- Maskvai jau aišku: galingi Ukrainos smūgiai – tik pradžia
- Rusija gąsdina NATO ir Rusijos kaktomuša: „Pasekmės bus katastrofiškos“
- Tokie žodžiai Dūmoje nuskambėjo pirmą kartą: Rusija turi nutraukti karą, kitaip – neatlaikys
- Situacija kaista: Rusija atvirai grasina Latvijai, virš Estijos numuštas dronas
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Merzas kreipėsi į Xi Jinpingą: ragina įtikinti Putiną nutraukti karą Ukrainoje
00:23
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išreiškė viltį, jog Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paveiks Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis užbaigtų karą prieš Ukrainą. Šis pareiškimas nuskambėjo V.Putinui atvykus į Kiniją su 25-uoju valstybiniu vizitu – praėjus vos keturioms dienoms po Donaldo Trumpo išvykimo.
Po derybų su Šveicarijos prezidentu Berlyne, F.Merzas pripažino nesitikintis esminių pokyčių strateginiuose Rusijos ir Kinijos santykiuose. Vis dėlto kancleris pabrėžė diplomatinį lūkestį: „Siejame su šiuo vizitu viltį, kad prezidentas Xi paveiks Putiną, jog šis užbaigtų karą Ukrainoje, kurio jis negali laimėti“.
Gegužės 19–20 dienomis vykstančių derybų darbotvarkėje numatyti dvišaliai santykiai ir tarptautiniai klausimai. Rusija siekia prastumti dujotiekio „Sila Sibiri-2“ statybas per Mongoliją į Kiniją, kas leistų reikšmingai padidinti dujų tiekimą papildomai prie jau veikiančio pirmojo dujotiekio. V.Putiną vizito metu lydi gausi ministrų bei valstybinių ir privačių kompanijų vadovų delegacija.
Nepaisant įvykusio D.Trumpo vizito, analitikai prognozuoja, kad Pekinas ir toliau tieks Rusijai komponentus ginkluotės gamybai bei palaikys jos ekonomiką. Mainais už tai Maskva dalinsis su Kinija kovos veiksmų patirtimi ir metodais, kaip priešintis Vakarų ginkluotės sistemoms.
Tuo metu Pekinas oficialiai paneigė informaciją, esą Xi Jinpingas pareiškė, kad V.Putinas gali „pasigailėti“ dėl karo. Anksčiau leidinys „Financial Times“ pranešė, kad Xi Jinpingas susitikimo su D.Trumpu metu pirmą kartą pateikė savo vertinimą dėl V.Putino veiksmų Ukrainoje.
Syrskis: Rusijos puolimo iš Baltarusijos grėsmė yra reali
23:08
Šiuo metu Rusijos karinė operacija iš Baltarusijos teritorijos yra visiškai reali. Tai interviu leidiniui „Militarnyi“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Jis pažymėjo, kad šiandien aktyvi fronto linija tęsiasi daugiau nei 1200 kilometrų, o Rusija pagal brigadų ir pulkų skaičių Ukrainą lenkia dvigubai.
Pasak jo, kovos veiksmai vyksta nuolat ir stebima „tendencija, kad fronto linija ilgės“. Konkrečiai, Ukrainos žvalgybos duomenimis, šiuo metu egzistuoja Rusijos karinės operacijos iš Baltarusijos pusės grėsmė.
„Gali būti vykdoma operacija šiaurėje. Tai yra realu, turime duomenų, kad Rusijos generalinis štabas šiuo metu aktyviai skaičiuoja ir planuoja puolamuosius veiksmus iš šiaurės, o tai reiškia, kad frontas dar labiau pailgės“, – pabrėžė O.Syrskis.
Jau anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie Rusijos pastangas dar labiau įtraukti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą.
Valstybės vadovas taip pat pranešė turintis duomenų apie papildomus rusų ir Aliaksandro Lukašenkos kontaktus, kurių tikslas – įtikinti jį prisidėti prie naujų agresyvių Rusijos operacijų. Pasak V.Zelenskio, Rusija svarsto operacijų planus kryptimis į pietus ir į šiaurę nuo Baltarusijos teritorijos – arba prieš Černihivo-Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO šalių – būtent iš Baltarusijos teritorijos.
Syrskis: Rusijos nuostoliai yra 3,5 karto didesni už Ukrainos
23:00
Rusijos nuostoliai fronte šiuo metu 3,5 karto viršija Ukrainos nuostolius. Tai interviu leidiniui „Militarnyi“ pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
„Žuvusiųjų skaičius, priklausomai nuo dienos, gali skirtis 7 ar net 9 kartus, kartais taip nutinka“, – pridūrė jis.
O.Syrskis pažymėjo, kad šiuo metu daroma viskas, kas įmanoma, kad Ukrainos kariuomenės nuostoliai būtų sumažinti iki minimumo. Tuo pat metu gynybos pajėgos didina priešo naikinimo tempus.
Budrys: Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis ir šias šmeižia
21:40
Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis, prieš pastarąsias vykdydama šmeižto kampaniją, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
„Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalių oro erdvę, vykdydama šmeižto kampanijas prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ skelbė K. Budrys.
„Tai akivaizdus desperacijos aktas – bandymas pasėti chaosą ir atitraukti dėmesį nuo paprastos realybės, kad Ukraina smarkiai smogia Rusijos karinei mašinai. Mano žinutė Kremliui – geras bandymas. Vėl nesėkmingas“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Taip jis kalbėjo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) antradienį pareiškus, kad Ukraina esą ruošia smūgius Rusijai iš Baltijos šalių teritorijos ir Ukrainos kariai jau dislokuoti Latvijoje.
Tarnyba minėjo Adažių, Sėlos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio Latvijos kariuomenės bazes, kuriose esą dislokuoti Ukrainos kariai. SVR taip pat grasino Latvijai „teisingu kerštu“, nuo kurio jos esą neišgelbės narystė NATO.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Pripažinimas: JAV su Ukraina derasi dėl ukrainietiškų dronų ir technologijų įsigijimo
20:36
Jungtinės Valstijos ir Ukraina derasi dėl ukrainietiškų bepiločių orlaivių bei elektroninės kovos sistemų išbandymo ir galimo įsigijimo, taip pat dėl prieigos prie tam tikrų karinių technologijų, praneša „Bloomberg“.
Paaiškėjo, kad Pentagonas jau kreipėsi su prašymu atlikti kelių Ukrainos gynybos technologijų bandymus JAV teritorijoje.
Kartu Vašingtono interesai apima gerokai daugiau nei vien tik įprastą technikos pirkimą. Leidinio šaltinių teigimu, pagal vis dar aptariamą būsimą susitarimą Vašingtonas taip pat suinteresuotas gauti prieigą prie tam tikrų technologijų bei intelektinės nuosavybės teisių.
Pažymima, kad derybų metu Ukraina pabrėžė, jog jos technologijos jau įrodė savo efektyvumą realiomis kovos sąlygomis. Būtent dėl dronų vystymo ir naujų taktikų gynybos pajėgos sugebėjo suduoti smūgius taikiniams giliai Rusijos teritorijoje ir sulaikyti skaitlingesnes Rusijos armijos pajėgas. Vis dėlto amerikiečiai nori asmeniškai įsitikinti ukrainietiškų ginklų galia.
Žurnalistų duomenimis, Amerikos kariuomenę domina pažangiausi skaitmeniniai sprendimai. Leidinio šaltiniai nurodė, kad Jungtinės Valstijos gali rodyti išskirtinį dėmesį galutinio nusitaikymo technologijoms, pagrįstoms dirbtiniu intelektu, navigacijai be GPS, ryšio kanalų atsparumui trikdžiams ir pačių dronų naudojimo kovinei doktrinai.
Šis bendradarbiavimas nebus panašus į standartines sutartis. Vienas iš gynybos pramonės atstovų „Bloomberg“ paaiškino, kad dokumento projektas tikriausiai buvo parengtas ne kaip klasikinė sutartis dėl technologijų perdavimo, o kaip mechanizmas ukrainietiškoms sistemoms testuoti ir vertinti, siekiant formuoti būsimus JAV armijos poreikius.
Šio susitarimo rengimo procesas jau pasiekė finišo tiesiąją. Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanyšyna pareiškė, kad šalys jau dirba prie pagrindų dokumento.
„Bendradarbiaujant su Valstybės departamentu ir Pentagonu buvo parengtas pagrindų dokumento projektas, kurį dabar abi pusės svarsto įvairiais instituciniais lygmenimis. Mes siekiame abipusiai naudingo bendradarbiavimo, kuris sustiprins mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – pažymėjo ji.
Rusijoje gimdymo namai ir ligoninės masiškai verčiami „SVO“ dalyvių hospitalizacijos centrais
20:12
Rusijos sveikatos apsaugos sistema vis giliau įtraukiama į karo prieš Ukrainą aptarnavimą. Dėl didelio sužeistų okupantų skaičiaus Rusijos civilinės ligoninės, gimdymo namai ir poliklinikos masiškai pertvarkomos į karines ligonines, o eiliniai pacientai susiduria su vietų bei medicinos personalo trūkumu. Tai atskleidžiama nepriklausomo žurnalisto Matvejaus Leibino tyrime, parengtame leidiniui „Novaja gazeta. Evropa“.
Vienu iš pavyzdžių tapo Omskas, kur buvę 5-ieji gimdymo namai buvo perorganizuoti į ligoninę karo prieš Ukrainą dalyviams. Šios įstaigos rekonstrukcijai ir įrangai Rusijos valdžia išleido šimtus milijonų rublių.
Pasak vietos aktyvisto Daniilo Čebykinos, miestas faktiškai verčiamas karinės medicinos centru.
„Dabar į Omską, regis, tikrai veža daugiausia sužeistųjų“, – teigė jis.
Kartu kariai vis dažniau apgyvendinami ne tik specializuotose karinėse ligoninėse, bet ir įprastose civilinėse gydymo įstaigose, kadangi sistema nebesusitvarko su sužeistųjų srautu.
Buvusi Peterburgo Džanelidzės vardo greitosios pagalbos mokslinio tyrimų instituto slaugytoja papasakojo, kad problemos mastą stengiamasi viešai nutylėti.
„„SVO“ dalyvių yra tiek daug, kad karinės ligoninės jų nesutalpina“, – sakė ji.
Jos teigimu, Rusijos kariškių gydymas jau sukėlė medikamentų ir tvarsliavos deficitą civiliniams pacientams.
„Jie sunaudojo beveik visus antibiotikus ir medicinos priemonių atsargas“, – pasakojo slaugytoja.
Be to, žurnalisto pašnekovė pasiskundė kai kurių sužeistų okupantų elgesiu ligoninėse.
„Gydytojų ir slaugytojų jie neklausė... Visame skyriuje tvyrojo stiprus žolės kvapas“, – tvirtina ji.
Sveikatos apsaugos sistemai nesusidorojant su krūviu, Rusijos civiliai gyventojai vis dažniau susiduria su atsisakymais guldyti juos į ligoninę. Tyrime pateikiama moters, kurios nepavyko paguldyti į stacionarą po sunkių operacijų, istorija.
„Nėra vietų! „SVO“ dalyviai... Patys suprantate“, – ligoninėje pacientės artimiesiems paaiškino priežastį.
Kartu, Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalyje jau dabar trūksta daugiau nei 23 tūkstančių gydytojų ir per 63 tūkstančius viduriniojo medicinos personalo darbuotojų.
NATO naikintuvai vėl pakelti virš Latvijos: pasienyje suaktyvinta oro gynyba
19:16
Antradienio vakarą Latvijos Ludzos ir Balvų savivaldybėse paskelbtas naujas galimas oro erdvės pavojus. Reaguojant į situaciją, buvo aktyvinti NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvai.
Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) Jungtinio štabo Informacijos analizės ir valdymo departamento viršininkas Maris Tūtinis Latvijos televizijai patvirtino, kad jutikliai užfiksavo galimą grėsmę, todėl gyventojams išsiųsti įspėjamieji pranešimai.
Pasak jo, šiuo metu karinės pajėgos neturi informacijos, kad koks nors dronas būtų įskridęs į šalies teritoriją, tačiau naikintuvai tikrina radaruose užfiksuotą objektą. Siekiant apsisaugoti nuo galimų grėsmių, Latvija prie rytinės sienos išsiuntė papildomus padalinius ir sustiprino priešlėktuvinės gynybos pajėgumus.
NBS pabrėžia, kad tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, užsienio bepiločių orlaivių priartėjimo ar įskridimo atvejų Latvijos oro erdvėje gali pasitaikyti ir ateityje. Gyventojai raginami likti patalpose, laikytis „dviejų sienų“ principo, uždaryti langus bei duris, o pastebėjus įtartiną objektą – pranešti numeriu 112.
Rusijos smūgio Ukrainos Prylukų miestui aukų skaičius padidėjo iki 3: ligoninėje mirė 15-metis
18:32
Rusijos raketų smūgio Ukrainos Prylukų miestui aukų skaičius padidėjo iki trijų, ligoninėje mirus per šį antradienio smūgį sužeistam 15 metų vaikui.
Apie tai praneša portalas „Ukrainska Pravda“, remdamasis Černihivo srityje esančio Prylukų rajono karinės administracijos vadovu Volodymyru Černovu ir policija.
Pasak V.Černovo, vaiko būklė buvo kritinė.
Liudininkė Svitlana Sydorenko pasakojo, kad paauglys ėjo netoli prekybos centro „Epicentr“, kai smogė rusų raketa. Jis patyrė skeveldrinių nugaros ir pilvo sužalojimų, jį išsivežė medikai.
Regiono policija patvirtino 15-mečio mirtį.
Anksčiau Černihivo srities pareigūnai skelbė, kad Rusija paleido balistinę raketą į Prylukų miesto, esančio maždaug už 150 km į rytus nuo Kyjivo, centrą ir kad žuvo du žmonės, o dar mažiausiai 17 buvo sužeisti.
Atskirai pareigūnai šiaurės rytinėje Sumų srityje pranešė, kad viename pasienio kaime nuo Rusijos dronų antradienį žuvo kiti du žmonės.
Maskvai jau aišku: galingi Ukrainos smūgiai – tik pradžia
17:00
Nuo 2023 m. Ukrainos tolimųjų nuotolių dronų operacijos prieš Maskvą ir aplinkinius regionus iš simbolinių skrydžių virto koordinuotais masiniais išpuoliais, nukreiptais prieš naftos perdirbimo gamyklas, su karine pramone susijusius objektus, oro gynybos sistemas, logistikos centrus ir strateginę infrastruktūrą.
Per pastaruosius trejus metus šių atakų mastas smarkiai išaugo. Tai, kas 2023 m. prasidėjo pavieniais dronų incidentais, virto smūgių bangomis, kuriose dešimtys, o vėliau ir šimtai dronų atakavo Rusijos sostinę.
Lemtinga gegužės 3-ioji
Pirmasis reikšmingas psichologinis Ukrainos laimėjimas įvyko, kai du dronai sprogo virš Senato rūmų Maskvos Kremliaus teritorijoje. Rusijos valdžios institucijos tada teigė, kad abu bepiločiai orlaiviai buvo sulaikyti priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Šis išpuolis buvo pirmasis atvejis, kai dronai pasiekė simbolinį Rusijos valstybės valdžios centrą, ir parodė, kad pati Maskva nebėra neliečiama.
Didžiausias smūgis
Savaitgalį surengtas naujausias Ukrainos gynybos pajėgų puolimas prieš Maskvą, kuris buvo pristatytas kaip kerštas už smūgį daugiabučiui Kyjive, per kurį žuvo per 20 ukrainiečių, buvo dar viena gera proga priminti rusams, kad karas yra visai čia pat.
Naujienų agentūros „Associated Press“ redakciniame straipsnyje teigiama, kad po tokių išpuolių „Kremliaus pareigūnams darosi vis sunkiau įtikinti Rusijos piliečius, kad karas su Ukraina jų neliečia“.
Vien gegužę Kremliui teko apriboti rusams interneto prieigą, sumažinti Pergalės dienos karinio parado patosą ir atremti plataus masto išpuolį prieš karines ir pramonės įmones Maskvos srityje, per kurį žuvo trys žmonės. Išpuolio mastą pabrėžė infrastruktūros ir privačių namų sunaikinimas, taip pat didžiausio Šeremetjevo oro uosto veiklos sustabdymas.
„Ukrainos gebėjimas prasiskverbti pro tankią Maskvos priešlėktuvinę gynybą atspindi didėjantį bepiločių orlaivių skaičių ir patobulintą taktiką. Kyjivas nuolat didina bepiločių lėktuvų smūgių skaičių, daugiausia dėmesio skirdamas energetikos objektams ir ginklų gamykloms, tačiau sostinė tapo vienu iš taikinių“, – rašoma straipsnyje.
„Associated Press“ straipsnyje cituojamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pripažino, kad yra sunku pataikyti į netoli Maskvos esančius taikinius, nes regionas yra tankiai apstatytas oro gynybos sistemomis. Tačiau Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumai gerokai keičia situaciją ir suvokimą apie Rusijos vykdomą karą.
Redakcinio straipsnio autoriai atkreipė dėmesį, kad įtampa auga ir pačioje Rusijoje dėl nuolat didėjančių karo išlaidų ir griežtinamų apribojimų. Tai pakirto Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino populiarumą.
Tokiomis aplinkybėmis valstybiniai televizijos kanalai stengiasi sumenkinti atakos prieš Maskvą reikšmę, tik trumpai paminėdami ją savo naujienų laidose.
„Vietoj to jie sutelkė dėmesį į praėjusią savaitę sėkmingai atliktą naujos tarpžemyninės balistinės raketos, kuri turėtų tapti pagrindiniu Rusijos branduolinių pajėgų elementu, bandymą“, – pažymėjo straipsnio autoriai.
Tuo pat metu prorusiški kariniai tinklaraštininkai teigia, kad ataka iš tikrųjų atskleidė oro gynybos sistemos pažeidžiamumą. Kai kurie ragino Kremlių didinti spaudimą Ukrainai ir Europai.
„Rusijos griežtosios linijos šalininkai jau seniai ragino Kremlių į dažnus Ukrainos išpuolius atsakyti smūgiais Kyjivo sąjungininkams Europoje“, – piktinosi vienas iš jų.
„Associated Press“ priminė, kad Rusijos gynybos ministerija jau yra paskelbusi sąrašą gamyklų Europoje, kurios, jų teigimu, dalyvavo gaminant Ukrainai skirtus bepiločius orlaivius ir jų komponentus. Ji įspėjo, kad atakos prieš Rusiją naudojant Europoje pagamintus dronus gali turėti „nenuspėjamų pasekmių“.
Ukrainos pasitikėjimas tolimojo nuotolio smūgiais į Rusijos teritoriją jau pradeda duoti pastebimų rezultatų. Pirmiausia tai leidžia sumažinti varginančias operacijas fronte, kurios gali lemti didelius nuostolius. Pasak analitikų, asimetrinis karas leis Ukrainai susilpninti Rusijos ekonomiką, sunaikinti karinę gamybą ir pakirsti gyventojų kovinę dvasią.
Analitikai taip pat pažymi, kad, nors Kremlius to viešai nerodo, Rusija ruošiasi karo pabaigai. Manoma, kad Ukrainos tolimųjų smūgių potencialas tik didės ir jis bus nukreiptas į silpnąsias Rusijos priešlėktuvinės gynybos vietas.
Estijos reakcija į numuštą droną: NATO oro policija veikia
16:31
NATO oro policijos įvykdytas į Estijos oro erdvę įskridusio drono numušimas rodo, kad misija veikia ir įgyvendina savo tikslą užtikrinti mūsų kolektyvinį saugumą, pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Į grėsmę F-16 naikintuvais reagavo Šiauliuose dislokuotas Rumunijos oro policijos padalinys.
„Tai aiškiai rodo, kad NATO oro policija veikia ir kad sąjungininkai kolektyviai saugo mūsų saugumą“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras.
„Esu dėkingas mūsų NATO sąjungininkams, įskaitant Rumunijos oro policijos padalinį, už greitą reakciją“, – pridūrė jis.
M.Tsahkna pabrėžė, kad Ukraina turi visas teises atakuoti Rusijos karinius taikinius, siekdama sumažinti Rusijos galimybes tęsti agresiją.
„Estija neleido naudoti savo oro erdvės atakoms prieš Rusiją. Tokie incidentai yra susiję su Rusijos vykdomu trukdymu“, – sakė M.Tsahkna.
Praėjusią savaitę Briuselyje M.Tsahkna susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha, su kuriuo aptarė galimą Ukrainos ekspertų dislokavimą Suomijoje ir Baltijos šalyse, siekiant sustiprinti oro saugumą.
„Ukraina turi unikalią patirtį ir technologijas kovojant su dronais, kurių reikia ir Estijai. Atitinkamos diskusijos tęsiasi“, – pridūrė M.Tsahkna.
Vykdant oro policijos misiją, NATO naikintuvai visą parą budi tiek Emaryje, Estijoje, tiek Šiauliuose, Lietuvoje.
Sibiro gyventojai kreipėsi į Xi Jinpingą su netikėtu prašymu: „Išmoksime kinų kalbą“
16:26
Sibire platybėse esančio Irkutsko regiono gyventojai įrašė vaizdo pranešimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, kuriame pasiskundė, kad jų mokyklose vaikams labai trūksta vietų. Savo kreipimesi jie paminėjo ir Kinijos lyderi Xi Jinpingą, su kuriuo susitinka V.Putinas.
Tame pačiame įraše Berezovio apylinkių gyventojai paprašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos kreiptis į Kinijos prezidentą Xi Jinpingą su prašymu pastatyti jiems mokyklą „atsižvelgiant į etninę ir kultūrinę įvairovę bei aktyviai plėtojant kultūrinius ryšius su Kinija“.
Berezovėje yra apie du tūkstančiai mokyklinio amžiaus vaikų, tačiau jiems tenka važinėti į kaimyninius kaimus. Ten mokyklos perpildytos. Pačioje Berezovėje 2021 m. buvo pažadėta pastatyti naują mokyklą, skirtą dar 1500 mokinių, tačiau darbai buvo sustabdyti.
„Esame pasirengę mokytis kinų kalbos, nes manome, kad mums jos tikrai reikia. Aktyvus kultūrinių ryšių su Kinija plėtojimas yra vienintelis įmanomas būdas mums vystytis situacijoje, kai mūsų šalies prioritetai yra kažkur ten, kur statomos naujos metro stotys Maskvoje ir naujos mokyklos Tadžikistane“, – kreipimesi aiškino viena iš Irkutsko srities gyventojų.
Šis kreipimasis paviešintas Kremliaus šeimininko V.Putino vizito į Kiniją, kur jis susitiks su šalies lyderiu Xi Jinpingu, fone.
„Bloomberg“ naujienų tarnybos duomenimis, per šį susitikimą V.Putino tikslas bus atblokuoti dujotiekio „Sibiras-2“ į Kiniją projektą. Žurnalistai taip pat pabrėžia, kad karas Irane suteikia Rusijai galimybę pagilinti energetinius ryšius su Pekinu.
Tuo pačiu politologas Petro Oleščiukas įvertino, kad šio susitikimo metu šalys gali aptarti ir karinius klausimus. Jo vertinimu, Kinija ir Rusija gali susitarti dėl galimo Rusijos puolimo prieš kurią nors Europos šalį, kuris galėtų tapti dėmesio atitraukimu nuo karo Taivane, kurį tuo tarpu pradėtų Kinija.
Kinijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama būsimą Xi Jinpingo ir V.Putino susitikimą, nurodė, kad šalys aptars dvišalius santykius, bendradarbiavimą įvairiose srityse, taip pat tarptautinius ir regioninius klausimus, kurie Maskvai ir Pekinui yra „bendras interesas“.
