Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pašinianas pagrasino Rusijai neleisti kontroliuoti Armėnijos geležinkelių
18:54
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas jau antrą kartą šiais metais užsiminė Maskvai, kad ji gali prarasti šalies geležinkelių, kuriuos koncesijos būdu valdo „Rusijos geležinkeliai“ per savo patronuojamąją bendrovę „Pietų Kaukazo geležinkeliai“, kontrolę.
Kaip praneša Finport.am, trečiadienį Armėnijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad Jerevanas turi pakeisti Armėnijos geležinkelių tinklo valdymo modelį, kad jam nebūtų taikomos tarptautinės sankcijos, įvestos Rusijos geležinkeliams.
„Manome, kad mums tikrai reikia pakeisti Armėnijos geležinkelių, kurie, beje, 100 proc. priklauso Armėnijos Respublikai, koncesijos logiką. Tai būtina, kad sankcijų kliūtis netaptų problema mūsų geležinkeliams“, – susitikime su rinkėjais sakė N.Pašinianas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija turi „sudėtingus sankcijų santykius su Vakarų šalimis“, o tarptautinės bendrovės siekia pašalinti riziką būti įtrauktos į juoduosius sąrašus ir ieško saugių maršrutų.
Siūlo, kad parduotų Kazachstanui, JAE ar Katarui
Plačiau skaitykite ČIA.
Kvietimas Rusijai pulti: ekspertai perspėjo apie JAV pajėgų mažinimo Europoje pavojų
00:29
Dar 2025 metais oficialiai anonsuotas planas mažinti JAV indėlį į realią Europos saugumo infrastruktūrą įgyja konkrečius pavidalus. Apie tai rašo „Defense Express“.
Pažymima, kad kalbama apie dvigubą bendro Amerikos pajėgų ir priemonių skaičiaus mažinimą bendrajame NATO pajėgų modelyje. Strateginių bombonešių skaičius mažinamas perpus, naikintuvų – trečdaliu. Atakos-žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai bus visiškai išvesti, o oro degalų papildymo lėktuvų skaičius bus sumažintas tam tikru kiekiu.
Svarbu tai, kad be aviacijos taip pat bus skiriama mažiau raketinių minininkų, o atominiai povandeniniai laivai apskritai nebus siunčiami. Apie sausumos pajėgų skaičiaus mažinimą kol kas nežinoma.
Ekspertai mano, kad kalbama ne apie karių išvedimą iš Europos, o apie daug grėsmingesnį sprendimą, kuris faktiškai yra kvietimas Rusijai pulti Europos šalis. Taip yra todėl, kad turimos omenyje pajėgos, kurias Vašingtonas galės skirti reakcijai į krizinę situaciją Europoje, o ne dabartinė JAV armijos vadovybės Europoje ir Afrikoje disponuojama pajėgų sudėtis.
„Esmė ta, kad šiuo metu Europoje esantys maždaug 70 tūkstančių Amerikos karių – tai tik priešakiniai daliniai, kurie turi padėti Europos šalims sulaikyti Rusijos agresijos puolimą, kol iš JAV bus permestos pagrindinės pajėgos. Tokia koncepcija išliko aktuali nuo Šaltojo karo laikų ir buvo aktuali dar prie praėjusios JAV prezidento administracijos“, – rašo leidinys.
Prasidėjus Šaltajam karui, JAV planavo Europos karo veiksmų teatre panaudoti 55 proc. visų savo pajėgų, bent jau pirmajame karo prieš SSRS etape. Nuo to laiko JAV ginkluotųjų pajėgų korpusų štabų skaičius sumažėjo iki keturių, iš kurių vienas yra Europoje, o veikiančių divizijų skaičius – iki 11, iš kurių nė vienos nėra Europoje; veikia tik brigados, kurių dalis dislokuota rotacijos principu. Išlaikant 55 proc. proporciją, tai būtų šešios divizijos, kurias JAV turėtų dislokuoti Europoje karui prieš Rusiją.
Analitikai paaiškino: „Šio parametro sumažinimas perpus reiškia, kad dabar tik apie 25–30 proc. JAV pajėgų bus nukreipta reaguoti į krizinę saugumo situaciją Europoje, o tai tėra 2–3 divizijos. Šį procentą taip pat teisinga taikyti daugumai pajėgų ir priemonių, kurias Pentagonas nuo šiol planuoja siųsti į Europos karo veiksmų teatrą“.
Jie teigia, kad apskritai kalbama apie itin reikšmingą JAV dalyvavimo mažinimą NATO saugumo klausimuose. O atitinkamas pajėgų ir priemonių skaičius tiesiogiai lemia karinių veiksmų planus.
Anksčiau NATO pajėgų vadovybė galėjo planuoti ne tik sulaikyti Rusijos puolimą, bet ir žaibiškai sutriuškinti priešą keliais kontratakų smūgiais, nubloškiant jį į ankstesnes pozicijas ar net dar toliau. Tačiau sumažinus šias pajėgas, pavyzdžiui, taps įmanoma planuoti tik gynybos vykdymą užimtose ribose.
Jų nuomone, tai jau dabar yra puikus kvietimas rusams pradėti aktyvius karinius veiksmus prieš europinį NATO segmentą, kadangi be JAV arba esant minimaliam jų dalyvavimui, pats Aljanso kolektyvinio atgrasymo principas tiesiog išnyksta.
Eksperto analizė: kas tie 500 taikinių Baltarusijoje, kuriuos Ukrainos kariuomenė pasirengusi pulti?
22:13
Aliaksandro Lukašenkos vasarnamis (rezidencija), tikėtina, yra įtrauktas į prioritetinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinių sąrašą, sudarytą tam atvejui, jei Baltarusija būtų įtraukta į karą. Apie tai komentare leidiniui telegraf.com.ua pareiškė karo analitikas Oleksijus Hetmanas.
Pasak jo, 500 taikinių, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos planuoja sunaikinti Baltarusijos teritorijoje eskalacijos atveju, yra faktiškai visa šalies karinė ir pramoninė infrastruktūra.
„500 objektų – tai labai didelis skaičius. Tai beveik visa Baltarusija. Turimas omenyje karinis-pramoninis kompleksas, naftos perdirbimas, viskas, kas tik yra, įskaitant ir Lukašenkos vasarnamį“, – pareiškė O.Hetmanas.
Apžvalgininko nuomone, šis garsiai išsakytas įspėjimas leidžia A.Lukašenkai suprasti, kad Baltarusijos įtraukimo į karą atveju seks ne šiaip simbolinis atsakomasis smūgis, o visavertis puolimas prieš kritinės svarbos objektus.
„Tegu sėdi ir kasosi pakaušį, atsiprašant už šnekamąją kalbą, bei bando atspėti, kur tiksliai yra tie 500 objektų. O tai, bendrai paėmus, yra viskas, ką jie turi. Lukašenka puikiai supranta, kad Baltarusija neturi tokios oro gynybos sistemos, kuri galėtų reikšmingai paveikti mūsų oro atakas. Rusija nesusitvarko, o Baltarusija – tuo labiau. Be to, ir atstumas mažesnis, todėl dronus galima užpildyti didesniu sprogmenų kiekiu mažesnių degalų sąnaudų sąskaita“, – pažymėjo O.Hetmanas.
Kartu analitikas išreiškė įsitikinimą, jog šiuo metu Baltarusijos turimų pajėgų nepakanka, kad būtų pasiekta kokių nors reikšmingų rezultatų prie šiaurinės Ukrainos sienos. Tuo metu atsakymas, kurį gaus Baltarusija, bus itin triuškinantis.
„Manau, kad pirmiausia bus suduotas smūgis pono Lukašenkos rezidencijai, nes bet kuris agresorės šalies kariškis – nuo grupės vado iki vyriausiojo kariuomenės vado – yra teisėtas taikinys“, – reziumavo ekspertas.
„Welt“: Karas žengia į naują fazę, kurioje Rusija bijo savo fronto žlugimo
21:09
Karas Ukrainoje, tikėtina, būtent šiomis savaitėmis vaduojasi iš kelerius metus trukusios aklavietės, o svarstyklių rodyklė pamažu krypsta Ukrainos naudai. Apie tai, remdamasis karo ekspertais ir apžvalgininkais, rašo vokiečių leidinys „Welt“.
Kaip pažymi publikacijos autorius, pastaruosius Rusijos smūgius Ukrainos sostinei daugelis karo ekspertų vertina kaip „beviltiškumo aktą“. Jų nuomone, Vladimiras Putinas siekia pakeisti informacinį karo foną, nes atsiranda vis daugiau ženklų, rodančių prastėjančią Rusijos armijos padėtį tam tikrose kryptyse.
Ypatingas nerimas Rusijos informacinėje erdvėje jaučiamas dėl situacijos pietuose. Populiarus Rusijos karinis „Telegram“ kanalas „Rybar“ teigia, kad Ukrainos pajėgos žymiai suintensyvino smūgius Rusijos logistikai Chersono, Zaporižios srityse ir Kryme.
„Situacija Rusijos pietuose tampa vis grėsmingesnė“, – teigiama tinklaraštininko pranešime.
Kanalo duomenimis, Ukrainos dronų atakos prieš transportą ir geležinkelių infrastruktūrą jau daro įtaką degalų bei prekių tiekimui į Krymą. Publikacijos autorius rašo, kad būtent geležinkelis yra pagrindinė Rusijos tiekimo linijų arterija pietų fronte.
Leidinys pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau atakuoja taikinius giliai už fronto linijos. Analitikų vertinimu, tai tapo vienu iš pagrindinių veiksnių, lėmusių situacijos pasikeitimą mūšio lauke. Ekspertai iš Amerikos Karo studijų instituto (ISW) jau kalba apie „naują karo fazę“.
ISW vertinimu, Ukrainos pajėgos pradėjo išeiti iš pozicinio scenarijaus rėmų, kuris fronte įsitvirtino po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo 2023 metais. Analitikai teigia, kad Rusijos teritoriniai laimėjimai faktiškai buvo panaikinti, tuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dažniau vykdo mechanizuotas kontratakas.
„Rusijos teritoriniai laimėjimai fronte dabar prilygsta nuliui, o Ukrainos pajėgos ruošia sąlygas galimam išėjimui iš pozicinio karo“, – pažymi ISW.
Publikacijoje pabrėžiama, kad Ukrainos kariai išmoko lokaliai pralaužti vadinamąją „žudymo zoną“ (angl. kill zone) – priekinę fronto liniją, kuri anksčiau buvo laikoma praktiškai neįveikiama šarvuotajai technikai dėl tankaus dronų, artilerijos ir stebėjimo sistemų naudojimo.
Tarp tokių pokyčių priežasčių ekspertai įvardija Ukrainos kariuomenės reformavimą. 2025 metais Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėjo prie korpusinės struktūros, taip pat įdiegė vieningą kovinio valdymo ir žvalgybos duomenų mainų sistemą. Tai leido greičiau nustatyti silpnąsias Rusijos gynybos vietas.
Išskirtinį vaidmenį, kaip pažymi ISW, atlieka technologinė Ukrainos adaptacija. Kalbama tiek apie savos gamybos ginklų vystymą, tiek apie efektyvesnį dronų naudojimą. Analitikai teigia, kad Ukrainos kariai išmoko tam tikruose fronto ruožuose laikinai įgyti pranašumą bepiločių orlaivių naudojime.
Buvęs JAV armijos Europoje vadas Markas Hertlingas taip pat mano, kad pagrindiniu dabartinės situacijos veiksniu tapo Ukrainos gebėjimas greičiau prisitaikyti prie pokyčių mūšio lauke. Pasak jo, karas niekada nebūna statiškas, o pranašumą įgyja tas, kas greičiau keičia taktiką ir atsisako pasenusių metodų.
„Welt“ pažymi, kad Rusijos karo tinklaraštininkai ypač baiminasi galimo Ukrainos pajėgų proveržio Zaporižios srityje. Jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebės pajudėti į priekį tarp Kamianskės ir Ščerbakų Melitopolio kryptimi, tai gali sukelti grėsmę visam sausumos koridoriui į Krymą.
Zelenskis: Rusija rengia papildomą mobilizaciją
20:47
Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino režimas užsibrėžė užduotį padidinti Rusijos kariuomenės kontingentą, o tai rodo, kad Maskva iš tikrųjų neketina derėtis dėl taikos, socialiniame tinkle „X“ po pasitarimo gynybos klausimais parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai praneša ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“.
„Taip pat gauname vis daugiau Rusijos vidinės informacijos apie pasirengimą papildomai mobilizacijai valstybėje agresorėje. Visų pirma, tai daroma siekiant kompensuoti ypač didelius Rusijos kariuomenės nuostolius okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – parašė ukrainiečių lyderis.
„Rusijos politinė vadovybė užsibrėžė užduotį padidinti okupacinį kontingentą, o tai reiškia mažiausiai dešimtis tūkstančių papildomų karių. Taip pat turime duomenų apie tolesnę mobilizacijos plėtrą. Būtent šiuo tikslu Rusijos valdžia paspartino vadinamųjų mobilizacijos įsakymų išdavimą“, – pažymėjo jis.
„Šiuos Rusijos žingsnius vertiname kaip patvirtinimą, jog Maskva nesirengia tikrai diplomatijai“, – pabrėžė V.Zelenskis ir pridūrė, kad Ukraina pasidalys turimais duomenimis su savo partneriais.
„Rusija privalo baigti savo karą, o pasaulis turi svertų. Dirbame visais lygmenimis, kad apgintume Ukrainą ir paskatintume Rusiją imtis diplomatijos“, – parašė ukrainiečių lyderis.
Kremliaus pajamos auga: Rusija didina naftos eksportą iki rekordinių aukštumų
20:04
Praėjusią savaitę Rusija padidino naftos eksportą. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose „juodojo aukso“ tiekimo apimtys iš Rusijos išlieka artimos šių metų maksimumui, praneša „Bloomberg“.
Pažymima, kad gegužės 18–24 dienomis Rusija vidutiniškai eksportavo 3,66 mln. barelių naftos per parą, palyginti su 3,65 mln. barelių balandžio 19 – gegužės 17 dienų laikotarpiu.
Liūto dalis Rusijos naftos tradiciškai išplukdoma į Azijos šalis.
„Bloomberg“ duomenimis, naftos tiekimas Indijai šį mėnesį sudarys vidutiniškai apie 1,85 mln. barelių per dieną, o tai yra beveik 70 proc. daugiau nei vasario mėnesį. Bendrai nuo balandžio 26 iki gegužės 24 dienos Rusija į Azijos šalis eksportavo vidutiniškai 3,47 mln. barelių naftos per parą.
Pajamos iš Rusijos naftos eksporto balandžio 26 – gegužės 24 dienų laikotarpiu išaugo nuo 2,33 iki 2,36 mlrd. dolerių per savaitę. Tai lėmė nežymus „Urals“ markės naftos kainų kilimas.
Nepriklausomos tarptautinės kainų agentūros „Argus Media“ duomenimis, Rusijos „Urals“ žaliavos kaina balandžio 26 – gegužės 24 dienomis pakilo maždaug 0,70 dolerio – iki 89,64 dolerio už barelį, skaičiuojant jos krovą Baltijos jūros uostuose. Novorosijsko uoste populiariausia Rusijos eksportuojamos naftos rūšis pabrango 0,8 dolerio – iki 88,12 dolerio už barelį.
„ESPO“ markės naftos, kuri daugiausia tiekiama Kinijai, kaina šoktelėjo 2,10 dolerio – iki 97,65 dolerio už barelį.
Tuo metu Rusijos naftos su pristatymu į Indiją kaina sumažėjo 1,10 dolerio – iki 114,86 dolerio už barelį. Leidinys pažymi, kad Rusijos nafta, pristatoma į Indiją, pinga jau penktą savaitę iš eilės.
Britų žvalgyba paskelbė skaičius: tiek rusų negyvų šiame kare
18:21
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainoje „patiria pralaimėjimus mūšio lauke“, o nuo konflikto pradžios žuvo „beveik pusė milijono Rusijos karių“, – trečiadienį paskaitoje teigė Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos GCHQ vadovė Anne Keast-Butler.
Tai pirmas kartas, kai aukštas Jungtinės Karalystės pareigūnas patvirtino šalies vertinimus dėl Rusijos nuostolių Ukrainoje penktaisiais agresijos metais, skelbia „The Guardian“.
Skaitydama metinę GCHQ paskaitą, A.Keast-Butler perspėjo, kad „Rusija kasdien didina savo hibridinę veiklą prieš Jungtinę Karalystę ir Europą“, taikydamasi į jūros dugną, kibernetinę erdvę ir įvairias |kritinės infrastruktūros, demokratinių procesų, tiekimo grandinių ir visuomenės pasitikėjimo rūšis“.
„Tačiau norėčiau aiškiai pasakyti, kad tokios agresijos ir chaoso akivaizdoje GCHQ kartu su žvalgybos ir gynybos partneriais nenuilstamai dirba, kad pažabotų ir sumažintų Rusijos grėsmę“, – sakė žvalgybos vadovė.
Prabilo apie Rusijos bandymus nužudyti
Ji teigė, kad JK taip pat „žlugdo Rusijos bandymus kontrabanda pergabenti vakarietiškas technologijas; atremia jos kibernetines atakas ir kovoja su neapgalvotais sabotažo ir nužudymo bandymais“.
Vienu atveju DHL siuntose buvo padėtos padegamosios bombos, kurių viena užsidegė Leipcige (Vokietija), o kita – Birmingamo sandėlyje, iš žemyno atskridusi lėktuvu.
Atskirai A.Keast-Butler taip pat perspėjo, kaip svarbu tinkamai pritaikyti dirbtinį intelektą, ir pavadino jį „nesustabdoma jėga, teikiančia didžiules galimybes“, bet taip pat „jėga, sukeliančia riziką“.
„Neabejokime: kalbant apie technologijas ir duomenis, JK ir mūsų sąjungininkams lieka vis mažiau galimybių išlikti priekyje“, – perspėjo ji.
Vengrija įvardijo Magyaro ir Zelenskio susitikimo sąlygą
17:53
Vengrijos vyriausybė pareiškė, kad premjero Peterio Magyaro ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas įmanomas tik tam tikromis sąlygomis, visų pirma, išsprendus vengrų mažumos Ukrainoje klausimą.
Vengrijos vyriausybės atstovai tai pareiškė per spaudos konferenciją, pranešė „Euronews“.
Pasak jų, P.Magyaro ir V.Zelenskio derybos gali įvykti, jei Ukrainos pusė įvykdys Budapešto reikalavimus.
„Techninės derybos jau vyksta, tačiau aukščiausiojo lygio susitikimas galimas, jei šiose derybose bus padaryta pažanga“, – sakoma pranešime.
Gegužės 20 d. P.Magyaras sakė, kad tikisi susitikti su V.Zelenskiu Užkarpatės srities Beregovo mieste birželio pradžioje. Jis taip pat mato galimybę „atverti naują Ukrainos ir Vengrijos skyrių“ tautinių mažumų klausimu. Vengrijos ministras pirmininkas išreiškė viltį, kad derybos su Kyjivu bus greitos ir veiksmingos.
Tautinių mažumų klausimo išsprendimas yra viena iš sąlygų, kad Budapeštas pritartų pirmojo derybų dėl Ukrainos stojimo į ES etapo pradžiai.
Zelenskis išsiuntė skubų laišką Trumpui
16:23 Atnaujinta 18:04
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsiuntė laišką JAV vadovui Donaldui Trumpui, įspėdamas apie didėjantį Ukrainos oro gynybos sistemų, ypač priešraketinės gynybos pajėgumų, trūkumą, sužinojo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Rusija pastaruoju metu suintensyvino masines oro atakas prieš Ukrainą ir grasina nauja tolimojo nuotolio smūgių banga Kyjivui, įskaitant atakas prieš „sprendimų priėmimo centrus“.
„Kalbant apie oro gynybą nuo raketų, mes pasikliaujame savo draugais, – rašoma laiške, kurį matė „Kyiv Independent“. – Kalbant apie gynybą nuo balistinių raketų, mes beveik išimtinai pasikliaujame JAV.“
Ukrainos pareigūnai baiminasi, kad trūkstant „Patriot“ gaudytuvų ir kitų Vakarų tiekiamų sistemų gali būti sunku atlaikyti bombardavimus.
Vienas su situacija susipažinęs pareigūnas sakė, kad Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna platino šį laišką Baltiesiems rūmams, Atstovų Rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui ir kitiems Kongreso nariams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijai – Turkijos niuksas
16:17
Turkija gegužę sumažino jūrų transportu gabenamos Rusijos „Urals“ naftos importą iki mažiausio lygio nuo 2025 m. pradžios, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Londono biržos, „Kpler“ duomenimis ir pramonės šaltiniais.
Perpus mažiau nei pernai
Turkija yra didžiausia Rusijos naftos jūrų transportu gabenamų partijų pirkėja Viduržemio jūros regione ir trečia pasaulyje po Indijos ir Kinijos. Gegužę ji importavo 161 tūkst. barelių per dieną – 15 proc. mažiau nei sausio–balandžio mėnesiais ir beveik perpus mažiau nei 2025 m. gegužės mėnesį (302 tūkst. barelių per dieną).
Viena iš priežasčių buvo „Urals“ rūšies kainų kilimas, kurios viršijo 100 JAV dolerių už barelį ir pasiekė rekordines aukštumas nuo 2014 m.
„Turkija priprato, kad Rusijos nafta kainuoja pigiai. Jie nėra pasirengę pirkti šios rūšies naftos, kai jos kainos yra tokios aukštos“, – „Reuters“ sakė didelės vakarietiškos bendrovės prekybininkas.
Dar du šaltiniai spėjo, kad „Urals“ eksporto į Turkiją sumažėjimas 2026 m. balandžio–gegužės mėnesiais susijęs su padidėjusiu šio naftos rūšies paklausos augimu Azijoje, daugiausia Indijoje. „Rinkoje beveik nebuvo laisvų kiekių“, – pažymėjo vienas iš jų.
Turkija rinkosi Kazachstaną
Gegužės mėnesį sumažėjusius „Urals“ pirkimus Turkija kompensavo dideliais Kaspijos naftos rūšies „CPC Blend“ – naftos, kuri gaunama Kazachstano Tengizo, Karachaganako ir Kašagano telkiniuose – importo kiekiais, teigė „Reuters“ šaltiniai.
Turkija, kuri karo pradžioje tapo pagrindiniu sankcijų taikomų prekių tiekimo į Rusiją centru, trejus metus iš eilės mažina prekybos apimtis su Rusija, be to, atsisakė Vladimiro Putino „dujų mazgo“ projekto, kuriuo jis tikėjosi kompensuoti prarastą dujų prekybą su ES.
Mažėjo ir prekybos apimtys
2026 m. sausio–balandžio mėn. Rusijos prekių tiekimas į Turkijos rinką sumažėjo 22,8 proc., o tai buvo rekordinis kritimas tarp visų Turkijos prekybos partnerių, kaip anksčiau pranešė šalies Prekybos ministerija.
2025 m. pabaigoje prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Turkijos sumažėjo 6,6 proc. iki 49,1 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu eksportas iš Turkijos į Rusiją sumažėjo 21,5 proc. (nuo 8,6 mlrd. iki 6,7 mlrd. JAV dolerių), o importas – 3,7 proc. (nuo 44 mlrd. iki 42,4 mlrd. JAV dolerių). 2024 m. prekybos apimtis taip pat sumažėjo 7 proc., palyginti su 2023 m.
Donas Baconas: Kongresas palaiko Baltijos šalis
15:51
JAV Kongresas palaiko savo Baltijos sąjungininkes, Rytų Europos draugus ir NATO, atidarydamas Dronų viršūnių susitikimą Rygoje pabrėžė JAV kongresmenas Donas Baconas.
Jo teigimu, parama Baltijos šalims yra plati, stipri ir abipusė. D. Baconas pažymėjo, kad kitą savaitę JAV Kongresas balsuos dėl pagalbos siuntimo Ukrainai ir griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimo. Jis pridūrė, kad JAV Kongresas yra nepriklausoma valdžios šaka ir kad tai yra Kongreso pozicija.
D. Baconas pripažino, kad jo dažnai klausia apie darbą su JAV Atstovų Rūmų Baltijos valstybių grupe ir kodėl imamasi tokio darbo. Atidarydamas Dronų susitikimą jis sakė, kad gerbia Latviją, Lietuvą bei Estiją ir jomis žavisi, taip pat paminėjo trumpą jų laisvės laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo.
„Tada laisvę atėmė sovietų režimas, vėliau – Vokietija, o tada vėl sovietų režimas per Antrąjį pasaulinį karą, po kurio sekė penkiasdešimt priespaudos ir diktatūros metų“, – sakė D. Baconas.
JAV Atstovų Rūmų narys teigė, kad Latvija, Lietuva ir Estija yra laisvės švyturys pasaulyje, įkvepiantis kitas šalis, kurios taip pat gali pasirinkti eiti demokratijos keliu ir klestėti.
Savo kalboje jis taip pat paminėjo Ukrainą, pabrėždamas, kad Rusija nori atkurti savo senąsias sienas ir kuo labiau kontroliuoti savo kaimynes, tačiau tai yra nepriimtina. D. Bacono nuomone, Ukrainoje gėris kovoja su blogiu – vyriausybė, siekianti teisinės valstybės ir laisvės, ir tie, kas siekia ją atimti.
„Jei Rusijai pavyks, kita bus Moldova“
„Mūsų nacionalinio saugumo interesas yra, kad Rusija žlugtų. Jei jai pavyks, kita bus Moldova. Žinome, kad Rusija kels grėsmę Baltijos valstybėms. Mums geriau laimėti šią kovą dabar ir tvirtai palaikyti savo sąjungininkę Ukrainą“, – teigė D. Baconas.
Jis pažymėjo, kad Ukraina turėjo diegti naujoves, jei norėjo apsaugoti savo nepriklausomybę, kalbą, kultūrą ir istoriją nuo Rusijos dominavimo. Be to, Ukrainos pajėgos yra mažesnės ir susiduria su modernia kariuomene. Tai, ką Ukraina daro mūšio lauke, yra neįtikėtina, kalbėjo D. Baconas.
Pasak jo, Ukraina per dieną paleidžia apie 10 tūkst. dronų. Iš maždaug 1 tūkst. kasdien žūstančių ar sužeidžiamų Rusijos karių 900 nukenčia nuo dronų.
„Ukraina mums parodė, kas įmanoma ir ką galima padaryti su 5 tūkst. eurų kainuojančiu dronu. JAV turėtų į tai atkreipti dėmesį. Esame įpratę skraidyti su F-35, naudoti „Patriot“ sistemas ir aukščiausios klasės, sudėtingus ginklus, tačiau turime išmokti prisitaikyti ir naudoti pigesnius, veiksmingus ginklus“, – kalbėjo D. Baconas.
JAV kongresmenas pabrėžė, kad visi turi mokytis iš Ukrainos ir remtis jos patirtimi, kartu padėdami Ukrainai.
Jis taip pat pasveikino Latvijos įsipareigojimą tapti viena iš dronų technologijų srityje lyderiaujančių NATO šalių.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį apdovanojo D. Baconą Trijų žvaigždžių ordinu už jo reikšmingą indėlį į Latvijos gynybos ir saugumo stiprinimą, sakė prezidento atstovas Martinas Dregeris.
