- „Politico“: Europa žada paveikti Trumpo poziciją dėl Ukrainos
- Vokietijos karinių oro pajėgų vadas: jei NATO reikėtų gintis, nukentėtų Kaliningradas, Kolos pusiasalis ir Juodoji jūra
- Lenkija skėlė tiesiai šviesiai: „senas KGB pulkininkas“ nėra krikščionybės gynėjas
- Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3
- Įsižiebė naujas Lenkijos ir Ukrainos konfliktas dėl naikintuvų MiG-29 bei dronų
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Europa žada paveikti Trumpo poziciją dėl Ukrainos
21:53
G7 viršūnių susitikime Europos lyderiai planuoja įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad Ukraina šiuo metu yra stiprioje pozicijoje.
Apie tai praneša „Politico“.
Planai deryboms dėl Ukrainos
Leidiniui kalbėję neįvardyti Prancūzijos pareigūnai teigė, kad pagrindinės susitikimo temos bus JAV ir Izraelio karas su Iranu bei situacija aplink Hormuzo sąsiaurį.
Nepaisant to, lyderiai taip pat ketina aptarti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Penki Prancūzijos pareigūnai „Politico“ sakė, kad pagrindinis tikslas nėra pasiekti didelį susitarimą, o išlaikyti Trumpą įsitraukusį į diskusijas apie karą Ukrainoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kurio šalis rengia susitikimą, planuoja pabrėžti, kad Europa prisiima vis didesnę atsakomybę už paramą Ukrainai.
Sėkmingu susitikimo rezultatu būtų laikoma situacija, kai Trumpas dar labiau nesusilpnintų Kyjivo pozicijų.
„Europiečiai finansuoja beveik 100 proc. paramos Ukrainai. Svarbu, kad kiti G7 partneriai, ypač JAV, bent jau nepablogintų savo pozicijos Ukrainos atžvilgiu“, – pažymėjo vienas Macrono administracijos atstovas.
Europos lyderiai taip pat ketina įtikinti Trumpą, kad Ukraina šiuo metu įgijo pranašumą mūšio lauke.
„Trumpui patinka nugalėtojai. Praėjusiais metais Zelenskis neturėjo stiprių kortų. Tačiau situacija pasikeitė“, – sakė vienas neįvardytas Prancūzijos diplomatas.
Jis kaip argumentus nurodė 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos paskolą Ukrainai, Rusijos kariuomenės sunkumus fronte bei Kyjivo gynybos bendradarbiavimą su Persijos įlankos valstybėmis.
Prabangus priėmimas
„Politico“ primena, kad Macronas ėmėsi kelių diplomatinių žingsnių, siekdamas išlaikyti gerus santykius su Trumpu.
Pavyzdžiui, viršūnių susitikimo data buvo pakoreguota atsižvelgiant į JAV prezidento gimtadienį, o po oficialių renginių jam numatyta iškilminga vakarienė Versalio rūmuose.
Prancūzijos pareigūnai leidiniui teigė, kad abu politikai dabar reguliariai bendrauja telefonu, o tai rodo pagerėjusius santykius po ilgesnio įtampos laikotarpio.
Diplomatų teigimu, Macrono tiesmukas ir ambicingas bendravimo stilius gerai dera su Trumpu, su kuriuo jis jau dirbo pirmosios jo prezidentinės kadencijos metu.
Tuo metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas anksčiau pareiškė, kad G7 susitikime taip pat planuoja aptarti su Donaldu Trumpu galimo paliaubų susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos perspektyvas.
„Nesmūgiuojame civiliams“: dešimtys tragedijų paneigia Kremliaus versiją
00:06
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija nuolat tvirtina, esą nesitaiko į Ukrainos civilius objektus, o smūgius daugiabučiams, ligoninėms ar net darželių teritorijoms aiškina kaip atakas prieš „legitimius taikinius“, kuriuose neva buvo užmaskuoti kariniai objektai. Tokios pačios linijos laikėsi ir Rusijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose , Saugumo Taryboje pareiškęs, kad po incidento Starobilske surengti smūgiai Ukrainai neva nebuvo nukreipti į civilinę infrastruktūrą.
„Smūgiai Ukrainos civilinės infrastruktūros objektams nebuvo nei planuoti, nei vykdyti. Šis keršto smūgis Ukrainos sostinėje yra tiesioginė tikslingų Zelenskio ir jo kuratorių veiksmų, kuriais kurstomas konfliktas, pasekmė“, – pareiškė Vasilijus Nebenzia per JT Saugumo Tarybos posėdį.
Gegužės pabaigoje Maskva apkaltino Ukrainą sąmoningai nužudžius 21 studentą per oro smūgį Starobilske, Luhansko srityje. Ukraina savo ruožtu tvirtino smogusi kariniam objektui Rusijos okupuotoje teritorijoje.
Tačiau Maskva šį incidentą, kurį laiko tyčiniu smūgiu civiliams, pateikė kaip teisėtą pagrindą atsakomiesiems veiksmams ir jau netrukus į Ukrainos pusę pasipylė raketų bei dronų kruša.
Naujausių ES sankcijų Rusijai taikiklyje – asmeninis Vladimiro Putino „nuodėmklausys“
23:40
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį dėl Maskvos karo Ukrainoje įvedė sankcijas daugiau nei 80 asmenų ir juridinių subjektų, tarp jų – ir stačiatikių kunigui, kurį Rusijoje vadina prezidento Vladimiro Putino „nuodėmklausiu“.
Georgijus Ševkunovas, taip pat žinomas kaip metropolitas Tichonas, įtakingas Rusijos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkas, į sankcionuotų asmenų sąrašą buvo įtrauktas už „Rusijos propagandos ir dezinformacijos“, kuria siekiama pateisinti invaziją į Ukrainą, skleidimą, pareiškė blokas.
Zelenskis ir Trumpas siūlo Putinui susitikti Jungtinėse Valstijose
22:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas siūlo Rusijos vadovui Vladimirui Putinui susitikti Jungtinėse Valstijose.
Apie tai valstybės vadovas paskelbė kreipdamasis į Europos Sąjungos tarpvyriausybinę konferenciją prieš išvykdamas į G7 susitikimą.
„Mes pasiūlėme Putinui susitikimą bet kurioje vietoje, kur būtų galima priimti realius sprendimus dėl karo užbaigimo“, – sakė Zelenskis.
Pasak jo, Putinas tokio susitikimo nenori.
„Su Jungtinėmis Valstijomis ir Prancūzija aptarėme galimybę surengti susitikimą su Rusija G7 susitikimo kuluaruose, dalyvaujant visoms demokratinėms valstybėms. Putinas to nenori“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Be to, pasak Zelenskio, vakar vykusio pokalbio su Donaldu Trumpu metu buvo aptarta galimybė surengti tokį susitikimą Jungtinėse Valstijose tokiu formatu, kuriame Putinui būtų gerokai sunkiau atsisakyti, bent jau JAV prezidento atžvilgiu.
„Pažiūrėsime, kas iš to išeis. Jei Rusija atmes šią galimybę, reikės papildomo spaudimo“, – pabrėžė Zelenskis.
Kaip anksčiau skelbė žiniasklaida, birželio 4 dieną Zelenskis paskelbė pirmąjį atvirą laišką Putinui nuo plataus masto karo pradžios. Jame Ukrainos vadovas ragino nutraukti karą ir pereiti prie tiesioginių lyderių derybų.
Ukraina taip pat siūlė surengti asmeninį Zelenskio ir Putino susitikimą G7 viršūnių susitikimo metu.
Birželio 14 dieną Zelenskis pareiškė, kad Rusijos visuomenės nepasitenkinimas Putinu ateityje tik didės. Pasak jo, Kremlius jau ruošiamas scenarijui, kuriame šių procesų gali būti neįmanoma sustabdyti, ypač artėjant šį rudenį Rusijoje numatytiems parlamento rinkimams.
Trumpas: JAV sutelks dėmesį į Ukrainą ir Rusiją
21:13
Pasibaigus karui su Iranu, Jungtinių Valstijų dėmesys persikelia į taikos tarp Ukrainos ir Rusijos siekį.
Apie tai, kaip praneša „RBC-Ukraina“, susitikime su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Trumpas teigė, kad vakar, birželio 14 dieną, turėjo labai gerus telefoninius pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Manau, kad galime kažką padaryti šiuo klausimu [siekiant taikos – red. past.]. Tikrai galime. Manau, kad abi pusės tam yra atviros. Dabar, kai tai [karas su Iranu – red. past.] baigėsi, sutelksime dėmesį į šį klausimą ir pažiūrėsime, ar galime jį užbaigti“, – pabrėžė prezidentas.
Jo teigimu, Rusijos karo prieš Ukrainą metu kas mėnesį žūsta apie 25 tūkst. žmonių, daugiausia karių, ir taip „neturėtų būti“.
Primename, kad birželio 14 dieną „RBC-Ukraina“, remdamasi savo šaltiniu, pranešė, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu aptarė svarbiausius klausimus.
Pasak leidinio šaltinio, pokalbis truko apie 30 minučių ir apėmė visas pagrindines temas.
Vėliau pats Zelenskis patvirtino, kad kalbėjosi su Trumpu. Pasak Ukrainos vadovo, jie aptarė idėjas, kaip priartinti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos.
Taip pat abiejų šalių lyderiai susitarė susitikti asmeniškai G7 susitikimo kuluaruose.
Be to, Ukrainos pusė pasiūlė Kremliui G7 susitikimo metu surengti Zelenskio ir Putino susitikimą, tačiau Maskva į šį pasiūlymą, kaip teigiama, tinkamai nesureagavo.
Donaldas Trumpas po pokalbių su Ukrainos ir Rusijos lyderiais: galbūt galime kažką padaryti
20:38
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po sekmadienio pokalbių telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu.
„Jie abu yra tam atviri“, – sakė jis atvykęs į Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą Prancūzijoje ir pridūrė, kad „vakar turėjau du labai gerus pokalbius“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Ukrainos prezidentūra anksčiau pranešė, kad V. Zelenskis sekmadienį su JAV vadovu aptarė karą, taiką ir diplomatiją. Ji tai pavadino dalykišku pokalbiu per D. Trumpo 80-ąjį gimtadienį.
Lenkija skėlė tiesiai šviesiai: „senas KGB pulkininkas“ nėra krikščionybės gynėjas
18:48
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusijos įvykdytas pasipiktinimą keliantis smūgis į UNESCO sąrašą įtrauktam XI a. Ukrainos vienuolynui turėtų nutraukti absurdišką idėją, kad Vladimiras Putinas yra krikščionių tikėjimo gynėjas.
Naktinės atakos metu, per kurią visoje šalyje žuvo mažiausiai 11 žmonių ir 53 buvo sužeisti, Rusija į didžiausius Ukrainos miestus paleido šimtus bepiločių orlaivių ir dešimtis raketų, pranešė pareigūnai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad du Rusijos dronai tyčia taikėsi į Kyjivo vienuolynų kvartalą per masinę naktinę ataką.
Per šį išpuolį užsiliepsnojo UNESCO saugomas Kyjivo Pečorų lauros kompleksas, o visoje šalyje žuvo 11 žmonių.
„Patvirtinta, kad du Rusijos dronai tyčia taikėsi į tą miesto dalį, kurioje yra laura ir „Meno arsenalas“, – socialiniuose tinkluose nurodė V.Zelenskis, pasidalijęs vaizdo įrašu iš apsilankymo apgadintoje vietoje.
„Maskva vis dar tebebuvo miškas“
Pirmadienį R.Sikorskis prisijungė prie Vakarų lyderių, pasmerkusių šį išpuolį.
„Galbūt Putinas smogė Pečorų laurai, nes stačiatikių vienuolynas Kyjive jau buvo garsus, o Maskva tebebuvo miškas“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
„Tikiuosi, kad šis pasipiktinimą keliantis išpuolis išblaivins viso pasaulio krikščionis nuo absurdiškos minties, kad senas KGB pulkininkas yra tikėjimo gynėjas“, – pridūrė R.Sikorskis, kurį cituoja „TVP World“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijos karinių oro pajėgų vadas: jei NATO reikėtų gintis, nukentėtų Kaliningradas, Kolos pusiasalis ir Juodoji jūra
18:18
Vokietija yra pasirengusi bet kuriuo metu kovoti su Rusija ir gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Taip interviu laikraščiui „The Telegraph“ pareiškė Vokietijos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Holgeris Neumannas, komentuodamas svarstymus dėl galimos Rusijos agresijos Europoje, tarp jų ir prieš Baltijos šalis.
H.Neumannas žurnalistus patikino, kad Vokietijos kariuomenė yra pasirengusi stoti į mūšį net „šiąnakt“. Pasak jo, visos Aljanso narės yra vienodai svarbios, todėl Rusijos išpuolį prieš Baltijos šalis NATO suprastų kaip išpuolį prieš Jungtinę Karalystę ar Vokietiją.
„Jei kils konfliktas, mes ginsime kiekvieną savo teritorijos centimetrą. NATO nėra teritorijų, kurių saugumo lygis būtų skirtingas“, – pabrėžė H.Neumannas.
Gindamiesi atakuotų Kaliningradą
Generolas leitenantas sakė, kad karo su Rusija atveju būtų puolama Kaliningrado sritis, Kolos pusiasalis Rusijos šiaurės vakaruose, Sankt Peterburgas ir kaimyniniai miestai, taip pat Juodoji jūra, kurioje įsikūręs Rusijos laivynas, rašo „The Telegraph“.
Pasak H.Neumanno, NATO turi pranašumą prieš Rusijos pajėgas, nes konflikto atveju į kovines operacijas gali būti įtraukta 32 valstybių narių aviacija. Tačiau jis pripažino, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgų nereikėtų nuvertinti.
Be to, kalbėdamas su žurnalistais H.Neumannas pažymėjo, kad rusai ir toliau eksploatuoja modernius kovinius lėktuvus Su-35 ir Su-57, taip pat naikintuvus perėmėjus MiG-31, kurie kelia rimtą grėsmę. Jis taip pat paminėjo, kad Rusija turi sparnuotųjų, balistinių ir hipergarsinių raketų.
NATO rengia „planą B“, kaip apginti Europą nuo Rusijos
Anksčiau „Fortune“ rašė, kad NATO jungtinių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Alexusas Grynkewichas svarsto alternatyvius planus, kaip ginti Europą Rusijos puolimo atveju, po to, kai JAV paskelbė mažinančios karinės technikos kiekį, kurį yra pasirengusios skirti Aljanso operacijoms regione.
Pagal standartinį NATO planą 32 šalys narės taikos metu turi skirti pajėgas krizės ar karo atveju. Jame nurodomi kariniai ištekliai, kuriuos vadai gali dislokuoti etapais per pirmuosius šešis bet kokio konflikto mėnesius. Tačiau Pentagonas gegužės mėn. perspėjo sąjungininkus, kad sumažins savo įsipareigojimus, siekdamas sutelkti dėmesį į potencialias grėsmes kituose regionuose.
Estija nusprendė: „karantinuos“ elektroninius laiškus iš Rusijos
17:12
Estijos vyriausybės institucijos apribos iš adresų su galūne „.ru“ siunčiamų elektroninių laiškų priėmimą ir saugumo sumetimais juos „karantinuos“, pranešė teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa Pakosta, kurią cituoja ERR portalas.
„Aš nusprendžiau, kad nuo šių metų rugpjūčio 31 d. – Rusijos kariuomenės pasitraukimo iš Estijos metinių – iš Rusijos serverių, t.y. iš adresų su galūne „.ru“, siunčiami elektroniniai laiškai nebepasieks viešojo sektoriaus institucijų be papildomų saugumo patikrinimų“, – sekmadienį pareiškė ministrė.
„Priežastis yra tai, kad nuo 2022 metų padaugėjo iš šių adresų siunčiamų elektroninių laiškų, kuriuose yra realių kibernetinių grėsmių. El. pašto adresai su galūne „.ru“ kelia didelę kibernetinę grėsmę. Yra rimtas pavojus, kad jie naudojami įsilaužimui į asmenines duomenų bazes“, – pridūrė ministrė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje sudužo strateginis bombonešis Tu-22M3
16:44 Atnaujinta 17:19
Pirmadienį, birželio 15 d., Rusijos Irkutsko srityje sudužo strateginis bombonešis-raketų nešėjas Tu-22M3.
Apie tai pranešė keli Rusijos „Telegram“ kanalai, tarp jų „Mash“, „Ostorožno, Novosti“ ir opozicinis „Astra“.
Vėliau orlaivio katastrofos faktą oficialiai patvirtino Rusijos gynybos ministerija. Jie teigia, kad bombonešis nukrito leisdamasis vykdant neva „planuotą mokomąjį skrydį“. Pagal Maskvos versiją, orlaivis skrido be amunicijos.
Rusijos šalies karinis orlaivis sudužo netoli Svirsko miesto Irkutsko srityje.
Įvykio liudininkai teigia, kad danguje pastebėjo parašiutų kupolus – orlaivio įgula spėjo katapultuotis prieš nukrisdama.
Įgulai katapultavusis, nevaldomas bombonešis nukrito ant Angaros upės kranto. Lėktuvo kritimo vietoje kilo gaisras, virš katastrofos vietos kyla juodų dūmų stulpas.
Kur skrido bombonešis?
Bombonešis Tu-22M3 galėjo skristi iš „Belajos“ karinio aerodromo, kuris praėjusių metų birželį buvo vienas iš specialiosios operacijos „Voratinklis“ taikinių.
„Belajos“ karinis aerodromas yra maždaug už 30 kilometrų nuo katastrofos vietos (Kamenkos kaimas), išsiaiškino kanalas „Astra“. Aerodrome, be kita ko, bazuojasi tolimojo nuotolio bombonešiai Tu-22M3.
2025 m. birželį „Belajos“ strateginė aviacijos bazė Irkutsko srityje tapo vienu iš atakų taikinių vykdant Ukrainos specialiąją operaciją „Voratinklis“.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerija teigė, kad naikintuvas sudužo per įprastą skrydį.
Kas žinoma apie TU-22M3
Tu-22M3 – sovietinis, o vėliau Rusijos tolimojo nuotolio viršgarsinis raketas nešantis bombonešis su keičiamo pokrypio sparnu. Rusija šiuos orlaivius aktyviai naudoja plataus masto kare prieš Ukrainą, siekdama smogti civilinei ir ypatingos svarbos infrastruktūrai sparnuotosiomis raketomis Ch-22 ir Ch-32.
Įsižiebė naujas Lenkijos ir Ukrainos konfliktas dėl naikintuvų MiG-29 bei dronų
16:20
Lenkija dar neperdavė Ukrainai likusių naikintuvų MiG-29, nes susitarimas dėl ukrainietiškų bepiločių orlaivių technologijų perdavimo dar nebaigtas, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas.
Šie komentarai atskleidžia, kodėl pernai paskelbtas planuotas sovietinių lėktuvų perdavimas vis dar neįvyko, nors Lenkijos pareigūnai ne kartą pareiškė, kad susitarimas artėja prie pabaigos.
„Mes neperdavėme MiG'ų Ukrainai, – „Radio Zet“ sakė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas. – Tarp Lenkijos ir Ukrainos vyksta dialogas.“
C.Tomczykas sakė, kad Lenkija aiškiai nurodė, jog kurdama savo dronų pajėgumus nori pasinaudoti Ukrainos patirtimi, įgyta per daugiau nei ketverius metus trunkantį karą su Rusija.
Lenkija perduos naikintuvus, „jei šis klausimas bus užbaigtas“
Plačiau skaitykite ČIA.
