- „Tolsta nuo pergalės“: trys karo Ukrainoje problemos, kurių Putinas nepajėgia įveikti
- Graikija pratrūko ant Ukrainos dėl drono su 100 kg dinamito: „Kyjivas mums skolingas“
- NATO įtaria, kad Rusija bando dislokuoti branduolinį ginklą jūros dugne
- Zelenskis: Ukraina smogė Rusijos FSB būstinei ir „išguldė“ apie 100 rusų
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO įtaria, kad Rusija bando dislokuoti branduolinį ginklą jūros dugne
14:31
NATO šalių žvalgybos tarnybos įtaria, kad Rusija rengia slaptą karinį projektą, pagal kurį jūros dugne ketinama dislokuoti raketas su branduolinėmis galvutėmis, rodo ketvirtadienį Vokietijos televizijos kanalų WDR ir NDR paskelbtas tyrimas. Jų analizuotos palydovinės nuotraukos, Rusijos mokslinės duomenų bazės, istoriniai dokumentai ir karinių ekspertų vertinimai patvirtina tokių nuogąstavimų pagrįstumą.
Tyrime teigiama, kad projektas „Skythen“ gali apimti raketų, skirtų branduolinėms kovinėms galvutėms, patalpinimą specialiai suprojektuotuose bunkeriuose ar konteineriuose jūros dugne kelių šimtų metrų gylyje. Ten jos gali būti laikomos ilgą laiką ir paleidžiamos nuotoliniu būdu, teigiama tyrime.
NATO žvalgybų duomenimis, paleidimo įrenginiams dislokuoti gali būti naudojamas Severomorske esantis transporto laivas „Zviozdočka“ ir povandeninis laivas „Sarov“. „Zviozdočka“ yra specializuotas laivas, galintis naudoti kranus ir krovimo platformas sunkiajai įrangai gabenti atviroje jūroje, įskaitant Arkties vandenyno vandenis.
Mintis slapta išdėstyti branduolinius ginklus vandenyno dugne buvo nagrinėjama Šaltojo karo metais. Autoriai remiasi 1980 m. Pentagono dokumentais, kuriuose pateikta jūros dugne pritvirtintos raketų šachtos schema (projektas „Orca“). Karo atveju jis turėjo iškilti į paviršių ir paleisti raketą.
Kas yra tos raketos „Skif“
Atrodė, kad Jungtinės Valstijos galiausiai atsisakė tokių sistemų kūrimo, tačiau Rusijoje, NATO šaltinių duomenimis, panašus projektas buvo tęsiamas. Dar dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Rusija užregistravo techninius patentus, reikalingus jam įgyvendinti.
NATO duomenimis, Rusija specialiai šiam projektui sukūrė raketą „Skif“, kuri yra modifikuota Rusijos povandeniniuose laivuose naudojamos raketos „Sineva“ versija. Teigiama, kad „Skif“ raketų, galinčių būti paleidžiamų nuo jūros dugno, veikimo nuotolis siekia kelis tūkstančius kilometrų, teigiama tyrime. Pirmieji bandymai esą galėjo būti atlikti prieš kelerius metus.
Šaltojo karo metais tarptautinėmis sutartimis buvo bandoma sustabdyti branduolinių ginklų dislokavimą pasaulio vandenynuose. 1971 m. buvo sudaryta Sutartis dėl branduolinio ginklo ir kitų masinio naikinimo ginklų dislokavimo jūros dugne, vandenyno dugne ir jo gelmėse uždraudimo. Ją pasirašė Jungtinės Amerikos Valstijos, Sovietų Sąjunga ir dar apie 80 valstybių, skelbia portalas „Agentstvo“.
Sutartis tebegalioja, tačiau pagal ją branduolinius ginklus draudžiama dislokuoti tik tarptautiniuose vandenyse, teigiama tyrime. Manoma, kad projektas „Skif“ apima sistemų dislokavimą Rusijos teritoriniuose vandenyse.
Neaišku, ar povandeninės raketos jau dislokuotos ir ar projektas peržengė eksperimentinį etapą, teigiama tyrime. Tačiau dar 2017 m. buvęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovas ir Valstybės Dūmos deputatas Viktoras Bondarevas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad Rusija turi „eksploatuojamų dugninių raketų „Skif“.
Svarbiausia ne kovinis panaudojimas, o politinis diskursas
Pasak Vokietijos karinio jūrų laivyno karininko ir Mokslo ir politikos fondo vizituojančio tyrėjo Helge Adrianso, tarpžemyninių raketų išdėstymas jūros dugne labai apsunkintų jų neutralizavimą ir leistų Rusijai palyginti nedidelėmis sąnaudomis pasiekti tą patį efektą, kuriam šiandien reikia povandeninių laivų.
1980 m. Pentagono dokumentuose taip pat pažymima, kad raketų išdėstymo jūros dugne privalumai būtų jų ilgaamžiškumas, palyginti nedidelė kaina ir maža sunaikinimo tikimybė. Tačiau kartu buvo pažymėta, kad sunku perduoti duomenis ir neįmanoma patikrinti kovinės parengties neatskleidžiant buvimo vietos.
Karinio istoriko Matthiaso Uhlo nuomone, tokių projektų reikšmė Rusijai „slypi ne tiek realiame koviniame panaudojime, kiek politiniame diskurse“: „Šie ginklai turėtų tarnauti kaip atgrasymo priemonė ir sukurti netikrumo atmosferą.“
Budanovas: Kremlius ruošiasi nepopuliariems sprendimams
00:25
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Kremliaus veiksmai rodo pasirengimą nepopuliariems sprendimams Rusijos viduje bei didesnei informacinės erdvės ir visuomenės sąmonės kontrolei.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Budanovo „Telegram“ kanalu.
Informacinis spaudimas okupuotose teritorijose
Pasak Budanovo, Rusija sistemingai dirba su gyventojais laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, nuolat kartodama tas pačias informacines žinutes.
Jo teigimu, tokie metodai skirti palaipsniui išstumti ukrainietišką tapatybę.
Atsakydama į tai, Ukraina, anot jo, turi stiprinti savo komunikaciją su piliečiais šiose teritorijose.
Kontrolės stiprinimas pačioje Rusijoje
Budanovas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos vidaus politiką – užsienio susirašinėjimo programėlių ribojimą ir laipsnišką interneto erdvės siaurinimą.
Jo manymu, tokios priemonės gali būti susijusios su pasirengimu sprendimams, kurie gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją, nes informacijos kontrolė leidžia formuoti visiškai kontroliuojamą darbotvarkę.
Propaganda ir retorikos pokyčiai
Ukrainos žvalgybos vadovas pažymėjo, kad reali situacija fronte neatitinka Rusijos propagandos.
Pasak jo, Maskvos retorikos pokytis – nuo pažadų apie greitus rezultatus iki naujų politinių formuluočių – rodo pradinės karo strategijos kaitą užsitęsus konfliktui.
Informacinė karo dimensija
Budanovas pabrėžė, kad karas turi aiškią informacinę ir istorinę dimensiją.
Jis akcentavo tiesos apie Ukrainos istoriją atkūrimo bei nacionalinės tapatybės stiprinimo svarbą kaip priemonę priešintis išorinei įtakai.
Taip pat Budanovas pranešė, kad Rusijos kariuomenė jau daugiau nei metus nesėkmingai bando perimti Stepnohirsko kontrolę Zaporižios kryptimi ir patiria didelių nuostolių.
Pasiektas lūžio taškas, kurio baiminosi Rusija? Priežastys, kurios lėmė Ukrainos laimėjimus
23:06
Ukraina toliau sėkmingai ginasi nuo Rusijos agresijos – pastarosios kelios savaitės Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms buvo gana sėkmingos, o tai rodo, kad karas galbūt pasiekė lūžio tašką Ukrainos naudai. Yra kelios priežastys, kurios lėmė svarbius pastaruosius Ukrainos laimėjimus.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) išskyrė pagrindinius veiksnius, lėmusius Ukrainos sėkmę kovoje su Rusija.
Ignatas: Rusija dabar smogia Ukrainai raketomis, surinktomis vos prieš kelias savaites iki atakos
22:57
Rusija šiuo metu smūgiams prieš Ukrainą naudoja raketas, kurios buvo surinktos vos kelios savaitės prieš ataką.
Apie tai televizijai „Novyny.LIVE“ pareiškė Ukrainos oro pajėgų Komunikacijos departamento vadovas Jurijus Ignatas. Jis pažymėjo, kad rusai laikinai sustabdė smūgius Ukrainai jūrinėmis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, nors jų nešėjai vis dar yra Juodojoje ir Kaspijos jūrose.
„Rusai jau kurį laiką nenaudoja „Kalibr“ raketų. Jie turi laivų Juodojoje jūroje ir flotilę Kaspijos jūroje, iš kurios šios raketos taip pat buvo leidžiamos prieš kelis mėnesius... Kyla klausimas dėl jų atsargų... Tikėkimės, kad jie susiduria su sunkumais šioje srityje“, – pažymėjo kariškis.
Vietoje to per naujausias atakas rusai naudojo raketas „Iskander-K“, sakė Ignatas.
Jis pridūrė, kad po kiekvienos atakos atliekami raketų nuolaužų tyrimai ir analizė – specialistai aiškinasi, kokie komponentai naudojami ir iš kokių šalių jie kilę.
Raketiniai smūgiai Ukrainai
Anksčiau Ignatas pranešė, kad oro gynybos darbas gegužės 14-osios naktį, kai Rusija atakavo Ukrainą, buvo itin intensyvus, nes į vieną vietovę skrido didelis kiekis oro atakos priemonių. Be to, po ankstesnės dienos dronų atakos kariuomenė dar nebuvo spėjusi atsigauti.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina reguliariai informuoja tarptautinius partnerius apie raketų trūkumą oro gynybos sistemoms. Pasak jo, po kiekvienos masinės Rusijos atakos Ukrainos sistemoms nuolat reikia papildyti perėmimo raketų ir antibalistinių raketų atsargas.
„Tolsta nuo pergalės“: trys karo Ukrainoje problemos, kurių Putinas nepajėgia įveikti
21:56
Per pastaruosius mėnesius Rusija vis labiau tolsta nuo savo hipotetinės pergalės prieš Ukrainą.
Vokietijos leidinys „Bild“ rašo, kad plataus masto invazija į Ukrainą, kuri turėjo atkurti Rusijos supervalstybės statusą, penktaisiais karo metais Kremliui tapo katastrofiška problema.
Analizuodami dabartinę karo situaciją, leidinio autoriai išskiria tris pagrindines problemas, kurių Vladimiras Putinas kol kas nepajėgia įveikti.
Milžiniški karių nuostoliai
Pirmiausia – didžiuliai karių nuostoliai. Vakarų vertinimu, Rusija šiuo metu kas mėnesį netenka apie 35 tūkst. karių, kurie žūsta arba būna sužeisti.
Rusijos opoziciniai žurnalistai skaičiuoja, kad žuvusių Rusijos karių skaičius jau siekia 352 tūkst., iš kurių apie 217,8 tūkst. yra identifikuoti vardais.
Nors Kremliui vis dar pavyksta kompensuoti nuostolius naujais verbuojamaisiais, nuo metų pradžios Rusijos kariuomenė nebedidina savo pajėgų skaičiaus.
Užimtų teritorijų praradimas
Antroji problema – jau užimtų teritorijų praradimas Ukrainoje.
Kaip pažymi „Bild“, pirmą kartą per ilgą laiką Rusija praranda daugiau teritorijos nei užima. Nors šie skaičiai vis dar nėra dideli, jie nuvertina naujus Rusijos puolimus.
Skaičiuojama, kad nuo metų pradžios rusai užėmė tik apie 220 kvadratinių kilometrų – vos 0,04 % Ukrainos teritorijos.
Tai jau tampa palyginama su Ukrainos pažanga fronte. Per pastaruosius mėnesius Ukrainos gynybos pajėgos susigrąžino apie 189 kvadratinius kilometrus teritorijos.
Karo grįžimas į pačią Rusiją
Trečioji problema – karo grįžimas į pačią Rusiją.
Karas, kuris buvo sumanytas kaip trumpa užsienio karinė operacija, penktaisiais metais vis labiau persikelia į Rusijos teritoriją. Ukrainos dronai sistemingai atakuoja naftos perdirbimo gamyklas, karinius objektus ir infrastruktūrą giliame Rusijos užnugaryje.
Net Maskvos regionas – pati Putino imperijos šerdis, kur žmonės iki šiol gyveno tarsi karo nebūtų – dabar tampa taikiniu. Sprogimai virš gyvenamųjų rajonų rusams tapo tikru šoku.
Strateginis karo aspektas
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Kremlius yra priverstas keisti savo informacinius naratyvus apie karą prieš Ukrainą, nes pradiniai tikslai nebuvo pasiekti.
Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pažymėjo, kad Rusijos propagandiniai naratyvai palaipsniui „mažina kartelę“ – nuo kalbų apie Kyjivo užėmimą pereinama prie Donbaso išlaikymo akcentavimo.
Taip pat pažymima, kad Rusijos karas prieš Ukrainą struktūriškai vis labiau primena Korėjos karą: po aktyvių pirmųjų metų manevrų kovos perėjo į išsekimo fazę santykinai stabilioje fronto linijoje.
Todėl šis karas gali baigtis panašiai kaip Korėjos karas – paliaubomis, faktiškai įšaldytomis sienomis ir ilgalaike stipriai įtvirtintos bei kontroliuojamos demarkacijos linijos egzistencija.
Zelenskis: Ukraina sunaikino Rusijos FSB štabą okupuotoje Chersono srityje
21:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos specialiosios pajėgos smogė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) štabui okupuotoje Chersono srityje ir sunaikino oro gynybos sistemą „Pantsir-S1“.
Pasak prezidento, operacijos metu rusai neteko apie 100 karių, kurie žuvo arba buvo sužeisti.
Savo įraše „Telegram“ Zelenskis nurodė, kad smūgis buvo suduotas gyvenvietėje, esančioje netoli Azovo jūros pakrantės.
Ši teritorija išlieka Rusijos okupacijoje nuo pirmųjų plataus masto invazijos į Ukrainą mėnesių.
Operaciją įvykdė Ukrainos saugumo tarnybos Specialiųjų operacijų centro „A“ pajėgos.
„Buvo smogta Rusijos FSB karininkų štabui, taip pat sunaikinta oro gynybos sistema „Pantsir-S1“ mūsų laikinai okupuotoje teritorijoje“, – pranešė Zelenskis.
Kas yra „Pantsir-S1“?
Pantsir-S1 – tai rusiška savaeigė zenitinė raketų ir artilerijos sistema, skirta karinių bei strateginių objektų apsaugai nuo lėktuvų, dronų ir raketų.
„Rusai turi pajusti, kad jie privalo užbaigti šį karą“, – sakė Zelenskis.
„Ukrainos vidutinio ir ilgo nuotolio sankcijos ir toliau veiks“, – pridūrė jis.
Lukašenka pareiškė norintis susitikti su Zelenskiu: Ukraina tikina neturinti apie ką kalbėti
19:28
Save vadinantis Baltarusijos lyderiu Aliaksandras Lukašenka pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarti santykius, praneša BelTA, kurią cituoja UNIAN.
„Jeigu jis nori ką nors aptarti, pasikonsultuoti ar dar ką nors – prašom. Mes tam atviri. Esu pasirengęs susitikti su juo bet kur – Ukrainoje, Baltarusijoje – ir aptarti Baltarusijos bei Ukrainos santykių klausimus. O gal net ir perspektyvas“, – sakė Lukašenka.
Geležinkelių operatorė: Rusijos pasienio srityje per Ukrainos drono smūgį žuvo trys žmonės
19:10
Rusijos Briansko pasienio srityje per ukrainiečių drono smūgį ketvirtadienį žuvo trys geležinkelio darbininkai, pranešė Rusijos valstybinė geležinkelių operatorė RŽD.
Maskvos puolimui prieš Ukrainą tęsiantis jau penktus metus, Rusijos pasienio miestai ir kaimai nuolat patiria Ukrainos smūgius.
„(Ketvirtadienį) Unečios stotyje Briansko srityje dronas smogė manevriniam lokomotyvui“, – pranešė RŽD socialiniuose tinkluose.
Bendrovės paskelbtame pranešime teigiama, kad žuvo mašinistas, mašinisto padėjėjas ir jo sūnus, dirbęs remontininku.
Jauniausias iš žuvusiųjų gimė 2007 metais, nurodė RŽD.
Unečios miestas yra netoli Ukrainos ir Baltarusijos sienų.
Kyjivas yra ne kartą kaltinęs Rusiją, kad ši taikosi į jo geležinkelių tinklą.
Kilpa veržiasi: rusai bankams turės aiškintis, iš kur gauna grynųjų pinigų
17:41
Rusijos centrinis bankas nurodė bankams sugriežtinti klientų – fizinių ir juridinių asmenų – grynųjų pinigų kilmės kontrolę po to, kai 2026 m. pradžioje smarkiai padidėjo apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis.
Remiantis Rusijos centrinio banko paskelbtomis metodinėmis rekomendacijomis, nuo šiol kredito organizacijos turėtų atkreipti dėmesį į piliečius, kurie per dažnai į savo sąskaitas įneša grynųjų pinigų, skelbia „The Moscow Times“.
Kas kelia įtarimų
Tie, kurie per 30 dienų įneša daugiau kaip 5 mln. rublių (60 tūkst. eurų) arba atlieka 10 įnešimo operacijų po 100 tūkst. rublių (1,2 tūkst. eurų), sulauks dėmesio.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos kariuomenė atakavo Dniprą: sužeisti penki žmonės
17:35
Rusijos kariuomenė ketvirtadienį atakavo Dniprą, pranešė Ukrainos pietrytinės Dnipropetrovsko srities vadovas Oleksandras Hanža. Jį cituoja „Radio Svoboda“.
O.Hanža nurodė, kad per smūgį apgadinti du daugiaaukščiai pastatai ir kilo gaisras.
Pasak pareigūno, nukentėjo „34 metų vyras ir 43, 58, 66 bei 78 metų moterys. Keturi iš šių žmonių paguldyti į ligoninę, jų būklė vidutinio sunkumo“.
Lietuvoje fiksuoti du dronai, Utenos apskrityje – geltonas oro pavojus, keliami NATO naikintuvai
17:32
Lietuvos oro erdvę ketvirtadienį galimai pažeidė du dronai. Utenos rajone ketvirtadienio popietę dėl dronų grėsmės paskelbtas oro pavojaus signalas. Skelbiamas raudonas oro pavojaus lygis. Utenoje įjungtos sirenos, gyventojai raginami skubėti į priedangą ar saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolimesnių rekomendacijų. Įtartini dronai juda nuo Pabradės šiaurės kryptimi. Pirminis spėjimas – jie galėjo įskristi iš Baltarusijos.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas sako, kad nuo Pabradės į šiaurę, kaip įtariama, juda du dronai.
„Iš tikrųjų, fiksuojamos dvi žymos, tai greičiausiai yra du dronai, bet jie juda netoli vienas nuo kito ir būtent ta pačiame kryptimi: nuo Pabradės į šiaurės pusę. Yra aktyvuota mūsų oro policija, pakelti naikintuvai ir tikimės, kad galbūt pavyks neutralizuoti šiuos taikinius“, – LRT radijui sakė jis.
Pasak jo, dronai įprastai juda 150-200 km/h greičiu, o pagal žymas radaruose, aukštį ir skrydžio greitį spėjama, jog tai – du dronai.
„Dar koordinačių tų įskridimo neturiu ekrane, bet panašu, kad įskridimas buvo iš Baltarusijos pusės“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
