Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NYT: Rusija atakuoja amerikiečių įmones Ukrainoje, o Baltieji rūmai tyli
22:30
Rusija pradėjo sąmoningai smogti didžiųjų amerikiečių kompanijų objektams Ukrainoje, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija į šiuos išpuolius nekreipia dėmesio, rašo laikraštis „The New York Times“.
Amerikiečių kompanijų skaičius Ukrainoje yra nedidelis – apie 120 įmonių. Tačiau ten veikia tokios didelės įmonės kaip „McDonald's“ ir „Coca-Cola“, taip pat visi pagrindiniai amerikiečių grūdų prekybininkai.
Pasak leidinio, nuo praeitų metų vasaros Rusijos smūgių taikiniu tapo objektai, susiję su „Coca-Cola“, „Boeing“, užkandžių gamintoju „Mondelez“ (prekės ženklai „Milka“, „Oreo“, „Toblerone“, „Lux“) ir tabako milžinu „Philip Morris“. O balandžio viduryje dronai smogė „Cargill“ grūdų terminalui.
Korporacijos daugiausia viešai nepranešė apie šiuos smūgius, bijodamos išgąsdinti investuotojus ir draudikus.
Kai kurių Ukrainos verslininkų teigimu, šios atakos yra platesnės kampanijos dalis, nukreipta prieš įvairų turtą ir verslą, nepaisant to, kokiai šaliai priklauso įmonės. Esą taip siekiama smukdyti Ukrainos ekonomiką.
Kiti mano, kad Rusija tokiomis atakomis nori atgrasyti JAV investuotojus būtent tuo metu, kai Kyjivas bando stiprinti verslo ryšius su prekybai palankia Baltųjų rūmų administracija.
JAV ignoruoja tai, kas vyksta
Leidinys pažymi, kad Baltieji rūmai, nepaisant pažado ginti JAV komercinius interesus užsienyje, reagavo gana santūriai. D.Trumpo administracija nepasmerkė nė vieno išpuolio, apie kurį pranešė Ukraina.
Tačiau Vašingtonas paprašė Kyjivo nepulti Rusijos naftos terminalo prie Juodosios jūros. Per šį terminalą eksportuojama nafta iš Kazachstano telkinių, į kuriuos investavusios ir JAV įmonės.
Vasario mėnesį kelių JAV kompanijų, tarp jų „Coca-Cola“, „Cargill“ ir kito žemės ūkio giganto „Bunge“, atstovai susitiko su Ukrainoje apsilankiusių JAV senatorių grupe.
„Išklausiusi keletą iš jų, supratau, kad jie mano, jog yra sąmoningai puolami“, – interviu metu sakė senatorė Jeanne Shaheen.
Andy Hunderis, JAV prekybos rūmų Ukrainoje vadovas, teigė, kad rusai „paleidžia šias raketas ir dronus tikėdamiesi sustabdyti amerikiečių verslo plėtrą Ukrainoje“.
Padėtis pasikeitė praėjusį vasarą
Birželio viduryje vienos atakos metu apgadinta „Boeing“ gamykla Kyjive. Po dviejų mėnesių Rusijos raketos pataikė į amerikiečių bendrovės „Flex Ltd.“ gamyklą, elektronikos gamintoją, įsikūrusį vakarų Ukrainoje, šimtus kilometrų nuo fronto linijos.
Tačiau bene simboliškiausias išpuolis buvo smūgis „Coca-Cola“ išpilstymo gamyklai.
2026 m. išpuoliai tik sustiprėjo. Vos per keturias savaites buvo smogta į „Bunge“, „Philip Morris“ ir „Mondelez“ objektus. Dalis Ukrainos verslininkų atkreipė dėmesį, kad išpuoliai prieš amerikiečių įmones sustiprėjo būtent tuo metu, kai Ukraina praėjusiais metais pradėjo stiprinti ekonominius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.
Anot laikraščio, kai kurios bendrovės atsisako pripažinti išpuolius, bijodamos, kad tai gali išgąsdinti akcininkus. Kai kurios, nepaisydamos karo, toliau dirba Rusijoje, o tai dar labiau apsunkina padėtį. Nors Ukraina pranešė apie kai kuriuos išpuolius, ji jų neakcentavo, bijodama sustiprinti savo įvaizdį kaip rizikingos verslui šalies.
Trumpas mano, kad karo Ukrainoje pabaiga yra „labai arti“
00:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad Rusijos ir Ukrainos karo pabaiga yra „labai arti“, rašo „European Pravda“, remdamasi D. Trumpo pareiškimu prieš skrydį į Kiniją
„Karo Ukrainoje pabaiga. Manau, ji labai arti“, – žurnalistams į klausimą atsakė jis.
„Tikėkite ar ne, manau, kad ji artėja. Ir mes pasieksime šį susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos“, – sakė D.Trumpas, pakartodamas, kad jis „užbaigė aštuonis karus“.
Ihnatas įspėjo apie Rusijos pasirengimą naujam didelio masto puolimui
00:46
Rusija artimiausiomis dienomis ruošiasi naujam masiniam Ukrainos apšaudymui. Jau vykdomas taktinės aviacijos perdislokavimas, taip pat fiksuojama suaktyvėjusi veikla oro uostuose, pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietės komunikacijos skyriaus viršininkas Jurijus Ihnatas teletilto eteryje.
Pasak jo, įmanoma, kad artimiausiomis dienomis planuojamas naujas didelio masto Rusijos puolimas.
„Buvo daug pranešimų, jie atsiranda ne be priežasties – turime žvalgybos informaciją, duomenis iš partnerių, mūsų pačių žvalgybos pajėgų. Fiksuojamas taktinės aviacijos perskirstymas ir veikla baziniuose aerodromuose“, – sakė J.Ihnatas.
Jis paaiškino, kad priešas paprastai apginkluoja puses dar prieš smūgį, ir tokia veikla stebima jau ne vieną dieną.
Trumpas atsakė, ar tarp jo ir Putino buvo susitarimas dėl Donbaso
23:03
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalisto antradienį buvo paklaustas, ar tarp jo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino yra susitarimas, kad Rusijai turėtų atitekti visas Donbasas.
„Ne“, – trumpai atsakė D.Trumpas.
Jis taip pat atsakė į klausimą, ar šiais metais galėtų apsilankyti Rusijoje.
„Aš padarysiu viską, kas būtina“, – pasakė JAV prezidentas.
Kallas: Putino pozicijų silpnėjimas gali atverti galimybę užbaigti karą Ukrainoje
20:23
Požymiai, rodantys, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijos silpnėja, galėtų atverti galimybę užbaigti karą Ukrainoje, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Savaitgalį, po daugiau nei ketverių kraujo praliejimo metų, V.Putinas užsiminė, kad karas Ukrainoje „eina į pabaigą“.
„Jo pareiškimas iš tikrųjų rodo, kad jis nėra stiprioje pozicijoje“, – sakė K.Kallas po susitikimo su ES gynybos ministrais.
„Taigi manau, kad yra galimybė užbaigti šį karą“, – pridūrė ji.
Vakarų ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad po pernykščių niūrių perspektyvų konflikto situacija, regis, keičiasi: Maskva patiria rekordinius karinius nuostolius, o Kyjivas rengia smūgius Rusijos naftos objektams.
K.Kallas anksčiau tvirtino, kad V.Putinas, atrodo, nėra suinteresuotas užbaigti karą ir vilkina JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas nutraukti karo veiksmus.
JAV pastangos sustabdyti šį konfliktą pastarosiomis savaitėmis iš esmės įstrigo, Vašingtonui sutelkus dėmesį į karą su Iranu.
Pastarosiomis dienomis Rusija įtikino Ukrainą prisijungti prie trijų dienų paliaubų per svarbios Maskvos šventės – pergalės Antrajame pasauliniame kare – iškilmes.
Šis žingsnis, kaip ir sprendimas sumažinti parado Raudonojoje aikštėje mastą, atrodė kaip Kremliaus pripažinimas, kad jis bijo galimų Ukrainos smūgių.
V.Putinas taip pat iškėlė idėją, kad jo ilgametis sąjungininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis galėtų tarpininkauti tarp Rusijos ir Europos dėl karo Ukrainoje.
Tačiau K.Kallas ir kiti ES pareigūnai šį pasiūlymą atmetė.
Putinas gąsdina nauja branduoline raketa „Sarmat“ „šiais metais“
18:43 Atnaujinta 18:58
Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šių metų pabaigoje Rusija dislokuos naują strateginę branduolinę raketą „Sarmat“ ir pavadino ją „galingiausia pasaulyje“.
Dislokuoti šią raketą, skirtą branduolinėms kovinėms galvutėms, kuriomis galima smogti už tūkstančių kilometrų esantiems taikiniams Jungtinėse Valstijose arba Europoje, planuojama po kelerius metus trukusių nesėkmių ir atidėliojimų.
Per televiziją transliuotuose komentaruose V.Putinas teigė, kad kovinės galvutės galingumas neva yra daugiau nei keturis kartus didesnis nei bet kurio Vakarų analogo, o jos veikimo nuotolis neva viršija 35 000 km. Tokius Kremliaus šeimininko teiginius Rusijos televizijai citavo „TVP World“.
„Ji gali prasiskverbti pro visas esamas ir būsimas priešraketinės gynybos sistemas“, – sakė V.Putinas.
Vakarų saugumo analitikai tvirtina, kad V.Putinas perdeda kalbėdamas apie kai kurių Rusijos naujos kartos branduolinių ginklų, kurie yra 2018 m. pirmą kartą paskelbtos modernizavimo programos dalis, pajėgumus.
„Sarmat“ nesėkmės ir pranešimai apie naują bandymą
Anksčiau „Sarmat“ patyrė nesėkmių – per vieną bandymą 2024 m. rugsėjį paleidimo šachtoje liko gilus krateris, teigia Vakarų ekspertai.
Valstybinė televizija parodė, kaip Rusijos strateginių raketinių pajėgų vadas Sergejus Karakajevas antradienį pranešė V.Putinui apie, jo žodžiais tariant, sėkmingą „Sarmat“ bandomąjį paleidimą.
„Raketų paleidimo įrenginių su raketų sistema „Sarmat“ dislokavimas gerokai padidins antžeminių strateginių branduolinių pajėgų kovinius pajėgumus užtikrinant taikinių sunaikinimą ir sprendžiant strateginio atgrasymo problemas“, – sakė S.Karakajevas.
Dirbtinio intelekto vaizdai?
Rusijos gynybos ministerija išplatino vaizdus, bet jie sukėlė įtarimų, kad buvo panaudotas dirbtinis intelektas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. V.Putinas ne kartą priminė pasauliui apie Rusijos branduolinio arsenalo dydį ir galią pareiškimais, kuriuos Vakarai vertina kaip bandymą atgrasyti nuo pernelyg ryžtingos intervencijos Ukrainos pusėje.
Ministras: Graikijos pakrantėje rastas karinis dronas yra Ukrainos
17:38
Praėjusią savaitę prie Graikijos Leukadės salos Jonijos jūroje rastas karinis jūrinis dronas yra Ukrainos, antradienį pranešė graikų gynybos ministras.
Nikas Dendijas Briuselyje teigė informavęs Europos šalių gynybos vadovus apie „duomenis, susijusius su dronu, kurį ištraukėme Graikijoje“.
„Dabar esame tikri, kad tai Ukrainos“ nepilotuojamas antvandeninis aparatas, sakė jis.
Ar tikrai Raudonąją aikštę per paradą nuo Ukrainos dronų saugojo tinklas?
17:14
Gegužės 9-osios paradas Maskvoje šiemet sulaukė nemažo dėmesio, nors (arba dėl to, kad) buvo gerokai kuklesnis nei įprastai – ne tik dėl nuovargio jau penktus metus besitęsiant karui Ukrainoje, bet ir saugumo.
Pastaroji aplinkybė pagimdė ir melagienų – internete dalijamasi nuotrauka, kurioje virš Raudonosios aikštės ištemptas specialus tinklas. Tokia apsaugos nuo dronų priemonė naudojama Ukrainoje, bet šis kadras sukurtas pasitelkus dirbtinį intelektą.
„Priešdroniniai tinklai“
Fotografijoje užfiksuota Raudonoji aikštė. Kairėje pusėje stūkso Kremliaus siena su Spaskio bokštu kampe, dešinėje – istorinis prekybos centro GUM pastatas, tarp jų – spalvingas Vasilijaus Palaimintojo soboras, matomas dažnoje nuotraukoje iš Maskvos.
Dalis aikštės saugumo sumetimais ar siekiant nukreipti žmonių srautus padalinta metaliniais atitvarais. Zonoje arčiau prekybos centro matyti kelios dešimtys žmonių. Virš jų ant specialių konstrukcijų ištiestas didžiulis tinklas, matyti išvedžioti laidai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai atakavo Rusijos miestą už 1200 kilometrų nuo Ukrainos
16:18
Rusijos Orenburgą, esantį už 1 200 kilometrų nuo Ukrainos, antradienį atakavo dronai, pranešė vietos pareigūnai ir „Telegram“ kanalai, kuriuos cituoja portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Exilenova Plus“ pranešė apie mieste aidėjusius sprogimus ir paviešino vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota numanomo drono smūgio akimirka.
Srities gubernatorius Evgenijus Solncevas pranešė, kad paskelbus oro pavojų ir veikiant oro gynybai, Orenburge buvo apgadintas gyvenamasis namas. Vėliau E.Solncevas pridūrė, kad civiliai nenukentėjo.
Rusijos nepriklausomas leidinys „Astra“ pranešė, kad dronas esą buvo numuštas vos už 4 kilometrų nuo gamyklos „Strela“, kurioje gaminamos sparnuotosios raketos bei orlaivių „Su“ ir „MiG“ komponentai.
Kyjivas šios atakos nekomentavo.
Ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Supernova Plus“ teigė, kad per platesnę ataką prieš Orenburgo sritį buvo smogta „Orsknefteorgsintez“ – vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Pietų Urale.
„Spiegel“: Merkel yra viena iš Europos kandidačių deryboms su Putinu
16:13
Savaitgalį Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiūlė idėją, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis, pagarsėjęs savo artimais santykiais su Rusija, galėtų atstovauti Europą būsimose derybose su Rusija.
Tačiau, kaip rašo vokiečių laikraštis „Der Spiegel“, politiniuose užkulisiuose manoma, kad buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel kur kas labiau tiktų tarpininkės vaidmeniui.
Pasak šaltinių, A.Merkel laikoma geriausia kandidate į tarpininkės vaidmenį, nes ji asmeniškai pažįsta Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir V.Putiną.
Leidinyje priduriama, kad Europos šalys, atsižvelgdamos į nesėkmingą JAV tarpininkavimo patirtį, toliau aptarinėja galimas derybas su Rusija.
Pirmadienį Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas sakė, kad būtų „nelabai išmintinga“ leisti Kremliui padiktuoti, kas bus derybininku.
Savo ruožtu Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris pabrėžė, kad Europos tarpininkas turėtų būti plačiai pripažintas Europos lygmeniu, ypač Rytų Europoje ir Baltijos šalyse.
Žurnalistai nurodė, kad A.Merkel biuras jiems pranešė, jog jokių oficialių prašymų dėl tarpininkės vaidmens buvusiai kanclerei nebuvo pateikta.
Tačiau jie neatsakė, ar ji galėtų sutikti su nauju amplua.
Anksčiau naujienų agentūra „Reuters“ citavo neįvardytą Vokietijos vyriausybės pareigūną, kuris teigė, kad Vokietija nėra patenkinta Kremliaus sumanymu paskirti buvusį kanclerį G.Schröderį vyriausiuoju ES derybininku dėl taikos Ukrainoje.
Prašo teismo suimti Jermaką: užstatas sieks milijonus
16:09
Specialioji antikorupcinė prokuratūra (SAPO) prašys teismo suimti buvusį Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką su galimybe paleisti už 180 mln. grivinų (maždaug 3,48 mln. eurų) užstatą, per spaudos konferenciją pareiškė tarnybos vadovas Oleksandras Klymenka.
Jo teigimu, antradienį SAPO kreipsis į teismą ir prašys leidimo skirti A.Jermakui kardomąją priemonę.
„Prokuratūra prašys skirti Jermakui kardomąją priemonę – suėmimą su 180 mln. grivinų užstatu“, – pareiškė jis.
Buvęs prezidento kanceliarijos vadovas įtariamas pinigų „plovimo“ schema per elitinį statybų projektą netoli Kyjivo.
Nurodoma, kad gegužės 12 d. 16 val. teismas turi svarstyti kardomosios priemonės jam parinkimą.
Pirmadienį paskelbta, kad Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir SAPO atskleidė naują korupcijos schemą, į kurią yra įsitraukęs ir buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.
Po to jam įteiktas pranešimas apie įtarimą byloje dėl galimo 460 mln. grivinų (8,9 mln. eurų) pinigų „išplovimo" statant prabangių kotedžų bendriją „Dynasty“ Kozyne, Kyjivo srityje.
Įtarimai buvo pateikti pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 3 dalį (nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimas). Šiame straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 12 metų su turto konfiskavimu.
Kaip pranešė naujienų agentūra RBK, antradienį pranešimai apie įtarimus taip pat buvo įteikti buvusiam Ukrainos vicepremjerui Oleksijui Černyšovui, verslininkui Tymurui Mindičiui ir dar keturiems organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams.
Po to, kai jam buvo įteikti įtarimai, A.Jermakas pareiškė, kad jam nepriklauso jokie privatūs namai. Pasak jo, jam priklauso tik vienas butas.
A.Jermakas neigia, kad yra kaip nors susijęs su šia byla. Jis pabrėžė, kad NABU įtarimus jam pareiškė dėl „visuomenės spaudimo teisėsaugos institucijoms“, ir paragino atlikti „nepriklausomą tyrimą“.
