Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
WSJ: Putinas gali išplėsti karą už Ukrainos ribų dėl 1 priežasties
11:26
Netrukus Rusijai taps neįmanoma tęsti karą Ukrainoje dabartiniu tempu be priverstinės mobilizacijos, dienraščiui „The Wall Street Journal“ teigė kelių Europos šalių žvalgybos ir karinių tarnybų atstovai. Atsižvelgiant į tai, Europos sostinėse didėja nerimas, kad kitas Vladimiro Putino žingsnis bus bandymas pakeisti jėgų pusiausvyrą išplečiant konfliktą į Europą, rašo WSJ.
Gali išplėsti karą, siekdamas pateisinti naują mobilizaciją
Kaip pažymi kelių Europos šalių žvalgybos ir karinių institucijų atstovai, artimiausiais mėnesiais V.Putinas susidurs su sudėtingu pasirinkimu dėl sekinimo karo logistikos. Vakarų žvalgybos agentūrų vertinimais, Rusija per mėnesį praranda beveik 35 000 kariškių – daugiau, nei Kremlius gali pritraukti.
Mobilizacija techniškai visiškai įmanoma, nes Rusijos mobilizacijos sistema sutvarkyta, sakė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Kaupo Rozinas.
Pavojingas momentas
Bet vien pradėjus mobilizaciją būtų pasiųstas signalas, kad Rusija karo Ukrainoje nelaimi, sakė Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas. „Taigi ateina momentas, kai jiems reikia eskaluoti situaciją, kad pateisintų mobilizaciją. Ir tai labai pavojingas momentas“, – sako diplomatė.
Dėl to dar labiau aktualėja nuogąstavimai dėl galimo konflikto išplėtimo į Europą, rašo WSJ. Keletas Europos nacionalinio saugumo pareigūnų įspėjo, kad Rusija gali bandyti patikrinti NATO vienybę, smogdama vienai iš Baltijos valstybių, Švedijos ar Danijos saloms Baltijos jūroje arba Aljanso teritorijai Arktyje.
Per pastaruosius dvejus metus saugumo situacija Europoje pablogėjo, „ir matome, kad Rusija rodo didesnį pasiryžimą didinti riziką vykdydama savo hibridines operacijas, netgi imdamasi tiesioginio ginkluoto poveikio“, – pareiškė Švedijos gynybos ministras Paalas Jonsonas.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijai nepavyko pasiekti esminės pažangos Ukrainoje, V.Putinas, matyt, siekia platesnio konflikto Europoje, vis dažniau taikydamasis į kritinę infrastruktūrą ir tiekimo grandines, teigiama Britanijos Vyriausybės ryšių centro (GCHQ) vadovės Anne Kist-Butler pranešimo tezėse. Remiantis jos pranešimo teiginiais, klaidos rizika, kuri gali išprovokuoti platesnį konfliktą, yra „didesnė nei bet kada anksčiau“.
Rusija gali įžvelgti palankią progą dėl šių veiksnių
Aukšto rango Europos pareigūnai baiminasi, kad Rusija gali įžvelgti palankią progą per artimiausius 12 mėnesių, nes naftos kainų šuolis dėl karo su Iranu sukels papildomą politinį nestabilumą Europoje ir sustiprins kraštutinių dešiniųjų partijų, pasisakančių už Rusijos naftos ir dujų pirkimo atnaujinimą bei ir paramos Ukrainai nutraukimą. Be to, JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai pasitraukti iš NATO, taip pat jo veiksmai, kuriais siekiama sumažinti JAV karinį buvimą Europoje, susilpnino Rusijos sulaikymo veiksnį.
V.Putinui teks eiti į eskalavimą, nes „Rusija negali sau leisti tęsti karo dabartine trajektorija, nes susidurs su išeikvojamų išteklių spąstais“, mano Kyjivo gynybos reformų centro vadovas Oleksandras Daniliukas. „Jis gali tai padaryti vertikaliai – didindamas smurto lygį, įskaitant branduolinį šantažą, nors ir nenaudodamas branduolinio ginklo. O gal – horizontaliai, plečiant konflikto geografiją“, – sakė O.Daniliukas.
Zelenskis siūlo ruoštis dar 2-3 metams karo
„The Economist“ šaltiniai pranešė apie galimą derybų dėl karo Ukrainoje pabaigos atnaujinimą vasarą, tačiau, kaip rašo leidinys, labiau tikėtina, kad karas tęsis iki vienos iš šalių pralaimėjimo. Šaltiniai Ukrainos vyriausybėje teigia, kad Volodymyras Zelenskis įsakė ruoštis dar 2–3 metų karui.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija paskelbė apie neva sėkmingus „Sarmat“ raketos bandymus ir surengė didžiausias istorijoje branduolines pratybas. Be to, Maskva smarkiai sugriežtino retoriką Baltijos šalių atžvilgiu ir paskelbė Europos gamintojų, kurie gamina ginklus Ukrainai, sąrašą.
Paaiškėjo: kankinamai ukrainiečių žurnalistei areštinėje sulaužytas pakaušio kaulas
12:07
Nelaisvėje mirusiai ukrainiečių žurnalistei Viktorijai Roščynai rusai sulaužė pakaušio kaulą, kai ji buvo laikoma Taganrogo ikiteisminio sulaikymo centre. Apie tai pranešė Ukrainos nacionalinės policijos departamento vadovo pavaduotojas Dmytro Ševčukas.
Pasak jo, žurnalistės pakauškaulio lūžis buvo nustatytas atliekant teismo medicinos ekspertizę, skelbia portalas „New Voice“.
D.Ševčukas pridūrė, kad rusai sistemingai smurtavo prieš V.Roščyną, nes ji reikalavo normalių sulaikymo sąlygų, įskaitant normalų maistą, ir atsisakė giedoti Rusijos himną.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš JAV – kirtis Rusijai: Lavrovo pavaduotoją paliko ant ledo
11:54
Jungtinių Valstijų valdžios institucijos neišdavė vizos Rusijos užsienio reikalų viceministrui Aleksandrui Alimovui, kuris turi dalyvauti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje, propagandinei naujienų agentūrai TASS pranešė Vasilijus Nebenzia.
Pasak Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėms Tautoms, A.Alimovas į Jungtinių Tautų Tarybos posėdį buvo pakviestas Kinijos, šiuo metu pirmininkaujančios tarybai.
„Tačiau, nepaisant visų mūsų pastangų, kad JAV pusė išduotų jam vizą, ji taip ir nebuvo išduota“, – skundėsi V.Nebenzia.
Rusijos pasiuntinys apkaltino JAV „pažeidžiant savo, kaip JT būstinės šeimininkės, įsipareigojimus“, pažymėdamas, kad ji turėtų suteikti prieigą „visiems be išimties“ organizacijos valstybių narių pareigūnams.
Atsisakymą išduoti A.Alimovui vizą jis pavadino „akivaizdžia nepagarba“ Saugumo Tarybai pirmininkaujančiai Kinijai ir susitikimo temai, kuriame planuojama diskutuoti apie Jungtinių Tautų Chartiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius. Vladimirą Putiną jau apėmė isterija
11:17
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotose įžvalgose vertina, kad Rusija klimpsta į aklavietę. Anot jo, Vladimiras Putinas jau isterijoje ir yra akivaizdžiai sutrikęs, nes negali patikėti tuo, kas vyksta.
L.Linkevičius, Lietuvos ambasadorius Švedijoje, pabrėžė, kad Kremliaus šeimininkas nemoka pralaimėti.
„Susidariusi situacija, o teisingiau – būtent jo sukurta situacija griauna iki šiol kruopščiai kurtą „nenugalimos ir neturinčios analogų pasaulyje" galybės įvaizdį.
Bet išsaugoti įvaizdį darosi net neįmanoma, kai griūva pats vaizdas. Narciziška laikysena ir mėginimai demonstruoti ryžtingą žvilgsnį labai prasto žaidimo metu tik paryškina visą situacijos tragikomiškumą“, – rašo diplomatas.
Anot jo, belieka griebtis paskutinio įrankio – bauginimo, šantažo ir atmosferos kaitinimo: „Putinas vėl mėgina įtikinti: jei jo kaprizų Vakarai netenkins – prasidės III – sis pasaulinis karas“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atakoms prieš logistikos kelius Ukrainoje Rusija gali panaudoti kitą šalį
10:48 Atnaujinta 11:35
Rusija gali pasinaudoti Baltarusijos teritorija, kad paleistų bepiločius orlaivius ir suduotų tikslesnius smūgius pagrindiniams Ukrainos logistikos maršrutams, įskaitant tuos, kurie veda iš Lenkijos, naujausioje ataskaitoje teigia Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Antradienį pasirodė pranešimų, kuriuose Baltarusijos saugumo tarybos sekretorius Aleksandras Volfovičius teigė, kad Baltarusijos kariuomenė per pastarąją savaitę esą užfiksavo 116 Ukrainos dronų bandymų kirsti sieną.
Tai nuskambėjo Ukrainos aukščiausio rango pareigūnų ir šalies prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimų fone, kad Rusija spaudžia Minską įsitraukti į veiksmus prieš Ukrainą arba NATO šalį.
Analitikų vertinimu, naujos antžeminės operacijos iš Baltarusijos teritorijos tikimybė išlieka maža. Nėra įrodymų, kad prie Ukrainos sienos būtų telkiamos didelio masto Baltarusijos kariuomenės pajėgos, o Rusija šiuo metu neturi pakankamų rezervų tokiai operacijai paremti.
Leistų Rusijai atakuoti logistikos kelius
Ataskaitoje pažymima, kad vietoje to Maskva galėtų pasinaudoti Baltarusijos teiginiais apie Ukrainos dronus kaip pretekstu pradėti tariamus atsakomuosius smūgius prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.
Pasak ekspertų, tai leistų Rusijai veiksmingai atakuoti logistikos kelius Vakarų ir šiaurės vakarų Ukrainoje, įskaitant magistrales ir geležinkelius, kuriais iš Lenkijos pristatoma parama kariaujančiai Ukrainai, taip pat greitkelį M-06 Kyjivas-Čopas.
Bepiločių orlaivių paleidimas iš Baltarusijos taip pat galėtų padidinti „Shahed“ ir pigesnių bepiločių orlaivių „Molnija“ tikslumą, nes jie gali būti valdomi nuotoliniu būdu ir atakuoti judančius taikinius.
Ukraina anksčiau pranešė, kad 2025 m. gruodžio 22 d. Baltarusijoje įsikūręs Rusijos dronų operatorius atakavo krovininį traukinį netoli Korosteno Žytomyro srityje, maždaug už 50 km nuo Baltarusijos sienos.
Analitikai mano, kad pastarieji Minsko pareiškimai ir Kyjivo perspėjimai rodo, jog šiuo metu yra ruošiama informacinė dirva Rusijos kariuomenei pradėti aktyviau savo karo veiksmams pasitelkti Baltarusiją.
Gegužės 4 d. Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka pranešė, kad Baltarusijoje kuriami poligonai ir logistikos maršrutai, kuriais Rusija gali bet kada pasinaudoti. Tačiau šiuo metu Baltarusijoje esančių Rusijos pajėgų nepakanka, kad būtų galima pulti Ukrainą.
Po savaitės V.Zelenskis paskelbė pavedęs Ukrainos gynybos pajėgoms ir saugumo tarnyboms parengti planą, kaip reaguoti į grėsmes iš Baltarusijos.
Antradienį Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis pareiškė, kad Ukraina nustatė 500 taikinių Baltarusijos teritorijoje tam atvejui, jei į karą įsitrauktų save autoritarinio šalies vadovo Aliaksandro Lukašenkos pajėgos.
Aptalžė Rusiją „Storm Shadow“ raketomis: trijuose regionuose – juodų dūmų stulpai
09:12
Trečiadienio rytą Rusijos oro gynybos pajėgos sunaikino raketą virš Taganrogo per oro ataką Rostovo srityje, pranešė srities gubernatorius Jurijus Sliusaras.
Jo teigimu, dėl krintančių nuolaužų buvo sužeistos dvi moterys, viena iš jų sunkios būklės paguldyta į ligoninę. J.Sliusaras patikslino, kad raketos nuolaužos nukrito gatvėje, kurioje yra 325-oji lėktuvų gamykla (UAB 325 ARZ).
„Telegram“ kanalas „Astra“, išanalizavęs liudininkų nuotraukas ir vaizdo įrašus, nurodė, kad po atakos gamyklos teritorijoje kilo smarkus gaisras.
Gamykla specializuojasi karinių transporto lėktuvų An-12, An-72 ir Il-76, fronto bombonešių Su-24, atakos lėktuvų Su-25, taip pat sraigtasparnių Mi-8 ir Mi-24 remonto srityje. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą įmonei taikomos Europos Sąjungos, JAV ir Ukrainos sankcijos.
Pasak pranešimų, trečiadienio rytą virš Voronežo buvo esą aptikti ir sunaikinti du greitai judantys taikiniai. Srities gubernatorius Aleksandras Gusevas tvirtino, kad aukų nėra, o nuolaužos neva apgadino padangų remonto dirbtuvių pastatą.
Ukrainos stebėsenos kanalo „Exilenova+“ duomenimis, minimos raketos yra „Storm Shadow“, kurios buvo paleistos į „Baltimor" karinį aerodromą Voroneže. Jame bazuojasi rusų naikintuvai Su-34. Pažymima, kad po smūgio virš aerodromo pakilo juodų dūmų stulpas.
Trečiadienio naktį buvo neramu ir Krasnodaro krašte. Ukrainos dronai vėl atakavo naftos perdirbimo gamyklą Tuapsėje, rašo „Astra“.
Pagal liudininkų vaizdo įrašus neaišku, ar gamykla buvo apgadinta. Vietos valdžia apie tai nieko nepranešė.
Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos praėjusią naktį bepiločiais orlaiviais ir raketomis „Storm Shadow“ atakavo aneksuotą miestą.
Pasak pranešimų, viena iš raketų pataikė į Centrinio banko Pietų departamento pastatą. Stogas užsidegė, o sprogimo banga apgadino gretimų pastatų langus ir balkonus. Preliminariais duomenimis, aukų nebuvo, nurodė gubernatorius Michailas Razvožajevas. Taip pat buvo apgadintas administracinis pastatas, kurio miesto valdžia neeksploatavo.
Remiantis Rusijos gynybos ministerijos suvestine, praėjusią naktį virš septynių regionų ir okupuoto Krymo budėjusios oro gynybos pajėgos „perėmė ir sunaikino“ 140 Ukrainos bepiločių orlaivių. Apie raketų atakų atrėmimą ministerija neužsiminė.
Rusija viešai išdėstė susitarimo su Ukraina sąlygas
08:58
Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėms Tautoms Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos neįmanomas, jei nebus įvykdyti Kremliaus ultimatumai.
Kaip žinia, Kremlius primygtinai reikalauja, kad Kyjivas visiškai atsisakytų ambicijų prisijungti prie NATO ir radikaliai pakeistų savo vidaus politiką.
Vadinamosios „kertinės karo priežastys“ yra propagandinė Rusijos korta, kurią ji kaskart išsitraukia.
„Narystė NATO, grėsmė, kurią Ukraina kelia Rusijai, neonacistinis režimo pobūdis ir rusakalbių gyventojų persekiojimas“, – dėstė V.Nebenzia.
Jis patikino JT diplomatus, kad jų nepašalinus neįmanoma pasiekti jokio susitarimo. Šis reikalavimų sąrašas nesikeičia nuo pat plataus masto invazijos pradžios.
Rusijos atstovas JT pareiškė, kad derybos nebus pradėtos tol, kol nebus įvykdyti Kremliaus politiniai pageidavimai. Tačiau, paprastai tariant, Rusija tiesiog reikalauja Ukrainos valstybės kapituliacijos. Agresorės šalies diplomatas tiesiogiai išsakė pretenzijas dėl Ukrainos suvereniteto.
Išskirtinis reportažas iš „žudymo zonos“ Ukrainoje: kaip išgyventi, kai virš galvos – 1000 dronų
08:46
Komandos rankose – sąrašas žmonių, patvirtinusių, kad pagaliau yra pasirengę evakuotis iš taip Rusijos bombardavimų nuniokoto miesto, kad jame neliko elektros, dujų, šildymo ir vandens, trūksta maisto ir nesugriautų vietų pasislėpti.
Gelbėtojai rėkavo po langais ir balkonais, šaukdami „Evakuacija!“, taip bandydami įtikinti vis dar dvejojančius, daugiausia senus ir neįgalius žmones, kad jų gyvenimas čia baigtas: laikas pasiimti būtiniausius daiktus ir išvykti. Po to jie nešė neįgalią moterį ir jos neįgaliojo vežimėlį į laukiantį mikroautobusą.
Kelionė į Kostiantynivką yra tarsi rusiška ruletė, pareiškė Jevhenas Tkačevas, Jungtinių Tautų remiamos humanitarinės grupės „Proliska“ darbuotojas.
Gatvės šiame mieste išdaužytos smūgių, ant jų suverstos namų nuolaužos, o virš galvų nuolat zuja dronai.
Prieš karą Kostiantynivkoje gyveno apie 67 tūkst. gyventojų. Sausio mėnesį jų buvo likę apie 2 tūkst. Miestas tapo pagrindiniu rusų puolimo taikiniu, strateginiu mazgu, kurį ukrainiečiai buvo pasiryžę ginti.
Praėjusį rudenį, kai Rusijos pajėgos artėjo miesto link, policijos komanda, vadinama „Baltaisiais angelais“, ir civilinės grupės, tokios kaip „Proliska“, bandė evakuoti kuo daugiau Kostiantynivkoje likusių gyventojų. Kai kuriems jau buvo per vėlu.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Orešnik“ pasirodė ne tokia ir baisi: aptiko kritinį Putino raketos trūkumą
08:18
Rusijos hipergarsinė raketa „Orešnik“, kurią Kremlius pristato kaip „neperimamą“ ginklą, turi kritinį trūkumą – mažą smūgio tikslumą. Nepaisant greičio ir sudėtingo perėmimo oro gynybos sistemoms, jos kovinis efektyvumas realiomis sąlygomis išlieka ribotas, rašo „Die Welt“.
Per naujausią paleidimą raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro bandymų poligono Rusijoje ir nukrito netoli Bila Cerkvos vietovės Kyjivo srityje. Ukrainos valdžia pranešė apie gaisrus garažų kooperatyve, tačiau aukų nebuvo.
Analitikai pažymi, kad Rusijos kariuomenė tokiam smūgiui panaudojo dešimtis milijonų dolerių kainuojančią raketą, tačiau rezultatas buvo antraeilių objektų sunaikinimas.
„Orešnik“ sistema paremta vidutinio nuotolio balistine raketa RS-26 „Rubiež“. Ji gali gabenti kelias kovines galvutes, kurių bendras svoris siekia iki 1,5 tonos, o veikimo nuotolis – iki 5 tūkst. kilometrų. Pagrindinis raketos pranašumas – hipergarsinis greitis ir sudėtinga trajektorija, todėl ją gerokai sunkiau perimti.
Tačiau ekspertai aiškina, kad raketai grįžtant į atmosferą aplink ją susidaro tūkstančių laipsnių temperatūros plazmos kamuolys, blokuojantis radijo ir palydovinius signalus. Dėl to raketa paskutiniame skrydžio etape sunkiai koreguoja kursą, o tai mažina jos tikslumą.
Būtent todėl „Orešnik“ vadinama paradoksaliu ginklu: ją itin sunku numušti, tačiau ji nėra pakankamai tiksli chirurginiams smūgiams prieš pavienius karinius taikinius.
Iššūkis oro gynybai
Tradicinės oro gynybos sistemos, ypač IRIS-T, nėra pritaikytos kovai su tokiais taikiniais. Net MIM-104 „Patriot“ raketos gali perimti tokius ginklus tik palankiomis sąlygomis ir naudojant naujausius perėmėjus.
Siekiant neutralizuoti tokias grėsmes, Vakaruose kuriamos specializuotos egzoatmosferinės perėmimo sistemos – konkrečiai „Arrow 3“ ir THAAD. Jų paskirtis – naikinti balistines raketas dar už atmosferos ribų, prieš joms atsiskiriant.
Nepaisant Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino pareiškimų, kad „Orešnik“ yra „neperimama“, karo ekspertai mano, jog raketa nėra nepažeidžiama. Tačiau jos sunaikinimui reikalingos palydovinės ankstyvojo perspėjimo sistemos, tolimojo nuotolio radarai ir itin brangios perėmimo raketos.
„Orešnik“ ataka – kas žinoma
Kaip anksčiau pranešta, gegužės 24-osios naktį per dar vieną masinę ataką prieš Ukrainą Rusijos kariuomenė paleido „kinetinės“ versijos raketą „Orešnik“ į Bilą Cerkvą Kyjivo srityje.
Analitikai reagavo į spėliones, ar raketa galėjo nukrypti 80 kilometrų nuo taikinio ir ar Kremlius planavo ja smogti Kyjivui. Labiausiai tikėtina, kad priešas taikėsi į karinį objektą arba aerodromą Kyjivo srityje.
JAV Karo tyrimų instituto analitikai taip pat neatmeta galimybės, kad Rusija į Ukrainą paleido dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Orešnik“. Viena jų galėjo sugesti ir nukristi okupuotoje Donecko srities teritorijoje.
Rusijos atakos Ukrainoje: Chersono srityje sužeisti trys civiliai, Černihive apgadinta įmonė
07:54
Per Rusijos ataką Ukrainos Chersono srityje naktį į trečiadienį buvo sužeisti trys civiliai, o Černihive nugriaudėjus keliolikai sprogimų nukentėjo viena įmonė, pranešė pareigūnai.
Apie tai skelbia portalas „Ukrainska Pravda“.
Chersono karinė administracija „Telegram“ kanale pranešė, kad per dronų ataką Komyšanuose nukentėjo du civiliai, o bepiločiui atakavus civilinį automobilį Chersono Dnipro rajone, sužeistas 65 metų vyras.
Be to, rusai praėjusią naktį surengė masinę ataką prieš Černihivą, apgadinta viena iš įmonių.
Pažymima, kad Černihive nugriaudėjo apie 15 sprogimų. Informacijos apie nukentėjusiuosius negauta.
Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių
07:25
Rusijos ambasadorius Lenkijoje Georgijus Michno antradienį buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją, kur jam buvo pateiktas griežtas reikalavimas nedelsiant nutraukti nepagrįstą ir neteisėtą agresiją prieš Ukrainą.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Maciejus Wewioras naujienų agentūrai PAP sakė, kad šis žingsnis buvo visiškai suderintas su kitais Europos partneriais, kurie savo sostinėse taip pat kviečiasi Rusijos diplomatus.
„Kaip ir kitos šalys, iškvietėme Rusijos ambasadorių Lenkijoje ir išsakėme savo poziciją dėl šių grasinimų, arba įspėjimų, kaip juos vadina Rusijos Federacija“, – teigė M. Wewioras.
