Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija pagrasino smogti – iškart sureagavo Lenkija
09:28
Lenkijos užsienio reikalų ministerija įspėjo Rusiją, kad bet kokie išpuoliai prieš jos diplomatines atstovybes Ukrainoje bus laikomi sąmoningais ir iš anksto apgalvotais veiksmais.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kadangi Rusija vykdo ne karą, kaip ji teigia, o vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, ji turėtų apsiriboti kariniais objektais, o bet kokie išpuoliai prieš kitą infrastruktūrą, įskaitant diplomatines atstovybes, bus vertinami kaip nedraugiški veiksmai.
„Todėl bet koks išpuolis prieš Lenkijos diplomatines atstovybes bus laikomas sąmoningu ir apgalvotu“, – sakoma Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį cituoja portalas „Unian“.
Lenkija taip pat paragino Kremlių nedelsiant nutraukti karą prieš Ukrainą ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus bei sutartis.
„Lenkijos užsienio reikalų ministerija bet kokius išpuolius prieš Ukrainą, įskaitant išpuolius prieš objektus ir civilius gyventojus, visada laiko nepagrįstos agresijos veiksmais, dėl kurių patiriami didžiuliai žmonių ir infrastruktūros nuostoliai“, – sakoma pareiškime.
Kaip Rusija pagrasino Ukrainai
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie „sisteminius smūgius“ Ukrainos karo pramonėms įmonėms Kyjive.
Rusija paragino užsieniečius, ypač diplomatinių atstovybių darbuotojus, kuo greičiau palikti miestą.
Europos Sąjunga nedelsdama pakomentavo šiuos grasinimus ir pavadino juos veidmainystės šedevru. Ukrainos užsienio reikalų ministerija Rusijos grasinimus pradėti naujus smūgius Kyjivui pavadino šantažu ir bandymu įbauginti užsienio diplomatus.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:29
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Financial Times“: Zelenskis perėmė iniciatyvą, o Putinas ir Trumpas liko be kortų
22:28
Kai Rusija 2022 metais įsiveržė į Ukrainą, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį žingsnį pasveikino kaip „genialų“. Praktikoje Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino karas tapo brangiausia didžiosios valstybės klaida mūsų eroje tol, kol prieš tris mėnesius vėl JAV lyderiu tapęs D.Trumpas nepradėjo operacijos „Epinis įniršis“.
Abu lyderiai priešininką laikė silpnu ir tikėjosi pergalės per kelias dienas. Kiekvienas iš jų prislėgė savo šalis išlaidomis, kurios išliks dar daugelį metų po to, kai jie praras valdžią. V.Putinui ir D. Trumpui nėra lygių kaip pavyzdžiams, kaip iš rankų išleisti stiprias kortas. Tuo metu Kinija, į kurios rankas nukrito didžioji dalis jų kortų, yra pagrindinė naudos gavėja, rašo „Financial Times“.
Griežtosios linijos šalininkai JAV dešiniajame flange protestuoja teigdami, kad Irano ir Ukrainos režimai yra nepalyginami. Vienas iš jų – žiauri teokratija; kitas – veikianti demokratija (kuri šiomis dienomis dažnai yra mažiau korumpuota nei Vašingtonas), pažymi žurnalistai. Tačiau strategija matuojama realiais rezultatais, o ne pageidavimų priėmimu už tikrovę.
„Epinio įniršio“ gerbėjai teigia, kad karą išprovokavo Iranas dėl pačios jo režimo prigimties. Vakarų kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų jėgų atstovai, vienodai kenčiantys nuo „aptemimo nuo NATO sindromo“, tą patį sako apie Ukrainą. Abu paaiškinimai yra ideologiškai iškreipti. Kiekvienas iš karų buvo galima pasirinkti. Atotrūkis tarp tikslo ir rezultato D.Trumpui Persijos įlankoje yra toks pat didelis, kaip ir V.Putinui Donbase, rašoma publikacijoje.
Nė vienas iš jų negali išsiveržti iš savo rankomis sukurtų spąstų. V.Putino atveju jo „specialiosios operacijos“ žlugimas yra egzistencinio pobūdžio. Jis yra mažiau linkęs pripažinti realybę, nes tai jam kainuotų postą ir, galbūt, gyvybę. D.Trumpo mentalinis stabdis daugiausia susijęs su išdidumu ir politika.
Joks dirbtinio intelekto sukurto turinio kiekis negalės nukreipti dėmesio nuo jo pažeminimo dėl būtinybės derėtis su režimu, kurį jis ne kartą skelbė sunaikintu. Taip elgdamasis jis tik sustiprins pastarojo pozicijas.
Dabar kortos – Zelenskio rankose
Kai kurios kortos nukrito į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio rankas. Ukraina frontą pavertė skerdykla. Rusijos nuostolių rodiklis siekia 35 000 žmonių per mėnesį. Ukraina savo nuožiūra gali suduoti smūgius naftos, gamyklų ir infrastruktūros mazgams, esantiems už 1000 kilometrų Rusijos teritorijoje.
V.Putinui teko kreiptis pagalbos į D.Trumpą, kad šis įtikintų V.Zelenskį per šį mėnesį vykusį Pergalės dienos paradą palikti Raudonąją aikštę ramybėje ir neatakuoti jos Ukrainos bepiločiais orlaiviais. V.Putinas žadėjo Rusijos žmonėms izoliuoti jų gyvenimus nuo karo. Tačiau žuvusiųjų skaičius ir ekonominiai nuostoliai paliečia visus rusus bei kelia grėsmę jo išlikimui valdžioje.
Ukraina taip pat įgyja vis stipresnę kortą žaidime su D.Trumpu. Dar prieš Pentagonui pradedant sparčiai tuštinti savo raketų ir oro gynybos sistemų atsargas Persijos įlankoje, Ukraina visiškai iš naujo apibrėžė karo veiksmų eigą. Iranas taip pat nedaug teatsilieka. Ukrainos gebėjimas numušti brangias Rusijos raketas naudojant pigius savo gamybos perėmėjus sukėlė revoliuciją karo ekonomikoje.
Tas pats pasakytina ir apie Irano naudojamus dronus Hormuzo sąsiauriui blokuoti, rašo žiniasklaida. Didžiulės išlaidos karinio prestižo simboliams atrodo vis labiau švaistūniškos. Lėktuvnešiai virsta plaukiojančia našta. Anksčiau iš D.Trumpo išgirdęs pareiškimą, kad neturi jokių kortų, dabar V.Zelenskis disponuoja inovacijų kalve, kurios Pentagonui verkiant reikia. Ukraina įgijo naujų svertų daryti įtaką, teigiama publikacijoje.
JAV ir Rusija kenkia pačios sau
Geopolitinė žala, kurią Rusija ir Amerika pasidarė pačios sau, taip pat yra panašaus masto. Rusijos nesugebėjimas pajungti Ukrainos – tai brangiausias pralaimėtas karas moderniojoje istorijoje. Gąsdindamas tokias kaimynes kaip Suomija, V.Putinas vien tik savo veiksmais daugiau nei dvigubai pailgino NATO sieną su Rusija.
Lygiai taip pat D.Trumpo lūkesčiai, kad Iranas pateiks nuolankų naują lyderį pagal Venesuelos pavyzdį, pasirodė esantys tik fantazija. Jis neįsiklausė į ekspertus.
Amerikos įtaka Artimuosiuose Rytuose yra pakirsta. Iranas, tikėtina, įsitvirtins kaip regioninė jėga, su kuria kitiems teks skaitytis. Ukraina, kaip minimum, taps pagrindine bet kokio NATO aljanso partnere po to, kai iš jo pasitrauks JAV.
Labai skirtingais būdais Kyjivas ir Teheranas demonstruoja pasauliui, kaip galima sutriuškinti kolosą. Taivanas – toli gražu ne vienintelė šalies teritorija, kuri atidžiai analizuoja šias pamokas.
Lenkija gavo JAV leidimą gaminti „Patriot“ raketas
19:49
JAV apsisprendė dėl teisės gaminti raketas sistemoms „Patriot“ perdavimo Lenkijai. Kalbama apie preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą, kuris atveria kelią raketų „PAC-3 MSE“ gamybos lokalizavimui Lenkijos gynybos pramonės įmonėse. Apie tai pranešė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas, rašo „RMF24“. Pasak jo, projektą planuojama įgyvendinti per Lenkijos gynybos įmonių konsorciumą.
Derybos dėl technologijų perdavimo truko ne vienus metus, tačiau Vašingtonas ilgą laiką nesutiko lokalizuoti tokios jautrios ginkluotės gamybos. Situacija pasikeitė dėl sparčiai augančios „Patriot“ raketų paklausos ir ju atsargų mažėjimo pačioje Amerikoje.
Didelė dalis „PAC-3 MSE“ raketų buvo perduota Ukrainai, nusipirkta Vašingtono sąjungininkų arba panaudota per karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Šiame fone JAV bando drastiškai padidinti gamybos tempus.
Šiuo metu Amerikos pramonė pagamina maždaug 700 „PAC-3 MSE“ raketų per metus, tačiau iki 2030 metų Vašingtonas šį rodiklį nori padidinti beveik iki 2000 vienetų kasmet.
Varšuvoje teigiama, kad po pastarųjų derybų su JAV amerikiečių pusė tapo žymiai atviresnė technologijų perdavimui. Be „Patriot“, Vašingtonas taip pat suinteresuotas galimybe Lenkijoje gaminti tolimojo nuotolio raketas sistemoms „HIMARS“ ir raketas „Hellfire“, skirtas koviniams sraigtasparniams „Apache“.
Ukrainai šis sprendimas turi ypatingą reikšmę dėl didelio „PAC-3 MSE“ raketų, skirtų „Patriot“ sistemoms, deficito. Būtent šios raketos buvo aktyviai naudojamos apsaugoti Ukrainos dangų nuo Rusijos balistinių smūgių, taip pat jas naudojo JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose. Gamybos lokalizavimas Lenkijoje potencialiai leis padidinti bendrą raketų gamybos apimtį NATO, sumažins naštą Amerikos gamykloms ir paspartins šaudmenų tiekimą rytiniam Aljanso flangui. Be to, Lenkija palaipsniui virsta pagrindiniu NATO logistikos ir gynybos centru prie Ukrainos sienų, o tai perspektyvoje gali supaprastinti Kyjivo oro gynybos sistemų priežiūrą ir atsargų papildymą.
Lenkijos ginkluotosiose pajėgose jau yra dvi „Patriot“ baterijos, o artimiausiais metais tikimasi gauti dar šešis kompleksus.
Kiek ukrainiečių yra Rusijos nelaisvėje: Aukščiausiojoje Radoje atskleisti skaičiai
19:35
Daugiau nei 95 procentai Ukrainos karo belaisvių Rusijos įkalinimo vietose patiria kankinimus ir žiaurų elgesį. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk.
„Rusijos nelaisvėje šiuo metu laikoma apie 7 tūkstančiai Ukrainos kariškių. Civilių, įvairiais duomenimis, yra nuo 10 iki 20 tūkstančių. Per visą karo laikotarpį iš nelaisvės pavyko susigrąžinti šiek tiek daugiau nei 9 tūkstančius ukrainiečių, daugiausia – karių“, – pranešė O.Kondratiuk, pristatydama tyrimą „Karo belaisvių teisių į sveikatos apsaugą ir medicininį gydymą pažeidimai: pasekmės, kvalifikacija ir perspektyvos“.
Ji pažymėjo, kad daugiau nei 95 procentai Ukrainos karo belaisvių Rusijos gniaužtuose patiria kankinimus ir žiaurų elgesį. Tai patvirtina oficialios JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje ataskaitos ir Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaro duomenys.
„Neseniai Rusija mums iš nelaisvės grąžino 375 kūnus su kankinimų ir pagalbos nesuteikimo žymėmis. Tai yra valstybinė politika“, – pabrėžė ji.
Pasak jos, kalbama apie be medicininės pagalbos paliktas žaizdas, netinkamai atliktas amputacijas, dantų rovą, turniketų nuėmimą nuo sužeistųjų po teroristinio išpuolio Olenivkoje ir kitus žiaurumus.
„Teisiškai tai yra šiurkštūs iškart kelių Ženevos konvencijos straipsnių pažeidimai. Tai karo nusikaltimai pagal Romos statuto 8 straipsnį“, – akcentavo O. Kondratiuk.
Pusšimtis šalių pasmerkė Maskvos grasinimus ambasadoms Ukrainoje
17:42
Beveik 50 šalių antradienį bendrame pareiškime Jungtinėse Tautose (JT) pasmerkė Rusijos grasinimus ambasadoms Ukrainoje.
„Taip pat smerkiami pastarieji Rusijos grasinimai diplomatinėms institucijoms ir ambasadoms Kyjive. To negalime toleruoti“, – sakoma bendrame pareiškime, kurį perskaitė Ukrainos atstovas JT Andrijus Melnykas.
NATO imasi veiksmo: galės skubiai dislokuoti pajėgas Baltijos šalyse
17:36
NATO stiprins savo rytinio flango gynybą, sukurdama naują struktūrą, kuri padėtų greitai dislokuoti pajėgas Latvijoje ir Estijoje karo su Rusija atveju, „Reuters“ sakė du su tuo susipažinę šaltiniai.
Šiuo metu NATO pajėgoms visose trijose Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje vadovauja vienas tarptautinis štabas Lenkijos Ščecino mieste. Planuojamas pokytis pabrėžia strateginę Baltijos šalių, kurios atsidūrė dėmesio centre po Rusijos invazijos į Ukrainą, svarbą.
Paskyrus regionui antrąjį korpusą, NATO galės sutelkti „greitą masę“, kaip tai apibūdino vienas karinis pareigūnas, ir spręsti regiono riboto strateginio gylio ir pažeidžiamumo problemą, skelbia „Reuters“.
Pilnu pajėgumu veikiantis kariuomenės korpusas paprastai vadovauja trims divizijoms, t. y. 40 000-60 000 karių. Taikos metu jis paprastai būna kaip karkasinė (angl. skeleton) vadovavimo struktūra, turinti specializuotas funkcijas, pavyzdžiui, artilerijos, oro gynybos ir medikų, kad prireikus būtų galima greitai dislokuoti karius.
Darbo imsis Vokietija ir Nyderlandai
Vokietija ir Nyderlandai, derindami veiksmus su NATO, susitarė skirti Vokietijos ir Nyderlandų korpusą, įsikūrusį Vokietijos Miunsterio mieste, Latvijos ir Estijos gynybai, antradienį agentūrai „Reuters“ pranešė kariniai šaltiniai.
Europos sąjungininkės prisiima daugiau atsakomybės už savo saugumą, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris neseniai apkaltino Europos NATO nares nepakankama parama Irano kare ir paskelbė, kad Vašingtonas išves 5 000 JAV karių iš Vokietijos, griežtai kritikuoja jas.
Susitarimas pašalino paskutinę kliūtį, kurią sudarė korpuso karių trūkumas, teigė šaltiniai, užsimindami apie itin svarbius pajėgumus, reikalingus bet kuriam korpusui tokiose srityse kaip tolimojo nuotolio artilerija, oro gynyba, taip pat inžinieriai ir medikai.
Kartu su kitais partneriais Vokietija ir Nyderlandai dabar kurs šias pajėgas, sakė šaltiniai.
Kada įsigalios?
Iš karto nebuvo aišku, kada sprendimas įsigalios ir kiek karių bet kokio konflikto metu bus pavaldūs naujajam štabo padaliniui.
Nyderlandų gynybos ministerija teigė, kad korpuso paskyrimas „šiuo metu yra „toliau detalizuojamas“, ir atsisakė pateikti detalių. Vokietijos gynybos ministerija atsisakė komentuoti, remdamasi tebevykstančiomis koordinavimo su NATO pastangomis. NATO teigė, kad atsakymą pateiks vėliau, skelbia „Reuters“.
NATO pareigūnai jau daugelį metų įspėja apie didėjančią grėsmę iš Rusijos, kuri, anot jų, potencialiai gali surengti plataus masto puolimą sąjungininkų teritorijoje jau 2029 m. Maskva neigia agresyvius ketinimus ir kaltina Aljansą įtampos kurstymu plečiantis į kaimyninę teritoriją.
„Der Spiegel“: NATO sąjungininkams – dar viena bloga žinia iš JAV
17:04
JAV ketina stipriai sumažinti savo karinį indėlį į NATO. Praėjusios savaitės pabaigoje Pentagono vadovo pasiuntinys NATO būstinėje apie tai informavo aukšto rango pareigūnus iš kitų valstybių narių. Pasak jo, Vašingtonas ateityje nori kuo mažiau prisidėti kariniais pajėgumais, tokiais kaip naikintuvai, karo laivai, dronai ar degalų papildymo lėktuvai, rašo „Der Spiegel“.
Kaip pastebi „Der Spiegel“, Europos pareigūnus nustebino, kokio plataus masto yra šis JAV planas.
JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho pasiuntinys Alexanderis Velezas-Greenas sąjungininkėms pareiškė, kad Jungtinės Valstijos planuoja skirti daug mažiau išteklių NATO turimai pajėgų grupei, apkarpydamos dislokuojamų bepiločių orlaivių, naikintuvų, degalų papildymo ore lėktuvų, karo laivų ir kitų karinių jūrų pajėgų skaičių.
Atsirandančias spragas, anot straipsnio, europiečiai turės greitai užpildyti patys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina griežtai sureagavo į Baltarusijos melus
16:52
Ukrainos kovos su dezinformacija centras sureagavo į autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo pareiškimus dėl esą vykdomų Ukrainos dronų atakų. Ukraina pareiškė, kad Baltarusija „meluoja ir bando provokuoti“.
„Baltarusija meluoja apie mūsų dronus pasienio zonoje ir bando provokuoti. Būtent to iš Baltarusijos reikalauja Rusija. Verta priminti, kad būtent Baltarusija suteikė savo teritoriją Rusijos invazijai 2022 metais“, – pareiškė centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Jis įsitikinęs, kad A.Lukašenkos režimo šalininkai „puikiai supranta savo veiksmų, vykdomų Rusijos interesais 2026 metais, pasekmes“.
Gegužės 26 d. Baltarusijos Saugumo Tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovičius pranešė apie neva kasdienes Ukrainos dronų pastangas kirsti Baltarusijos sieną. Jis tvirtino, kad vien per pastarąją savaitę jų buvo 116.
Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka komentare „Ukrainskai pravdai“ šiuos pareiškimus pavadino absurdiškais ir pareiškė, kad tai „dar vienas Baltarusijos bandymas apkaltinti Ukrainą ir perkelti atsakomybę“.
Marco Rubio Armėnijoje pradėjo derybas dėl bendradarbiavimo
16:34
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pradėjo derybas Armėnijoje.
Ši buvusi sovietinė respublika, ilgą laiką buvusi Rusijos sąjungininke, pastaruoju metu siekia glaudesnių santykių su Vakarais.
M. Rubio nusileido Jerevane trumpam degalų papildymui pakeliui iš Indijos ir oro uoste iškart pradėjo derybas su Armėnijos užsienio reikalų ministru Araratu Mirzojanu.
Valstybės departamento teigimu, šio sustojimo metu abi šalys planuoja pasirašyti tam tikrus bendradarbiavimo susitarimus.
Armėnija yra istorinė Rusijos sąjungininkė, tačiau supyko Maskvai nesugebėjus užkirsti kelio Azerbaidžanui 2023 metais įvykdyti žaibišką puolimą, per kurį buvo užimtas separatistinis Kalnų Karabacho regionas.
Nuo to laiko ministro pirmininko Nikolo Pašiniano vyriausybė įšaldė Armėnijos narystę Rusijos vadovaujamame KSSO kariniame aljanse ir, Kremliaus nepasitenkinimui, išreiškė susidomėjimą prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
Armėnija taip pat susiduria su sudėtinga situacija Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui pradėjus karą su kaimyniniu Iranu, kuris ilgą laiką palaikė draugiškus santykius su Jerevanu.
Rugpjūtį Baltuosiuose rūmuose vykusiame viršūnių susitikime Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė atsisakyti pretenzijų į viena kitos teritoriją ir susilaikyti nuo jėgos naudojimo.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija taip pat stumia idėją sukurti automobilių ir geležinkelių koridorių, skirtą sujungti Azerbaidžaną su jo Nachičevanės eksklavu, kurį nuo žemyninės dalies skiria Armėnijos teritorija.
Ši iniciatyva sukėlė susirūpinimą kaimyniniame Irane, nors Armėnija tvirtina, kad ši žemė liks jos žinioje.
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as vasarį lankėsi abiejose šalyse, siekdamas paskatinti taikos procesą.
ES: dronų incidentai Baltijos šalyse yra tyčinė Rusijos strategija
16:31
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad dronų incidentai Baltijos šalyse yra sąmoninga Rusijos strategija, bandanti destabilizuoti visuomenes.
„Tai nėra pavieniai incidentai. Tai yra tyčinė Rusijos strategija, bandant destabilizuoti mūsų demokratines visuomenes“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė EK pirmininkė.
„Bet, kaip ir Ukrainos mūšio lauke, Rusijai nepavyksta. Kaip ir anksčiau, kai jie pasinaudojo migrantais kaip ginklais ir stūmė juos per sieną, ir vėl noriu pagirti Baltijos šalių gyventojų atsparumą. Jūs reagavote ramiai, atsakingai ir aiškiai pasiuntėte žinutę Rusijai: „Mes laimėsime.“ Europa visiškai solidarizuojasi ir yra vieninga su Estija, Latvija ir Lietuva“, – kalbėjo ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
