Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija gali pradėti tiesti betoninius kelius: kas nutiko
16:46
Rusijoje, siekiant taupyti biudžeto lėšas, gali būti pradėta masiškai tiesti betoninius kelius, kaip tai buvo daroma SSRS iki 1980 m. Didžiausia šalies cemento bendrovė „Cemros“, vienijanti 18 cemento gamyklų, rengiasi iki 2026 m. pabaigos nutiesti pirmąsias 45 cementobetoninių kelių atkarpas, rašo „Izvestija“.
Bendrovės užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, tokių kelių tiesimas ir eksploatavimas sumažins Rusijos konsoliduoto biudžeto išlaidas 29,69 proc. ir per ateinančius 11 metų leis sutaupyti 573,2 mlrd. rublių (6,67 mlrd. eurų).
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas išskyrė riziką Putinui ir svarbų momentą: jam ir Rusijos režimui gresia griūtis
23:42
Per penktus metus trunkantį karą Ukrainoje ne kartą buvo akimirkų, kai viena ar kita pusė buvo arti kokio nors kulminacinio taško. Dabar vėl atėjo vienas iš tokių momentų, savo komentare „Postimees“ situaciją įvertino Estijos saugumo ekspertas Erkkis Koortas.
Šiais metais gegužės 9-ąją Raudonojoje aikštėje vykęs spektaklis buvo visiškai kitoks ir netelpa į nusistovėjusio šablono rėmus.
Iš tikrųjų yra dvi naujienos, susijusios su paradu.
Gera ir bloga.
Gera yra ta, kad visas pasaulis pamatė – bent jau tie, kurie norėjo pamatyti –, jog Maskva neturi per daug karinės technikos, kurią galėtų pademonstruoti ir ji bijo tai parodyti dėl operatyvinės situacijos.
„Politico“: Rutte pasiūlė įpareigoti NATO šalis kasmet skirti Ukrainai 0,25 proc. BVP
23:35
NATO vadovas Markas Rutte paragino sąjungininkus skirti Ukrainai 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto, siekdamas sumažinti augančią įtampą Aljanse dėl pagalbos Kyjivui, praneša „Politico“.
Pažymima, kad šis pasiūlymas, galintis atverti kelią dešimtims milijardų dolerių papildomos paramos, jau dabar susiduria su stipriu kai kurių svarbių NATO narių pasipriešinimu.
Aljanso generalinis sekretorius šį klausimą iškėlė uždarame NATO ambasadorių susitikime praėjusio mėnesio pabaigoje, ruošdamasis liepą Turkijoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
„Rutte ir daugelis mūsų nori užtikrinti, kad parama Ukrainai būtų nuosekli ir prognozuojama“, – sakė vienas NATO diplomatas.
„The Wall Street Journal“: JAV rimtai svarsto Putino režimo išsaugojimą
23:06
Amerikiečių spaudoje vis dažniau keliama mintis, kad Ukrainos galimų nuolaidų klausimas palaipsniui tampa ne tiek taikaus konflikto sureguliavimo, kiek Vladimiro Putino politinio išlikimo klausimu, rašo „The Wall Street Journal“ apžvalgininkas Holmanas Jenkinsas jaunesnysis.
Autorius pažymi, kad idėja dėl kompromiso okupuotų teritorijų klausimu anksčiau buvo laikoma viena iš galimų Donaldo Trumpo administracijos priemonių karui užbaigti. Tačiau, jo nuomone, situacija dabar pasikeitė: spaudimas Kyjivui gali būti suvokiamas kaip bandymas išsaugoti Rusijos valdžios stabilumą blogėjant Maskvos padėčiai.
Straipsnyje teigiama, kad Vakarų politiniuose ir kariniuose sluoksniuose yra grupių, kurios mano, jog būtina tęsti spaudimą Kremliui tol, kol Rusija sumokės didelę kainą už karą. Tokios nuotaikos, autoriaus teigimu, ypač paplitusios Rytų Europos ir Baltijos šalyse.
JAV Kongresas žengė žingsnį skirti Ukrainai 1,3 mlrd. dolerių naujos pagalbos
22:19
Dvipartinė iniciatyva, siekianti užtikrinti balsavimą dėl naujo JAV saugumo pagalbos Ukrainai įstatymo projekto, surinko 218 parašų. Dabar priemonė bus teikiama balsavimui visiems JAV Atstovų Rūmams, praneša „The New York Times“.
Pažymima, kad šis įstatymo projektas, kurį pateikė Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gregory W. Meeksas, kelis mėnesius buvo įstrigęs. Projekto šalininkams trūko vos vieno parašo, kad galėtų apeiti Atstovų Rūmų vadovybę ir užtikrinti greitą svarstymą.
Leidinys pranešė, kad gegužės 13 dieną prie iniciatyvos prisijungė Atstovų Rūmų narys Kevinas Keeley, nepriklausomas politikas iš Kalifornijos, priklausantis respublikonų frakcijai.
Volodymyras Zelenskis: Ukrainos ekspertai padės Latvijai apsaugoti oro erdvę
20:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas nusiųs į Latviją ekspertus, siekdamas padėti šaliai apsaugoti savo oro erdvę po neseniai įvykusių incidentų, kai nuo maršruto nuklydę ukrainiečių dronai nukrito šios Baltijos valstybės teritorijoje.
Praėjusią savaitę du ukrainietiški dronai kirto Rusijos sieną, įskrido į Latviją – NATO narę ir ištikimą Ukrainos sąjungininkę – ir, nukritę, apgadino naftos saugyklą. Po šio incidento Latvijos gynybos ministras paskelbė apie savo atsistatydinimą.
Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina teigė, kad priešdroninės sistemos nebuvo dislokuotos pakankamai greitai, kad galėtų atremti ketvirtadienio įsibrovimą.
Kremlius: Vladimiras Putinas keičia dviejų su Ukraina besiribojančių sričių gubernatorius
20:34
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pakeitė dviejų su Ukraina besiribojančių ir Kyjivo atsakomųjų smūgių sulaukusių sričių – Briansko ir Belgorodo – gubernatorius, pranešė Kremlius.
Abu gubernatoriai – Aleksandras Bogomazas ir Viačeslavas Gladkovas – sritims vadovavo per visą Maskvos puolimo Ukrainoje laikotarpį.
Laikinuoju Belgorodo srities vadovu V. Putinas paskyrė Ukrainoje kovojusį kariuomenės generolą Aleksandrą Šuvajevą, o kaimyninės Briansko srities laikinuoju vadovu – Jegorą Kovalčuką.
Valstybės Dūma suteikė Putinui teisę siųsti kariuomenę į kitas šalis „ginti“ rusų užsienyje
20:22
Trečiadienį Rusijos Valstybės Dūma antruoju ir trečiuoju svarstymu priėmė įstatymą, kuris reikšmingai išplečia prezidento įgaliojimus naudoti ginkluotąsias pajėgas užsienyje, praneša „The Moscow Times“.
Pagal dokumentą, kuriuo keičiami federaliniai įstatymai „Dėl pilietybės“ ir „Dėl gynybos“, Vladimiras Putinas dabar galės naudoti kariuomenę „Rusijos piliečių apsaugai“, jei užsienyje jie būtų „sulaikyti, suimti, patraukti baudžiamojon ar kitokion atsakomybėn“.
Įstatymas taikomas atvejais, kai rusai užsienyje sulaikomi teismų, „veikiančių be Rusijos Federacijos dalyvavimo“, taip pat tarptautinių teisminių institucijų, kurių Rusija nepripažįsta, teigiama aiškinamajame rašte.
Įstatymas buvo priimtas vienbalsiai – už balsavo 384 deputatai, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Valstybės Dūmos spaudos tarnyba nurodė, kad įstatymo tikslas – „sustiprinti Rusijos piliečių apsaugą nuo nedraugiškų užsienio valstybių neteisėtų veiksmų“.
Pagal dabartinę federalinio įstatymo „Dėl saugumo“ redakciją, prezidentas jau turi teisę siųsti kariuomenę į užsienį, jei valstybės ar tarptautinės organizacijos priima sprendimus, „prieštaraujančius Rusijos Federacijos interesams“ arba „viešosios teisėtvarkos pagrindams“ Rusijoje.
Rusijos valdžia nusprendė išplėsti Putino įgaliojimus naudoti kariuomenę užsienyje po daugybės NATO valstybių perspėjimų, kad Kremlius ruošiasi karui su viena ar keliomis Europos šalimis.
Vasarą Vokietijos žvalgybos tarnybos Federal Intelligence Service (BND) vadovas perspėjo apie galimą Rusijos provokaciją Baltijos šalyse, panašią į Krymo aneksiją, o vasarį Danijos žvalgyba pareiškė, kad Rusija per penkerius metus gali būti pajėgi pradėti plataus masto karą Europoje.
2026 metų kovą JAV žvalgyba perspėjo, kad Putinas gali „sąmoningai eskaluoti“ konfliktą Ukrainoje iki tiesioginio susidūrimo su NATO, įskaitant branduolinio ginklo grėsmę.
Pasak Nyderlandų žvalgybos tarnybos Military Intelligence and Security Service (MIVD), Kremliui prireiktų maždaug metų sukaupti pakankamas pajėgas „regioniniam konfliktui“ su NATO. MIVD vertinimu, galimos Rusijos atakos tikslas būtų ne NATO karinis sutriuškinimas, o „politinis suskaldymas per ribotus teritorinius laimėjimus“. Žvalgyba neatmeta galimybės, kad Maskva tam pasitelktų branduolinį šantažą.
„Nulinė fazė“ pasirengimo tokiam karui Rusijoje jau prasidėjo, dar spalį rašė „Institute for the Study of War“ ekspertai. Pasak ISW, tai rodo karinių apygardų reorganizacija prie vakarinės sienos, karinių bazių steigimas pasienyje su Suomija, taip pat sabotažas, elektroninės kovos sistemų trikdymas, GPS signalų slopinimas, padegimai ir oro erdvės provokacijos.
Rusija 23 kartus per dieną atakavo Ukrainos geležinkelius, nepagailėjo ir savo traukinio
18:53
Trečiadienį per dronų atakas Rusija 23 kartus smogė Ukrainos geležinkelio objektams, apgadindama traukinius, vagonus, geležinkelio depus ir tiltus, teigė šalies prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis patarėjas, kurį cituoja „The Guardian“.
Rusijos Belgorodo srityje traukinio avariją sukėlė nukritusi pačių rusų bomba
„Telegram“ kanalo MNS šaltinis pranešė, kad virš Belgorodo srities Rusijoje netikėtai nukritusi pusės tonos svorio rusiška aviacinė bomba FAB tapo priežastimi, dėl kurios šioje srityje buvo nutrauktas geležinkelio eismas.
Bomba nukrito tiesiai ant geležinkelio bėgių Jakovlevo rajone. Ji nesprogo, bet sugadino 25 metrus bėgių kelio.
Mašinistas laiku pastebėjo bėgių kelio pažeidimą ir pritaikė avarinį stabdymą.
Nukentėjo 75 metų moteris. Į įvykio vietą atvyko sprogmenų neutralizavimo specialistai, kurie paėmė FAB-500.
Iš pradžių Belgorodo gubernatorius Viačaslavas Gladkovas paskelbė, kad traukinio nuvažiavimo nuo bėgių priežastis galėjo būti sprogimas. Tačiau vėliau jis pakeitė savo pranešimą ir ištrynė nuorodą į šią versiją.
Kaip skelbė kanalas „Astra“, nuo 2026 m. pradžios į Rusijos teritorijas ir okupuotus Ukrainos regionus nukrito jau mažiausiai 24 rusiškos FAB bombos.
Zelenskis: Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 800 dronų, žuvo 6 žmonės
18:28
Rusija per trečiadienį surengtas atakas prieš Ukrainą paleido mažiausiai 800 dronų ir per šiuos Maskvos pajėgų smūgius žuvo šeši žmonės, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis apkaltino Maskvą tyčia smogiant Ukrainai JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito į Kiniją dieną.
„Nuo vidurnakčio jau paleista mažiausiai 800 Rusijos dronų“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad „žuvo šeši žmonės“ ir kad „tikrai negalima vadinti sutapimu, jog viena ilgiausių masinių Rusijos atakų prieš Ukrainą vyksta būtent tuo metu, kai Jungtinių Valstijų prezidentas atvyko vizito į Kiniją“.
Ukrainos pareigūnai anksčiau trečiadienį skelbė, kad per dieninę Rusijos dronų ataką, daugiausia nukreiptą į Vakarų Ukrainą, žuvo mažiausiai trys žmonės ir dar mažiausiai 12 buvo sužeista.
Maskva atakuoja Ukrainos miestus jau daugiau nei ketverius metus, tačiau didelio masto dronų ir raketų atakas Rusija paprastai rengia naktį.
Kyjivo karinė žvalgyba anksčiau įspėjo, kad Rusijos pajėgos pradėjo „ilgalaikį oro smūgį prieš ypatingos svarbos objektus Ukrainoje“.
Galingi Rusijos smūgiai 50 km nuo Slovakijos: skubiai uždaryta siena su Ukraina
18:21 Atnaujinta 20:02
Trečiadienio Rusijos atakų Ukrainoje mastas yra toks didelis, kad ir kaimyninės šalys turėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Slovakija laikinai uždarė visus sienos perėjimo punktus su Ukraina iki atskiro pranešimo, motyvuodama tuo, kad numatomos didelio masto atakos prieš kaimyninę Užkarpatės sritį.
Pasienio policija socialiniuose tinkluose informavo, kad pasienio postai buvo uždaryti maždaug dvi valandas, o vėliau vėl atidaryti.
Smūgiai 50 km nuo Slovakijos
Pranešta apie smūgius vos už 50 km nuo Slovakijos sienos, rašo „The Guardian“.
„Finansų administracija rekomenduoja visuomenei stebėti naujausią informaciją ir laikytis Finansų administracijos bei policijos pareigūnų nurodymų. Mes jus informuosime apie tolesnius įvykius“, – teigiama pranešime.
Ukrainos Užhorodo miestas patyrė didžiausią Rusijos oro ataką nuo jau penktus metus besitęsiančio karo pradžios; buvo pranešama apie dronus ir sprogimus.
„Mes toliau labai atidžiai stebime situaciją“, – pranešė Slovakijos policija.
Anksčiau Lenkija trumpam sustiprino oro gynybą palei Ukrainos sieną po ankstesnių smūgių. Operacija baigėsi po kelių valandų, neužfiksuojant jokių oro erdvės pažeidimų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau pranešė, kad Rusija per trečiadienį dieną surengtas atakas prieš Ukrainą paleido mažiausiai 800 dronų ir per šiuos smūgius žuvo mažiausiai šeši žmonės.
Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban „griežtai pasmerkė“ Rusijos atakas, paveikusias ir netoli jos šalies sienos esančius rajonus, kuriuose gyvena vengrų kalba kalbanti mažuma.
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše ji išreiškė viltį, kad niekas nebuvo sužeistas.
Maskva Ukrainos miestus atakuoja jau daugiau nei ketverius metus, tačiau didelio masto dronų ir raketų atakas Rusija paprastai rengia naktį.
