- „Politico“: Ukraina pas Trumpą keliauja su naujais koziriais
- Rusijos laivyno karininkai bėga iš Krymo kartu su šeimomis
- CNN: Rusija praranda savo milžinišką pranašumą prieš Ukrainą
- „Tai – nevilties ženklai“: Rusija privalo ieškoti kompromiso arba „plano B“
- „Dar vienas smūgis Putinui“: JK sulaikė Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Tai – nevilties ženklai“: Rusija privalo ieškoti kompromiso arba „plano B“
15:26
NATO sąjungininkų pajėgų Europoje strateginės komunikacijos direktorius brigados generolas Jay Jensenas sekmadienį teigė, kad Rusijos bandymai atkurti imperiją yra neperspektyvūs, todėl Aljansas privalo siekti daryti įtaką Maskvai, kad ši pasirinktų prognozuojamą „B planą“.
Pagrindiniai Rusijos vadovybės strateginiai tikslai apima tam tikrą Rusijos imperijos atkūrimą, tačiau ši strategija nėra perspektyvi, todėl Rusija privalo jos atsisakyti ir pereiti prie „B plano“, o NATO turi siekti daryti įtaką tam, koks šis naujas Rusijos planas bus, interviu naujienų agentūrai LETA sakė NATO sąjungininkų pajėgų Europoje (SHAPE) Strateginės komunikacijos direktorius brigados generolas Jay Jensenas.
„Rusams labai prastai sekasi atkurti Rusijos imperiją. Kaip žmogus, besidomintis strategija, pasakyčiau, kad tai nėra perspektyvi strategija. Jei jūsų strategija nėra perspektyvi, tuomet turite pradėti ieškoti kompromiso arba „B plano“, – teigė J.Jensenas.
Generolas įvertino, kad Kremliui nėra lengva ir rusai supranta, jog nesugeba įgyvendinti savo pagrindinės strategijos, tačiau jiems sunku suvokti, kaip šis „B planas“ turėtų atrodyti.
„Štai kodėl mes turime stengtis daryti įtaką rusams, kad jie apsispręstų dėl „B plano“, kurį galėtume numatyti, plano, kuris atneštų geresnę, o ne blogesnę ateitį“, – sakė pareigūnas.
„Neabejoju, kad mūsų atgrasymo pozicija išlieka veiksminga. Mes sugebame neleisti jiems įgyti pranašumo. Tai turi užtikrinti mūsų priešakinių linijų brigados, turinčios visą oro, jūrų ir kosmoso galią. Ir tai veikia. Kol kas niekas neužpuolė Aljanso. Tačiau privalome būti pasirengę“, – kalbėjo J.Jensenas.
Generolas sutiko, kad Kremlius tikriausiai neturi tokio „B plano“.
„Manau, kad vis labiau nerimą keliantys grasinimai ir vis brutalesni veiksmai Ukrainoje yra nevilties ženklai. Jų strategija neveikia, o akivaizdaus „B plano“ nėra. Viena vertus, tai rodo, kad Rusija turi problemų. Ji yra silpnesnė, nei tikėjosi. Kita vertus, tai gana jautrus laikas, kai Rusija yra tarsi sužeistas žvėris, tačiau dėl to tik dar pavojingesnė“, – teigė kariškis.
„Štai kodėl daugelis sąjungininkų lyderių dabar galvoja, kaip visa tai baigsis. Kokį „B planą“ norėtume matyti? Ir ką galime padaryti, kad pastūmėtume Rusiją tokio plano link?“ – sakė J.Jensenas.
Jis pripažino, kad nestabilumas tęsis daugelį metų. Tai liudija ir faktas, kad Kremlius visiškai pakeitė Rusijos mokyklų mokymo programas, net mažus vaikus veikdamas propaganda.
„Kai šie vaikai tampa vyresniųjų klasių moksleiviais, valstybė pradeda juos versti kariais. Tai nėra karinės mokyklos. Paprastos mokyklos. Jie mokomi naudotis ginklais ir jiems sakoma, kad jų pareiga – ginti tėvynę bet kokia kaina. Vaikai ruošiami mobilizacijai tam tikru metu“, – teigė J.Jensenas.
Vis dėlto, jo nuomone, turėtume mažiau laiko skirti nerimui dėl to, ką daro kita pusė.
„Turėtume tai žinoti, bet savo energiją turėtume skirti tam, kad būtume kuo atsparesni, kuo geriau pasirengę, tačiau kartu neturėtume pamiršti, kokios ateities norime kaip asmenys ir kaip visuomenė“, – teigė brigados generolas.
„Manau, kad turime bendrą viziją, kokią ateitį norėtume matyti NATO. Ir dėl to verta kovoti. Turiu omenyje ne tik mūšio lauką. Ši kova prasideda šiandien. Tai susiję su atsparumu. Tai susiję su mūsų demokratijų išlaikymu sveikomis. Tai susiję su mūsų piliečių informavimu ir įtraukimu“, – sakė J.Jensenas.
Putinas pasirašė dekretą dėl kariuomenės didinimo: ISW įvertino, ar tai pakeis padetį fronte
22:44
Naujausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretas dėl kariuomenės plėtros nepakeis padėties fronte Ukrainoje. Tokią išvadą savo ataskaitoje padarė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Pažymima, kad birželio 12 d. V.Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų nustatytas personalo skaičius padidinamas beveik dešimčia tūkstančių žmonių. Pagal dokumentus Rusijos kariuomenę dabar turi sudaryti 2 399 130 kariškių, iš kurių 1 510 000 yra aktyviosios tarnybos kariai. Palyginti su ankstesniu, kovo 4 d. pasirašytu dekretu, karių skaičius padidintas 7 360.
Kaip praneša ISW, nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusija savo kariuomenę didino praktiškai kasmet, tačiau šių metų padidinimas yra mažiausias iki šiol. Palyginimui, 2022 m. Putinas kariuomenę padidino 137 000 karių, 2023 m. – 170 000, o 2024 m. – 180 000 karių.
Analitikų teigimu, nauji dekrete nurodyti skaičiai nėra susiję su skubiu siekiu padidinti kovinę galią, o veikiau atspindi biurokratinius poreikius. Rusija tęsia kariuomenės pertvarką, kurią dar 2023 m. sausį paskelbė tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Ataskaitoje teigiama, kad tuomet pradėti formuoti nauji kariniai rajonai, junginiai ir kariniai daliniai reikalauja personalo vien tam, kad egzistuotų oficialiuose dokumentuose. Būtent tam ir skirtas naujasis dekretas – užtikrinti šių struktūrų komplektavimą bent formaliai.
Trumpas sulaukė ir Putino skambučio
19:33 Atnaujinta 19:44
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per 80-ąjį JAV vadovo Donaldo Trumpo gimtadienį jam paskambino ir aptarė karus Ukrainoje bei Irane, taip pat artėjantį Vašingtono pasiuntinių vizitą į Rusiją, pranešė Kremlius.
„Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta situacijai, susijusiai su rengiamu Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimo memorandumu. D.Trumpas sakė, kad susitarimas yra arti“, – žurnalistams teigė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.
J.Ušakovas taip pat sakė, jog „buvo susitarta, kad JAV prezidento specialieji atstovai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kurie šiuo metu aktyviai dalyvauja Irano reikaluose, netrukus grįš į Rusiją“.
J.Ušakovo įraše platformoje „Telegram“ sakoma, kad pokalbis truko 55 minutes.
Jame taip pat teigiama, kad D.Trumpas per pokalbį su V.Putinu vėl paragino nutraukti kovas Ukrainoje ir išreiškė pasirengimą paveikti Kyjivą bei JAV partnerius Europoje.
Zelenskis sako G7 viršūnių susitikime aptarsiantis su Trumpu karą Ukrainoje
19:26
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime Prancūzijoje aptars Rusijos invaziją ir taikos pastangas jai užbaigti.
V.Zelenskis, anksčiau telefonu kalbėjęsis su JAV lyderiu, sakė, kad jie „aptarė dalykus, kurie galėtų padėti pasiekti taiką dabar“.
„Informavau prezidentą apie naujausius įvykius mūšio lauke ir apie tai, kaip sustiprėjo mūsų pozicija. Sutarėme, kad daugiau aptarsime per mūsų susitikimą G7 viršūnių susitikime“, – pridūrė ukrainiečių lyderis.
„Politico“: Ukraina pas Trumpą keliauja su naujais koziriais
18:43
Ukrainai senka „Patriot“ oro gynybos raketos, o jos elektros infrastruktūra tebėra smarkiai apgadinta. Tuo metu JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesys nukrypęs į Iraną. Tačiau pirmą kartą per kelerius metus Ukrainos padėtis fronte gerėja, rašo leidinys „Politico“.
Ukrainos dronai sėkmingai trikdo Rusijos tiekimą ir silpnina jos kariuomenę. Dėl technologinės pažangos ir stabilesnės fronto linijos Ukraina pirmą kartą nuo 2023 metų susigrąžina daugiau teritorijos, nei praranda. Visa tai suteikia Kyjivui tai, ko jam ilgą laiką trūko – daugiau laiko ir galimybių stiprinti savo pozicijas.
Tai galėtų suteikti sąjungininkams retą progą artėjančiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime įtikinti D.Trumpą, kad jis turi skirti daugiau dėmesio šiam konfliktui ir paraginti partnerius užpildyti spragas – nuo oro gynybos iki tolimojo nuotolio smogiamųjų ginklų – dar prieš kitą Rusijos puolimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia pasinaudoti šia palankesne situacija stiprindamas diplomatinius ryšius su JAV ir Europa, kartu viešai ir privačiai ragindamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną aptarti, kaip užbaigti karą.
„Pripažįstama, kad situacija nebėra tokia įtempta kaip anksčiau. Vyksta nedideli susirėmimai, tačiau tai nebėra tas pats, kas buvo prieš dvejus metus ar net prieš metus“, - sakė vienas aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas.
Praėjusiais metais D.Trumpas griežtai kritikavo V.Zelenskį dėl to, kad šis nesutiko su susitarimu, ir kaltino jį pervertinant savo galimybes. Tačiau tai buvo dar prieš pagerėjant Kyjivo padėčiai.
„Šiuo metu europiečiai prisiima beveik 100 proc. pagalbos Ukrainai naštos, tačiau vis tiek svarbu, kad mūsų G7 partneriai, ypač Jungtinės Valstijos, ir toliau atliktų savo vaidmenį – arba bent jau dar labiau nesumažintų savo paramos“, – sakė vienos Europos valstybės diplomatas.
Europos Sąjunga (ES) jau padengė Ukrainos finansinius poreikius artimiausiems mėnesiams, suteikdama 90 mlrd. eurų paskolą. Tačiau Kyjivas siekia gauti dar bent 20 mlrd. eurų, kad galėtų sustiprinti savo poziciją mūšio lauke prieš Rusiją.
„Visi mato, kad Rusija dega, o mes norime, kad ji degtų dar labiau, tačiau tam mums reikia finansavimo“, – sakė vienas aukšto rango Ukrainos gynybos pareigūnas.
Kol kas neaišku, ar D.Trumpas ir V.Zelenskis susitikimo metu susitiks akis į akį. Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad toks susitikimas nėra suplanuotas, o vienas Ukrainos pareigūnas sakė, jog jis dar gali būti surengtas.
Taikos derybų klausimas
Vienas svarbiausių klausimų – Ukrainos ir Rusijos taikos derybų ateitis. Nors dėl Irano krizės JAV kiek atsitraukė nuo šio proceso, Ukrainos užsienio reikalų ministras prieš G7 susitikimą pareiškė, kad Kyjivas vis dar mato Vašingtoną kaip pagrindinį derybų vedlį.
Skirtumas tas, kad dabar Ukraina nori, jog derybose dalyvautų ir Europos lyderiai, nors klausimas, kas galėtų atstovauti europiečiams, tebėra kol kas bevaisių diskusijų objektas.
Nepaisant Ukrainos pasiekimų, Rusija vis dar sugeba daryti didelę žalą Ukrainai ir jos infrastruktūrai. V.Zelenskis yra sakęs, kad Ukraina per mėnesį sunaudoja nuo 60 iki 70 perėmimo raketų.
Ukrainos vadovas siekia gauti JAV leidimą gaminti „Patriot“ perėmimo raketas pačioje Ukrainoje. Jis taip pat paprašė Vokietijos perduoti dešimtis raketų iš savo atsargų mainais į tas, kurias Kyjivas pagamintų vėliau.
Tikėtina, kad Europos lyderiai susitikime bandys įtikinti JAV dėl bendradarbiavimo su Ukraina dronų srityje naudos.
Kyjivas šią idėją pasiūlė dar praėjusią vasarą, tačiau D.Trumpo administracija jai nepritarė. Tačiau Kyjivas rado kitų norinčių partnerių.
Europa taip pat žengė atsargius žingsnius tiesioginio dialogo su Rusija link. Vienas tokių buvo Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos ambasadorių susitikimas Maskvoje su Rusijos atstovu.
Tačiau ES nesutaria, ar reikėtų siekti oficialaus derybų kanalo su Maskva. Taip pat lieka neaišku, ar Rusijos prezidentas apskritai būtų pasirengęs sėsti prie derybų stalo su Europos lyderiais.
Leidinys pažymi, kad vien D.Trumpo dėmesio išlaikymas Ukrainos klausimui būtų laikomas laimėjimu Kyjivui ir jo rėmėjams.
Gubernatorius: Ukrainos Zaporižios srityje per Rusijos smūgius žuvo žmogus, yra sužeistųjų
18:40
Zaporižios rajone per Rusijos drono smūgį į automobilį žuvo vienas žmogus ir dar keturi buvo sužeisti, pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
„Dėl priešo atakos Zaporižios rajone žuvo vienas žmogus, o dar keturi buvo sužeisti. Rusijos pajėgos Bilenkėje FPV dronu smogė į transporto priemonę. Per smūgį žuvo 73 metų moteris. Sužeistos 73, 74 ir 68 metų moterys bei 74 metų vyras“, – sakoma įraše platformoje „Telegram“.
I.Fedorovas anksčiau sekmadienį pranešė, kad Zaporižios rajono Kušuhumo kaime per Rusijos smūgį į civilines transporto priemones buvo sužeisti 49 ir 53 metų vyrai bei 55 metų moteris.
Tuo metu Ukrainos bendruomenių ir teritorijų plėtros ministerija pranešė, kad sekmadienio rytą Rusijos pajėgos dronais smogė Lozovos geležinkelio stočiai Charkivo srityje. Nurodoma, kad buvo sužeisti traukinio mašinistas ir jo padėjėjas, apgadinta lokomotyvų.
„Nuo gimtadienio sveikinimų iki karo“: Trumpas kalbėjosi su Zelenskiu
18:36 Atnaujinta 19:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį su JAV vadovu Donaldu Trumpu aptarė karą, taiką ir diplomatiją, pranešė Ukrainos prezidentūra, pavadindama tai dalykišku pokalbiu per D.Trumpo 80-ąjį gimtadienį.
„Tai buvo gana dalykiškas pokalbis apie viską – nuo gimtadienio sveikinimų iki diplomatijos ir karo bei taikos“, – žurnalistams sakė V.Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas.
Jis pridūrė, kad pokalbis telefonu truko 30–35 minutes.
Pokalbis įvyko tuo metu, kai JAV vadovaujamos derybos dėl jau penktus metus trunkančio konflikto Ukrainoje užbaigimo buvo nustumtos į šalį dėl karo Irane, o Rusijos pajėgų veržimasis mūšio lauke, regis, lėtėja.
D.Trumpas, kuris gyrėsi, kad gali užbaigti karą per vieną dieną nuo savo kadencijos pradžios, ragino abi puses užbaigti konfliktą.
Jis taip pat ne kartą spaudė Ukrainą daryti nuolaidų 2022 metų vasarį įsiveržusiai Rusijai.
Prancūzijoje antradienį D.Trumpas dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) darbo sesijoje kartu su V.Zelenskiu, tačiau dvišalis jų susitikimas nėra numatytas, teigė anonimiškai kalbėjęs aukšto rango administracijos pareigūnas.
Tačiau Ukrainos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad per susitikimą su JAV prezidentu G7 viršūnių susitikime Prancūzijoje aptars Rusijos invaziją ir taikos pastangas jai užbaigti.
V.Zelenskis, anksčiau telefonu kalbėjęsis su JAV lyderiu, sakė, kad jie „aptarė dalykus, kurie galėtų padėti pasiekti taiką dabar“, ir pridūrė: „Sutarėme, kad daugiau aptarsime per mūsų susitikimą G7 viršūnių susitikime.“
D.Trumpas sulaukė kritikos dėl to, kad pernai per įtemptą susitikimą Baltuosiuose rūmuose barė V.Zelenskį, o Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pakvietė į viršūnių susitikimą Aliaskoje 2025 metų rugpjūtį.
Po Ukrainos smūgių Rusijoje – vėl „naftos lietus“
17:50
Jaroslavlio srities Rybinsko rajone po Ukrainos dronų smūgio į „Rosrezerv“ priklausančią „Temp“ gamyklą, kurioje saugomas kuras, iškrito „naftos lietus“, praneša „The Moscow Times“.
Vietos gyventojai skelbia nuotraukas, kuriose matyti augalai ir objektai, padengti juodais lašais ir storu alyvos sluoksniu.
Internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matoma naftos plėvele padengta upė Volkovo kaime, esančiame už 20 kilometrų nuo Rybinsko.
Birželio 14 d. naktį Ukrainos dronai atakavo Jaroslavlio sritį. Gubernatorius Michailas Evrajevas pranešė apie „smūgį į kuro saugojimo pramoninius objektus“, po kurio kilo gaisras.
Panašūs „naftos lietūs“ anksčiau buvo krito Tuapsėje ir Riazane po smūgių vietos naftos perdirbimo gamykloms, taip pat Permėje, kur buvo smogta „Transneft“ linijos gamybos dispečerinė.
Leidinys pažymi, kad tokie „naftos lietūs“ yra pavojingi sveikatai.
Linas Linkevičius. Karas nesibaigs, kol Putinas nenumirs
16:42
Rusijos karas nesibaigs, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenumirs arba kol jo nepatrauks į šalį savi.
Galime be perstojo kartoti, kad jis įsivarė save į kampą, įklampino visą savo šalį į beprasmę, brangią, milijoninių žmonių aukų pareikalavusią avantiūrą, kad nesuvokia realybės ir kad tą realybę fronte nuo jo slepia išsigandęs represijų generalitetas – tai nieko nekeičia. Jis toliau daužys galvą į sieną ir kartos užkeikimus apie neišvengiamą pergalę. Jis niekuomet nepripažins savo klaidų ir visuomet suras, kam suversti kaltę ir atsakomybę.
Viena tokių veikėjų, dėl kurios profesionalumo Rusijos ekonomika ir rublis dar nesugriuvo – Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. Ji nuolat mėgino įteigti tą realybę apie padėtį šalies ūkyje. Pastaruoju metu netgi turėjo įžūlumo pareikalauti sumažinti išlaidas karui, nes ekonomika tokio masto jau nepaveža. Ir staiga mįslingai dingo iš akiračio. Gera žinia. Kuo mažiau tokių profesionalų liks valdžioje, tuo greičiau viskas subyrės.
Tiesa, dėl to subyrėjimo taip pat yra įvairių įžvalgų. Vokietijos, Didžiosios Britanijos karo ekspertai pranašauja, kad V.Putinas gali susigundyti ir išmėginti NATO atsparumą. Vyriausiasis NATO karinių pajėgų vadas Alexusas Grynkewich teigia, kad atidžiai seka žvalgybos informaciją ir nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi pulti NATO.
Tie vertinimai tik iš pirmo žvilgsnio prieštarauja vieni kitiems. A.Grynkewich komentaras daugiausia buvo skirtas dabartiniams ketinimams bei įrodymams, kad Rusija dabar ruošiasi puolimui.
Vokietijos ir Didžiosios Britanijos perspėjimai dažnai sutelkiami į būsimus pajėgumus ir riziką. Apie tai, kad Rusija galėtų mesti iššūkį NATO per ateinančius 4–10 metų, jei tendencijos išliks.
Todėl šiuo metu vis dar grumiasi du požiūriai. Vienas – „tradicinis“, raginantis neeskaluoti ir neprovokuoti Rusijos, kartojant V.Putino mantrą – „Rusijos neįmanoma nugalėti" ir kitas – dar labiau Rusiją spausti.
Europos trijulė – Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija pasiruošusios deryboms. Pagal tai, kaip buvo išjuoktas Rusijos medijose trijų ambasadorių vizitas Užsienio reikalų ministerijoje galima spręsti, kad Rusija neturi jokio noro derėtis su Europa.
Kol ten vadovauja V.Putinas, visi derybų ypatumai puikiai žinomi ir visi dviračiai seniai išrasti. Rusijai nedaro jokio įspūdžio diplomatiniai derybiniai argumentai. Vienintelis būdas – sustiprinta ir neribota karinė parama Ukrainai ir dar didesnis spaudimas sankcijomis Rusijai.
Tebemanantiems, kad V.Putino išsaugojimas yra svarstytinas pasirinkimas metas būtų suvokti – didesnės blogybės, nei V.Putino išlikimas valdžioje paprasčiausiai negali būti. Jis toliau galva daužys į sieną ir į visas diplomatines pastangas.
Zelenskis: šie dokumentai – ant Putino stalo: ką tai reiškia Kremliaus šeimininkui
15:46 Atnaujinta 17:56
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė nuotraukas, kuriose, jo teigimu, užfiksuoti Ukrainos žvalgybos gauti vidiniai Kremliaus dokumentai, rodantys augantį nepasitenkinimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šalies viduje.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Sekmadienį paskelbtuose dokumentuose pateikiamos V.Putino ir jo valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ palaikymo reitingų prognozės ateinantiems keturiems mėnesiams prieš rugsėjį numatytus Rusijos parlamento rinkimus, sakė V.Zelenskis.
Ataskaitose prognozuojamas augantis visuomenės nepasitenkinimas V.Putino valdymu, „Telegram“ rašė V.Zelenskis.
Parama „Vieningajai Rusijai“ taip pat nuolat mažėja, todėl norint užtikrinti norimą rinkimų rezultatą gali prireikti „gerokai didesnių klastojimų“, tvirtino jis.
„Taip pat pranešama apie didelį protestų nuotaikų augimą Rusijos regionuose“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis teigė, kad galimi įvykiai birželį, liepą ir rugpjūtį gali dar labiau paveikti situaciją Rusijoje.
V.Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį, kad Kremlius ir toliau atmeta „visus viešus ir neviešus taikos pasiūlymus“, kuriuos pateikė Ukraina.
„Jei šios tendencijos išliks, galiausiai susitarimą gali tekti sudaryti su kuo nors kitu iš Rusijos – su tuo, kas neatsiribos nuo realybės“, – sakė jis.
Rusijoje per ukrainiečių dronų ataką žuvo žmogus, padegta naftos bazė
14:18
Rusijos pietvakarinėje Oriolo srityje per ukrainiečių dronų ataką žuvo vienas žmogus, sekmadienį pranešė vietos pareigūnai. Tuo pat metu per kitą smūgį užsiliepsnojo naftos bazė, tęsiantis Kyjivo kampanijai, kurios metu taikomasi į karinius ir energetikos objektus giliai Rusijos teritorijoje.
Oriolo srities gubernatorius Andrejus Klyčkovas sekmadienį informavo, kad vienas asmuo žuvo, o devyni buvo sužeisti, kai ukrainiečių dronas naktį pataikė į gyvenamąjį namą srities sostinėje, taip pat vadinamoje Oriolu.
Rusijos Jaroslavlio srities, esančios maždaug už 700 kilometrų nuo Ukrainos sienos, vietos pareigūnai nurodė, kad po drono smūgio užsidegė kuro saugyklos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies pajėgos Jaroslavlio srityje „sudavė smūgį naftos objektui, kuris buvo svarbus agresorės valstybės rezervui“.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino atakas prieš Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą, argumentuodama, kad energetikos sektorius finansuoja ir tiesiogiai skatina Maskvos daugiau nei ketverius metus trunkantį įsiveržimą.
