Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po Ukrainos atakos užsiliepsnojo viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų
06:14
Naktį iš birželio 10-osios į 11-ąją Rusijos Krasnodaro krašte esančioje Afipskio naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras po Ukrainos dronų smūgio. Apie tai pranešama remiantis liudininkų socialiniuose tinkluose paskelbtomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais.
Afipskio gamykla yra viena didžiausių pietų Rusijoje. Joje gaminamas benzinas, dyzelinas ir kiti naftos produktai.
Vietos gyventojai pranešė, kad po Ukrainos atakos gamykloje kilo gaisras. Pasak „Telegram“ stebėjimo kanalo „Exilenova-Plus“, objektui galėjo būti smogta Ukrainos raketa, nes Rusijos stebėsenos kanalai anksčiau buvo pranešę apie valdomų raketų paleidimą.
Afipskio gyventojų paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti sprogimai ir virš gyvenvietės veikianti oro gynyba.
Krasnodaro krašto valdžia teigė, kad gaisrą sukėlė numuštų dronų nuolaužos.
„Drono nuolaužos nukrito Afipskio gyvenvietėje. Dėl to naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje kilo gaisras“, – pranešė Krasnodaro krašto operatyvinis štabas.
Pareigūnų teigimu, dronų nuolaužos taip pat apgadino ūkinį pastatą, išdaužė langus ir pažeidė dujotiekį gyvenamajame rajone.
Pranešta ir apie platesnio masto ataką visame Krasnodaro krašte, per kurią buvo sužeisti trys žmonės. Regiono sostinėje Krasnodare drono nuolaužos pataikė į daugiabutį namą, sukėlė gaisrą ir sužeidė du gyventojus.
Trečias žmogus buvo sužeistas Severskio rajone, kur taip pat apgadinti keli gyvenamieji namai.
Afipskio naftos perdirbimo gamykla per metus perdirba apie 6,25 mln. tonų naftos – tai sudaro maždaug 2 proc. visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Šis objektas jau ne kartą buvo tapęs Ukrainos atakų taikiniu.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas buvo pranešęs apie sėkmingą dronų smūgį šiai gamyklai 2026 m. kovo 14 d. Tuomet kilo gaisras ir buvo apgadinta dalis infrastruktūros. Taip pat pranešta apie smūgius 2026 m. sausį bei 2025 m. rugsėjį ir lapkritį.
Ukraina reguliariai smogia kariniams ir pramoniniams objektams Rusijos teritorijoje. Šioms operacijoms daugiausia naudojami vietinės gamybos dronai, tačiau pasitelkiamos ir Ukrainoje sukurtos bei sąjungininkų perduotos raketos.
„Tai – greitkelis į mirtį“: vienas Ukrainos manevras sumaišė Rusijai kortas
14:34
Rusijos pajėgos jį vadina „Novorosijos“ maršrutu – tai pagrindinė tiekimo linija, vingiuojanti per Maskvos okupuotas Ukrainos teritorijas, jungiančią Rostovą prie Dono Rusijoje su Melitopoliu, Mariupoliu ir Krymu per Azovo jūros pakrantę.
Tačiau per pastaruosius mėnesiais Ukrainos pajėgos R-280 keliui suteikė naują pavadinimą – „mirties greitkelis“. Taip sakydamos, jos turi omenyje virš greitkelio oro erdvėje dominuojančius ukrainiečių bepiločius orlaivius, kurie medžioja Rusijos karinio transporto kolonas, rašo laikraštis „The Guardian“.
Kelias, kuris nuo gegužės pabaigos beveik visiškai uždarytas civiliniam eismui, yra ypač svarbus Maskvai, nes tai – pagrindinis sausumos koridorius, kuriuo aprūpinamos Rusijos pajėgos pietuose, bandančios išvengti kelionių Kerčės tiltu į Krymą.
Socialiniuose tinkluose daugybė vaizdo įrašų, kuriuose ne tik matyti kelio pakraštyje sudegę sunkvežimiai, bet kai kuriais atvejais užfiksuotos ir pačios dronų atakos.
Šią savaitę po kelių Ukrainos dronų smūgių buvo sustabdytas eismas Čonharo tiltu – viena pagrindinių kelio atkarpų, jungiančia Rusijos okupuotą Chersono sritį su aneksuotu Krymu.
„Mes matome visus judesius ir visiškai kontroliuojame priešo remonto darbus. Esame pasirengę bet kuriuo metu atlikti tolimojo nuotolio pataisymus,“ – antradienį pareiškė Ukrainos 1-asis atskirasis šturmo pulkas.
Ukrainos bepiločių orlaivių operatoriai, įskaitant 412-osios „Nemesis“ brigados operatorius, teigė, kad vykdant intensyvią veiklą, žinomą kaip „vidutinio nuotolio smūgių kampanija“, buvo sunaikinta dešimtys sunkvežimių ir cisternų.
Ši kampanija nukreipta į Rusijos taikinius, esančius nuo 20 km iki 200 km už fronto linijos, daugiausia dėmesio skiriant logistikos ir tiekimo linijoms.
Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad tokių smūgių nuo vasario mėn. padaugėjo keturis kartus.
„Dabar smūgių 20 km ir didesniu atstumu yra dvigubai daugiau nei kovo mėnesį, – mėnesio pradžioje kalbėjo Ukrainos prezidentas, – ir keturis kartus daugiau nei vasario mėnesį“.
„Jų bus dar daugiau. Tai prioritetinė sritis“, – pridūrė V.Zelenskis.
Po trijų savaičių Ukrainos gynybos ministras Michailas Fiodorovas padėtį nusakė dar aiškiau. Pasak jo, ketinama „logistiškai užblokuoti“ kelius.
„Mūsų užduotis dabar, kaip nurodė prezidentas, yra maksimaliai padidinti vidutinio nuotolio smūgius ir, koordinuojant veiksmus su kariuomene, visiškai užblokuoti priešo logistiką“, – paaiškino Gynybos ministerijos vadovas.
Jo formulė paprasta: priešas „nebesijaus saugus net ir būdamas dideliu atstumu nuo fronto linijos“.
Pasekmės Rusijai
Poveikis Rusijos tiekimo linijoms buvo žaibiškas ir nepaprastas. Antradienį Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi pareiškė, kad karinių krovinių srautas greitkeliu per pastarąsias dvi savaites sumažėjo 71 proc.
Ukrainos bepiločių orlaivių padaliniai neskelbia tikslių naujosios taktikos detalių, tačiau panašu, kad pagrindinis pastangų komponentas yra bepiločių orlaivių būrių panaudojimas logistikos maršrutams, įskaitant kelius, geležinkelius ir tiltus, atakuoti, kurių apimtys, atrodo, nustebino Rusijos pajėgas.
Pranešama, kad Ukraina savo atakose daug dėmesio skiria JAV pagamintiems bepiločiams orlaiviams „Hornet“, kurių operatoriams dirbtinis intelektas padeda nustatyti sunkvežimių eismą.
Sparnuotieji dronai, kurie yra didelės banglentės dydžio, turintys veikimo nuotolį iki 150 km, buvo naudojami beveik nuolat Rusijos konvojų patruliavimo ir bombardavimo kampanijoje. Vienas iš tiesioginių to padarinių – degalų trūkumas Kryme.
Nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“ cituoja Rusijos pareigūną, kuris teigė, kad naudojamos iš oro numestos minos.
Kremliaus paskirtas okupuotos Ukrainos Zaporižios srities dalies vadovas Jevgenijus Balickis apibūdino tai kaip „išplėstinę nuotolinę minų sistemą“, kuri sprogdinama judėjimo metu, ir įspėjo vairuotojus „apriboti keliones, jei tai nėra absoliučiai būtina“.
Galutinis rezultatas – keliai, nusėti apanglėjusiais sunaikintų rusiškų sunkvežimių korpusais, nes kolonos, siekdamos išvengti aptikimo, bando judėti ne pagrindiniais keliais.
Naujusia ukrainiečių taktika neliko nepastebėta ir nepriklausomų analitikų, įskaitant Karo tyrimų institutą ekspertus, kurie neseniai atnaujintoje ataskaitoje teigė: „Ukrainos vidutinio nuotolio smūgiai jau duoda pastebimų operatyvinių rezultatų, įskaitant Rusijos paralyžių naudotis pagrindiniu Rusijos greitkeliu, jungiančiu Rusiją su okupuotu Krymu“.
Gegužės 21 d. Kremliaus paskirtas Rusijos okupuotos Chersono srities gubernatorius Vladimiras Saldo pasirašė dekretą, kuriuo įvedė apribojimus civilinių sunkvežimių judėjimui greitkeliu R-280 toje vietoje, kur jis veda palei Azovo jūrą.
Rusijos pakalikas nepasikuklino palyginti smūgių su Leningrado apgultimi: „Tai ciniškas barbarizmas. Savo žiaurumu šie veiksmai primena fašistinę Leningrado blokadą, kai priešas bandė įbauginti žmones, nutraukti ryšius tarp teritorijų ir palaužti civilių gyventojų valią.“
Išgąsdino kaip reikiant: Maskva kartą per 23 metus pakeitė savo planus
13:52
Birželio 12 d. Maskvos Raudonojoje aikštėje numatytas koncertas Rusijos dienos proga buvo perkeltas į kitą vietą, rašo naujienų portalas „Msk1“, kurį cituoja „Agentstvo“.
Šioje vietoje šventiniai renginiai, skirti Rusijos dienai, vykdavo kasmet nuo 2003 m.
Koncertas turėjo vadintis „Tautų vienybėje – Rusijos stiprybė“. Tarp paskelbtų atlikėjų buvo „Šaman“, Larisa Dolina, Tatjana Kurtukova, Aleksandras Bujnovas ir grupė „Ay Yola“.
Televizijos kanalo „Rossija 1“ programoje taip pat nurodyta, kad vyks „Didysis šventinis koncertas, skirtas Rusijos dienai“.
„Transliacija iš Raudonosios aikštės. Rusijos diena švenčiama kartu pagrindinėje šalies aikštėje!“ – sakoma kanalo interneto svetainėje.
„️Msk1“ nurodė, kad šventinis renginys iš Raudonosios aikštės buvo perkeltas į sostinės rytuose, Preobražensko aikštėje, esantį „Mossovet“ kultūros centrą. Taip pat sumažintas šventėje koncertuosiančių atlikėjų skaičius.
Šventiniai renginiai, skirti Rusijos dienai, Raudonojoje aikštėje pradėti rengti 2003 m., rašo propagandinė naujienų agentūra TASS. Pirmaisiais metais aikštėje buvo rodytas spektaklis, vyko Rusijos regionų atstovų paradas, kuriame dalyvavo kariškiai, ir surengtas koncertas „Jaunieji Rusijos balsai“.
Nuo to laiko renginiai aikštėje vyksta kasmet. Koncertas buvo surengtas net 2020 m., pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje.
Prieš mėnesį Raudonojoje aikštėje įvyko kitas renginys – Pergalės dienos minėjimas. Tačiau dėl dažnų Ukrainos dronų atakų nuspręsta jį sutrumpinti, bijant dėl pasekmių. Tuo tarpu kariniai analitikai ir ekspertai šaipėsi, kad dabar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendžia, ar gali Rusijoje vykti šventės ir koncertai.
„Bloomberg“: Europa nori surengti derybas su Rusija jau kitą mėnesį
12:48
Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija mano, kad Ukraina mūšio lauke jau perėmė iniciatyvą į savo rankas, o tai, jų vertinimu, gali sudaryti galimybes derėtis geresnėmis sąlygomis nei tos, kurias JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pasiekė per aukščiausiojo lygio susitikimą Aliaskoje praėjusiais metais, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba, remdamasi anoniminiais šaltiniais.
Anksčiau Europa paskelbė penkis reikalavimus, kuriuos turėtų patenkinti V.Putinas, prieš pradėdamas tartis dėl taikos. Trijų šalių lyderiai siekia, kad Rusija sutiktų su ugnies nutraukimu nedelsiant, sustabdytų karo veiksmus palei fronto liniją, taip pat suteiktų patikimas saugumo garantijas Ukrainai, įskaitant daugianacionalinių pajėgų dislokavimą. Tokios sąlygos buvo išdėstytos bendrame komunikate po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Londone birželio 7 d.
„Bloomberg" primena, kad anksčiau V.Putinas atmetė idėją stabdyti karą palei fronto liniją, ir, daugelio Europos pareigūnų nuomone, Kremliaus pozicija artimiausiu metu vargu ar pasikeis.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Ukraina perima iniciatyvą, o Rusijos nuostoliai tiek fronte, tiek ekonomikoje auga, vadinamojo „eurotrejeto" (E3) šalys čia mato galimybę iškovoti Europai didesnį vaidmenį derybų procese.
Nori, kad prisijungtų Trumpas
Pasak straipsnio, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija nori, kad prezidentas D.Trumpas paremtų jų pasiūlymus, kuriais siekiama sustiprinti spaudimą Rusijai, jog ši galiausiai sėstų prie derybų stalo.
Kitą savaitę Prancūzijoje vyksiančiame G7 viršūnių susitikime ketinama pasinaudoti susitikimais su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad įtrauktų jį į planus atnaujinti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Nurodoma, kad šalys turi planą surengti tokias derybas jau kitą mėnesį. Šiuo tikslu Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga jau rengia naują sankcijų paketą, kuris turėtų būti įvestas artimiausiomis savaitėmis.
Žurnalistai primena, kad praėjusią savaitę V.Putinas sukritikavo Europos lyderių, kaip tarpininkų vaidmenį, pareikšdamas, kad jie nėra objektyvūs, nes stoja į Ukrainos pusę. Jis taip pat atmetė idėją dėl asmeninio susitikimo su Volodymyru Zelenskiu klausimams dėl taikos susitarimo aptarti. Savo ruožtu V.Putinas toliau akcentuoja susitarimus, kuriuos jie esą pasiekė su D.Trumpu per dvišalį susitikimą praėjusiais metais.
Anksčiau Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas, kurį Europa laikė galimu kandidatu atstovauti Europai derybose su Rusija, pareiškė, kad nėra pasirengęs juo būti. Tuo pačiu metu jis teigė, kad dabar yra palankus laikas tokioms deryboms, nes Ukraina yra stiprioje pozicijoje.
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pažymėjo, kad V.Putinas neturi jokio noro derėtis su Europa, visų pirma dėl to, kad nėra įsitikinęs jos vieningumu. Taip pat, kaip pastebėjo buvęs Ukrainos diplomatijos vadovas, V.Putinas Europos nekenčia ne ką te mažiau nei Ukrainos.
TATENA: po smūgio Zaporižios atominėje nutrūko elektros tiekimas
12:12
Naktį įvykdytas smūgis nutraukė išorinį elektros tiekimą Rusijos okupuotai Ukrainos Zaporižios atominei elektrinei (AE), ketvirtadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
Jungtinių Tautų (JT) branduolinės saugos priežiūros institucija pareiškime nurodė, kad radioaktyviųjų medžiagų nuotėkio neužfiksuota, o radiacijos lygis išliko normalus.
Elektrinė „šiuo metu naudoja avarinius dyzelinius generatorius, kad užtikrintų šešių sustabdytų reaktorių aušinimą ir palaikytų kitas svarbias branduolinės saugos funkcijas“, teigė ji.
Trečiadienį 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku suduotas smūgis kliudė elektros pastotę, tiekiančią energiją jėgainei. Agentūra nurodė, kad tai buvo jau 19-as kartas nuo karo pradžios 2022 metų vasarį, kai jėgainė prarado išorinį elektros tiekimą.
„Pastarasis išorinio maitinimo praradimas dar kartą pabrėžia ypatingą elektros tinklo pažeidžiamumą ir nuolatinius pavojus branduolinei saugai karo metu“, – sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossi.
Šiuo metu jėgainėje rengiamasi remontuoti pagrindinę elektros liniją, kuri neveikia nuo kovo 24 dienos.
Zaporižios AE yra didžiausia Europoje atominė elektrinė, esanti netoli fronto linijos Ukrainos pietuose. Šią elektrinę Rusijos kariai užgrobė pirmosiomis 2022 metais pradėtos invazijos dienomis.
Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą keliant branduolinės katastrofos pavojų dėl atakų aplink jėgainę.
Ukraina smogė 4 Krymo tiltams
11:55
Birželio 11 d. naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė keturiems tiltams, jungiantiems Chersono sritį su Krymu, skelbia „The Moscow Times“.
„Preliminariais duomenimis, padaryta žala. Specialistai atlieka apžiūrą ir aiškinasi statinių būklę“, – sakė Rusijos paskirtas okupuotos Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo.
Jis patikslino, kad nukentėjo pervažos per Šiaurės Krymo kanalą Preobraženkos ir Mirnyj rajone, greitkelio tiltas Perekopo – Armiansko kryptimi, taip pat tiltas Stavkos gyvenvietės rajone.
Pasak V.Saldo, Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos vien per naktį virš okupuotos Chersono srities dalies numušė 45 ukrainiečių dronus.
„Priešas stengiasi sutelkti smūgius į regiono transporto infrastruktūrą“, – pažymėjo jis ir pažadėjo vėliau patikslinti eismo atnaujinimo pažeistais tiltais sąlygas.
„Nebeliko nė vieno nepažeisto tilto“
„Panašu, kad sausumos prieigose prie pusiasalio nebeliko nė vieno nepažeisto tilto“, – rašė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“.
Gegužės mėnesį Ukrainos ginkluotosios pajėgos suintensyvino smūgius prieš Rusijos logistiką okupuotose teritorijose.
Mėnesio pabaigoje ukrainiečių bepiločiai faktiškai perėmė federalinio greitkelio R-280 „Novorosija“ – „sausumos koridoriaus“ į Krymą, einančio iš Rostovo prie Dono per Mariupolį ir Melitopolį – kontrolę.
OSINT analitikas Clemensas Molinas apskaičiavo, kad per keturias gegužės mėnesio savaites greitkelyje nukentėjo maždaug 125 sunkvežimiai.
Birželio 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos turi galimybę „smogti Rusijos karinei logistikai beveik visose laikinai okupuotose teritorijose“. Pasak jo, pirmiausia „tai atsispindi degalų trūkumas Kryme ir kituose okupuotuose regionuose“.
Tai lėmė, kad Kryme prasidėjo degalų krizė. Rusijos paskirta valdžia įvedė benzino pardavimo apribojimus – ne daugiau kaip 20 litrų vienam asmeniui – ir kuponų sistemą. Tačiau padėtis toliau blogėjo – dėl to birželio 4 d. Kryme visiškai nutrauktas laisvas benzino pardavimas už grynuosius pinigus, o neseniai paskelbta, kad kol kas nėra jokių būdų, kaip pristatyti benziną į Krymo pusiasalį.
Žiniasklaida: prie sienos su Suomija – nauji Rusijos manevrai
10:37
Rusija pradėjo statyti naują didelę karinę bazę netoli Suomijos rytinės sienos – tai pirmosios visiškai naujos tokio masto statybos nuo sovietinių laikų.
Pasak suomių transliuotojo YLE, objektas statomas Nova Vilga kaime netoli Petrozavodsko, Karelijos Respublikoje. Tokią išvadą straipsnio autoriai padarė, remdamiesi kariniu ekspertu, buvusiu Suomijos žvalgybos pareigūnu Marko Eklundu ir palydovinių nuotraukų analize.
Anot palydovinių duomenų, paruošiamieji darbai prasidėjo dar 2025 m. lapkričio mėn., kai buvo iškirstas miškas. Žemės darbų imtąsi žiemą, o jau 2026 m. pavasarį užfiksuotos aktyvios statybos.
Pasak YLE, šiuo metu būsimo karinio miestelio teritorijoje statoma apie dešimt didelių kareivinių. Taip pat jau aiškiai matoma pagrindinė aikštė, štabo pastatas ir kiti infrastruktūros elementai.
Mastas – iki 6 tūkst. karių
Remiantis M.Eklundo vertinimais, kareivinės turi tipinę Rusijos kariuomenei konstrukciją – 3–4 aukštus ir yra maždaug 65 x 24 metrų ploto. Tokiose patalpose gali būti apgyvendintas didelis kiekis personalo.
Ekspertas spėjo, kad bazė gali talpinti nuo 4 iki 6 tūkstančių karių. Anot jo, kalbama apie galimą motorizuotos pėstininkų brigados arba net naujos divizijos dalinių, kuriuos Rusija lygiagrečiai kuria Karelijos regione, suformavimą.
Maskva patvirtino
Straipsnyje teigiama, kad Rusijos valdžia faktiškai patvirtino statybas 2026 m. gegužės pabaigoje. Tuomet statybvietę aplankė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Pavelas Fradkovas.
Pagal Rusijos gynybos ministerijos planus, bazės teritorijoje turi būti pastatyta daugiau nei 50 objektų, įskaitant kareivines, būstus karių šeimoms ir sporto infrastruktūrą.
Ekspertų vertinimu, Rusijos karinės infrastruktūros stiprinimas prie NATO sienų potencialiai didina grėsmę Suomijai. Tuo pačiu analitikai ramina, kad tai yra ilgalaikis procesas, o ne tiesioginis karinis pavojus.
„Grėsmė susidaro iš ketinimų ir galimybių. Galimybės žymiai išaugs, kai bus suformuotos pajėgos, bet tai neįvyks iš karto“, – pabrėžė M.Eklundas.
Jo teigimu, visapusiškam padalinių veikimui reikės bent metų – nuo infrastruktūros statybos iki personalo mokymo.
NATO priešakinės sausumos pajėgos Suomijoje, tarp kurių yra naujausia daugianacionalinė Aljanso kovinė grupė, vadovaujama Švedijos kaip koordinuojančios šalies, pradėjo operacijas Suomijoje ir Švedijoje, siekdamos paremti Aljanso šiaurės rytinio flango gynybą.
„Nėra prasmės stovėti prie degalinių“: pripažino krizę – degalai nebegali pasiekti Krymo
09:02
Rusijos paskirtas okupuoto Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas pareiškė, kad planai paskirstyti benziną gyventojams aneksuotame Kryme pagal talonus buvo atidėti, nes sunkvežimiai negalėjo pristatyti degalų į miestą dėl neseniai įvykdytų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgių tiekimo maršrutams, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
„Michailo Razvožajevo pareiškimas, kad benzino talonai laikinai negali būti iškeisti, sutapo su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komentarais, kad ilgalaikė Kyjivo kampanija, nukreipta prieš energetikos objektus Rusijoje ir jos aneksuotose teritorijose, įrodė savo veiksmingumą“, – pabrėžiama straipsnyje.
Krymas, kurį Rusija aneksavo 2014 m., praėjusį mėnesį įvedė degalų normavimą dėl jų trūkumo pusiasalyje.
„Deja, šį vakarą autocisternos negalėjo atvykti į miestą“, – rašė M.Razvožajevas platformoje „Telegram“, nurodydamas, kad ketvirtadienį pirmenybė degalams bus teikiama viešajam transportui ir komunalinėms tarnyboms, taip pat avarinėms ir vyriausybinėms transporto priemonėms.
„Kreipiuosi į visus: nėra prasmės rytoj stovėti eilėse prie... degalinių“, – pažymėjo jis vėlyvą trečiadienio vakarą, pridurdamas, kad esami degalų talonai bus anuliuoti, o nauji išduoti ketvirtadienį.
Vėliau vadinamasis gubernatorius pranešė, kad daugiau nei dvi dešimtys Ukrainos dronų esą buvo numušti ketvirtadienį paryčiais per naują ataką prieš Sevastopolį, antrą pagal dydį miestą pusiasalyje ir Rusijos Juodosios jūros laivyno bazę.
Degalų trūkumas mieste atsirado, Ukrainai stiprinant dronų ir vidutinio bei ilgojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos pramoninius objektus. Tai privertė Rusiją sumažinti naftos gavybą.
„Pastaraisiais mėnesiais esame ypač dėkingi už vidutinio nuotolio smūgius: Rusijos karinė logistika visoje laikinai okupuotos teritorijos gilumoje dabar yra Ukrainos dronam pasiekiamoje zonoje“, – kalbėjo V.Zelenskis, trečiadienį kreipdamąsis į tautiečius.
Kanalo „7×7“ skaičiavimais, birželio 10 d. bent 25 Rusijos regionuose (išskyrus okupuotas Ukrainos teritorijas) trūko benzino ir sutriko jo tiekimas. Jei įskaičiuotume šešias okupuotas teritorijas – Krymą, Sevastopolį, Luhanską, Donecką, Chersoną ir Zaporižios sritis – benzino stygius palietė 31 regioną.
Karinis apžvalgininkas Denysas Popovičius naujienų portalui „Unian“ anksčiau aiškino, kad smūgių logistikai Kryme jau ilgą laiką kyla problemų su degalais. Todėl rusai vis dažniau naudoja Krymo tiltą kelionėms į Krasnodaro kraštą, kad ten įsigytų degalų.
Tačiau degalų trūksta ir Krasnodaro krašte. Skelbiama, kad buvo pradėta uždarinėti degalines. Pastebėta, kad aneksuotame Kryme ženkliai išaugo kainos: trečiadienį litras AI-92 benzino kainavo apie 82 rublius (0,98 euro), tuo tarpu jis kainuoja – 69 rublius (0,83 euro), AI-95 – kainuoja beveik 90 rublių (1,08 euro), palyginti su 75 rubliais sostinėje (0,90 euro). Perpardavinėtojai degalus siūlo po 130-150 rublių už litrą (1,56-1,80 euro), t.y. apie 50 proc. brangiau nei oficialios Krymo kainos.
15min primena, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo Rusijos logistikos blokadą. Žinoma apie dėl smūgių užblokuotus pagrindinius kelius į Krymą.
Draudimai naudotis apšaudytais keliais įsigaliojo birželio 7 d., kuomet ukrainiečiai paleido dronus į Čonharo tiltą, vieną iš sausumos kelių į Krymą. Draudimas taikomas keliems svarbiems logistikos maršrutams.
Kalbama apie greitkelį M-14 „Rostovas prie Dono – Krymas“, kuris veda per okupuotas Ukrainos teritorijas pietuose ir buvo viena iš sausumos logistikos arterijų Rusijos kariuomenei.
Okupuotame Kryme – virtinė sprogimų ir gaisrų
07:37 Atnaujinta 10:24
Praėjusią naktį Rusijos okupuotame Kryme buvo pranešta apie virtinę sprogimų įvairiose vietose. Vietos šaltinių ir stebėsenos kanalų duomenimis, galėjo būti smogta keliems su kariuomene susijusiems objektams per, kaip manoma, besitęsiančią Ukrainos dronų ir raketų ataką, skelbia laikraštis „The Kyiv Independent“.
Ukrainai palankus „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“ pranešė, kad buvo apgadintas tiltas Armianske – šiauriniame Krymo mieste netoli žemyninės Ukrainos. Prieš tai šioje vietovėje buvo pastebėti Ukrainos dronai ir buvo girdėti keli sprogimai.
Taip pat pranešta apie smūgį tiltui prie Krasnoperekopsko įvažiavimo iš Armiansko pusės.
„Panašu, kad sausumos prieigose prie pusiasalio nebeliko nė vieno nepažeisto tilto“, – rašė kanalas.
Toliau į pietus, Sevastopolyje, taip pat buvo pranešta apie sprogimus ir raketų aktyvumą. Pasak „Krymskij veter“, gyventojai liudijo apie raketų paleidimus iš Fiolento kyšulio ir daugybę sprogimų mieste.
Kanalo duomenimis, du smūgiai buvo užfiksuoti netoli Kamyšovajos ir Kazačjos įlankų, po kurių sekė dar keturi–penki smūgiai. Dar vienas smūgis, kaip teigiama, pataikė į karinį objektą Strileckajos įlankoje.
Liudininkai taip pat pranešė apie virš Omegos įlankos kylantį dūmų stulpą ir didelį gaisrą Streleckajos įlankos rajone.
„Krymskyj veter“ pažymėjo, kad šalia įlankos esančios kariūnų mokyklos ir karinio jūrų laivyno akademijos teritorijoje yra dislokuotos oro gynybos sistemos. Rytinėje įlankos pakrantėje taip pat įsikūrę Rusijos Juodosios jūros laivyno objektai. Kanalas teigė, kad būtent šie kariniai objektai galėjo būti tarp numanomų atakos taikinių.
Apie sprogimus taip pat pranešta Simferopolyje, tačiau informacijos apie padarytą žalą ar galimus taikinius kol kas nėra.
