Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lavrovas reikalauja iš Trumpo pasiaiškinimo: „Kas įvyko Prancūzijoje?“
13:06
Rusija pareiškė, kad tikisi paaiškinimų po paskelbtų pranešimų, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pakeitė nuomonę dėl karo Ukrainoje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pabrėžė, kad Maskva siekia išsiaiškinti, kas tiksliai įvyko per Didžiojo septyneto (G-7) grupės aukščiausiojo lygio susitikimą Evian le Bene, Prancūzijoje, rašo vokiečių leidinys „Bild“.
Kaip teigiama, Kremliaus reakcijos priežastimi tapo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžiai. Pasak jo, po derybų su sąjungininkais D.Trumpas padarė išvadą, kad Rusija nesuinteresuota taika, o ankstesni jo ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino susitarimai faktiškai „nustojo galioti“.
Papildomo dėmesio sulaukė ir naujausi D.Trumpo pareiškimai apie Ukrainą ir prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Amerikos lyderis pareiškė, kad Ukrainai „sekasi neblogai“, pavadino V.Zelenskį „drąsiu“ ir pažymėjo, kad Kyjivas turi „modernią įrangą“ ir „stiprius karius“.
Tokie jo pareiškimai akivaizdžiai kontrastuoja su ankstesne griežta D.Trumpo kritika Ukrainos vadovui.
Pastebima, kad iš JAV administracijos vis dažniau nuskamba Kyjivui palankūs vertinimai. JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jeremy Levinas prakalbo apie „platų sutarimą“ tarp D.Trumpo, V.Zelenskio ir Europos sąjungininkų bei išsakė mintį, jog Ukraina šiuo metu "turi persvarą ir pakeitė kovų dinamiką“.
S.Lavrovas pranešimus, kad Vašingtonas suteikė Kyjivui leidimą stipriau smūgiuoti Rusijai, pavadino mėginimu įgyvendinti „pageidavimus“.
Rusijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Kremlius laukia oficialių paaiškinimų apie Vašingtono retorikos pokyčius ir galimus sprendimus po G-7 viršūnių susitikimo.
„Mes norime suprasti, kas įvyko Eviane“, – pabrėžė S.Lavrovas.
Anksčiau pranešta, kad D.Trumpas per Prancūzijoje vykusi G-7 lyderių susitikimą, į kurį taip pat buvo pakviestas V.Zelenskis privačiai patarė Ukrainos prezidentui su Maskva elgtis „drąsiau“. Tikėtina, kad tokius komentarus jis išsakė, vertinant, jog Rusija nesutiks su taikos derybomis be stipraus spaudimo.
Laikraščio „Financial Times" šaltinių teigimu, Amerikos lyderis yra labai entuziastingai nusiteikęs ir įkvėptas atkakliai vykdomos Ukrainos kampanijos atakuoti taikinius Rusijos gilumoje.
Bėga iš Krymo: prie Kerčės tilto laukia per 1000 automobilių
15:50
Trečiadienį, „Planet Labs“ palydovas užfiksavo daugiau kaip 10 kilometrų ilgio spūstį okupuoto Krymo tilto link iš abiejų pusių, skelbia radijo „Laisvė“ projektas „Schemy“.
Nurodoma, kad spūstis prasideda nuo kontrolės posto priešais tiltą ir baigiasi ties Ivanivkos kaimu Kerčės rajone. Eilė siekia daugiau kaip dešimt kilometrų: joje apie 1500 automobilių.
Eismas per tiltą nuolat stabdomas dėl perspėjimų apie raketas, oro gynybos operacijų arba Ukrainos jūrinių dronų atakų grėsmės. Degalų krizei okupuotame pusiasalyje stiprėjant ir nutrūkus elektros energijos tiekimui kai kuriuose miestuose, Krymo gyventojai vis dažniau socialiniuose tinkluose skelbia apie ketinimus palikti pusiasalį.
Ketvirtadienį Rusijos propagandinė naujienų agentūra „Interfax“ skelbė, kad spūstis ne ką tesumažėjo. Pasak pranešimo, abiejose Krymo tilto pusėse prie patikrinimo punktų laukia 1053 automobiliai.
Informacinis centras, stebintis situaciją prie tilto vedančiuose keliuose, nurodė, kad ryte eilėje į patikrinimą iš Tamanos pusės stovėjo 250 transporto priemonių. Tuo tarpu spūstyje į patikrinimą iš Kerčės pusės stovėjo 730 transporto priemonių.
Pažymėtina, kad okupacinė valdžia taip pat suintensyvino patikrinimus kontrolės punktuose, o tai nuolat paralyžiuoja tiek civilinę, tiek karinę logistiką tarp pusiasalio ir Rusijos.
Praeitą savaitgalį okupuotame Kryme įvyko keli sprogimai. Okupacinė valdžia užblokavo eismą Krymo tiltu, o vietos gyventojai netoli Kerčės jūrų uosto matė gaisrą ir tirštus dūmus.
Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos kariškiai smogė taikiniams abiejose Krymo tilto pusėse. Taikiniai yra maždaug už 300 km nuo fronto linijos.
Vėliau socialiniuose tinkluose buvo paskelbtos palydovinės nuotraukos, kuriose matyti sėkmingų smūgių poveikis Rusijos logistikos ir naftos objektams Kryme.
Be kita ko, Rusija perdislokuoja priešlėktuvinės gynybos sistemas į Maskvą ir arčiau Krymo tilto, dėl šios priežasties gynyba kitose teritorijose gerokai susilpnėjo.
Kremlius griežtai neigia darantis spaudimą Aliaksandrui Lukašenkai
14:56
Kremlius paneigė, kad Rusija spaudžia Baltarusiją atverti naują frontą prieš Ukrainą. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas laikraščio „The Wall Street Journal“ straipsnį, rašo Rusijos propagandinė agentūra TASS.
Paskelbtame straipsnyje buvo teigiama, kad Rusija spaudžia Baltarusiją „bandydama atidaryti naują frontą“ kare prieš Ukrainą.
„Rusija didina spaudimą Baltarusijai, teigė buvę ir esami Rusijos ir Europos pareigūnai. Tarp Maskvos prašymų: panaudoti Baltarusijos teritoriją dronų atakoms prieš Ukrainą, išplėsti fronto liniją į vakarus ir atitraukti Ukrainos karius nuo prioritetinių [Rusijos] teritorijų rytuose“, – nurodoma publikacijoje.
Leidinyje priduriama, kad „alternatyvus" variantas – panaudoti Baltarusiją „operacijoms prieš NATO kaimynes“.
„Tai absoliučiai netiesa“, – pareiškė D.Peskovas.
Birželio 19 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka turi savaitę laiko išmontuoti Baltarusijos teritorijoje dislokuotų Rusijos bepiločių orlaivių retransliuotojus.
„Jo teritorijoje, abiejuose su Ukraina besiribojančiuose regionuose, yra įranga, kuri reguliuoja ugnį į Ukrainos gyventojus, pačius gyventojus“, – pabrėžė V.Zelenskis, primindamas, kad pasienyje su Baltarusija nėra fronto linijos, o Rusija smūgiuoja į civilius gyventojus.
„Dabar kiekvieną dieną dėl to žūsta mūsų civiliai gyventojai, sužeidžiami vaikai. Jei jis [Lukašenka] to nepadarys, tai padarysime mes“, – rėžė Ukrainos prezidentas.
Birželio 25 d. V.Zelenskis pranešė, kad, ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado ir Ukrainos žvalgybos duomenimis, nuo birželio 22 d. Baltarusijoje nustojo veikti Rusijos dronų nukreipimo į taikinius retransliuotojai.
Valstybės vadovas pridūrė, kad kol kas nežinoma, ar A.Lukašenkos režimas šiuos retransliatorius išmontavo, tačiau Ukraina „prie to dirba“.
Rusai atsitraukė: Ukrainos kariai iškėlė vėliavą Kinburno nerijoje
14:38
Ukrainos gynybos pajėgos iškėlė mėlynai geltoną vėliavą Kinburno nerijoje Mykolajivo srityje, o Rusijos kariai atsitraukė iš savo pozicijų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų regioninė valdyba „Pietūs“.
„Dėl galingos ugnies atakos Pietų gynybos pajėgos privertė okupantus pasitraukti iš savo pozicijų, vyksta išlikusio personalo evakuacija, o okupantai palieka savo gynybos linijas“, – teigiama pareiškime.
Kariškiai taip pat parodė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti smūgiai Rusijos kariuomenei Kinburno nerijoje ir Ukrainos vėliava ant pastato stogo.
Anksčiau partizaninis judėjimas „Ateš“, remdamasis savo agentu iš Dniepro karinės grupės štabo, pranešė, kad gynybos pajėgų veiksmai atkirsti tiekimo kelius privertė rusus skubiai evakuotis iš Kinburno nerijos.
Pasirodė pranešimų, kad Rusijos 337-ojo pulko daliniai palieka savo pozicijas, nes nutrūko šaudmenų, degalų ir maisto produktų tiekimas.
Tuo pat metu Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovas Vladyslavas Vološynas naujienų portalui „Unian" patvirtino, kad dėl ukrainiečių bepiločių lėktuvų smūgių rusai iš tiesų susidūrė su didelėmis logistinėmis problemomis.
Dar birželio 9 d. Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai įvertino, kad Rusijos armija greičiausiai paliks savo pozicijas šiaurinėje ir vakarinėje Kinburno nerijos dalyse dėl logistikos nutraukimo.
Kinburno nerija yra Mykolajivo rajone, už kelių kilometrų nuo Očakovo. Ji yra Kinburno pusiasalio tęsinys ir iš dalies skiria Juodąją jūrą nuo Dniepro-Bugo žiočių, blokuoja eismą iš Chersono ir Mykolajivo uostų.
Kinburno nerija yra Ukrainos gamtos draustinių fondo dalis, įskaitant Sviatoslavo Baltosios pakrantės nacionalinį gamtos parką ir Kinburno nerijos regioninį kraštovaizdžio parką.
Neriją Rusijos kariuomenė užėmė 2022 m. kovo mėn. 2024 m. rugpjūčio 9 d. Ukrainos gynybos žvalgybos specialiosios pajėgos surengė reidą į Kinburno neriją, kurio metu žuvo dešimtys Rusijos karių ir buvo sunaikinta daugybė technikos. Ši nerija yra vienintelė okupuota Mykolajivo srities dalis.
Syrskis: dėl grėsmės iš Baltarusijos Ukrainai reikia naujų brigadų
14:19
Dėl Baltarusijos keliamos grėsmės reikia sukurti naujas brigadas, kurios užtikrintų galimo puolimo atrėmimą, naujienų portalui „LIGA.net“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Pasak jo, nepavykus pasiekti sėkmės pagrindiniuose rajonuose, priešas nusprendė išplėsti savo veiksmus Ukrainos šiaurėje. Rusijos armija planuoja, kad dėl to aktyviosios fronto linijos ilgis turėtų padidėti 160 kilometrų.
O.Syrskis priminė, kad priešas turi karių ir ginkluotės persvarą. Taigi, siekiant užtikrinti šio galimo puolimo atremimą ir apsaugoti teritoriją, Ukrainai reikia suformuoti naujas brigadas.
„Priešas, beje, pakoregavo savo planus ir šiais metais ketina sukurti naujas divizijas ir penkias brigadas. Turime reaguoti į tokius veiksmus. Karo metu arba perimi iniciatyvą, arba ją atiduodi. Trečio varianto nėra“, – pabrėžė jis.
Paprašytas paaiškinti, kodėl reikia kurti naujas brigadas, o ne papildyti esamas, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas atsakė: „Jei padidinsite brigadų skaičių, tai nepadidins fronto linijos, kurioje jos gali būti panaudotos, ilgio“.
O.Syrskis pridūrė, kad brigados „nebus galima ištempti“. Kartu jos dydžio padidinimas pailgina brigados, kaip kovinio vieneto, gyvavimo ciklą. Tai reiškia, kad ji gali ilgiau vykdyti užduotis tam tikrame rajone, bet ne didesnėje teritorijoje.
Jis taip pat pažymėjo, kad yra dar viena fronto linijos specifika: ji gerokai išaugo į gylį.
„Taigi, kai fronto linija auga į plotį ir gylį, aritmetika yra nenumaldoma: reikalingi nauji kariniai vienetai“, – kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
Anksčiau pranešta, kad Baltarusijoje prasidėjo mobilizacinės pratybos, kurios etapais tęsis iki liepos 2 d. Pratybos vyksta Gardino srityje, kuri ribojasi su Lenkija ir Lietuva. Gardino srities Ošmianų rajono karinis komisariatas tikrina ir atnaujina karo prievolininkų duomenis. Pratybų dalyviai taip pat dalyvaus mokymuose: tobulins karinius įgūdžius, susipažins su ginklais ir karine technika.
Ukrainai pradėta mokėti 90 mlrd. eurų ES paskola
13:51
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį išmokėjo pirmuosius tris milijardus eurų iš naujos paskolos Ukrainai, pranešė Bendrijos vadovė Ursula von der Leyen.
Ši 90 mlrd. eurų finansinė parama yra skirta padėti Kyjivui užkamšyti biudžeto skyles ir sustiprinti savo kariuomenę, jau ilgiau kaip ketverius metus besitęsiančios Rusijos invazijos fone.
„Šiandien pervedame pirmąją šios paskolos dalį (...), tai yra tiksliai 3,2 mlrd. eurų makrofinansinės paramos“, – Ukrainos atstatymo konferencijoje Lenkijoje sakė U.von der Leyen.
„Artimiausiomis dienomis pradėsime mokėti ir pirmąsias lėšas iš šešių milijardų eurų, skirtų dronų gamybai“, – teigė ji.
Apie tai pranešama Ukrainai, atrodo, pavykstant pakeisti padėtį savo naudai – šalis išlaiko pozicijas mūšio lauke ir rengia skaudžius smūgius Rusijos infrastruktūrai.
Prancūzija sulaikė Rusijos tanklaivį: pamatykite, kaip atrodė operacija
13:36
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pranešė, kad anksčiau šią savaitę Prancūzija prie Sicilijos krantų sulaikė su Rusija susijusį naftos tanklaivį.
„Antradienį Prancūzijos karinio jūrų laivyno (kariai) įsilaipino į naftos tanklaivį „Deliver“, kai šis plaukė prie Sicilijos krantų pažeisdamas jūrų teisę“, – sakė E.Macronas.
Jūrų tarnybos pranešė, kad laivas, plaukęs su Kamerūno vėliava ir išplaukęs iš Primorsko Rusijoje, Prancūzijos karinio jūrų laivyno buvo palydėtas į inkaravietę tolesniam patikrinimui.
E.Macronas pridūrė, kad laivas yra susijęs su vadinamuoju Maskvos šešėliniu laivynu, naudojamu siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Siekdami išvengti sekimo, šie laivai dažnai keičia vėliavas, su kuriomis plaukioja, arba naudoja negaliojančią registraciją.
„Mes neleisime šešėliniam laivynui apeidinėti sankcijų ir finansuoti Rusijos karo pastangų“, – sakė E.Macronas.
Nuo rugsėjo Prancūzija įsilaipino į dar keturis laivus, kurie, kaip manoma, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui, įskaitant vieną gegužės pabaigoje Atlanto vandenyne, padedant Jungtinei Karalystei (JK) ir kitiems partneriams.
Kelios Vakarų šalys įvedė sankcijas šimtams Rusijos šešėlinio laivyno laivų dėl jos 2022 metų invazijos į Ukrainą.
Europos Sąjungos (ES) sankcijos taikomos beveik 600 laivų, įtariamų priklausant Rusijos šešėliniam laivynui.
Ukraina veržia kilpą apie Krymą: pirmieji rezultatai jau matomi
13:12
Ilgos automobilių eilės, sustabdyta benzino prekyba, elektros tiekimo ribojimai ir tuštėjantys viešbučiai. Taip šiandien atrodo Rusijos kontroliuojamas Krymas, kuriam Ukraina pastarosiomis savaitėmis suduoda vis daugiau smūgių. Kyjivas neslepia siekio izoliuoti pusiasalį, o pirmieji šios strategijos rezultatai jau matomi.
„Ukrainiečiai okupuotose teritorijose, atleiskite man už nuolatinę įtampą, uždarytus tiltus ir kelius, tamsą, ramybės stoką ir stresą“, – į dalį okupuoto Krymo gyventojų kreipėsi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyviai atakuoja Krymo logistikos, karinio aprūpinimo ir energetikos infrastruktūrą, o Ukrainos vicepremjeras ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fedorovas pareiškė siekiantis paversti pusiasalį izoliuota teritorija.
Kol kas ukrainiečiams ši užduotis sekasi. Apie tai, kaip Krymas vis labiau virsta sala, rašoma Rusijos opozicinio leidinio „Važnyje istoriji“ pateiktoje analizėje.
Susisiekimas: kelionės į Krymą tapo ilgesnės ir sudėtingesnės
Šiuo metu į Krymą galima patekti dviem pagrindiniais būdais – automobiliu arba traukiniu. Tačiau abiem atvejais keliautojams tenka susidurti su papildomais apribojimais ir ilgomis laukimo valandomis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečiai pasidalijo retu vaizdo įrašu: štai ką geba „Bayraktar TB2“
12:56
Ukrainos karinis jūrų laivynas paskelbė retą vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip Ukrainos smogiamieji dronai „Bayraktar TB2“ sunaikina grupę Rusijos bepiločių antvandeninių laivų (USV), kurie, kaip manoma, judėjo Ukrainos pakrantės link, skelbia „Defence Express“.
Birželio 24 d. Ukrainos karinis jūrų laivynas paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas trijų Rusijos USV sunaikinimas Juodojoje jūroje. Tikėtina, kad šie laivai plaukė Ukrainos pakrantės ir komercinių uostų kryptimi.
Plačiau skaitykite ČIA.
Linas Linkevičius. Putinas blaškosi – Rusijoje bus baisu
11:47
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotose įžvalgose atkreipė dėmesį, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas toliau blefuoja apie savo „neišvengiamą pergalę“. Pasak jo, Rusija turi du pasirinkimus: keistis arba pasiruošti tam, kas laukia, o bus – labai blogai.
„Toliau stebim situaciją. Ką matom? Putinas toliau blefuoja apie savo neišvengiamą pergalę. Įkvėptas sėkmės Kostiantynivkoje, kurios vis tiek dar niekaip nesugeba užkariauti nuo 2024 metų, tebepuoselėja viltis paimti visą Donbasą.
Analitikai ne kartą pažymėjo, kad užimti tokius miestus kaip Kramatorskas, Slovjanskas ir platesnę įtvirtintą juostą šiauriniame Donecke būtų daug sunkiau nei užimti mažesnius miestelius, tokius kaip Pokrovskas. Pagal dabartinius tempus tikrai neatrodo artimiausiu metu įmanoma“, – rašė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Jo vertinimu, V.Putinas akivaizdžiai blaškosi neapsispręsdamas, ar toliau užsispyrusiai atmesti bet kokias derybas, ar apsimesti, jog yra lankstus ir pasiruošęs bendradarbiavimui.
„Dar prieš kelias dienas aiškino, kad nemato jokių sąlygų derėtis, o štai dabar, per savo atstovą Peskovą įtikinėja, kad deryboms buvo atviras visą laiką. Esmė – sąlygos. O tos sąlygos niekada nekito: faktinė kapituliacija ir Donbaso atidavimas“, – pažymėjo L.Linkevičius.
Diplomatas atkreipė dėmesį, kad Kremliaus šeimininkas toliau virkauja dėl „Ankoridžo dvasios“, kaltina Ameriką nevykdant pažadų, kuriuos, beje, Donaldas Trumpas labai aiškiai paneigė.
„Dar mėgina reanimuoti 2022 metų Stambulo susitarimus, kuriais Ukraina ne tik prarastų Donbasą, bet dar ir savanoriškai nusiginkluotų. Lyg nesuprasdamas, kad dabar ne 2022 pavasaris, o 2026 vasara.
Iš desperacijos net propagandininkų „brigadininkas" Solovjovas savo laidas pradeda savotiška „tylos minute“, nes neturi ką pasakyti ir po to pratrūksta eiliniu isterikos priepuoliu“, – pastebėjo ambasadorius.
Anot jo, galima ir toliau apsimesti, kad nieko nevyksta, bet nepastebėti, kad rusai praranda Krymą, darosi jau sunku.
„O kuomet po masinės dronų atakos Sevastopolyje dingo elektra, tai dar ir tamsu. Ir kuo toliau, tuo labiau bus dar ir baisu. Apie tai įspėja ne tik Zelenskis, bet ir savi: tokie, kaip liūdnai pagarsėjęs ir 180 laipsnių pakeitęs savo orientaciją (politinę) buvęs Zelenskio patarėjas, o dabar didžiausias priešas Arestovičius. Patarta visiems, kas dar gali, nešdintis iš Krymo. Kai bus prarastas Krymas, tuomet ir Donbaso užkariavimas neatrodys toks pasiekiamas“, – dėstė L.Linkevičius.
Be to, artėja ta akimirka, kai ne tik ukrainiečių dronai, bet ir balistinės raketos smogs į karinius taikinius Maskvoje, rašo diplomatas. Pasak jo, jas atremti su skylėta oro gynyba bus sunku, o „atsišaudyti" su pasenusiu propagandiniu arsenalu taip pat jau nepavyks.
„Vis tiek reikės kažką keisti, arba pakeis tas kažkas iš šalies. Šalutiniai efektai jau prasidėjo. Matomas ir nematomas bruzdėjimas tarp artimiausio lojalistų rato“, – reziumavo buvęs ministras.
Už 1400 km nuo Ukrainos: dronai smogė dviems Rusijos naftos gamykloms
11:18
Ketvirtadienio rytą Rusijos mieste Ufoje, esančiame už 1400 kilometrų nuo Ukrainos, Baškirijos respublikoje, nukentėjo dvi naftos perdirbimo gamyklos.
„Telegram" kanalas „Exilenova+“ dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais apie smūgių padarinius.
Šiaurinėje Ufos dalyje yra trys bendrovės „Bašneft“ naftos perdirbimo gamyklos: „Bašneft-NOVOIL“, „Bašneft-Ufaneftekhim“ ir „Bašneft-UNPZ“. Pasak „Exilenova+“, į dvi iš jų buvo pataikyta.
Primenama, kad balandžio 2 d. rytą dronai atakavo Ufos naftos perdirbimo gamyklą „Bašneft-Novol“ ir sukėlė didelio masto gaisrą. Vienas iš bepiločių orlaivių taip pat pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą.
