naudojama Ukrainoje, bet šis kadras sukurtas pasitelkus dirbtinį intelektą.
„Priešdroniniai tinklai“
Fotografijoje užfiksuota Raudonoji aikštė. Kairėje pusėje stūkso Kremliaus siena su Spaskio bokštu kampe, dešinėje – istorinis prekybos centro GUM pastatas, tarp jų – spalvingas Vasilijaus Palaimintojo soboras, matomas dažnoje nuotraukoje iš Maskvos.
Dalis aikštės saugumo sumetimais ar siekiant nukreipti žmonių srautus padalinta metaliniais atitvarais. Zonoje arčiau prekybos centro matyti kelios dešimtys žmonių. Virš jų ant specialių konstrukcijų ištiestas didžiulis tinklas, matyti išvedžioti laidai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai atakavo Rusijos miestą už 1200 kilometrų nuo Ukrainos
16:18
Rusijos Orenburgą, esantį už 1 200 kilometrų nuo Ukrainos, antradienį atakavo dronai, pranešė vietos pareigūnai ir „Telegram“ kanalai, kuriuos cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“ pranešė apie mieste aidėjusius sprogimus ir paviešino vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota numanomo drono smūgio akimirka.
Srities gubernatorius Evgenijus Solncevas pranešė, kad paskelbus oro pavojų ir veikiant oro gynybai, Orenburge buvo apgadintas gyvenamasis namas. Vėliau E.Solncevas pridūrė, kad civiliai nenukentėjo.
Rusijos nepriklausomas leidinys „Astra“ pranešė, kad dronas esą buvo numuštas vos už 4 kilometrų nuo gamyklos „Strela“, kurioje gaminamos sparnuotosios raketos bei orlaivių „Su“ ir „MiG“ komponentai.
Kyjivas šios atakos nekomentavo.
Ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Supernova Plus“ teigė, kad per platesnę ataką prieš Orenburgo sritį buvo smogta „Orsknefteorgsintez“ – vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Pietų Urale.
„Spiegel“: Merkel yra viena iš Europos kandidačių deryboms su Putinu
16:13
Savaitgalį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė idėją, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, pagarsėjęs savo artimais santykiais su Rusija, galėtų atstovauti Europą būsimose derybose su Rusija.
Tačiau, kaip rašo vokiečių laikraštis „Der Spiegel“, politiniuose užkulisiuose manoma, kad buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel kur kas labiau tiktų tarpininkės vaidmeniui.
Pasak šaltinių, A.Merkel laikoma geriausia kandidate į tarpininkės vaidmenį, nes ji asmeniškai pažįsta Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir V.Putiną.
Leidinyje priduriama, kad Europos šalys, atsižvelgdamos į nesėkmingą JAV tarpininkavimo patirtį, toliau aptarinėja galimas derybas su Rusija.
Pirmadienį Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad būtų „nelabai išmintinga“ leisti Kremliui padiktuoti, kas bus derybininku.
Savo ruožtu Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris pabrėžė, kad Europos tarpininkas turėtų būti plačiai pripažintas Europos lygmeniu, ypač Rytų Europoje ir Baltijos šalyse.
Žurnalistai nurodė, kad A.Merkel biuras jiems pranešė, jog jokių oficialių prašymų dėl tarpininkės vaidmens buvusiai kanclerei nebuvo pateikta.
Tačiau jie neatsakė, ar ji galėtų sutikti su nauju amplua.
Anksčiau naujienų agentūra „Reuters“ citavo neįvardytą Vokietijos vyriausybės pareigūną, kuris teigė, kad Vokietija nėra patenkinta Kremliaus sumanymu paskirti buvusį kanclerį G.Schröderį vyriausiuoju ES derybininku dėl taikos Ukrainoje.
