Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Amerikos antausis Ukrainai: JAV atsisakė pasmerkti Rusijos grasinimus
12:56
Beveik 50 Jungtinių Tautų valstybių narių bendrame pareiškime pasmerkė Rusijos grasinimus ambasadoms Ukrainoje. Dokumentą pasirašė Europos šalys, Japonija, Pietų Korėja ir kt. Jungtinės Valstijos dokumentui nepritarė, rašo agentūra AFP.
„Mes taip pat smerkiame pastarojo meto Rusijos grasinimus diplomatinėms institucijoms ir ambasadoms Kyjive. Su tuo negalime sutikti“, – sakoma bendrame pareiškime, kurį išplatino Ukrainos atstovas prie JT Andrijus Melnykas.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos išpuolių.
„Esu labai susirūpinęs dėl to, kad Rusijos Federacija neseniai paskelbė apie nuoseklius ir sistemingus smūgius prieš Ukrainos gynybos įstaigas Kyjive, taip pat sprendimų priėmimo centrus ir vadavietes“, – sakė jis JT Saugumo Tarybai.
Anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pascalis Confavreux, komentuodamas Rusijos grasinimus suduoti naujus smūgius Kyjivui, sakė, kad „apie evakuaciją negali būti nė kalbos“.
ES ambasadorė Ukrainoje Kateryna Maternova sakė, kad diplomatai ir užsienio piliečiai neketina palikti Kyjivo, nepaisant Rusijos grasinimų suduoti dar vieną masinį smūgį Ukrainos sostinei.
Gegužės 24 d. Rusijos kariai sudavė didžiausią smūgį Kyjivui pagal apgadintų objektų skaičių nuo karo pradžios – buvo nuniokota apie 300 objektų, įskaitant dešimtis aukštybinių pastatų, muziejų, vyriausybinių įstaigų, švietimo įstaigų, prekybos centrų, metro stotį ir pan. Žinoma apie 91 sužeistą ir du žuvusius žmones, išpuolio padarinių likvidavimo darbai tęsiami.
Kuo grasino Rusija
Gegužės 25 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Rusijos smūgiai Kyjivui neva yra „atsakomieji smūgiai, kurie buvo ir bus vykdomi“.
Vėliau Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad rusai pradeda „nuoseklius sisteminius smūgius“ Kyjivo karo pramonės įmonėms, ir paragino užsieniečius „kuo greičiau“ palikti Ukrainos sostinę.
Rusijos ministerija ciniškai pagrasino smogti objektams, susijusiems su bepiločių orlaivių projektavimu, gamyba ir naudojimu, taip pat „sprendimų priėmimo centrams ir valdymo postams“ Kyjive.
Kremliaus pajamos auga: Rusija didina naftos eksportą iki rekordinių aukštumų
20:04
Praėjusią savaitę Rusija padidino naftos eksportą. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose „juodojo aukso“ tiekimo apimtys iš Rusijos išlieka artimos šių metų maksimumui, praneša „Bloomberg“.
Pažymima, kad gegužės 18–24 dienomis Rusija vidutiniškai eksportavo 3,66 mln. barelių naftos per parą, palyginti su 3,65 mln. barelių balandžio 19 – gegužės 17 dienų laikotarpiu.
Liūto dalis Rusijos naftos tradiciškai išplukdoma į Azijos šalis.
„Bloomberg“ duomenimis, naftos tiekimas Indijai šį mėnesį sudarys vidutiniškai apie 1,85 mln. barelių per dieną, o tai yra beveik 70 proc. daugiau nei vasario mėnesį. Bendrai nuo balandžio 26 iki gegužės 24 dienos Rusija į Azijos šalis eksportavo vidutiniškai 3,47 mln. barelių naftos per parą.
Pajamos iš Rusijos naftos eksporto balandžio 26 – gegužės 24 dienų laikotarpiu išaugo nuo 2,33 iki 2,36 mlrd. dolerių per savaitę. Tai lėmė nežymus „Urals“ markės naftos kainų kilimas.
Nepriklausomos tarptautinės kainų agentūros „Argus Media“ duomenimis, Rusijos „Urals“ žaliavos kaina balandžio 26 – gegužės 24 dienomis pakilo maždaug 0,70 dolerio – iki 89,64 dolerio už barelį, skaičiuojant jos krovą Baltijos jūros uostuose. Novorosijsko uoste populiariausia Rusijos eksportuojamos naftos rūšis pabrango 0,8 dolerio – iki 88,12 dolerio už barelį.
„ESPO“ markės naftos, kuri daugiausia tiekiama Kinijai, kaina šoktelėjo 2,10 dolerio – iki 97,65 dolerio už barelį.
Tuo metu Rusijos naftos su pristatymu į Indiją kaina sumažėjo 1,10 dolerio – iki 114,86 dolerio už barelį. Leidinys pažymi, kad Rusijos nafta, pristatoma į Indiją, pinga jau penktą savaitę iš eilės.
Pašinianas pagrasino Rusijai neleisti kontroliuoti Armėnijos geležinkelių
18:54
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas jau antrą kartą šiais metais užsiminė Maskvai, kad ji gali prarasti šalies geležinkelių, kuriuos koncesijos būdu valdo „Rusijos geležinkeliai“ per savo patronuojamąją bendrovę „Pietų Kaukazo geležinkeliai“, kontrolę.
Kaip praneša Finport.am, trečiadienį Armėnijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad Jerevanas turi pakeisti Armėnijos geležinkelių tinklo valdymo modelį, kad jam nebūtų taikomos tarptautinės sankcijos, įvestos Rusijos geležinkeliams.
„Manome, kad mums tikrai reikia pakeisti Armėnijos geležinkelių, kurie, beje, 100 proc. priklauso Armėnijos Respublikai, koncesijos logiką. Tai būtina, kad sankcijų kliūtis netaptų problema mūsų geležinkeliams“, – susitikime su rinkėjais sakė N.Pašinianas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija turi „sudėtingus sankcijų santykius su Vakarų šalimis“, o tarptautinės bendrovės siekia pašalinti riziką būti įtrauktos į juoduosius sąrašus ir ieško saugių maršrutų.
Siūlo, kad parduotų Kazachstanui, JAE ar Katarui
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba paskelbė skaičius: tiek rusų negyvų šiame kare
18:21
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainoje „patiria pralaimėjimus mūšio lauke“, o nuo konflikto pradžios žuvo „beveik pusė milijono Rusijos karių“, – trečiadienį paskaitoje teigė Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos GCHQ vadovė Anne Keast-Butler.
Tai pirmas kartas, kai aukštas Jungtinės Karalystės pareigūnas patvirtino šalies vertinimus dėl Rusijos nuostolių Ukrainoje penktaisiais agresijos metais, skelbia „The Guardian“.
Skaitydama metinę GCHQ paskaitą, A.Keast-Butler perspėjo, kad „Rusija kasdien didina savo hibridinę veiklą prieš Jungtinę Karalystę ir Europą“, taikydamasi į jūros dugną, kibernetinę erdvę ir įvairias |kritinės infrastruktūros, demokratinių procesų, tiekimo grandinių ir visuomenės pasitikėjimo rūšis“.
„Tačiau norėčiau aiškiai pasakyti, kad tokios agresijos ir chaoso akivaizdoje GCHQ kartu su žvalgybos ir gynybos partneriais nenuilstamai dirba, kad pažabotų ir sumažintų Rusijos grėsmę“, – sakė žvalgybos vadovė.
Prabilo apie Rusijos bandymus nužudyti
Ji teigė, kad JK taip pat „žlugdo Rusijos bandymus kontrabanda pergabenti vakarietiškas technologijas; atremia jos kibernetines atakas ir kovoja su neapgalvotais sabotažo ir nužudymo bandymais“.
Vienu atveju DHL siuntose buvo padėtos padegamosios bombos, kurių viena užsidegė Leipcige (Vokietija), o kita – Birmingamo sandėlyje, iš žemyno atskridusi lėktuvu.
Atskirai A.Keast-Butler taip pat perspėjo, kaip svarbu tinkamai pritaikyti dirbtinį intelektą, ir pavadino jį „nesustabdoma jėga, teikiančia didžiules galimybes“, bet taip pat „jėga, sukeliančia riziką“.
„Neabejokime: kalbant apie technologijas ir duomenis, JK ir mūsų sąjungininkams lieka vis mažiau galimybių išlikti priekyje“, – perspėjo ji.
Vengrija įvardijo Magyaro ir Zelenskio susitikimo sąlygą
17:53
Vengrijos vyriausybė pareiškė, kad premjero Peterio Magyaro ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas įmanomas tik tam tikromis sąlygomis, visų pirma, išsprendus vengrų mažumos Ukrainoje klausimą.
Vengrijos vyriausybės atstovai tai pareiškė per spaudos konferenciją, pranešė „Euronews“.
Pasak jų, P.Magyaro ir V.Zelenskio derybos gali įvykti, jei Ukrainos pusė įvykdys Budapešto reikalavimus.
„Techninės derybos jau vyksta, tačiau aukščiausiojo lygio susitikimas galimas, jei šiose derybose bus padaryta pažanga“, – sakoma pranešime.
Gegužės 20 d. P.Magyaras sakė, kad tikisi susitikti su V.Zelenskiu Užkarpatės srities Beregovo mieste birželio pradžioje. Jis taip pat mato galimybę „atverti naują Ukrainos ir Vengrijos skyrių“ tautinių mažumų klausimu. Vengrijos ministras pirmininkas išreiškė viltį, kad derybos su Kyjivu bus greitos ir veiksmingos.
Tautinių mažumų klausimo išsprendimas yra viena iš sąlygų, kad Budapeštas pritartų pirmojo derybų dėl Ukrainos stojimo į ES etapo pradžiai.
Zelenskis išsiuntė skubų laišką Trumpui
16:23 Atnaujinta 18:04
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsiuntė laišką JAV vadovui Donaldui Trumpui, įspėdamas apie didėjantį Ukrainos oro gynybos sistemų, ypač priešraketinės gynybos pajėgumų, trūkumą, sužinojo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Rusija pastaruoju metu suintensyvino masines oro atakas prieš Ukrainą ir grasina nauja tolimojo nuotolio smūgių banga Kyjivui, įskaitant atakas prieš „sprendimų priėmimo centrus“.
„Kalbant apie oro gynybą nuo raketų, mes pasikliaujame savo draugais, – rašoma laiške, kurį matė „Kyiv Independent“. – Kalbant apie gynybą nuo balistinių raketų, mes beveik išimtinai pasikliaujame JAV.“
Ukrainos pareigūnai baiminasi, kad trūkstant „Patriot“ gaudytuvų ir kitų Vakarų tiekiamų sistemų gali būti sunku atlaikyti bombardavimus.
Vienas su situacija susipažinęs pareigūnas sakė, kad Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanišyna platino šį laišką Baltiesiems rūmams, Atstovų Rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui ir kitiems Kongreso nariams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijai – Turkijos niuksas
16:17
Turkija gegužę sumažino jūrų transportu gabenamos Rusijos „Urals“ naftos importą iki mažiausio lygio nuo 2025 m. pradžios, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Londono biržos, „Kpler“ duomenimis ir pramonės šaltiniais.
Perpus mažiau nei pernai
Turkija yra didžiausia Rusijos naftos jūrų transportu gabenamų partijų pirkėja Viduržemio jūros regione ir trečia pasaulyje po Indijos ir Kinijos. Gegužę ji importavo 161 tūkst. barelių per dieną – 15 proc. mažiau nei sausio–balandžio mėnesiais ir beveik perpus mažiau nei 2025 m. gegužės mėnesį (302 tūkst. barelių per dieną).
Viena iš priežasčių buvo „Urals“ rūšies kainų kilimas, kurios viršijo 100 JAV dolerių už barelį ir pasiekė rekordines aukštumas nuo 2014 m.
„Turkija priprato, kad Rusijos nafta kainuoja pigiai. Jie nėra pasirengę pirkti šios rūšies naftos, kai jos kainos yra tokios aukštos“, – „Reuters“ sakė didelės vakarietiškos bendrovės prekybininkas.
Dar du šaltiniai spėjo, kad „Urals“ eksporto į Turkiją sumažėjimas 2026 m. balandžio–gegužės mėnesiais susijęs su padidėjusiu šio naftos rūšies paklausos augimu Azijoje, daugiausia Indijoje. „Rinkoje beveik nebuvo laisvų kiekių“, – pažymėjo vienas iš jų.
Turkija rinkosi Kazachstaną
Gegužės mėnesį sumažėjusius „Urals“ pirkimus Turkija kompensavo dideliais Kaspijos naftos rūšies „CPC Blend“ – naftos, kuri gaunama Kazachstano Tengizo, Karachaganako ir Kašagano telkiniuose – importo kiekiais, teigė „Reuters“ šaltiniai.
Turkija, kuri karo pradžioje tapo pagrindiniu sankcijų taikomų prekių tiekimo į Rusiją centru, trejus metus iš eilės mažina prekybos apimtis su Rusija, be to, atsisakė Vladimiro Putino „dujų mazgo“ projekto, kuriuo jis tikėjosi kompensuoti prarastą dujų prekybą su ES.
Mažėjo ir prekybos apimtys
2026 m. sausio–balandžio mėn. Rusijos prekių tiekimas į Turkijos rinką sumažėjo 22,8 proc., o tai buvo rekordinis kritimas tarp visų Turkijos prekybos partnerių, kaip anksčiau pranešė šalies Prekybos ministerija.
2025 m. pabaigoje prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Turkijos sumažėjo 6,6 proc. iki 49,1 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu eksportas iš Turkijos į Rusiją sumažėjo 21,5 proc. (nuo 8,6 mlrd. iki 6,7 mlrd. JAV dolerių), o importas – 3,7 proc. (nuo 44 mlrd. iki 42,4 mlrd. JAV dolerių). 2024 m. prekybos apimtis taip pat sumažėjo 7 proc., palyginti su 2023 m.
Donas Baconas: Kongresas palaiko Baltijos šalis
15:51
JAV Kongresas palaiko savo Baltijos sąjungininkes, Rytų Europos draugus ir NATO, atidarydamas Dronų viršūnių susitikimą Rygoje pabrėžė JAV kongresmenas Donas Baconas.
Jo teigimu, parama Baltijos šalims yra plati, stipri ir abipusė. D. Baconas pažymėjo, kad kitą savaitę JAV Kongresas balsuos dėl pagalbos siuntimo Ukrainai ir griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimo. Jis pridūrė, kad JAV Kongresas yra nepriklausoma valdžios šaka ir kad tai yra Kongreso pozicija.
D. Baconas pripažino, kad jo dažnai klausia apie darbą su JAV Atstovų Rūmų Baltijos valstybių grupe ir kodėl imamasi tokio darbo. Atidarydamas Dronų susitikimą jis sakė, kad gerbia Latviją, Lietuvą bei Estiją ir jomis žavisi, taip pat paminėjo trumpą jų laisvės laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo.
„Tada laisvę atėmė sovietų režimas, vėliau – Vokietija, o tada vėl sovietų režimas per Antrąjį pasaulinį karą, po kurio sekė penkiasdešimt priespaudos ir diktatūros metų“, – sakė D. Baconas.
JAV Atstovų Rūmų narys teigė, kad Latvija, Lietuva ir Estija yra laisvės švyturys pasaulyje, įkvepiantis kitas šalis, kurios taip pat gali pasirinkti eiti demokratijos keliu ir klestėti.
Savo kalboje jis taip pat paminėjo Ukrainą, pabrėždamas, kad Rusija nori atkurti savo senąsias sienas ir kuo labiau kontroliuoti savo kaimynes, tačiau tai yra nepriimtina. D. Bacono nuomone, Ukrainoje gėris kovoja su blogiu – vyriausybė, siekianti teisinės valstybės ir laisvės, ir tie, kas siekia ją atimti.
„Jei Rusijai pavyks, kita bus Moldova“
„Mūsų nacionalinio saugumo interesas yra, kad Rusija žlugtų. Jei jai pavyks, kita bus Moldova. Žinome, kad Rusija kels grėsmę Baltijos valstybėms. Mums geriau laimėti šią kovą dabar ir tvirtai palaikyti savo sąjungininkę Ukrainą“, – teigė D. Baconas.
Jis pažymėjo, kad Ukraina turėjo diegti naujoves, jei norėjo apsaugoti savo nepriklausomybę, kalbą, kultūrą ir istoriją nuo Rusijos dominavimo. Be to, Ukrainos pajėgos yra mažesnės ir susiduria su modernia kariuomene. Tai, ką Ukraina daro mūšio lauke, yra neįtikėtina, kalbėjo D. Baconas.
Pasak jo, Ukraina per dieną paleidžia apie 10 tūkst. dronų. Iš maždaug 1 tūkst. kasdien žūstančių ar sužeidžiamų Rusijos karių 900 nukenčia nuo dronų.
„Ukraina mums parodė, kas įmanoma ir ką galima padaryti su 5 tūkst. eurų kainuojančiu dronu. JAV turėtų į tai atkreipti dėmesį. Esame įpratę skraidyti su F-35, naudoti „Patriot“ sistemas ir aukščiausios klasės, sudėtingus ginklus, tačiau turime išmokti prisitaikyti ir naudoti pigesnius, veiksmingus ginklus“, – kalbėjo D. Baconas.
JAV kongresmenas pabrėžė, kad visi turi mokytis iš Ukrainos ir remtis jos patirtimi, kartu padėdami Ukrainai.
Jis taip pat pasveikino Latvijos įsipareigojimą tapti viena iš dronų technologijų srityje lyderiaujančių NATO šalių.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį apdovanojo D. Baconą Trijų žvaigždžių ordinu už jo reikšmingą indėlį į Latvijos gynybos ir saugumo stiprinimą, sakė prezidento atstovas Martinas Dregeris.
Popiežius susirūpino dėl Ukrainoje labai intensyvėjančio karo
15:48
Popiežius Leonas XIV trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainoje labai intensyvėjančio karo, rašoma oficialioje „Vatican News“ svetainėje.
„Susirūpinęs stebiu šiomis dienomis Ukrainoje labai intensyvėjantį karą. Trokštu išreikšti savo artumą visiems, kurie kenčia dėl pastarųjų antpuolių, nukreiptų taip pat prieš civilius gyventojus“, – sakė popiežius.
„Karas ne išsprendžia problemas, o jas pagilina. Jis ne sukuria saugumą, o daugina kančias ir neapykantą. Kur krenta raketos ir dronai, žlunga viltys, griūva gyvenamieji namai ir maldos vietos, žūva nekalti žmonės“, – sakė Leonas XIV, užbaigdamas bendrąją audienciją Šv. Petro aikštėje.
Reikalaus, kad Rusijos bankų darbuotojai patys numušinėtų dronus
15:18
Pagal Rusijos parlamento žemųjų rūmų patvirtintą ambicingą planą, prie kovos su Ukrainos dronų atakomis galėtų prisijungti šalies bankų padaliniai ir jų darbuotojai.
Pagal antradienį trečiuoju ir paskutiniuoju svarstymu priimtą įstatymo projektą, bankai padengtų elektroninių trukdžių sistemų įrengimo savo patalpose išlaidas, o atrinkti darbuotojai taip pat numušinėtų atskrendančius dronus.
Įstatymo projektui, kuris, pasak valstybinės naujienų agentūros „Interfax“, pirmą kartą buvo pristatytas praėjusių metų rugpjūtį, o vėliau jo taikymo sritis išplėsta, dar turi pritarti aukštieji rūmai – Federacijos Taryba, ir prieš įsigaliojant jį turi pasirašyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Sunku Rusijai apsiginti
Rusijai darosi sunku apsaugoti savo didelę teritoriją nuo vis dažnesnių ir sudėtingesnių Ukrainos tolimojo nuotolio dronų atakų. Vakarų analitikų ir pareigūnų teigimu, mažesni dronai taip pat stabdo Rusijos karius palei 1 250 km ilgio fronto liniją ir trikdo įsiveržusios Rusijos kariuomenės tiekimo linijas.
Nėra žinoma, kad per pastaruosius kelerius karo metus po Maskvos invazijos Rusijos bankai būtų buvę pagrindinis Ukrainos dronų taikinys.
Įstatymo projekte pateikta nedaug detalių, todėl kyla daugybė klausimų, kaip toks projektas veiktų.
Plačiam įrangos diegimui ir darbuotojų mokymui ja naudotis prireiktų didžiulių organizacinių pastangų.
Bankų Rusijoje daug
Plačiau skaitykite ČIA.
Į 15 moterų pasikėsinęs Sankt Peterburgo maniakas pabėgo iš karo
15:10
Rusijos Leningrado srityje ieškoma serijinio žudiko Andrejaus Kijkos, žinomo kaip „Sosnovskio maniakas“. Jis pabėgo po to, kai buvo sužeistas karo Ukrainoje metu, rašo portalas „Fontanka“. Anksčiau nusikaltėlis buvo nuteistas 25 metams griežto režimo kolonijoje už nužudymus, išžaginimus ir užpuolimus prieš moteris Sankt Peterburgo Sosnovskio miško parke.
Jo aukomis tapo 15 žmonių, iš kurių 12 pavyko išgyventi. Paiešką vykdo Rusijos gynybos ministerijos padaliniai ir regioninės policijos vadovybė Lomonosovo rajone.
Ieškoti pradėjo po pusmečio
Portalo „47news“ duomenimis, A.Kijka į karą su Ukraina iš kalėjimo buvo užverbuotas 2024 m. viduryje, tuo metu jam dar buvo likę septyneri metai kalėti. 2025 m. rudenį jis pabėgo iš karo ligoninės Kronštate, kur buvo reabilituojamas po sužeidimo fronte. Tačiau ministerija 41-erių A.Kijkos pradėjo ieškoti tik 2026 m. gegužę, „iki tol jo pabėgimas buvo slepiamas, o policija buvo informuota vėliausiai“, – teigė portalo šaltiniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
