- Maskvai jau aišku: galingi Ukrainos smūgiai – tik pradžia
- Rusija gąsdina NATO ir Rusijos kaktomuša: „Pasekmės bus katastrofiškos“
- Tokie žodžiai Dūmoje nuskambėjo pirmą kartą: Rusija turi nutraukti karą, kitaip – neatlaikys
- Situacija kaista: Rusija atvirai grasina Latvijai, virš Estijos numuštas dronas
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija gąsdina NATO ir Rusijos kaktomuša: „Pasekmės bus katastrofiškos“
14:23 Atnaujinta 14:56
NATO ir Rusijos kaktomušos rizika didėja, o jo pasekmės bus katastrofiškos, interviu propagandinei agentūrai TASS pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Viceministras atkreipė dėmesį esą į stiprėjantį Europos sostinių naratyvą apie „gresiantį didelio intensyvumo karo pavojų su Rusija“.
„Dėl tokio įtampos eskalavimo, įskaitant akivaizdžiai provokacinius veiksmus branduolinėje srityje, kyla strateginė rizika ir NATO kaktomušos su mūsų šalimi pavojus su visomis iš to galinčiomis kilti katastrofiškomis pasekmėmis“, – aiškino viceministras.
S.Riabkovas, komentuodamas Suomijos ketinimus leisti importuoti branduolinius ginklus, taip pat Prancūzijos ir Lenkijos planus surengti pratybas virš Baltijos jūros, kuriose jos treniruosis, kaip suduoti branduolinius smūgius taikiniams Rusijoje, pažymėjo, kad „Rusijos Federacija gana tiesiogiai ir nedviprasmiškai pareiškė savo itin neigiamą požiūrį į tokius europiečių pasirengimus“.
„Šiuos žingsnius lydi priešiška antirusiška retorika ir jie yra bendro spartesnio Europos militarizavimo proceso, atvirai nukreipto prieš mūsų šalį, elementas“, – pridūrė užsienio reikalų viceministras.
„Pigios provokatorės“
S.Riabkovo teigimu, aptarinėdamos galimą Rusijos puolimą prieš NATO, Vakarų šalys elgiasi pagal „pigių provokatorių“ logiką, ir į tai, pasak jo, neverta reaguoti.
„Tie, kurie išpučia temą apie, kaip dabar įprasta sakyti, Suvalkų koridorių, yra tie patys žmonės, kurie samprotauja, kad iki 2030 m. – galbūt iki 2028 m., bet iki 2030 m. tikrai – Rusija užpuls NATO.
Uždarydami pasienio perėjas, nutraukdami elektros tiekimą ir iš karto prabildami apie puolimą, jie paprasčiausiai elgiasi pagal pigių ir visiškai primityvių provokatorių logiką“, – pareiškė viceministras.
Diplomatas pridūrė, kad tai, kas vyksta, neva yra „akivaizdus Vakarų žaidimas“.
Maskvai jau aišku: galingi Ukrainos smūgiai – tik pradžia
17:00
Nuo 2023 m. Ukrainos tolimųjų nuotolių dronų operacijos prieš Maskvą ir aplinkinius regionus iš simbolinių skrydžių virto koordinuotais masiniais išpuoliais, nukreiptais prieš naftos perdirbimo gamyklas, su karine pramone susijusius objektus, oro gynybos sistemas, logistikos centrus ir strateginę infrastruktūrą.
Per pastaruosius trejus metus šių atakų mastas smarkiai išaugo. Tai, kas 2023 m. prasidėjo pavieniais dronų incidentais, virto smūgių bangomis, kuriose dešimtys, o vėliau ir šimtai dronų atakavo Rusijos sostinę.
Lemtinga gegužės 3-ioji
Pirmasis reikšmingas psichologinis Ukrainos laimėjimas įvyko, kai du dronai sprogo virš Senato rūmų Maskvos Kremliaus teritorijoje. Rusijos valdžios institucijos tada teigė, kad abu bepiločiai orlaiviai buvo sulaikyti priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Šis išpuolis buvo pirmasis atvejis, kai dronai pasiekė simbolinį Rusijos valstybės valdžios centrą, ir parodė, kad pati Maskva nebėra neliečiama.
Didžiausias smūgis
Savaitgalį surengtas naujausias Ukrainos gynybos pajėgų puolimas prieš Maskvą, kuris buvo pristatytas kaip kerštas už smūgį daugiabučiui Kyjive, per kurį žuvo per 20 ukrainiečių, buvo dar viena gera proga priminti rusams, kad karas yra visai čia pat.
Naujienų agentūros „Associated Press“ redakciniame straipsnyje teigiama, kad po tokių išpuolių „Kremliaus pareigūnams darosi vis sunkiau įtikinti Rusijos piliečius, kad karas su Ukraina jų neliečia“.
Vien gegužę Kremliui teko apriboti rusams interneto prieigą, sumažinti Pergalės dienos karinio parado patosą ir atremti plataus masto išpuolį prieš karines ir pramonės įmones Maskvos srityje, per kurį žuvo trys žmonės. Išpuolio mastą pabrėžė infrastruktūros ir privačių namų sunaikinimas, taip pat didžiausio Šeremetjevo oro uosto veiklos sustabdymas.
„Ukrainos gebėjimas prasiskverbti pro tankią Maskvos priešlėktuvinę gynybą atspindi didėjantį bepiločių orlaivių skaičių ir patobulintą taktiką. Kyjivas nuolat didina bepiločių lėktuvų smūgių skaičių, daugiausia dėmesio skirdamas energetikos objektams ir ginklų gamykloms, tačiau sostinė tapo vienu iš taikinių“, – rašoma straipsnyje.
„Associated Press“ straipsnyje cituojamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pripažino, kad yra sunku pataikyti į netoli Maskvos esančius taikinius, nes regionas yra tankiai apstatytas oro gynybos sistemomis. Tačiau Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumai gerokai keičia situaciją ir suvokimą apie Rusijos vykdomą karą.
Redakcinio straipsnio autoriai atkreipė dėmesį, kad įtampa auga ir pačioje Rusijoje dėl nuolat didėjančių karo išlaidų ir griežtinamų apribojimų. Tai pakirto Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino populiarumą.
Tokiomis aplinkybėmis valstybiniai televizijos kanalai stengiasi sumenkinti atakos prieš Maskvą reikšmę, tik trumpai paminėdami ją savo naujienų laidose.
„Vietoj to jie sutelkė dėmesį į praėjusią savaitę sėkmingai atliktą naujos tarpžemyninės balistinės raketos, kuri turėtų tapti pagrindiniu Rusijos branduolinių pajėgų elementu, bandymą“, – pažymėjo straipsnio autoriai.
Tuo pat metu prorusiški kariniai tinklaraštininkai teigia, kad ataka iš tikrųjų atskleidė oro gynybos sistemos pažeidžiamumą. Kai kurie ragino Kremlių didinti spaudimą Ukrainai ir Europai.
„Rusijos griežtosios linijos šalininkai jau seniai ragino Kremlių į dažnus Ukrainos išpuolius atsakyti smūgiais Kyjivo sąjungininkams Europoje“, – piktinosi vienas iš jų.
„Associated Press“ priminė, kad Rusijos gynybos ministerija jau yra paskelbusi sąrašą gamyklų Europoje, kurios, jų teigimu, dalyvavo gaminant Ukrainai skirtus bepiločius orlaivius ir jų komponentus. Ji įspėjo, kad atakos prieš Rusiją naudojant Europoje pagamintus dronus gali turėti „nenuspėjamų pasekmių“.
Ukrainos pasitikėjimas tolimojo nuotolio smūgiais į Rusijos teritoriją jau pradeda duoti pastebimų rezultatų. Pirmiausia tai leidžia sumažinti varginančias operacijas fronte, kurios gali lemti didelius nuostolius. Pasak analitikų, asimetrinis karas leis Ukrainai susilpninti Rusijos ekonomiką, sunaikinti karinę gamybą ir pakirsti gyventojų kovinę dvasią.
Analitikai taip pat pažymi, kad, nors Kremlius to viešai nerodo, Rusija ruošiasi karo pabaigai. Manoma, kad Ukrainos tolimųjų smūgių potencialas tik didės ir jis bus nukreiptas į silpnąsias Rusijos priešlėktuvinės gynybos vietas.
Estijos reakcija į numuštą droną: NATO oro policija veikia
16:31
NATO oro policijos įvykdytas į Estijos oro erdvę įskridusio drono numušimas rodo, kad misija veikia ir įgyvendina savo tikslą užtikrinti mūsų kolektyvinį saugumą, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Į grėsmę F-16 naikintuvais reagavo Šiauliuose dislokuotas Rumunijos oro policijos padalinys.
„Tai aiškiai rodo, kad NATO oro policija veikia ir kad sąjungininkai kolektyviai saugo mūsų saugumą“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras.
„Esu dėkingas mūsų NATO sąjungininkams, įskaitant Rumunijos oro policijos padalinį, už greitą reakciją“, – pridūrė jis.
M.Tsahkna pabrėžė, kad Ukraina turi visas teises atakuoti Rusijos karinius taikinius, siekdama sumažinti Rusijos galimybes tęsti agresiją.
„Estija neleido naudoti savo oro erdvės atakoms prieš Rusiją. Tokie incidentai yra susiję su Rusijos vykdomu trukdymu“, – sakė M.Tsahkna.
Praėjusią savaitę Briuselyje M.Tsahkna susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha, su kuriuo aptarė galimą Ukrainos ekspertų dislokavimą Suomijoje ir Baltijos šalyse, siekiant sustiprinti oro saugumą.
„Ukraina turi unikalią patirtį ir technologijas kovojant su dronais, kurių reikia ir Estijai. Atitinkamos diskusijos tęsiasi“, – pridūrė M.Tsahkna.
Vykdant oro policijos misiją, NATO naikintuvai visą parą budi tiek Emaryje, Estijoje, tiek Šiauliuose, Lietuvoje.
Sibiro gyventojai kreipėsi į Xi Jinpingą su netikėtu prašymu: „Išmoksime kinų kalbą“
16:26
Sibire platybėse esančio Irkutsko regiono gyventojai įrašė vaizdo pranešimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, kuriame pasiskundė, kad jų mokyklose vaikams labai trūksta vietų. Savo kreipimesi jie paminėjo ir Kinijos lyderi Xi Jinpingą, su kuriuo susitinka V.Putinas.
Tame pačiame įraše Berezovio apylinkių gyventojai paprašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos kreiptis į Kinijos prezidentą Xi Jinpingą su prašymu pastatyti jiems mokyklą „atsižvelgiant į etninę ir kultūrinę įvairovę bei aktyviai plėtojant kultūrinius ryšius su Kinija“.
Berezovėje yra apie du tūkstančiai mokyklinio amžiaus vaikų, tačiau jiems tenka važinėti į kaimyninius kaimus. Ten mokyklos perpildytos. Pačioje Berezovėje 2021 m. buvo pažadėta pastatyti naują mokyklą, skirtą dar 1500 mokinių, tačiau darbai buvo sustabdyti.
„Esame pasirengę mokytis kinų kalbos, nes manome, kad mums jos tikrai reikia. Aktyvus kultūrinių ryšių su Kinija plėtojimas yra vienintelis įmanomas būdas mums vystytis situacijoje, kai mūsų šalies prioritetai yra kažkur ten, kur statomos naujos metro stotys Maskvoje ir naujos mokyklos Tadžikistane“, – kreipimesi aiškino viena iš Irkutsko srities gyventojų.
Šis kreipimasis paviešintas Kremliaus šeimininko V.Putino vizito į Kiniją, kur jis susitiks su šalies lyderiu Xi Jinpingu, fone.
„Bloomberg“ naujienų tarnybos duomenimis, per šį susitikimą V.Putino tikslas bus atblokuoti dujotiekio „Sibiras-2“ į Kiniją projektą. Žurnalistai taip pat pabrėžia, kad karas Irane suteikia Rusijai galimybę pagilinti energetinius ryšius su Pekinu.
Tuo pačiu politologas Petro Oleščiukas įvertino, kad šio susitikimo metu šalys gali aptarti ir karinius klausimus. Jo vertinimu, Kinija ir Rusija gali susitarti dėl galimo Rusijos puolimo prieš kurią nors Europos šalį, kuris galėtų tapti dėmesio atitraukimu nuo karo Taivane, kurį tuo tarpu pradėtų Kinija.
Kinijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama būsimą Xi Jinpingo ir V.Putino susitikimą, nurodė, kad šalys aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą įvairiose srityse, taip pat tarptautinius ir regioninius klausimus, kurie Maskvai ir Pekinui yra „bendras interesas“.
„Reuters“: Kinija slapta parengė dalį Rusijos kariuomenės karui prieš Ukrainą
15:46
2025 m. pabaigoje Kinijos ginkluotosios pajėgos slapta apmokė apie 200 Rusijos kariškių, kurių dalis po mokymų grįžo į karą prieš Ukrainą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis Europos žvalgybos tarnybomis ir dokumentais.
Žurnalistų teigimu, mokymai vyko Kinijoje ir daugiausia buvo susiję su bepiločių orlaivių naudojimu, elektroniniu karu, karine aviacija ir šarvuotųjų pėstininkų operacijomis. Pratybos buvo įslaptintos, o informaciją apie jas buvo draudžiama platinti žiniasklaidai ar perduoti trečiosioms šalims.
Pasak „Reuters“, susitarimas dėl rusų mokymų buvo išdėstytas dvikalbiame rusų ir kinų dokumente, kurį 2025 m. liepos 2 d. Pekine pasirašė abiejų šalių aukšto rango pareigūnai. Jame taip pat buvo nurodyta, kad šimtai Kinijos kariškių bus apmokyti Rusijos kariniuose objektuose.
Įsitraukė į karą Europoje?
Vienas žvalgybos pareigūnas atkreipė žurnalistų dėmesį, pareikšdamas, kad Kinija, parengdama Rusijos karius, kurie vėliau vyksta kariauti į Ukrainą, tokiu būdu yra įsitraukusi į karą Europos žemyne kur kas didesniu mastu, nei manyta anksčiau.
Dviejų žvalgybos agentūrų duomenimis, Kinijos kariai lankosi Rusijoje mokymų tikslais bent jau nuo 2024 m., tačiau rusų personalo apmokymas Kinijoje yra naujas reiškinys.
Pasak žvalgybos agentūrų, nemaža dalis Kinijoje apmokytų Rusijos karių buvo aukšto lygio kariniai instruktoriai, galintys perduoti žinias žemesnio lygio vadovybei.
Viena iš tarnybų nurodė, kad jai pavyko patvirtinti kelių Rusijos kariškių, kurie buvo apmokyti Kinijoje ir vėliau tiesiogiai dalyvavo kovinėse operacijose, panaudojant bepiločius orlaivius Kryme ir Zaporižios srityje, tapatybes. Jų laipsniai buvo nuo jaunesniojo seržanto iki pulkininko leitenanto.
Šių asmenų vardai ir pavardės nurodyti „Reuters“ matytame Rusijos kariniame dokumente, kuriame išvardyti į Kiniją mokytis vykę kariškiai. Ta pati žvalgybos agentūra pareiškė, kad yra didelė tikimybė, jog daugelis Kinijoje apmokytų asmenų paskui sugrįžo į Ukrainą.
Ką rusai veikė Kinijoje
„Reuters“ rašo, kad Rusijos kariuomenės vidaus ataskaitose, su kuriomis susipažino žurnalistai, aprašomi keturi Rusijos karių mokymai Kinijoje. Taigi, 2025 m. gruodžio mėn. ataskaitoje pateikiamas aprašymas apie bendruosius mokymus, kuriuose dalyvavo apie 50 Rusijos karių. Jie vyko Kariuomenės akademijos filiale, Karinės aviacijos mokymo centre, Šedziango mieste.
Dokumente teigiama, kad mokymų metu rusai buvo apmokomi šaudyti iš 82 mm minosvaidžių, naudojant bepiločius orlaivius taikiniams aptikti.
Kitoje ataskaitoje aprašomos oro gynybos pratybos kariniame objekte, kuriose buvo naudojami elektroninės kovos šautuvai, tinklo metimo įrenginiai ir dronai, skirti atremti atskriejantiems bepiločiams orlaiviams. Du pareigūnai teigė, kad objektas buvo įsikūręs Džengdžou mieste.
Trečioje ataskaitoje, taip pat datuotoje 2025 m. gruodžio mėn. ir parašytoje rusų majoro, aprašomi Rusijos personalo mokymai, skirti išmokti vykdyti operacijas su dronais, pirmosios brigados karinės aviacijos mokymo centre Ibine. Kursuose daugiausia dėmesio buvo skiriama daugialypės terpės pristatymams ir buvo naudojamasi skrydžio treniruokliais, mokomasi naudotis kelių tipų pirmojo asmens (FPV) dronais ir kitais dviejų tipų dronais.
Ketvirtojoje „Reuters“ peržiūrėtoje ataskaitoje atpasakojamas 2025 m. lapkričio mėn. surengtas kursas pėstininkų karinės inžinerijos universitete Nandzinge. Mokymai apėmė sprogmenų technologiją, minavimą, išminavimą ir nesprogusių sprogmenų bei savadarbių sprogstamųjų įtaisų naikinimą.
Pasak „Reuters“, pranešime buvo pateiktos nuotraukos, kuriose matyti uniformuoti rusų kariai, kuriuos moko kinų instruktoriai. Nuotraukose taip pat matyti, kaip Rusijos kariams rodoma inžinerinė įranga ir mokoma, kaip ieškoti minų.
„Kinija remia Rusiją“
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Kinija oficialiai deklaruoja neutralumą, tačiau iš tiesų teikia ekonominę, diplomatinę ir technologinę paramą Rusijai.
2026 m. vasarį Kinijos vadovas Xi Jinpingas išdėstė šalies poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Per susitikimą su Vokietijos kancleriu Frydrichu Merzu jis sakė, kad rakto į taiką reikia ieškoti nuosekliu dialogu ir derybomis.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kad Kinija remia Rusiją. Paklaustas, ar gali patvirtinti, kad Pekinas teikia Maskvai palydovinius duomenis, kad Rusija galėtų rengti smūgius Ukrainai, Ukrainos lyderis atsakė, kad Ukraina nepalaiko nuolatinio dialogo su Kinijos vadovu.
„Nieko nežinau apie ginklų paketus. Bet žinau vieną dalyką: Kinija padeda Rusijai. Ji nepadeda Ukrainai. Ji nesuinteresuota mūsų pergale ir ji nesuinteresuota Rusijos pralaimėjimu“, – aiškino V.Zelenskis.
Anot 429-osios atskirosios bepiločių sistemų brigados „Achilas“ vado Jurijaus Fedorenkos, Kinijai naudinga, kad Rusijos karas su Ukraina tęstųsi toliau, nes tokiomis sąlygomis išbandomos visos jos technologijos ir pasiekimai. Brigados vadas taip pat įsitikinęs, kad Kinija suinteresuota išlaikyti Rusiją pasaulio žemėlapyje.
Situacija kaista: Rusija atvirai grasina Latvijai
15:27
Ukrainoje vis daugiau nuostolių patirianti Rusija ėmė eskaluoti situaciją Baltijos šalyse. Rusijos žvalgyba antradienį pareiškė, neva Latvija suteikė leidimą Ukrainai atakuoti Rusiją iš jos teritorijos ir pagrasino kariniu atsaku. Latvija ir Ukraina pareiškė, kad Rusija meluoja. Lietuvos aukšti pareigūnai taip pat užsiminė, kad Rusija gali imtis provokacijų.
Rusijos grasinimai paskelbti tuo metu, kai Maskva patiria didelių sunkumų kare Ukrainoje, o Latvijoje tvyro politinė sumaištis po Vyriausybės griūties.
Rusijos kaltinimai
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba SVR pranešė, neva Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja „naujus teroristinius smūgius Rusijos užnugariui“, o atakos bus rengiamos iš Baltijos šalių.
„Remiantis gauta informacija, Kyjivas neketina apsiriboti oro erdvės koridoriais, kuriuos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suteikė Baltijos šalys. Dronus planuojama paleisti ir iš šių valstybių teritorijos. Tikimasi, kad tokia taktika sutrumpins taikinių pasiekimo laiką ir padidins teroristinių atakų efektyvumą“, – rašoma pranešime.
„Nepaisant to, kad Latvija baiminasi atsakomojo Maskvos smūgio, Kyjivas įtikino Rygą sutikti su tokia operacija (...) Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai jau išsiųsti į Latviją, kur jie buvo dislokuoti Adažių, Sėlos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio karinėse bazėse“, – priduriama jame.
Pranešime taip pat teigiama, neva „sprendimų priėmimo centrų koordinatės Latvijos teritorijoje yra gerai žinomos, o šalies narystė NATO neapsaugos teroristų bendrininkų nuo teisingo atpildo“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Ukrainos smūgių – Rusijos naftos gamykloje kilo gaisras
15:20
Antradienį Ukrainos gynybos pajėgos atakavo bendrovės „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamyklą Kstove, Žemutinio Naugardo srityje, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pasak pranešimų, gamyklos teritorijoje kilo gaisras. Žalos dydis nustatinėjamas.
Bendrovės „Lukoil-Nižegorodnefteorgsintez“ naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijoje. Jos perdirbimo pajėgumai siekia apie 17 mln. tonų naftos per metus. Įmonėje gaminamas benzinas, dyzelinas ir aviaciniai degalai, naudojami Rusijos pajėgų poreikiams tenkinti.
„Taip pat gegužės 19 d. buvo smogta Jaroslavlio-3 naftos perpumpavimo stočiai netoli Semibratovo, Rusijos Federacijos Jaroslavlio srityje. Žalos mastas tikslinamas“, – priduriama štabo pareiškime.
Praėjusią naktį Ukrainos pajėgos taip pat smūgiavo taikiniams Rusijos teritorijoje. Pranešama apie netoli Kaspijsko Dagestano respublikoje apgadintą projekto „Gračionok“ katerį. Tokio tipo kateriai naudojami laivų bazavimo punktams apsaugoti ir kovai su diversinėmis pajėgomis.
Priešo bepiločių orlaivių valdymo centrai taip pat buvo apgadinti Rozdolnės ir Ševčenkos vietovėse Donecko srityje, Dvoričnės vietovėje Charkivo srityje, Kamianskės vietovėje Zaporižios srityje ir Karnatnės vietovėje Briansko srityje.
Prakalbo, kaip NATO naikintuvas numušė į Estiją įskridusį droną
14:51
Į Estijos oro erdvę įskridusį naikintuvą numušė Rumunijos, šiuo metu atliekančios oro policijos misiją, naikintuvai.
Brigados generolas Riivo Valge paaiškino, kad prieš atidengiant ugnį buvo atliktas vizualinis stebėjimas, o dronas numuštas pirma raketa.
„Mums padėjo palankios oro sąlygos, o taikos metu prieš paleidžiant bet kokį šūvį turi būti užtikrintas pakankamas vizualinis stebėjimas. Mes neatidengiame ugnies aklai, pavyzdžiui, vien pagal garsą“, – kalbėjo generolas.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija nurodė, kad numušti Estijoje pastebėto drono rumunų naikintuvas F-16 pakilo iš oro pajėgų bazės Šiauliuose. NATO oro policijos naikintuvai, kurie buvo aktyvuoti Baltijos šalių oro erdvėje, po to sugrįžo į savo nuolatinio buvimo vietą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Rusijos grasinimų – Latvijos atsakas: Maskva meluoja
13:55
Rusija meluoja apie Ukrainos neva planuojamus smūgius Rusijai iš Latvijos, pareiškimuose pabrėžia aukščiausio rango Latvijos pareigūnai.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad Rusija meluoja apie tai, jog Latvija leidžia kuriai nors šaliai naudotis Latvijos oro erdve ir teritorija atakoms prieš Rusiją ar bet kurią kitą šalį vykdyti, skelbia agentūra LETA.
Laikinoji ministrė pirmininkė Evika Silina teigė, kad Rusija pradeda dar vieną dezinformacijos kampaniją prieš Latviją, skleisdama melą, kad Ukraina neva planuoja pasinaudoti Latvija kaip baze išpuoliams prieš Rusijos teritoriją.
„Latvija niekada nedavė Ukrainai leidimo naudoti jos teritoriją ar oro erdvę savigynos smūgiams prieš Rusiją ar bet kurią kitą šalį“, – pabrėžė premjerė, sakydama, kad Rusija yra agresorė, o Ukraina turi pilną teisę gintis.
Užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė taip pat pabrėžė, kad Rusija dar kartą meluoja, ir pridūrė, kad Užsienio žvalgybos tarnyba vykdo dezinformacijos kampaniją prieš Latviją.
„Faktas: Latvija nesuteikia oro erdvės atakoms prieš Rusiją. Tai ne kartą buvo paaiškinta Rusijos atstovams“, – sakė politikė.
Ką aiškino Rusija
Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) anksčiau tvirtino, jog Ukraina neva rengia smūgius Rusijos užnugario zonoms iš Baltijos šalių teritorijos ir kad į Latviją neva jau išsiųsti Ukrainos kariai.
SVR teigė, kad Ukrainos valdžiai esą pavyko įtikinti Rygą duoti sutikimą operacijoms prieš Rusiją ir kad į Latviją jau išsiųsti Ukrainos bepiločių orlaivių pajėgų kariai.
SVR mini penkias Latvijos kariuomenės baze, kuriose neva dislokuoti Ukrainos kariai.
SVR taip pat grasino Latvijai „kerštu“, nuo kurio narystė NATO neišgelbės.
KAM: pavojaus Lietuvos oro erdvėje nėra, situacija stebima
13:44
Antradienį įvykus oro erdvės pažeidimams Latvijoje ir Estijoje, Lietuvos krašto apsaugo ministerija informuoja, kad Lietuvos oro erdvėje incidentų nefiksuota.
„Visos atsakingos institucijos stebėjo ir toliau stebi situaciją, yra ir buvo pasirengusios reaguoti. Mūsų šalies oro erdvėje incidentų nefiksuota, NATO oro policijos naikintuvai, kurie buvo aktyvuoti Baltijos šalių oro erdvėje, sugrįžo į savo nuolatinio buvimo vietą, PAGD buvo įspėti dėl galimai reikiamo gyventojų informavimo“, – sako krašto apsaugo ministras Robertas Kaunas.
Krašto apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad šalies gyventojai rekomendacijas, kaip elgtis pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą, gali rasti ČIA.
Antradienį vidurdienį pranešta apie galimus oro pavojus Latvijos oro erdvėje. Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos perspėjo apie galimą grėsmę pasienio oro erdvėje rytiniuose šalies regionuose. Įspėjimai paskelbti Ludzos, Kraslavos, Rėzeknės ir Preilių savivaldybėse.
Estija informavo, kad apie vidurdienį į Estijos oro erdvę įskridęs dronas buvo numuštas NATO naikintuvo F-16.
Dėl dronų grėsmės teko stabdyti latvių kalbos egzaminą
13:23
Latvijos švietimo ir mokslo ministrė Dacė Melbardė pranešė, kad antradienį dėl oro pavojaus keliose Latgalos savivaldybėse buvo sustabdytas centralizuotas latvių kalbos egzaminas, kurį laikė devintokai.
Egzaminas sustabdytas Kraslavos, Preilių, Ludzos, Rėzeknės ir Madonos savivaldybėse, taip pat Rėzeknės mieste. Antroji egzamino dalis bus organizuojama birželio 9 dieną.
Švietimo ir mokslo ministerija paragino rizikos zonose esančius žmones laikytis vietos institucijų parengtų saugumo protokolų ir likti saugiose patalpose.
Kartu Švietimo ir mokslo ministerija pabrėžė, kad civilinė sauga nėra jos tiesioginė kompetencija, todėl iškilus grėsmei švietimo įstaigos turėtų veikti pagal savivaldybių civilinės saugos planus ir savo saugumo protokolus.
Nacionalinės ginkluotosios pajėgos kiek anksčiau pranešė, kad antradienio vidurdienį į Latvijos oro erdvę įskrido dronas.
Pasak kariškių, šiuo metu žinoma, kad Latvijos sieną kirto vienas dronas. Manoma, kad dronas skrenda virš Preilių savivaldybės, tačiau situacija nuolat keičiasi, nurodė kariuomenė.
Remiantis ekstremaliųjų situacijų svetainės informacija, Latvijos rytiniame pasienyje gyvenantiems žmonėms antradienį prieš pat vidurdienį vėl buvo išsiųstas pranešimas apie galimą grėsmę oro erdvėje.
Iš pradžių apie grėsmę pranešta Kraslavos ir Ludzos savivaldybėse. Vėliau pranešimas taip pat išsiųstas Madonos, Preilių ir Rėzeknės savivaldybių bei Rėzeknės miesto gyventojams.
Šalies oro erdvėje pakelti NATO naikintuvai.
Kaip pranešama, Latvijos rytinio Latgalos regiono gyventojai per pastaruosius kelis mėnesius gavo panašių pranešimų, greičiausiai susijusių su dronais, artėjančiais prie Latvijos oro erdvės arba į ją įskrendančiais vykstant Rusijos karui Ukrainoje.
Tokie dronai kelis kartus nukrito ir Latvijos teritorijoje, įskaitant gegužės 7 dienos incidentą naftos saugykloje Rėzeknėje.
Iki šiol per tokius incidentus žmonės nenukentėjo.
