Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Spaudimas Kremliui didėja“: Vokietija, Prancūzija ir JK rengia planą, kaip įtraukti Putiną į derybas
06:41
Pasak „Bloomberg“, pagrindinės Ukrainos Europos sąjungininkės – Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – kartu su Kyjivu rengia planus, kaip paskatinti Rusiją pradėti derybas dėl karo pabaigos, nes mato besikeičiančią situaciją, kuri stiprina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicijas.
Pasak su situacija susipažinusių asmenų, trijų didžiausių Europos ekonomikų – Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės – atstovai svarsto galimybę surengti derybas, kuriose dalyvautų abi karo šalys. Kaip anonimiškai teigė šaltiniai, šis klausimas taip pat buvo aptartas su Ukrainos pareigūnais.
Leidinys pažymi, kad Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atstovai į prašymus pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė, o Vokietijos vyriausybės atstovas komentarų teikti atsisakė.
Pasak „Bloomberg“ šaltinių, užsitęsus JAV tarpininkaujamoms deryboms ir Rusijai patiriant vis didesnius nuostolius fronte, šios trys šalys mato galimybę paskatinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo.
„Spaudimas Kremliui taip pat didėja, nes Ukrainos pajėgos vis sėkmingiau vykdo dronų smūgius giliai Rusijos teritorijoje, o Maskvos valdžios viršūnėse jau matyti tam tikrų pasipriešinimo Putino karui ženklų“, – rašo leidinys.
Sąjungininkai siekia pasinaudoti dabartiniu momentu ir pradėti derybas dar prieš žiemą, kai Rusija, tikėtina, vėl sustiprintų atakas prieš civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą, bandydama palaužti ukrainiečių moralę.
Šaltiniai pabrėžia, kad galutinis sprendimas dėl tolesnių derybų su Rusija priklauso Zelenskiui, o Europos šalys nespaus Ukrainos prezidento rinktis strategijos, su kuria jis nesutinka.
Anot leidinio, artimiausiomis dienomis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris turėtų surengti pokalbius su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Ukrainos poreikiai
Zelenskis perspėjo, kad Ukrainai skubiai reikia papildomų oro gynybos sistemų, įskaitant „Patriot“, nes Rusija toliau bombarduoja Ukrainos miestus.
Praėjusį mėnesį jis pareiškė, kad Europa turėtų aktyviau įsitraukti į derybų procesą, kuriam iki šiol daugiausia vadovavo Jungtinės Valstijos. Ukrainos prezidentas taip pat ne kartą ragino sąjungininkus didinti spaudimą Maskvai.
Skeptikų argumentai
Kai kurie vadinamojo E3 formato (Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė) atstovai mano, kad dabar nėra tinkamas metas pradėti dialogą su Maskva. Jų nuomone, Putinas nerodo rimtų ketinimų derėtis ir toliau kelia maksimalistinius reikalavimus, įskaitant reikalavimą Ukrainai perduoti net ir neužimtas teritorijas.
Todėl, pasak šių šaltinių, Ukrainos sąjungininkai turėtų pasinaudoti šiuo momentu ir suteikti Zelenskiui reikalingą ginkluotę bei dar labiau didinti spaudimą Kremliui griežtinant sankcijas.
Tie patys šaltiniai pridūrė, kad E3 valstybės turėtų veikti kartu su JAV, kad priverstų Rusiją sėsti prie derybų stalo, nes problema yra Maskvoje, o ne Kyjive. Europos šalys neturėtų maldauti Putino derėtis – priešingai, Rusijos ekonominiai sunkumai ir didžiuliai nuostoliai fronte silpnina jos pozicijas.
Anksčiau šį mėnesį „Bloomberg“ pranešė, kad aukšti Rusijos finansų ministerijos ir centrinio banko pareigūnai perspėjo Putiną, jog karo Ukrainoje kaina tampa nepriimtina. Tai laikoma vienu rimčiausių vidinių nesutarimų signalų Maskvoje nuo plataus masto invazijos pradžios. Tačiau šie perspėjimai kol kas neįtikino Rusijos vadovo, kuris nurodė išsaugoti gynybos finansavimą ir ieškoti būdų mažinti išlaidas kitose srityse.
Kontekstas
- Zelenskis neseniai kalbėjosi su Starmeriu apie būsimas derybas ir susitikimus.
- Birželio 3 d. Vokietija pareiškė, kad tarp Rusijos ir Europos pamažu atsiveria galimybių langas dialogui dėl karo pabaigos, tačiau tai įmanoma tik visiškai koordinuojant veiksmus su Ukraina.
- Vokietija ir kitos Europos valstybės atmetė Putino pasiūlymą, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis galėtų atstovauti Europai galimose derybose su Maskva.
- ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Kaja Kallas perspėjo, kad Europos Sąjunga neturėtų patekti į Rusijos spąstus ir rinktis Maskvai palankiausią derybininką.
- Anksčiau žiniasklaida skelbė, kad tarp galimų ES derybininkų kandidatų svarstomi buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
Estijos saugumo analitikas įspėja: Rusijos išpuoliai prieš Europą turi 3 tikslus
08:32
„Kuo blogiau Rusijai sekasi fronto linijoje Ukrainoje, tuo dažniau ji vykdo hibridines atakas prieš Europą“, – sako saugumo ekspertas Marekas Kohvas, kuris yra Tarptautinių gynybos studijų centro tyrėjas. Interviu leidiniui „Postimees“ analitikas įvardijo, kokių tikslų Rusija siekia su hibridinėmis atakomis prieš Europą.
Rusija vis dažniau naudoja hibridinius metodus, siekdama daryti įtaką Europai – nuo dezinformacijos iki sabotažo veiksmų. M.Kohvas mano, kad tai nereiškia padidėjusios karinės eskalavimo Baltijos šalyse rizikos.
Analitikas teigia, kad pastarieji dronų incidentai atspindi susilpnėjusius Rusijos oro gynybos pajėgumus, o didžiausia grėsmė Europai yra Kremliaus skleidžiama dezinformacija.
Apie saugumo iššūkius Europoje ir Rusijos keliamos pavojus – „Postimees“ pokalbis su saugumo ekspertu.
– Apie hibridinį karą daug kalbama, tačiau gana bendrais bruožais. Kaip apibūdintumėte šį terminą šiandien?
Plačiau skaitykite ČIA.
Marco Rubio įspėjo dėl karo Ukrainoje eskalacijos pavojaus
08:22
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį įspėjo apie realų karo Ukrainoje eskalacijos pavojų.
Šis įspėjimas nuskambėjo Kyjivui demonstruojant gebėjimą smogti giliai Rusijos teritorijoje.
Tokie komentarai išsakyti po to, kai Ukrainos dronai smogė energetikos infrastruktūrai antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge. Šią ataką Kyjivas pavadino atsakomąja priemone į antradienį surengtą masinę Rusijos smūgių bangą, nusinešusią mažiausiai 23 žmonių gyvybes.
Vengrijai atsisakius veto, ES pasistūmės į priekį dėl Ukrainos narystės siekio
07:27
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį sutiko perkelti Ukrainą ir Moldovą į kitą narystės siekio etapą, diplomatams pranešus, kad Vengrija leido suprasti atsisakanti savo ilgalaikio veto prieš Kyjivą.
„Tai žymi svarbų etapą jų integracijos į Europą kelyje ir siunčia stiprią ES vienybės bei ryžto žinią“, – socialiniame tinkle rašė rotacijos tvarka blokui pirmininkaujantis Kipras.
ES oficialiai pradėjo stojimo derybas su Ukraina dar 2024 metų birželį, pradėdama sudėtingą procesą, kuris paprastai trunka ne vienus metus ir apima derybas dėl visko – nuo žemės ūkio iki teisinės valstybės principų.
Ukraina siųs ekspertus į Baltijos šalis ir Rumuniją
07:24
Ukraina rengia ekspertų komandas, kurios vyks į Latviją, Lietuvą, Estiją ir Rumuniją pasidalyti patirtimi, kaip reaguoti į dronų keliamas grėsmes, trečiadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos valstybės vadovas tai pareiškė Kyjive vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Sutarėme parengti ekspertus Latvijai, Lietuvai, Estijai ir Rumunijai. Jie jau yra rengiami. Nustatytos datos, kada mūsų ekspertai atvyks ir pasidalys patirtimi, kaip tai darėme Artimuosiuose Rytuose. Jų užduotis – padėti išvengti būsimų iššūkių, jei jų kiltų, įskaitant iššūkius, susijusius su šiose šalyse užfiksuotais dronų incidentais“, – sakė valstybės vadovas.
