- Mažėjant JAV paramai NATO rengia „planą B“ Europos gynybai nuo Rusijos
- „Viskas dega, darbuotojai evakuoti“: Ukrainos dronai sunaikino titano dioksido gamyklą Kryme
- „Politico“: pildosi didžiausia Europos baimė – JAV griauna 80 metų gyvavusią saugumo sistemą
- „Flamingo“ Rusijoje sunaikino gamyklą, paslėptą po metaliniu narvu
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Dar vienas smūgis Putinui“: JK sulaikė Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį
09:48
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pranešė, kad Jungtinės Karalystės ginkluotosios pajėgos ankstyvą sekmadienio rytą Lamanšo sąsiauryje sulaikė Rusijos „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaivį.
Šešias valandas trukusios operacijos metu į laivą įlipo Karališkųjų jūrų pėstininkų komandosai ir specialiai parengti Nacionalinės kovos su nusikalstamumu agentūros pareigūnai. Operaciją iš oro rėmė Karališkosios oro pajėgos.
Gynybos ministerija pranešime nurodė, kad laivas „Smyrtos“ bus sulaikytas ir stebimas prie Anglijos pietinės pakrantės, kol vyks tyrimas.
K.Starmeris sakė: „Ši sėkminga operacija – dar vienas smūgis Rusijai ir priminimas tiems, kurie remia Putino karą Ukrainoje, kad neleisime jiems pasislėpti.“
Gynybos ministras Danas Jarvisas sakė: „Rusija remiasi savo „šešėline laivyba“, kad finansuotų konfliktą Ukrainoje, o mūsų sulaikymas – smūgis Putino neteisėtam karui.“
Žiniasklaida: G7 susitikimo metu bus aptariamos galimos taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos
09:36
Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimas, kuris vyks birželio 15–17 dienomis Eviane, Prancūzijoje, taps platforma aptarti galimas taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos. Apie tai visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“ pranešė šaltiniai Vokietijos vyriausybėje.
„Šiandien Ukraina yra naujoje stiprybės pozicijoje. Rusija negali laimėti karo karinėmis priemonėmis. Jos ekonomika susiduria su sunkumais. Todėl pirmą kartą pamažu gali atsiverti galimybių langas diplomatijai.
Tai buvo aptarta Londone vykusiame susitikime. Kartu buvo suformuluoti penki pagrindiniai punktai, kurie taip pat bus aptariami Eviane su prezidentu Trumpu“, – teigė šaltinis.
Šaltinių teigimu, svarbu įvertinti, kiek šiuo metu sutampa Europos ir Jungtinių Valstijų pozicijos. Jie taip pat pabrėžė, kad sudėtingiausias klausimas šiuo metu yra tai, kas derybose atstovaus Europą.
„Manome, kad realių taikos derybų atveju labiausiai tikėtinas formatas būtų Ukraina, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Europa. Sunkiausias klausimas – kas atstovaus Europai. Šiuo metu galutinio atsakymo nėra. Reikia ir efektyvumo, ir teisėtumo. Efektyvumas reiškia, kad formatas neturi būti per didelis. Teisėtumas reiškia glaudų koordinavimą su Ukraina, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos partneriais“, – aiškino šaltinis.
Pašnekovas pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog G7 šalys ir Ukraina susitars dėl naujos iniciatyvos taikos deryboms.
Trumpas ir Zelenskis gali susitikti kitą savaitę
09:24
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) susitikime Prancūzijoje ir gali susitikti neoficialiai. Apie tai praneša „Suspilne“.
G7 viršūnių susitikimas vyks birželio 15–17 d. Prancūzijoje.
D.Trumpas susitiks su keliais Europos lyderiais.
Aukšti administracijos pareigūnai teigė, kad D.Trumpas į Prancūziją atvyks pirmadienį ir tą patį vakarą susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Birželio 16 d. JAV prezidentas dalyvaus G7 lyderių darbo sesijoje, kurioje taip pat dalyvaus V.Zelenskis.
Paklaustas, ar planuojamas dvišalis D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimas, pareigūnas atsakė, kad abiejų valstybių vadovai „gali susitikti neoficialiai“, tačiau šiuo metu dvišalis susitikimas nenumatytas.
Jis pridūrė: „Norime, kad karas baigtųsi kuo greičiau. Tai yra prezidento D.Trumpo prioritetas, vienas iš jo svarbiausių prioritetų.“
Dar viena nerami naktis Rusijoje: liepsnose paskendo chemijos gamykla ir naftos saugykla
08:48
Ukraina sekmadienio naktį smogė chemijos gamyklai Rusijos Tulos srityje, naftos saugyklai Jaroslavlio srityje ir kitiems taikiniams, rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Pasak nepriklausomo „Telegram“ stebėjimo kanalo „Exilenova Plus“, po smūgių užsidegė „Azot“ chemijos gamykla Rusijos Novomoskovsko mieste, Tulos srityje.
Novomoskovskas yra maždaug už 395 kilometrų nuo Ukrainos.
Rusijos valdžios institucijos patvirtino, kad Novomoskovskas buvo naktinės atakos taikinys, tačiau nepranešė apie galimus smūgius „Azot“ gamyklai.
„Atremiant oro ataką, numuštų Ukrainos dronų nuolaužos nukrito vienos iš Novomoskovsko pramonės įmonių teritorijoje“, – teigė Tulos srities gubernatorius Dmitrijus Miliajevas.
Rybinsko mieste, Jaroslavlio srityje, smogta naftos saugyklai, po to objekte kilo gaisras, pranešė „Exilenova Plus“.
Rybinsko miestas yra maždaug už 700 kilometrų nuo Ukrainos.
Tuo metu Rusijos Oriolo mieste buvo apgadintas gyvenamasis pastatas, pranešė nepriklausomas „Telegram“ naujienų kanalas „Astra“.
Viazmos mieste, Smolensko srityje, per Ukrainos ataką kilo gaisras geležinkelių infrastruktūros objekte, taip pat pranešė „Astra“.
Šios informacijos iš karto nepriklausomai patvirtinti nepavyko.
Dabar rusams tikrai skauda: tai – proga Ukrainai įvaryti Maskvą į kampą
08:34
Pirma, Ukraina sukaupė milijonų dronų arsenalą, kurie kartu su Rusijos bepiločiais orlaiviais 40 km pločio ruožą palei fronto liniją pavertė žudymo zona. Tada Kyjivas pasirūpino, kad jų dronai galėtų pasiekti pačią Rusijos širdį ir atakuoti naftos infrastruktūą bei karinę pramonę. Taip mirtini ilgojo nuotolio smūgiai tapo karo kasdienybe abiems pusėms.
Dabar Ukraina susikoncentravo į arčiau esančius taikinius – svarbiausius kelius ir geležinkelius, kuriais į mūšio lauką pristatomi Rusijos kariai ir technika. Dažnu atveju jie nutolę nuo fronto per 160 km. Ukraina tai vadina „logistine blokada“ ir sistemingai perbraižo kovos lauko taisykles, bent jau iki tol, kol Rusijos pajėgos ras būdą prisitaikyti.
Gynybos pajėgos naikina neginkluotus sunkvežimius ir traukinius priešo užnugaryje, leidžia dronus su patobulintais varikliais ir akumuliatoriais, integruotomis „Starlink“ sistemomis ir naujais dirbtinio intelekto įrankiais. Dėl intensyvios atakų kampanijos Rusijai pradėjo stigti degalų, o tai apsunkina karių rotaciją ir silpnina Rusijos karinį aktyvumą fronte.
„The New York Times“: Maskva naudojasi viena didžiausių Ukrainos silpnybių
08:32
Rusijos raketų smūgiai Ukrainai tampa vis intensyvesni ir masiškesni. Maskva naudojasi viena didžiausių Ukrainos silpnybių – „Patriot“ oro gynybos sistemų raketų trūkumu, rašo „The New York Times“.
Leidinio teigimu, Ukrainos oro gynybos pajėgos susiduria su itin sudėtingomis užduotimis, nes pastarosiomis savaitėmis Rusija kasdien paleidžia daugiau kaip 1 000 dronų ir dešimtis raketų. Ukraina priversta naikinti oro taikinius visomis turimomis priemonėmis.
Ukrainos kariuomenės atstovai, Vakarų diplomatai, saugumo ekspertai ir patys kariai žurnalistams įvardijo tą pačią problemą – „Patriot“ sistemoms skirtų perėmimo raketų tiekimas nebespėja paskui sparčiai augantį Rusijos balistinių raketų naudojimą.
Jų gamyba užtrunka, o konfliktas su Iranu sukūrė papildomą paklausą daugelyje Persijos įlankos šalių.
Be to, Ukraina turi ginti labai didelę teritoriją.
„Vartininkas stovi vartuose, o į jį vienu metu skrenda dešimt kamuolių. Jis negali pagauti visų. Gali pagauti tik tiek, kiek turi rankų ir kojų, tiesa?“ – leidiniui sakė Ukrainos oro pajėgų komunikacijos vadovas Jurijus Ignatas.
Leidinys pažymi, kad PAC-3 perėmimo raketos gali sunaikinti balistines raketas dideliame aukštyje. Daugelio ekspertų nuomone, tai yra efektyviausia Ukrainos turima priemonė Rusijos balistinėms raketoms perimti.
„Balistinė raketa iš kosmoso pakraščio krenta tarsi meteoritas“, – aiškino Gustavas Gresselis.
Ukraina taip pat kuria savo analogišką sistemą, tačiau kol kas nėra pajėgi sukurti tokio efektyvumo oro gynybos komplekso. Skirtingai nei dronų gamybos sektoriuje, priešraketinės gynybos technologijų negalima tiesiog surinkti iš rinkoje prieinamų komponentų.
„Patriot“ raketų trūkumas
Leidinys, išanalizavęs Ukrainos oro pajėgų ataskaitas, padarė išvadą, kad Rusija balistinių raketų paleidimų skaičių padidino nuo 74 2023 metais iki beveik 600 2025-aisiais.
Nuo 2026 metų pradžios Rusija jau paleido 410 balistinių raketų. Jei toks tempas išliks, iki metų pabaigos jų skaičius gali pasiekti apie 900.
Žurnalistai pažymi, kad bendrovė „Lockheed Martin“, gaminanti PAC-3 raketas, pranešė, jog iki 2025 metų visame pasaulyje buvo pristatytos 620 šio tipo raketų.
Tikslus Ukrainos turimų raketų skaičius nežinomas, tačiau leidinys nurodo, kad praėjusių metų birželio pabaigoje jų arsenale buvo likę vos 16.
Pasak Jurijaus Ignato, per trejus metus nuo pirmosios „Patriot“ sistemos gavimo Ukraina gavo daugiau nei 1 600 perėmimo raketų, įskaitant PAC-2 ir PAC-3 versijas. Tačiau jų tiekimas nebespėja paskui augančią atakų apimtį.
Ekspertai pabrėžia, kad esamų atsargų nepakanka tol, kol Rusija toliau didina smūgių mastą.
„Jeigu palyginsime per mėnesį pagaminamų balistinių raketų kiekį su per metus pagaminamų perėmimo raketų kiekiu, skaičiai tiesiog nesutampa“, – sakė Olegas Katkovas.
Nacionalinio aviacijos universiteto tyrėjas Valerijus Romanenko pridūrė, kad raketos turi būti tinkamoje vietoje tinkamu laiku.
„Kartais paleidimo įrenginiai tiesiog būna tušti. Matome artėjančias raketas, tačiau neturime kuo į jas šaudyti“, – teigė ekspertas.
Karas su Iranu pakeitė visus skaičiavimus
Leidinys pažymi, kad JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu iš esmės pakeitė skaičiavimus dėl vertingų perėmimo raketų tiekimo ir prieinamumo.
Kol Persijos įlankos šalys konflikto pradžioje sunaudodavo po kelias raketas vienam dronui numušti, Ukraina buvo priversta taupyti.
Pasaulinis perėmimo raketų trūkumas paskatino alternatyvių oro gynybos sprendimų paieškas. Gegužę Pentagonas paskelbė ieškantis pigesnių technologijų, galinčių naikinti trumpojo nuotolio balistines raketas.
Izraelis šiam tikslui naudoja savo sukurtas „Arrow“ sistemas.
Tuo metu Ukrainos bendrovė „Fire Point“ anksčiau pranešė išbandžiusi naują priešraketinės gynybos sistemą, tačiau kol kas neaišku, ar ji galės pasiekti PAC-3 lygio efektyvumą.
„Šie du objektai turi fiziškai susidurti ore neįtikėtinu greičiu ir tikslumu. Technologijos, galinčios patikimai atlikti tokią užduotį, sukūrimas reikalauja daugelio metų bandymų ir tikrinimo realiomis sąlygomis“, – sakė Romanenka.
„Lockheed Martin“ perspėjimas dėl tiekimo
Anksčiau „Lockheed Martin“ raketų padalinio strategijos ir verslo plėtros viceprezidentas Brianas Dunnas pareiškė, kad bendrovė negali pateikti konkrečių terminų, kada JAV sąjungininkai gaus naujas „Patriot“ raketas.
Jo teigimu, bendrovė deda visas pastangas didinti PAC-3 gamybą, tačiau tiekimo problemas dar labiau paaštrino karas su Iranu.
Kalbėdamas Berlyne vykusioje ILA aviacijos parodoje, Dunnas pasiuntė niūrią žinią JAV partneriams, tarp jų Vokietijai, Japonijai, Lenkijai, Jungtiniams Arabų Emyratams ir Saudo Arabijai, naudojantiems „Patriot“ sistemas.
Jis pabrėžė, kad nors papildomi gamybos pajėgumai leis greičiau patenkinti kelių naudotojų poreikius, galutinį raketų paskirstymą kontroliuoja ne gamintojas, o JAV vyriausybė.
