Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Tūkstančiai rusų įstrigo Sočio oro uoste: veikė vos 8 minutes
09:42
Nuo penktadienio dėl Ukrainos dronų atakų sustabdyta Rusijos Sočio oro uosto veikla. Tūkstančiai keleivių jau keletą dienų negali išskristi iš šio kurortinio miesto, skelbia platformos „Telegram“ kanalai.
Pažymima, kad per šį laiką oro uostas iš viso buvo atidarytas tik 8 minutes. Užlaikyti 39 atvykimo skrydžiai, išvykimo – 37, dar 17 atšaukti.
Terminaluose susidarė didžiulė žmonių spūstis. Praktiškai nėra laisvos vietos: keleiviai priversti sėdėti ir gulėti tiesiai ant grindų, naudodami rankšluosčius ir kelioninius kilimėlius.
„Nėra nė vienos laisvos kėdės. Žmonės guli ant grindų. Nėra jokio aiškumo. Ekranai tušti“, – pasakojo viena iš keleivių naujienų portalui „93.Ru“.
Remiantis kanalo „Maš“ informacija, dėl perkrovos oro uoste neveikia liftai, salėse tvanku, užfiksuoti galvos svaigimo atvejai.
Dalis lėktuvų nukreipiama į atsarginius aerodromus: pavyzdžiui, skrydis Maskva – Sočis iš pradžių buvo nukreiptas į Astrachanę, o vėliau – į Mineralinius Vandenis. Į kai kuriuos skrydžius registracija nevykdoma, o keleiviai negauna aiškių pranešimų ir iš esmės nesupranta, kaip elgtis, rašo portalas „Bloknot“.
Pasak oro uosto spaudos tarnybos, oro linijų ir oro uosto tarnybos dirba sustiprintu režimu, kad stabilizuotų tvarkaraštį.
Tačiau pranešime tradiciškai nepripažįstama, kad oro uostas susiduria su sunkumais: „Visos operacijos – nuo registracijos iki įlaipinimo – vyksta įprastai.“
Toks didelio masto susisiekimo oru sutrikdymas dėl dronų atakų vyksta ne pirmą kartą.
Gegužės pradžioje, pagal naujienų portalo „Novaja Evropa“ skaičiavimus, Maskvos Vnukovo, Šeremetjevo ir Domodedovo oro uostuose buvo užlaikyta apie tūkstantis išvykstančių skrydžių ir daugiau nei 1200 atvykstančių, dar apie 300 buvo atšaukti.
Tuomet keleiviai taip pat ištisą parą praleido terminaluose be aiškios informacijos, miegojo ant grindų ir bandė rasti alternatyvius maršrutus.
Moldovoje nukrito ir sprogo dronas: atsakomybė – Rusijai
12:44
Rytų Moldovoje nukrito ir sprogo dronas, bet žmonės nenukentėjo, pirmadienį pranešė pareigūnai.
Tai naujausias toks incidentas regione – per pastarąsias dvi savaites kaimyninės Rumunijos, kuri ribojasi su Moldova ir Ukraina, teritorijoje sprogo du dronai.
„Patvirtinta, kad rasta bepilotės skraidyklės nuolaužų žemės ūkio paskirties žemėje netoli Lopatnos“ kaimo, esančio netoli sienos, nurodoma Moldovos gynybos ministerijos pranešime spaudai.
Dronas į Moldovos oro erdvę įskrido 0 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, Rusijai vykdant masinį dronų ir raketų išpuoliui prieš Ukrainą, teigė ministerija.
Moldova griežtai pasmerkė incidentą, sakoma vyriausybės „Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime ir priduriama, kad, pirminiais duomenimis, dronas „greičiausiai buvo ukrainietiškos kilmės“.
„Nepriklausomai nuo drono kilmės, atsakomybė už bet kokį Moldovos Respublikos teritorijoje nusileidusį droną tenka Rusijai“, – atskirame įraše „Telegram“ nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „Moldovoje nukrito dar vienas Rusijos dronas“.
„Šis incidentas aiškiai rodo, kad Maskva kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui bei visai Europai“, – sakė A.Sybiha. Jis paragino daryti „kolektyvinį spaudimą Rusijai“, kad ši užbaigtų karą.
Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 metais Moldovos oro erdvė buvo pažeista dešimtis kartų.
Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad šalis turi stiprinti savo antidronines ir slopinimo sistemas.
„Privalome pradėti gaminti dronus, galinčius perimti ir numušti kitus dronus“, – sakė M.Sandu savaitgalį duotame interviu.
Syrskis: Ukraina atkovojo 100 kv. km daugiau žemės, nei prarado
12:33
Gegužę Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaikė iniciatyvą atskiruose fronto ruožuose ir atkovojo daugiau teritorijos, nei sugebėjo užimti Rusija, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Jo teigimu, nepaisant nuolatinio priešo spaudimo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau tvirtai laikosi gynybos pozicijų, naikina rusus ir atakuoja veiksmingais smūgiais Rusijos operatyvinėje ir strateginėje gilumoje.
„Padėtis fronte išlieka sudėtinga ir kintanti. Priešas nenustoja bandyti veržtis į rytus ir pietus, o susirėmimų skaičius žymiai išaugo. Intensyviausi mūšiai vyksta Pokrovsko, Oleksandrivko ir Huliaipolės kryptimis“, – pažymėjo O.Syrskis.
Tuo pačiu metu, pasak ginkluotųjų pajėgų vado, gynybos pajėgos toliau išlaiko iniciatyvą atskiruose ruožuose.
„Remiantis gegužės mėnesio aktyvių veiksmų rezultatais, išlaisvintų ir prarastų teritorijų santykis yra beveik +100 kvadratinių kilometrų mūsų naudai. Iš viso nuo metų pradžios išlaisvinta daugiau nei 600 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos“, – nurodė generolas.
Kaip pažymi vyriausiasis vadas, per mėnesį Ukrainos kariai sudavė tūkstančius veiksmingų smūgių priešo kariniams objektams.
„Bepiločių sistemų padaliniai smogė daugiau nei 88 tūkstančiams taikinių ir, pagal Bepiločių sistemų pajėgų vadavietės skaičiavimus, neutralizavo daugiau nei 30,5 tūkstančio Rusijos karių, o vidutinio nuotolio priemonės toliau sistemingai naikino Rusijos štabus ir ginklų sandėlius“, – rašė O.Syrskis.
Pažymima, kad tolimojo nuotolio smūgių priemonėmis buvo sunaikinta 111 priešo objektų, priklausančių kariniam-pramoniniam kompleksui, energetikos ir degalų infrastruktūrai, kurie aptarnauja Rusijos kariuomenę.
„Tiesioginiai ir netiesioginiai ekonominiai nuostoliai, padaryti priešininkui dėl „Deep Strike“ operacijų gegužės mėnesį, sudarė apie 1,058 mlrd. dolerių“, – pabrėžė O.Syrskis.
Belgija nugabeno slaptą Kanados ginklų siuntą į Ukrainą
12:22
Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pranešė, kad Belgijos karinis transporto lėktuvas skubiai pristatė į Ukrainą apsaugines ginklų sistemas iš Kanados karinių atsargų. Kokia konkrečiai ginkluotė buvo perduota, neatskleidžiama dėl operacinio saugumo, rašo leidinys „Defence Blog“.
Pasak ministro, šios sistemos skirtos apsaugai nuo Rusijos dronų ir raketų atakų, todėl manoma, kad tai gali būti oro gynybos priemonės. Jis pabrėžė, kad pristatymas buvo itin svarbus ir padės išgelbėti gyvybes.
Plačiau skaitykite ČIA.
Numušus droną ramybė Latvijoje truko neilgai: nauja grėsmė oro erdvėje, nurodyta slėptis
12:05
Latvijos kariuomenė paskelbė naują pranešimą apie oro grėsmę po to, kai jau buvo numuštas vienas dronas.
Nurodyta slėptis
„Grėsmė oro erdvėje Kraslavos ir Ludzos savivaldybėse. Imkitės veiksmų! Informuojame, kad Latvijos oro erdvėje kyla grėsmė.
Eikite į vidų, laikykitės „dviejų sienų“ principo! Sekite oficialius pranešimus. Jei pastebėsite žemai skraidantį ar įtartiną objektą, nesiartinkite prie jo ir skambinkite numeriu 112! – sakoma išplatintame Latvijos kariuomenės pranešime.
Prieš tai gyventojams 11.25 val. mobiliojo ryšio tinklais buvo išsiųstas „geltonasis“ pavojaus signalas.
Antrasis įspėjimas gautas praėjus maždaug valandai po pirmojo pabaigos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dronai atakavo Rusijos tiltą į Krymą: nukirto rusams svarbią arteriją
11:55
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė smūgį Čonharo tiltui – svarbiam Rusijos logistikos objektui, jungiančiam okupuotą Krymą su Rusijos kontroliuojamomis teritorijomis pietų Ukrainoje, skelbia naujienų portalas UNITED24.
Nurodoma, kad ukrainiečiai atakavo Čonharo tiltą sekmadienį. Jie panaudojo FP-2 puolamuosius dronus ir neseniai pristatytą Ukrainoje pagamintą puolamąjį droną „Behemoth“. Tai buvo pirmasis žinomas naujosios bepilotės sistemos panaudojimas kovos veiksmuose prieš pagrindinį Rusijos logistikos maršrutą.
Remiantis Ukrainos 1-ojo atskirojo šturmo pulko paskelbtu pranešimu, operaciją vykdė pulko „Phalanx“ daugiafunkcinio operacijų centro padaliniai kartu su 475-uoju atskiruoju šturmo pulku CODE 9.2.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai ir okupacinės valdžios atstovai pranešė apie tai, kad tiltas buvo apgadintas, o eismas šiuo maršrutu – sutrikdytas. Pasak okupacinės valdžios, transporto priemonės buvo nukreiptos per alternatyvius kelius, jungiančius okupuotą Krymą su žemynine Ukraina.
Čonharo tiltas yra R-280 greitkelio, pagrindinio transporto koridoriaus, vedančio iš Rusijos Rostovo prie Dono per okupuotas Donecko srities teritorijas į Krymą, dalis. Šiuo maršrutu Rusijos pajėgos gabeno personalą, įrangą ir atsargas į pusiasalį ir pietines fronto linijas.
Kas tas „Behemoth“?
Pasak 1-ojo atskirojo šturmo pulko, šis smūgis taip pat buvo pirmasis žinomas operacinis drono „Behemoth“ panaudojimas – šis dronas visuomenei buvo pristatytas gegužės pabaigoje. Dronas apibūdinamas kaip vidutinio nuotolio smogiamasis ginklas, kurio skrydžio nuotolis, kaip teigiama, siekia iki 300 kilometrų.
Orlaivio sparnų ilgis – 2,28 metro, ilgis – 2,2 metro, jis gali nešti kombinuotą kovinę galvutę, sudarytą iš 40 kilogramų skeveldrinio sprogstamojo krovinio ir 35 kilogramų termobarinio krovinio. Ukrainos inžinieriai teigia, kad dronas gali veikti autonominiu, pusiau autonominiu ir pirmojo asmens vaizdo (FPV) valdymo režimais.
Kariuomenės atstovai neatskleidė, kiek dronų dalyvavo atakoje, taip pat nepateikė papildomos informacijos apie tiltui padarytą žalą.
Anksčiau Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad išlaiko ugnies kontrolę virš vadinamojo Rusijos sausumos koridoriaus, jungiančio okupuotą Krymą su okupuotomis pietinės Ukrainos dalimis.
Pasak žvalgybos, dronų operatoriai taikosi į karines transporto priemones ir tiekimo infrastruktūrą maršrute, jungiančiame Džankojų, Melitopolį, Berdianską ir Mariupolį, taip sutrikdydami pagrindinį rusijos logistikos tinklą, gyvybiškai svarbų rusų armijai.
Ukraina atakavo Rusijos FSB vadavietę Kryme
11:41
Praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė į naftos bazę „Semikolodezanska“, esančią netoli Lenino gyvenvietės okupuotoje Krymo teritorijoje, patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Nurodoma, kad objekto teritorijoje kilo gaisras.
Platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime teigiama, kad ši naftos bazė yra vienas didžiausių naftos produktų saugojimo ir perkrovimo centrų rytinėje Krymo pusiasalio dalyje. Objektas naudojamas degalų atsargoms kaupti ir Rusijos karinių pajėgų poreikiams tenkinti.
Ukrainos kariai taip pat smogė naftos bazei Feodosijos rajone, Kryme. Feodosijos naftos bazė yra didžiausias naftos perkrovimo kompleksas laikinai regione. Objekto pajėgumai leidžia perkrauti iki 10–12 mln. tonų naftos produktų per metus. Jo infrastruktūra užtikrina naftos produktų priėmimą, saugojimą ir paskirstymą agresorės valstybės karinių dalinių poreikiams.
Skelbiama, kad ukrainiečiai taip pat smogė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadavietei Volokonovkos rajone Belgorado srityje ir sunaikino priešo šaudmenų sandėlį Donecko srityje.
Pasak pranešimų, atakuotos ir Rusijos pajėgų susitelkimo vietos Luhansko srityje ir Donecko srityje.
Europa iškėlė 5 sąlygas Vladimirui Putinui
11:17
Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareikalavo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nedelsiant nutrauktų ugnį ir pradėtų derybas dėl taikos Ukrainoje.
Bendras Keiro Starmerio, Friedricho Merzo ir Emmanuelio Macrono pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai praėjusią savaitę V.Putinas atmetė prezidento V.Zelenskio atvirą laišką, kuriame šis pasiūlė surengti asmeninį susitikimą irsusitarti dėl karo nutraukimo.
Remiantis bendru pareiškimu po lyderių susitikimo Londone, taikos susitarime Rusijai bus iškeltos 5 sąlygos, su kuriomis ji turės sutikti, kad būtų užtikrinta „teisinga ir tvirta taika“, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pasak straipsnio, Europa reikalauja, kad Rusija nedelsiant ir visiškai nutrauktų karo veiksmus, sustabdyti kovas palei dabartinę fronto liniją, kuri taptų atskaitos tašku, jėga nekeičiant tarptautinių sienų, suteikti Ukrainai saugumo garantijas, išlaikyti įšaldytą šimtų milijardų dolerių vertės Rusijos turtą, kol ji atlygins Ukrainai karo metu padarytą žalą. Taip pat pabrėžiama, kad turi būti užtikrinti Europos saugumo interesai.
Vadinamojo „eurotrejeto“ lyderiai pritarė V.Zelenskio idėjai surengti tiesiogines derybas tarp jo ir V.Putino, į kurias aktyviai įsitrauktų JAV ir Europos šalys.
„Rusija nelaimi mūšio lauke, o mūsų vidutinio ir didelio nuotolio smūgiai riboja jos galimybes plėsti agresiją, – pareiškė Ukrainos prezidentas. – Tačiau [Ukrainai] taip pat ypač svarbu užtikrinti apsaugą nuo balistinių grėsmių, kuriomis rusai terorizuoja mūsų miestus ir bendruomenes.“
Pasak prezidento, premjerui K.Starmeriui jis pasakė, kad Ukrainai reikia daugiau raketų oro gynybos sistemoms. Lyderiai taip pat aptarė diplomatijos aktyvinimo būdus ir Europos vaidmenį taikos proceso metu.
„Ukrainos prioritetas visada buvo užtikrinti stiprią Europos poziciją ir balsą derybose“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Savo ruožtu Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad sąjungininkai turi sustiprinti spaudimą Rusijai, nes šalyje pastebimi „kai kurie pokyčiai“, liudijantys apie augantį nepasitenkinimą karo tęsimu. Europai būtina parodyti daugiau strateginės kantrybės, sakė ji prieš pirmadienį vyksiantį ES šalių gynybos ministrų susitikimą:
„Ne mes turime reikalauti, o pati Rusija turi pradėti derybas su mumis, nes ji taip pat nori užbaigti šį karą. Pradėkime nuo ugnies nutraukimo“, – pažymėjo K.Kallas.
„Tai – smūgis Rusijai“: Armėnijos valdančioji partija laimėjo rinkimus
10:55
Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano valdančioji partija laimėjo parlamento rinkimus, pirmadienį parodė preliminarūs rezultatai.
Sekmadienį įvykę rinkimai įtvirtina šalies posūkį į Vakarus po Maskvos grasinimų ir pranešimų apie Rusijos kišimąsi.
Valdančioji „Pilietinio susitarimo“ partija gavo 49,8 proc. balsų ir užtikrintai aplenkė 23,3 proc. balsų surinkusį Rusijos ir Armėnijos milijardieriaus Samvelo Karapetiano aljansą „Stipri Armėnija“.
Šiuos skaičius Centrinė rinkimų komisija paskelbė visoms rinkimų apylinkėms pranešus savo rezultatus.
Paskelbė pergalę
Anksčiau pirmadienį N.Pašinianas paskelbė pergalę rinkimuose ir pažadėjo tęsti suartėjimą su Vakarais.
N.Pašinianas pasidžiaugė savo partijos „istorine pergale, užtikrinsiančia Armėnijos amžinybę ir vystymąsi“.
Jis pažadėjo „tęsti suartėjimo su Vakarais kursą“, kartu plėtojant Armėnijos santykius su Rusija.
Jis taip pat pažadėjo „galutinai išnaikinti kriminalinę oligarchinę sistemą Armėnijoje“. Jis pabrėžė, kad „šių jėgų lyderiai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
„Smūgis Rusijos lūkesčiams“
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijoje sėkmingai numuštas dronas: paaiškėjo, kokios NATO šalies naikintuvai jį sunaikino
10:54
Latvijos kariuomenė paskelbė, kad sąjungininkų naikintuvai sėkmingai numušė droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę.
Pranešimas socialiniame tinkle „X“ pasirodė 10 val. 18 min. (ir Lietuvos laiku).
Konkreti šalis, kuri padėjo numušti droną, nėra minima, tačiau kariškiai prie pranešimo pridėjo Prancūzijos ir Latvijos vėliavas.
Droną numušė Prancūzijos naikintuvai
„Ačiū mūsų NATO sąjungininkams iš Prancūzijos!
Ačiū, mūsų Prancūzijos sąjungininkai, už tai, kad numušėte droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę! #WeAreNato ir #StongerTogether“, - socialiniame tinkle „X“ sakė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sužlugdė Rusijos bandymą nužudyti: už šio pareigūno mirtį – 100 tūkst. dolerių
10:32
Ukrainos teisėsaugos pareigūnai užkirto kelią pasikėsinimui nužudyti aukšto rango karinės žvalgybos pareigūną ir sulaikė Rusijos specialiųjų tarnybų agentą, skelbia Ukrainos nacionalinė policija.
Kaip nurodė RBK šaltiniai, bandyta nužudyti karinės žvalgybos atstovą spaudai Andrijų Jusovą.
Kaip nustatė Kriminalinės policijos departamento pareigūnai, Rusijos specialiosios tarnybos užverbavo 38-erių metų Kyjivo gyventoją ir pažadėjo jam atlygį už sunkaus nusikaltimo įvykdymą.
Tyrimo duomenimis, už vieno iš Ukrainos karinės žvalgybos struktūrinio padalinio vadovų likvidavimą vyrui buvo pasiūlyta 100 tūkst. dolerių. Teigiama, kad vyrui jau buvo sumokėtas 10 tūkst. dolerių avansas.
Nustatyta, kad užverbuotas agentas, kuris anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už turtinius nusikaltimus, turėjo organizuoti užsakyto nužudymo įvykdymą.
Ruošdamasis nusikaltimui, jis rinko informaciją apie pareigūną, studijavo jo judėjimo maršrutą, rutiną, gyvenamąją vietą, transporto priemones ir aplinkinę infrastruktūrą.
Įtariamasis norėjo nužudyti A.Jusovą, pasitelkęs pirmojo asmens vaizdo (FPV) droną, ir pradėjo ieškoti vykdytojo, turinčio dronų valdymo įgūdžių. Tačiau savo plano įgyvendinti jis nespėjo.
Kriminalinės policijos pareigūnai ir tyrėjai, pasitelkę specialiųjų pajėgų paramą, sulaikė įtariamąjį.
Kratos metu jo gyvenamojoje vietoje teisėsaugos pareigūnai paėmė mobiliuosius telefonus, GPS sekimo įrenginį, automobilį ir kitus daiktinius įrodymus.
Tyrėjai pranešė sulaikytam asmeniui apie įtarimą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 14 straipsnio 1 dalį ir 115 straipsnio 2 dalį – tyčinio nužudymo iš savanaudiškų paskatų rengimą.
Šio straipsnio sankcija numato bausmę – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Šiuo metu vyksta tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti kitas asmenis, kurie gali būti susiję su pasikėsinimo rengimu. Ikiteisminis tyrimas tęsiasi.
