Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
To dar nebuvo: Ukraina atakavo 5 Rusijos laivus su pavogtais grūdais
13:44
Praėjusią naktį Ukrainos kariuomenės bepiločių sistemų pajėgos sunaikino penkis nelegalius Rusijos laivus okupuotuose Mariupolio ir Berdiansko uostuose, taip pat pakrantės vandenyse. Pasak Bepiločių sistemų pajėgų vado Roberto Brovdžio, laivai gabeno pavogtus Ukrainos grūdus.
„Juodosios jūros plėšikų uždažyti sausakrūvių ir tanklaivių pavadinimai bei išjungti radarai, siekiant tyliai pavogti Ukrainos grūdus, perkelti karinius krovinius ir degalus, jau neleidžia numatyti nei ilgalaikio didelių, mažai judančių karinių tikslų išlikimo, nei pervežimų reguliarumo“, – rašė jis platformoje „Telegram“.
Jis pabrėžė, kad Rusijos pajėgų kontrabandinė logistika turi būti sustabdyta, todėl birželio 5 d. naktį Ukrainos dronai, aprūpinti gera optika, smogė krovininiams laivams ir tanklaiviui.
„Bepiločių pajėgų 1-ojo operatyvinio centro „paukščiai“ mandagiai aplankė balkerius ir tanklaivį. Gera optika, sunkūs šimto kilogramų argumentai“, – rašė jis.
Žuvo 5 azerbaidžaniečiai
Anksčiau penktadienį Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per dronų ataką prieš du užsienio krovininius laivus Azovo jūroje žuvo penki azerbaidžaniečiai ir trys buvo sužeisti.
Remdamasi oficialiu Rusijos pranešimu, perduotu Baku, ministerija nurodė, kad dviejų laivų, kurie, jos teigimu, nepriklauso Azerbaidžanui, įgulose buvo 25 Azerbaidžano piliečiai.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas dėl išpuolio apkaltino Ukrainą, remdamasi jo komentarais pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
JK premjeras: Rusija gali pulti NATO per ketverius metus
19:18
Vakarų žvalgybos vertinimais, Rusija gali užpulti kurią nors NATO šalį per ketverius metus, penktadienį įspėjo Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris.
Šiuos komentarus jis išsakė pažadėjęs, kad jo vyriausybė iki kitą mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo paskelbs ilgai atidėliotą gynybos investicijų planą.
„Mūsų ir kitų NATO šalių žvalgybos vertinimu, Rusijos išpuolis prieš NATO gali įvykti jau 2030 metais“, – sakė K. Starmeris.
„Taigi matote, kokią skubą ir prioritetą dabar tam teikiame“, – pridūrė jis, lankydamasis dronų gamykloje pietvakarių Anglijoje.
Vladimiras Putinas atsakė, ar žada susitikti su Volodymyru Zelenskiu
19:09
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė nematantis jokios prasmės susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, kol nebus parengtas taikos susitarimas.
Taip Rusijos lyderis atmetė Ukrainos vadovo viešame laiške išsakytą raginimą surengti tiesioginį susitikimą.
„Nematau prasmės susitikti. Ukrainos pusei prasminga tik sustabdyti mūsų ginkluotųjų pajėgų puolimą. Tai viskas. Ir mums reikia susitarimų“, – Sankt Peterburge vykstančiame Rusijos ekonomikos forume kalbėjo V. Putinas.
„Tegul dirba ekspertai, parengia tam tikrus sprendimus, o tada galėsime susitikti“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.
Rusijos prezidentas penktadienį taip pat pareiškė, esą karas Ukrainoje baigsis tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus.
„Kariniai veiksmai kada nors baigsis, mes taip manome. Be jokios abejonės, jie baigsis, kai tik pasieksime tikslus, kuriuos patys sau išsikėlėme“, – sakė V. Putinas.
Rusija reikalauja Ukrainos rytinio Donbaso regiono kontrolės, taip pat griežtų politinių ir karinių apribojimų Ukrainai.
Vladimiras Putinas: Rusijos ekonomika nesugriuvo
17:32
Rusijos ekonomika nesubyrėjo, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas pagrindiniame šalies ekonomikos forume, atmesdamas Vakarų kritiką, kad jo šalies ekonomikos variklis užgeso.
„Mes, žinoma, girdime kritiką iš visų pusių, kad viskas sugriuvo (...) Mes nusileidome iki to paties lygio, kuriame euro zonos šalys pastaruosius kelerius metus fiksavo augimą“, – tvirtino V. Putinas ir pridūrė, kad Rusija siekia „suverenios“ ekonomikos.
Kremlius skiria ypač daug lėšų savo puolimui Ukrainoje ir šios išlaidos iš pradžių skatino ekonomikos augimą, tačiau taip pat padidino infliaciją ir sukėlė darbo jėgos trūkumą su kariuomene nesusijusiuose ekonomikos sektoriuose.
Pirmą kartą išbandė tokią technologiją: paaiškino, kaip Ukraina „išguldo“ krūvas rusų
16:57
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pastaraisiais mėnesiais sugebėjo sustabdyti Rusijos karių veržimąsi į priekį iš dalies dėl to, kad išmoko perimti duomenis tiesiogiai iš palydovų pačioje fronto linijoje.
Tai 90 proc. sutrumpino laiką, reikalingą Rusijos taikiniams aptikti ir jiems smogti, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“, cituodamas technologijų tiekėjus ir operacijų dalyvius.
Iš JAV palydovų operatoriaus „Vantor“ gaunami vaizdai vos per 15 minučių patenka tiesiai į dronų operatorių ekranus, apeidami centralizuotą patikrinimą Kyjive, dėl kurio žvalgybinės informacijos gavimas sulėtėdavo keliomis valandomis ar net dienomis.
Ši technologija yra įmonės „Vantor“, Olandijos geoprojektinės žvalgybos bendrovės „Bravo1Alpha“, JAV bendrovės „Persistent Systems“ ir Ukrainos gynybos įmonės „Burevij“ bendro darbo rezultatas.
Kaip pastebi „The Wall Street Journal“, technologijos įdiegimas buvo pirmasis žinomas atvejis, kai neįslaptinti komerciniai palydoviniai vaizdai buvo tiesiogiai pateikiami kariams, kad jie galėtų beveik realiuoju laiku priimti kovinius sprendimus.
Tie patys palydovai naudojami, pavyzdžiui, neteisėtai žvejybai stebėti ir „Google“ žemėlapiams atnaujinti.
„Laiko nuo taikinio aptikimo iki smūgio į jį sutrumpinimas yra pagrindinė šio karo taktinio lygmens tendencija“, – įvertino karinis ekspertas Franzas-Stephanas Gady, „Gady Consulting“ įkūrėjas.
Naujoji technologija taupo laiką ir pinigus, laikraščio žurnalistams sakė ją besinaudojantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų operatorius. Dėl palydovinių vaizdų jo daliniui nebereikia paleisti žvalgybinių dronų, kurie kainuoja brangiai ir kuriuos rusai gali trikdyti arba numušti.
Per pavasarį vykusią operaciją „Starfall II“ ukrainiečių dalinys iš 422-osios brigados per dvi su puse savaitės sunaikino Rusijos objektų ir turto už milijardus dolerių. Pasak operacijos dalyvių, vienas iš taikinių buvo šaudmenų sandėlis okupuotoje teritorijoje, aptiktas išanalizavus palydovines buvusio grūdų sandėlio nuotraukas.
Palyginę naują vaizdą su prieš karą darytomis nuotraukomis, kariai suprato, kad jo paskirtis pasikeitė, taip pat pastebėjo šviežias padangų vėžes, būdingas karinėms transporto priemonėms, iškraunančioms šaudmenis. Paleidę vidutinio nuotolio atakos dronus, ukrainiečiai sandėlį sunaikino.
Tokie dronai per paskutinius mėnesius tapo vienu pagrindinių Ukrainos gynėjų ginklų. Jais naikinami priešlėktuvinės gynybos objektai okupuotose teritorijose, sandėliai su amunicija, įranga ir maisto produktais, vadavietės, tiekimo keliai, taip pat rezervai palei Novorosijos federalinę magistralę – „sausumos tiltą“ į Krymą.
Naudodami „Vantor“ programinę įrangą kariškiai gali palyginti naujas palydovines nuotraukas su archyvinėmis, kaip tai padarė 422-osios brigados padalinys šaudmenų sandėlio atveju, ir stebėti infrastruktūros pokyčius bei objektų judėjimą.
Tuo tarpu dirbtinis intelektas stebi dideles teritorijas ir fiksuoja taikinių judėjimą. Programinė įranga taip pat sukuria trimačius modelius, kuriuos operatoriai gali naudoti apskaičiuodami optimalų drono skrydžio maršrutą.
10 „Vantor“ palydovų kasdien aprėpia 7 milijonus kvadratinių kilometrų Žemės paviršiaus, praskrisdami aplink nuo 12 iki 15 kartų, WSJ paaiškino bendrovės transformacijos direktorius, buvęs JAV karinio jūrų laivyno SEAL padalinio kovotojas Willas Cocosas.
Paprastai „Vantor“ nuotraukose nurodytos koordinatės nuo tikrosios objekto padėties nutolsta per 5 metrus, o to pakanka, kad būtų galima sunaikinti droną su 50 kilogramų sveriančia kovine galvute, teigė Ukrainos kariškiai.
Norintiems pamatyti Putiną – specialūs reikalavimai
15:56
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį planuoja pasisakyti Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) plenariniame posėdyje. Dėl to visi jo dalyviai ir žiniasklaidos atstovai privalo atlikti tyrimus – PCR testus dėl koronaviruso, gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų.
Be specialaus leidimo, kurį galima gauti tik gavus neigiamą testo rezultatą specialiai akredituotose forumo laboratorijose, patekti į posėdį neįmanoma, skelbia laikraštis „Bild“.
Be V.Putino, scenoje bus Kinijos viceprezidentas Han Zhengas, Tanzanijos prezidentė Samia Suluhu Hassan ir Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.
Koronaviruso pandemijos metu V.Putinas jau griebėsi apsisaugojimo nuo aplinkinių priemonių taikydamas itin griežtas taisykles. Tie, kurie norėjo asmeniškai susitikti su Kremliaus vadovu, kai kuriais atvejais turėjo praeiti ilgą karantiną ir ne kartą atlikti testus. Net pasibaigus koronaviruso pandemijai V.Putinas išlaikė griežtas atsargumo priemones dėl medicininių priežasčių.
Jo atsargumas sulaukė tarptautinio dėmesio 2022 m. pradžioje, tuometinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito Maskvoje metu, primena „Bild“. Susitikimo metu O.Scholzas ir V.Putinas sėdėjo prie kelių metrų ilgio stalo, laikydamiesi didelio atstumo vienas nuo kito. Toks neįprastas atstumas buvo paaiškintas apsauga nuo koronaviruso.
Putinas iškėlė naujas sąlygas dėl dujų: galima būtų paleisti „net ir rytoj“
15:27
Dujų tiekimą į Vokietiją esamu „Nord Stream 2“ dujotiekio ruožu galima pradėti „net ir rytoj“, jei bus panaikintos JAV sankcijos ir priimtas Vokietijos vyriausybės sprendimas, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikimo su užsienio žiniasklaidos vadovais metu.
Jis pažymėjo, kad šiam dujotiekio ruožui yra taikomos JAV sankcijoms.
„Ir jei Vokietijos vyriausybė susitars su savo partneriais, sankcijos bus panaikintos, paspausime mygtuką ir dujos pradės tekėti. Net ir rytoj. Susitars, nesusitars – arba nesusitarusi su niekuo, tiesiog pasakys: ne, mes nusprendėme. „Atsiprašome“, – pasakys savo partneriams Vašingtone, – „bet mums to reikia, ir be to mums labai sunku“, – V.Putino žodžius cituoja agentūra „Interfax“.
Kaip piktinosi Lavrovas
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškėjo, kieno dronai smogė Rumunijos uostui: rasti dar 3
15:15
Rumunijos didžiausiame Juodosios jūros Konstancos uoste penktadienio rytą sprogus jūriniam dronui, paskelbtas aukščiausias pavojaus lygis.
Rumunijos nacionalinės gynybos ministerija nurodė, kad dronas sprogo apie 10.30 val. vietos laiku ir kad manoma, jog tai buvo „tokio tipo dronas, kokie naudojami karo Ukrainoje metu“.
Nepaprastųjų situacijų departamento vadovas Raedas Arafatas per spaudos konferenciją sakė, kad buvo pasitelkti sraigtasparniai kitų dronų paieškai, o pareigūnai gyventojams išsiuntė įspėjamąsias trumpąsias žinutes.
„Yra tikimybė, kad gali būti ir kitų dronų, – teigė jis. – Mes nepanikuojame. Tai prevencinės priemonės. Jei yra kitų dronų, norime užtikrinti, kad neįvyktų dar vienas sprogimas teritorijoje, iš kurios žmonės nėra evakuoti.“
Paaiškėjo, kieno dronas
Rusijos ambasada pranešime platformoje „Telegram“ nurodė, kad penktadienio rytą Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste sprogęs jūrinis dronas yra ukrainietiškas.
„Tai Ukrainos bepilotės jūrų transporto priemonės“, – teigė ji ir pridūrė, kad bandymai „tiesiogiai ar netiesiogiai“ susieti droną su Rusija yra „visiškai nepagrįsti“.
Vėliau pareigūnai patvirtino, kad Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste sprogęs jūrinis dronas priklausė Ukrainai.
Konstancos apskrities prefektas Adrianas Teodoras Picoiu sakė, kad Ukraina pranešė Rumunijai, jog jūrinis dronas, kuris sprogo penktadienį, priklausė penkių dronų grupei.
Jis pridūrė, kad vienas dronas sprogo Konstancoje, kitas – Ukrainoje.
Ukrainos karinis jūrų laivynas taip pat patvirtino, kad rastas dronas priklauso Ukrainai. Pasak pranešimo socialiniame tinkle „Facebook“, jo kontrolė buvo prarasta dėl Rusijos elektroninio karo (EW) priemonių.
„Vykdant užduotis Juodosios jūros operatyvinėje zonoje, vienas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų bepiločių laivų dėl priešo elektroninio karo poveikio prarado kontrolę ir atsidūrė prie Rumunijos krantų“, – sakoma pranešime.
Kartu pažymima, kad Ukrainos karinės jūrų pajėgos suteikė Rumunijos karinėms jūrų pajėgoms būtiną informaciją, kad būtų išvengta civilių aukų.
Tačiau Rumunijos uostas buvo evakuotas, o Rumunijos Juodosios jūros pakrantės gyventojai įspėti pasislėpti.
Skelbia apie dar tris dronus
„Dabar žinome, kad yra savadarbės detonacijos pavojus, mes ... evakuavomės tuo atveju, jei būtų daugiau dronų“, – sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas R.Arafatas.
„Mes nepanikuojame, priemonės yra grynai prevencinės“. , -pridūrė jis.
Rumunijos naujienų kanalo „Digi24“ duomenimis, po sprogimo Konstancos uoste Rumunijos pakrantėje rasti dar trys jūriniai dronai.
Į įvykio vietą atvyko daugybė gelbėjimo tarnybų, įskaitant policiją, pasienio apsaugą ir ugniagesius.
Incidentas įvyko po to, kai praėjusią savaitę Rytų Rumunijos mieste Galacio mieste sudužo sprogmenis gabenęs Rusijos dronas, kuris sukėlė gaisrą ant daugiabučio stogo ir sužeisdė du žmones.
Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais: namo grįžta 185 gynėjai
14:35
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė karo belaisviais, o namo grįžta po 185 žmones, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Tai – viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
„Birželio 5 dieną iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 185 Rusijos kariai. Mainais buvo perduoti 185 Ukrainos karo belaisviai“, – ministerijos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra RIA.
Rusijos teiginius patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris platformoje „Telegram“ rašė, kad kartu su gynėjais namo grįš ir vienas civilis.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai. Eiliniai kariai, seržantai ir karininkai. Jie gynė mūsų šalį Mariupolyje ir prie „Azovstalio“, taip pat Donecko, Luhansko, Charkivo, Chersono, Zaporižios, Sumų, Kyjivo ir Kursko sektoriuose. Tarp jų yra asmenų, grįžtančių po daugelį metų trukusios Rusijos nelaisvės, kuri prasidėjo 2022 m.
Esu dėkingas visiems, kurie daro tai įmanoma: mainų komandai, mūsų partneriams. Ir ypatinga padėka kariams, kurie papildo mūsų mainų fondą – savo jėgomis ir rezultatais fronte jie užtikrina mūsų žmonių grįžimą namo. Darbas tęsiasi. Mūsų žmonių sugrįžimas yra nuolatinis Ukrainos prioritetas. Kiekvieną dieną dirbame, kad kiekvienas ukrainietis būtų išlaisvintas iš nelaisvės“, – džiaugėsi Ukrainos lyderis.
Volodymyro Zelenskio laišką Putinui vadina gera iniciatyva
13:19
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį palankiai įvertino Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio raginimą pradėti tiesiogines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad atėjo laikas atnaujinti dialogą su Maskva.
„Manau, kad dabar pati Ukraina ir Rusija turi susitarti tiek dėl ugnies nutraukimo, tiek dėl taikos plano. Europiečiai gali prie to prisidėti“, – Juodkalnijoje vykusiame ES ir Balkanų šalių vadovų susitikime sakė E. Macronas.
Robertas Kaunas: renkame informaciją apie Ukrainoje dingusį karį iš Lietuvos
13:18
Pasirodžius pranešimams apie Ukrainoje dingusį lietuvį karį, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šiuo metu renkama informacija apie šį įvykį.
„Informaciją renkame, informaciją tikslinamės, – žurnalistams penktadienį sakė ministras. – Šiuo metu, kiek aš žinau, jis yra dingęs ir dabar bandome įvairiais kanalais pasitikslinti, kokia yra reali situacija.“
Apie tai, kad Ukrainoje dingo kovinę užduotį vykdęs lietuvis karys, ketvirtadienį pranešė portalas 15min.
15min žiniomis, teritoriją, kurioje buvo 25 metų lietuvis, apšaudė Rusijos okupacinės pajėgos. Nuo to laiko apie jį nėra jokių žinių.
Plačiau skaitykite ČIA.
