Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Sankt Peterburge – sprogimai ir juodi dūmai: Ukraina atakavo naftos terminalą uoste
08:48
Naktį į trečiadienį buvo atakuotas Rusijos Leningrado srityje esantis Sankt Peterburgo naftos terminalas, o liudininkai pranešė apie objekte kilusius didelius sprogimus ir gaisrus, skelbia „The Kyiv Independent“.
Ši dronų ataka sutapo su 2026 metų Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo – kasmetinės verslo lyderių ir vyriausybės pareigūnų konferencijos, kurią rengia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, – pradžia.
Sankt Peterburgo gyventojai pasidalijo nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti garsūs sprogimai ir didžiulis gaisras. Nuotraukose matyti virš Sankt Peterburgo naftos terminalo kylantys juodi dūmai.
Naftos terminalas, esantis Suomijos įlankoje, Sankt Peterburgo didžiajame uoste, yra vienas didžiausių Rusijos degalų saugojimo ir eksporto objektų. Jis priima ir gabena naftos produktus upių, geležinkelių ir automobilių transportu, o jo metinis pralaidumas siekia 12,5 mln. tonų.
Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka pranešė, kad trečiadienį virš regiono buvo paleista 30 dronų, tačiau gaisrų uoste nekomentavo.
Sankt Peterburgo naftos terminalui padarytos žalos mastas kol kas nežinomas. Anksčiau, 2024 metų sausį, Ukrainos dronas šiame objekte buvo sukėlęs gaisrą.
Naujas išpuolis prieš Sankt Peterburgo naftos terminalą įvykdytas kitą dieną po to, kai Rusija surengė niokojantį masinį raketų ir dronų smūgį prieš Kyjivą, Dniprą ir kitus Ukrainos miestus. Per šį didelio masto išpuolį žuvo mažiausiai 23 žmonės, iš jų du vaikai, ir dar daugiau nei 100 buvo sužeisti.
Naktį į trečiadienį Rusija pranešė, kad jos oro gynyba perėmė 354 Ukrainos dronus keliuose regionuose, įskaitant su Ukraina besiribojančias teritorijas ir aneksuotą Krymą.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad dronai buvo numušti virš Belgorodo, Kursko ir kitų vakarinių regionų, taip pat netoli Maskvos ir virš Azovo jūros.
Ukrainoje per masinę rusų ataką numušti 189 iš 198 dronų
08:40
Nuo antradienio vakaro rusai atakavo Ukrainą 198 įvairių tipų dronais, iš kurių oro gynyba sugebėjo neutralizuoti 189, tačiau yra ir pataikymų, o ataka tęsiasi, trečiadienį pranešė oro pajėgos.
Jų pranešimą cituoja „Ukrainska Pravda“.
Trečiadienio 8 val. duomenimis, oro gynyba Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 189 priešo dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų dronus.
Užfiksuoti aštuonių smogiamųjų dronų pataikymai septyniose vietose, taip pat numuštų dronų nuolaužų kritimas septyniose vietose.
Per Rusijos atakas Sumų srityje žuvo vienas žmogus, 18 sužeisti
08:34
Ukrainos Sumų srityje per Rusijos smūgius gyvenamiesiems namams, automobiliui ir mikroautobusui žuvo vienas žmogus, o dar 18, įskaitant vaikus, buvo sužeisti, trečiadienį pranešė policija.
Jos pranešimą cituoja „Ukrainska Pravda“.
Teisėsaugos pareigūnų teigimu, Hluchivo bendruomenėje per priešo drono ataką prieš automobilį žuvo 72 metų vyras. Taip pat dėl drono smūgio į gyvenamąjį namą buvo sužeistas penkių mėnesių berniukas.
Kitas Rusijos dronas pataikė į mikroautobusą, sužeisdamas penkis žmones: 41 metų vyrą ir 37, 47, 58 bei 63 metų moteris.
Kremlius turi pasirinkti, tačiau Putinas klaidingai suvokia situaciją fronte
08:24
Trečiadienį Sankt Peterburge prasideda pompastiškas Vladimiro Putino ekonomikos forumas.
Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino rengiamame vadinamajame „Rusijos Davose“ ketina dalyvauti dešiniųjų pažiūrų JAV nuomonės formuotojas, aukštas JAV pareigūnas ir vienas Vokietijos mažmeninės prekybos milijardierių. Tuo metu Kremlius susiduria su ekonomikos stagnacija ir aklaviete santykiuose su Vakarais dėl karo Ukrainoje.
Pagrindinis Rusijos investicijų forumas, penktasis nuo 2022 m. invazijos į Ukrainą pradžios, prasideda praėjus vos kelioms valandoms po mirtino dronų ir raketų smūgio Kyjivui. Rusija teigia, kad tai buvo atsakas į smūgį bendrabučiui Rusijos kontroliuojamame Luhansko regione.
Nors Ukraina oficialioje forumo programoje nepaminėta nė karto, karas, anot leidinio, juntamas visur.
„Klausimas yra toks: ar šis karas baigsis, ar mūsų laukia kur kas sudėtingesnė ateitis?“ – sakė vienas Rusijos forumo dalyvis, pageidavęs likti anonimu.
Putino ekonomika
Putinas, kuris Rusijai kaip prezidentas arba ministras pirmininkas vadovauja nuo 1999 metų, per pirmuosius 15 savo valdymo metų ženkliai prisidėjo prie šalies ekonominės gerovės augimo. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, iki 2013 metų Rusijos ekonomika išaugo dešimteriopai ir pasiekė maždaug 2,3 trln. JAV dolerių vertę – likus metams iki Krymo aneksijos.
Nuo to laiko Rusijos ekonomika moka kainą už konfliktą su Vakarais dėl Ukrainos. Nepaisant geresnio nei tikėtasi augimo 2023 ir 2024 metais, prognozuojama, kad šiemet jos dydis sieks apie 2,9 trln. JAV dolerių. Palyginimui, bendras NATO šalių ekonominis pajėgumas vertinamas apie 45 trln. JAV dolerių.
Nuo žaliavų eksporto priklausoma Rusijos ekonomika praėjusiais metais sulėtėjo iki maždaug 1 proc. augimo, kai 2024 metais augimas siekė 4,9 proc. Pirmąjį 2026 metų ketvirtį ekonomika susitraukė 0,2 proc. Pareigūnai tai aiškina aukštomis palūkanų normomis, Vakarų sankcijomis ir stipriu rubliu.
Šių metų augimo prognozė siekia vos 0,4 proc.
Turi rinktis
Buvęs Rusijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Olegas Vyuginas teigia, kad Rusija susidūrė su pasirinkimu: arba ekonomikos recesija, arba išlaidų karui Ukrainoje mažinimas.
„Rusija turi rinktis: arba mažinti karinį finansavimą, kas skatintų ekonomikos augimą per spartesnį bazinių palūkanų mažinimą, kreditavimo civiliniam sektoriui plėtrą, dalinį sankcijų švelninimą ir tiekimo grandinių atkūrimą; arba toliau finansuoti karinį-pramoninį kompleksą, kuriam nuolat reikės vis daugiau lėšų ir naujų mokesčių, o tai dar labiau stums ekonomiką į recesiją ir mažins realias gyventojų pajamas“, – aiškino Vjuginas.
Kitos naujienos apie karą Ukrainoje
Anksčiau buvo pranešta, kad Putinas tebėra įsitikinęs Rusijos pergale ir, analitikų vertinimu, klaidingai suvokia situaciją fronte. Dėl to jis nenori mažinti gynybos išlaidų, nes tiki, kad Rusija vis dar gali pasiekti karinę pergalę.
Taip pat buvo analizuojama, prie kokios baigties artėja Putino režimas. Nors Rusijos kariuomenei sunkiai sekasi pasiekti proveržį fronte, Kremlius turi vis mažiau eskalacijos priemonių situacijai pakeisti. Priverstinė mobilizacija suteiktų Rusijai papildomų pajėgumų, tačiau būtų itin nepopuliari tarp šalies gyventojų.
Prancūzijoje vyksiančiame G7 viršūnių susitikime turėtų dalyvauti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
08:07
Prancūzijoje vėliau šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime turėtų dalyvauti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė trys pareigūnai, susipažinę su planais pakviesti karo draskomos šalies lyderį, antradienį skelbia leidinys „Politico“.
Tikimasi, kad V. Zelenskis prisijungs prie Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Kanados, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV valstybių bei vyriausybių vadovų G7 susitikime Evian le Bene, nurodė pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.
Ukrainos lyderis ketina aptarti karo diplomatiją ir oro gynybą, skirtą kovai su Rusijos balistinių raketų atakomis, teigė vienas iš pareigūnų.
Kovo mėnesį Prancūzijos prezidento patarėjas teigė, kad V. Zelenskis nebuvo pakviestas į birželio 15–17 dienomis vyksiantį susitikimą.
Prancūzijos Eliziejaus rūmų, organizuojančių G7 susitikimą, atstovas spaudai antradienį neatsakė į prašymą pakomentuoti šį klausimą.
„Politico“: Vengrija atblokavo kompensacijas už ginklus Ukrainai
06:45
Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro kabinetas panaikino veto dėl dalinio ES šalių išlaidų kompensavimo už ginklus, kuriuos jos siunčia Kyjivui. Taip jis panaikino dvejų metų blokadą, kurią įvedė ankstesnė Viktoro Orbano vyriausybė, rašo leidinys „Politico“.
Apie politikos pokyčius pirmadienį pranešė Vengrijos ambasadorius, kaip „Politico“ pranešė tuo metu posėdyje dalyvavęs pareigūnas. Šį sprendimą patvirtino dar penki ES diplomatai.
Europos taikos priemonė (ETP) yra ne iš ES biudžeto finansuojamas mechanizmas, pagal kurį valstybėms kompensuojama apie 40 proc. jų pačių atsargų ginkluotės, perduotos Ukrainai, vertės.
Kadangi sprendimams dėl ETP priimti reikalingas vienbalsis valstybių narių pritarimas, Vengrija sugebėjo užblokuoti šį mechanizmą pasinaudodama ES užsienio politikos sprendimų priėmimo procesu.
Dėl to susidarė daugiau kaip 40 mlrd. eurų neapmokėtų kompensacijų eilė, o tai papiktino didžiąsias paramos teikėjas, tokias kaip Vokietija ir Nyderlandai. Be to, Europos Sąjunga buvo priversta ieškoti alternatyvių sprendimų, kad Ukraina ir toliau gautų itin svarbias ginklų bei šaudmenų siuntas.
Anot „Politico“, Budapešto sprendimas atšaukti savo veto dėl ETP leidžia iš karto išmokėti 6,6 mlrd. eurų kompensacijų, o vėliau bus išmokėta dar daugiau.
Lenkijoje raginama blokuoti Ukrainos narystę ES: žiniasklaida įvardijo priežastį
06:42
Lenkijos Seimo vicepirmininkas ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Confederation“ lyderis Krzysztofas Bosakas mano, kad Lenkija pirmiausia turėtų paskelbti blokuosianti Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą, kol Kyjivas „atsisakys nusikaltėlių kulto ir leis atlikti visas ekshumacijas“, praneša RMF24.
Leidinio teigimu, Bosakas taip pat mano, kad Varšuva turėtų nustoti finansuoti „Starlink“ paslaugas ir atsisakyti bendro skolinimosi schemų su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
„Lenkija turi atsisakyti ankstesnės Morawieckio vyriausybės sprendimų dėl skolinimosi Ukrainos naudai. Tai bene pirmas toks atvejis tarptautinių finansų istorijoje, kai šalys, norėdamos padėti viena kitai, ne suteikia paskolą, o pačios prisiima skolą, teikia besąlygišką ir neatšaukiamą paramą bei prisiima paskolos grąžinimo naštą“, – teigė jis.
Bosakas neslėpė nusivylimo dabartine Lenkijos valdžios politika Ukrainos atžvilgiu.
„Šiuo metu Ukrainoje vyrauja bendras paniekinamas požiūris į Lenkijos politikus. Jie laikomi silpnais. Manoma, kad galima rengti bet kokias provokacijas nesulaukiant jokios reakcijos“, – pabrėžė jis.
Pokalbio metu taip pat buvo paliesti komentarai socialiniuose tinkluose, kuriuose po Nacionalinio judėjimo narių įrašais buvo raginama deportuoti ukrainiečius. Bosakas aiškiai atsiribojo nuo tokių reikalavimų ir pabrėžė, kad Konfederacija tokių siūlymų neteikė.
Tačiau jis sukritikavo ankstesnių vyriausybių sprendimą „masiškai legalizuoti visus Ukrainos pasą turinčius asmenis, neatsižvelgiant į jų tautybę ar šalį, iš kurios jie atvyko“.
Jo nuomone, Lenkija padarė klaidą neregistruodama pabėgėlių ir automatiškai įteisindama jų buvimą šalyje.
Ukrainos ir Lenkijos santykiai: naujausios žinios
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Lenkija pasisako už tai, kad karinio amžiaus Ukrainos vyrai būtų išbraukti iš Europos Sąjungos laikinosios apsaugos sistemos. Be to, Varšuva remia laipsnišką specialių lengvatų ukrainiečių pabėgėliams atsisakymą ir perėjimą prie standartinių migracijos taisyklių.
Pranešama, kad tokius signalus Lenkija siunčia Briuseliui, kur šiuo metu vyksta neformalios diskusijos dėl galimų laikinosios apsaugos sistemos pakeitimų. Po šių konsultacijų Europos Komisija turėtų pateikti naują pasiūlymą pratęsti laikinosios apsaugos mechanizmą iki 2028 metų, tikėtina, su tam tikrais pakeitimais.
Taip pat buvo pranešta, kad Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė inicijuosiantis aukščiausio Lenkijos valstybinio apdovanojimo – Baltojo erelio ordino – atėmimą iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
Tokio sprendimo priežastimi tapo Zelenskio sprendimas suteikti garbės vardą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų Atskirajam specialiųjų operacijų centrui „Šiaurė“. Pasak Nawrockio, jis jau pateikė atitinkamą prašymą Baltojo erelio ordino kapitulai, kuri posėdžiaus birželio 8 dieną.
Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad „UPA šlovinimas suteikė daug peno Rusijos propagandai ir dezinformacijai“.
