Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos karys pagrasino Putinui kariuomenės maištu: iškėlė ultimatumą
09:28
Aleksandras Luninas – karys iš Voronežo srities, dalyvavęs invazijoje į Ukrainą ir vedantis tinklaraštį „Instagram“ bei kitose platformose, – įrašė vaizdo įrašą, skirtą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
Per keturias valandas vaizdo įrašas socialiniame tinkle „Instagram“ surinko daugiau nei 3,5 milijono peržiūrų ir per 125 tūkst. patiktukų.
Vaizdo įraše karo veteranas pareiškė, kad birželio 24 ir 25 dienomis jį aplankė pareigūnai, tarp jų – Gynybos ministerijos ir kitų saugumo tarnybų atstovai. Jo teigimu, jie paprašė jo perduoti žinią Kremliaus vadovui: „Jei jis nesuteiks man audiencijos tiesioginėje transliacijoje, pasakysiu visą tiesą apie tai, kas šiuo metu vyksta mūsų šalyje.“
A.Luninas nepaaiškino, kodėl pareigūnai būtent jį pasirinko šiai misijai.
„Šiuo metu dešimtys – šimtai, tūkstančiai – mūsų karių puvo „zindanuose“ [duobėse], į kurias juos įmetė jų pačių vadai. Tiesiog sėdi, pūva, yra kankinami ir žeminami tų, kuriuos jų pačių gretose vadina „Gestapu“. Kodėl? Už tai, kad atsisakė vykdyti idiotiškus, savižudiškus įsakymus.
Už tai, kad atsisakė atiduoti savo pinigus. O galiausiai jie išbraukiami iš sąrašų, įrašomi kaip dingę be žinios. Vladimirai Vladimirovičiau, atkreipkite į tai dėmesį, pakvieskite mane pas save.
Pasekmės bus labai rimtos. Jei artimiausiu metu neatvyksiu į Kremlių ir nepasikalbėsim tiesiogiai kartu su jumis, kariuomenė nukreips ginklus prieš Kremlių – aš tik perduodu žinią“, – dėstė kariškis.
Kitame vaizdo įraše A.Luninas tikino, kad „tai nėra blefas“ ir kad, jei jam ar jo šeimai kas nors atsitiks, „tai bus signalas pradėti veiksmus“.
Jis pabrėžė, kad yra pasirengęs tiesioginiame eteryje, tik pačiam prezidentui, atskleisti, kas tariamai jį aplankė ir perdavė žinią V.Putinui.
Kaip rašo Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Agentstvo“, įrašo autorius yra buvęs „Sudoplatovo“ vardo savanorių bataliono žvalgybos skyriaus vadas.
Kaip rodo „Agenstvo“ analizė, tai yra tikrasis jo vardas ir pavardė. Tačiau dabartinę pavardę jis gavo 2023 m., o iki tol jo pavardė buvo Pustovalovas.
️Remiantis nutekinta informacija, 2023 m. jis vyko į Melitopolį ir tarnavo Sudoplatovo vardo savanorių batalione, iš pradžių kaip šaulys, o vėliau – kaip vadas. Vėliau jis dirbo valstybinėje įmonėje „Sudoplatovo vardo techninės plėtros ir paslaugų centras“ Zaporižios srityje.
Rusijos okupuotame Kryme paskelbta „nepaprastoji padėtis“
13:56
Penktadienį Rusijos aneksuoto Krymo okupacinė valdžia pusiasalyje paskelbė nepaprastąją padėtį.
Vadinamasis Krymo vadovas Sergejus Aksionovas informavo apie regioninę nepaprastąją padėtį, kuri įsigaliojo birželio 26 d. 13 val.
„Priimtas sprendimas (...) pasirašyti dekretus dėl regioninio lygio nepaprastosios padėties paskelbimo Krymo Respublikoje ir Sevastopolio mieste“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė S.Aksionovas, praėjus dienai po to, kai jis pranešė apie elektros tiekimo sutrikimus visame Kryme dėl Ukrainos atakų.
Jo teigimu, toks režimas įvestas pirmiausia siekiant išspręsti ekonomines problemas – sureguliuoti finansinius, piniginius, kreditavimo ir kitus klausimus.
Nepaprastoji padėtis leidžia „operatyviai spręsti uždavinius organizuojant stabilų funkcionavimą“ visose gyventojų gyvybės palaikymo sferose, paaiškino S.Aksionovas.
Krymo tiltas uždarytas 6 valandas: eilėje – per 3000 automobilių
Birželio 26 d. rytą prie įvažiavimo į Krymo tiltą – perėją, jungiančią žemyninę Rusiją ir okupuotą Krymą, – susidarė milžiniškos automobilių spūstys, skelbia „Telegram“ kanalas „Krymskii most: operativnaja informacijia“.
Nuo 10 val. Maskvos laiku Tamanės pusėje rankinio patikrinimo eilėje laukė 980 transporto priemonių, o Kerčės pusėje – 1780 transporto priemonių. Jų laukimo laikas siekė nuo 3 iki 4 valandų.
Keliai pradėjo kimštis dar naktį. Po to, kai paryčiais Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė dronų ataką prieš okupuotą Krymą, tiltas buvo uždarytas nuo vidurnakčio iki šešių ryto.
Nurodoma, kad po Ukrainos smūgių Zalivo laivų statyklos teritorijoje Kerčėje kilo gaisras, buvo užfiksuoti du gaisro židiniai.
Po kiek laiko Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) paskelbė, kad ukrainiečių dronai atakavo du Rusijos laivus prie okupuoto Krymo krantų.
Palydovai taip pat užfiksavo gaisrus buvusiame Bagerovo aerodrome, kur dislokuotos oro gynybos sistemos „Pancyr-S1“.
Ankstesnėmis dienomis ant tilto taip pat susidarė kilometrinės spūstys, o didžiąją dalį eilės sudarė transporto priemonės, išvykstančios iš okupuoto Krymo.
Pastarosiomis dienomis po Ukrainos smūgių okupuotame Kryme ir Sevastopolyje nutrūko elektros energijos tiekimas.
Nuo gegužės pabaigos Kryme kilo degalų krizė, pusiasalyje sustabdytas degalų pardavimas. Atsižvelgiant į tai, Krymas iki vasaros pabaigos sustabdė priėmimą į vaikų vasaros stovyklas.
Ketvirtadienį Rusijos kontroliuojama bendrovė „Krymenergo“ paskelbė apie „laikiną elektros energijos tiekimo sustabdymą“ Kryme.
Beveik kiekvieną naktį Krymą atakuoja bepiločiai lėktuvai, įvairiuose pusiasalio miestuose girdimi sprogimai. Ukrainos kariai praneša, kad nukentėjo Rusijos kariniai objektai, elektros pastotės, naftos terminalai ir panašūs taikiniai. Gynybos pajėgos taip pat atakuoja tiltus ir keltus, jungiančius Krymą su okupuotomis pietų Ukrainos teritorijomis.
ES siūlo nebeteikti pabėgėlio apsaugos šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams
12:55
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasiūlė nebeteikti pabėgėlio apsaugos šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams, norintiems apsigyventi Bendrijos šalyse, tačiau kitiems iš šios šalies atvykusiems asmenims teisę pasilikti siūloma pratęsti dar metams.
Briuselis nurodė, kad šis pakeitimas atliekamas gavus Kyjivo prašymą. Ukrainos kariuomenė susiduria su personalo trūkumu, Rusijos invazijai tęsiantis jau penktus metus.
„Laikinoji apsauga paprastai neturi būti suteikiama naujai atvykstantiems asmenims, kuriems ukrainiečių pareigūnai nėra leidę išvykti iš Ukrainos dėl jų karinės prievolės“, – nurodė Europos Komisija (EK), pasiūliusi dar metams, iki 2028-ųjų kovo 4-osios, pratęsti priėmimą visiems kitiems nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.
Kaip pranešama, šis pakeitimas būtų taikomas tik naujiems pareiškėjams ir nepaveiktų šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų, kuriems ES laikinoji apsauga jau yra suteikta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Operacija prasidėjo: Ukrainos dronai atakavo du Rusijos laivus Kryme
12:23
Penktadienio naktį Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiosios pajėgos „Alfa“ pataikė į du Rusijos karinės paramos laivus, buvusius okupuotos Kerčės laivų statyklos teritorijoje Kryme, nurodoma tarnybos pranešime.
Bepiločiai orlaiviai atakavo „Volga“ ir „Viatka“ laivams, taip pat 96 proc. pajėgumu veikusiam krovininiam ir keleiviniam keltui „Petropavlovsk“. Dėl smūgių kilo didelio masto gaisras.
Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, „Volga“ ir „Viatka“ buvo pastatyti Rusijos gynybos ministerijos užsakymu. Jų paskirtis buvo dislokuoti hidroakustinę stebėjimo sistemą „Harmony“, skirtą povandeninei karinei žvalgybai.
Pažymima, kad šie laivai taip pat gali dėti bekontaktes minas, skirtas laivams, povandeniniams vamzdynams, kabeliams ir kitai svarbiai infrastruktūrai sunaikinti. Pranešime teigiama, kad kiekvieno iš šių laivų kaina siekia šimtus milijonų dolerių.
Smūgiai suduoti vykdant Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio birželio 25 d. patvirtintos 40 dienų trukmės Rusijos poveikio operacijos užduotis.
Anksčiau pranešta, kad praėjusią naktį Kryme aidėjo sprogimai. Buvo pranešimų apie plataus masto bepiločių orlaivių ataką Kerčėje ir gaisrus Zalivo laivų statyklos ir aerodromų teritorijose.
Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos oro gynyba per naktį „sunaikino“ 660 Ukrainos bepiločių orlaivių. Žiniasklaidos pranešimais, tai didžiausia naktinė ataka per karą.
Nesuvokiama: FIFA praveria duris Rusijos rinktinėms
11:38
Pasaulio futbolą valdanti organizacija FIFA nusprendė iš dalies atverti duris žiaurų karą Ukrainoje nenustojančiai vykdyti Rusijai.
Anot naujienų agentūros DPA, rusams bus leista varžytis spalį Azerbaidžane vyksiančiame pasaulio 15-mečių vaikinų čempionate.
Turnyre, kuris pirmą kartą bus surengtas spalio 22-31 dienomis, galės dalyvauti visų FIFA priklausančių asociacijų, tarp jų ir Rusijos, komandos.
2027 metais planuojama surengti ir 15-mečių merginų čempionatą, o 2028 m. vyks ir merginų, ir vaikinų turnyrai. Juose taip pat galės varžytis ir rusai, kuriems bus leidžiama naudoti savo šalies vėliavą ir išklausyti Rusijos himną.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijos pasienyje su Rusija – papildomos oro gynybos sistemos
11:30
Latvijos gynybos ministerija artimiausiu metu dislokuos papildomas oro gynybos sistemas, pareiškė gynybos ministras Raivis Melnis.
Jį penktadienį cituoja latvių transliuotojas LSM.
Prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad stiprinant gynybinius pajėgumus oro gynyba šiuo metu yra svarbiausias prioritetas.
Uždarame posėdyje ginkluotosios pajėgos supažindino savivaldybių vadovus su esamomis ir planuojamomis šalies gynybos stiprinimo priemonėmis. Savivaldybės taip pat paragintos sukurti alternatyvius ryšio kanalus, kad per krizes nepasikliautų vien mobiliaisiais telefonais.
BNS rašė, kad gegužę Latgalos ir Vidžemės gyventojai gavo kelis įspėjimus į mobiliuosius telefonus apie galimas oro erdvės grėsmes, kurios buvo susijusios su į Latviją įskridusiais dronais. Kai kurie dronai sudužo ir sprogo, o vieną droną virš Estijos numušė NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvas.
Birželio 8-osios rytą iš Šiaulių pakilę NATO Baltijos šalių oro policijos misijoje dalyvaujantys Prancūzijos naikintuvai Rėzeknės savivaldybėje numušė į Latvijos oro erdvę įskridusį droną.
Tai buvo pirmas kartas, kai Latvijos oro erdvėje buvo numuštas iš užsienio atskridęs dronas.
Gynybos ministras R.Melnis teigė, kad ieškoma sprendimų, kaip palei rytinę sieną įrengti papildomus radarus ir perėmimo sistemas.
„Negalime 100 proc. atmesti galimybės, kad dronas pateks į mūsų oro erdvę. Tačiau dirbsime, kad patobulintume savo oro gynybos sistemas ir užtikrintume saugų dangų“, – sakė ministras, pripažindamas, kad viešųjų pirkimų procedūros ir joms reikalingas laikas kelia iššūkių.
Vis dėlto rasti sprendimai, kurie leis artimiausiu metu dislokuoti papildomas oro gynybos sistemas.
„Mums reikia ne tik dronų ir radarų, bet ir šių sistemų integravimo bei karių mokymo. Čia turiu padėkoti mūsų sąjungininkams iš Ukrainos“, – pabrėžė R.Melnis.
Rusijos deputatai liko ant ledo: po istorinio vizito JAV – tyla
11:16
JAV kongresmenai birželio mėnesį neatvyks oficialaus vizito į Rusiją, kaip buvo planuota, laikraščiui „Izvestija“ sakė Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Nikonovas.
Pasak jo, parlamentarams buvo išsiųsti kvietimai, tačiau kol kas jokio atsakymo nesulaukta.
Kovo mėnesį Valstybės Dūmos delegacija pirmą kartą per 12 metų lankėsi Jungtinėse Valstijose. Tikėtasi, kad atsakomasis kongresmenų vizitas įvyks prieš liepos 4 d. minimas JAV nepriklausomybės 250-ąsias metines.
„Liko dvi savaitės, akivaizdu, (kad jie neatvyks – red.past.)“, – sakė V.Nikonovas.
Amerikiečiai nepasirengę atsakomajam vizitui, nes yra susitelkę į vidaus politinę darbotvarkę, ypač į lapkritį vyksiančius vidurio kadencijos rinkimus, svarstė kitas Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Čepas.
Pasak jo, be pažado apsilankyti Maskvoje, amerikiečių kongresmenai turėjo sudaryti draugystės grupę, kuri palaikytų ryšius su Rusijos parlamentu, tačiau to taip pat nepadarė.
Dūmos deputatų vizitą į JAV organizavo Floridos respublikonė Anna Paulina Luna. JAV Demokratų partijos Kongreso rinkimų komitetas apkaltino ją propaguojant Rusijos interesus.
„Jei Rusijos pakalikės vaidmuo yra jos tikrasis pašaukimas, Floridos rinkėjai mielai pasiųs ją į ankstyvą pensiją“, – anksčiau pareiškė komiteto atstovė Madison Andrus.
Buvęs respublikonų kongresmenas Adamas Kinzingeris kolegas, kurie susitiko su Rusijos įstatymų leidėjais, pavadino „išdavikais“.
Senatoriai Rogeris Wickeris ir Jeanne Shaheen parašė laišką valstybės sekretoriui Marco Rubio ir iždo sekretoriui Scottui Bessentui, kuriame teigė, kad Dūmos deputatai atvyko rinkti žvalgybinės informacijos ir buvo įleisti į visas JAV vyriausybines institucijas.
Abiejų šalių parlamentarų kontaktų aktyvumas nuėjo perniek, nes nemaža dalis vadovybės Vašingtone neigiamai sureagavo į Rusijos deputatų vizitą Jungtinėse Valstijose, „The Moscow Times“ sakė politologas Malekas Dudakovas.
„Jei jūs, kaip kongresmenas, dabar bandysite palaikyti ryšius su Rusija, tai bus panaudota prieš jus kaip rinkiminės kovos dalis. Taigi tai slidi ir pavojinga tema“, – paaiškino ekspertas.
Užsienio politikos departamentų lygmeniu dialogas dėl JAV ir Rusijos santykių normalizavimo taip pat „stringa“, pažymėjo užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
„Nesakysiu, kad dabar atsitrenkėme į sieną – tai būtų perdėta. Tačiau jau yra paslydimų, o kiekviena nauja pažanga kainuoja nemažai pastangų“, – paaiškino jis.
Rusijos ir JAV dvišalių santykių pažanga tiesiogiai priklauso nuo karo Ukrainoje, atkreipė dėmesį politikos analitikas Aleksejus Černiajevas.
Pasak jo, intensyvios derybos prasidėjo po Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo Ankoridže praėjusių metų rugpjūtį, tačiau realių rezultatų nepasiekta.
Dabartinis sąstingis gali dar labiau sustiprėti po Kongreso rinkimų, jei demokratai nugalės respublikonus, o atšilimo šalių santykiuose reikėtų tikėtis tik pasibaigus karui, padarė išvadą A.Černiajevas.
NATO vadovas įspėjo Rusiją: atsakysime į bet kokį kvailą žingsnį
10:55
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljanso šalys ketina ženkliai sustiprinti bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje ir liepos 7–8 d. Ankaroje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime paskelbs apie dešimčių milijardų dolerių vertės gynybos susitarimus.
Savo kalboje Vašingtone NATO vadovas pareiškė, kad šis susitikimas taps galingu signalu Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, jog Aljansas yra pasirengęs atsakyti į bet kokį „kvailą žingsnį", rašo naujienų agentūra "Reuters".
Anot M.Rutte, V.Putinas „nebijo įsipareigojimų, jis bijo to, kad mes juos įvykdysime, ir būtent tai mes ir darome, Vladimirai. Mes ginsimės“.
Jis taip pat pabrėžė NATO pranašumą gynybos pramonės srityje.
„Tai signalas rusams: mes žinome, ką jūs darote, ir šioje srityje esame pranašesni“, – pabrėžė jis.
M.Rutte pranešė, kad Aljanso šalys narės viršūnių susitikime pabrėš savo įsipareigojimus dėl gynybos išlaidų.
„Viršūnių susitikimo pirmąją dieną surengsime didelę gynybos pramonės dieną. Jūs pamatysite milžinišką skaičių naujų sutarčių, ketinimų protokolų, taip pat bus pasirašyti dideli susitarimai“, – vardijo NATO vadovas.
Jo vertinimu, tokie žingsniai turi parodyti Šiaurės Atlanto aljanso ryžtą tiek savo piliečiams, tiek Rusijai. Jis taip pat pranešė, kad NATO šalys viršūnių susitikime patvirtins savo paramą Ukrainai.
„Mūsų saugumas yra tarpusavyje susijęs. Ukraina parodė, kad Rusijos agresija mūsų nesustabdys“, – rėžė M.Rutte.
Varšuva: Maskva gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją prieš NATO narę
10:48
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė neatmetantis galimybės, kad Rusija per ateinančius dvejus metus gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją, siekdama pateisinti kurios nors NATO šalies narės užpuolimą.
Tokį pareiškimą Lenkijos diplomatijos vadovas išsakė ketvirtadienį Gdanske, Šiaurės Lenkijoje, vykusios Ukrainos atstatymo konferencijos kuluaruose, televizijai „CBS News“ paklausus, kokias operacijas Rusija galėtų surengti per ateinančius dvejus metus, kad išbandytų Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.
„Turime perduoti (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui, kad žinome, ką jis planuoja, kad nesileisime apgaunami, jog tai būtų visiškai nepriimtina ir kad mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – „CBS News“ citavo R.Sikorskį.
Ministro teigimu, sėkmingas Ukrainos pasipriešinimas iki šiol atėmė iš Rusijos išteklius, kurių jai reikėtų veiksmingai invazijai į NATO rytinį flangą surengti.
„Ukraina neabejotinai laimėjo Juodojoje jūroje. Rusija tikrai neturi pranašumo ore virš Ukrainos“, – tęsė R.Sikorskis ir pridūrė, kad Rusija gali leisti raketas ir dronus, tačiau negali laisvai skraidyti virš Ukrainos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina surengė didžiausią smūgį Rusijai nuo invazijos pradžios
10:11
Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė didžiausią naktinę ataką prieš Rusiją nuo plataus masto invazijos pradžios.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, praėjusią naktį Rusijos oro gynybos sistemos „perėmė ir sunaikino“ 660 Ukrainos bepiločių orlaivių virš 12 regionų ir aneksuoto Krymo.
Prieš tai didžiausia ataka pagal paleistų bepiločių orlaivių skaičių buvo įvykdyta gegužės 17 d. naktį – tuomet Rusijos kariuomenė pranešė apie 556 numuštus bepiločius orlaivius.
Šis rekordas buvo beveik pakartotas birželio 18-osios naktį – Rusija pranešė apie 555 sunaikintus dronus. Taip pat birželio 18 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos per 24 valandas į Rusijos paleido rekordinį 992 dronų skaičių.
Praėjusią naktį vienu iš ukrainiečių taikinių tapo Tulos sritis, virš kurios, pasak gubernatoriaus Dmitrijaus Miliajevo, buvo numušti 157 dronai. Regiono vadovas pranešė, kad buvo apgadinta pramonės įmonė Novomoskovske ir privatus namas Ščekinsko rajone. Viena moteris buvo sužeista.
„Telegram“ kanalas „Astra“ nustatė, kad dronai pataikė į gamyklą „Azot“, kuri yra didžiausia šalyje amoniako ir azoto trąšų gamintoja ir, pasak „Reuters“, tiekė žaliavas sprogmenims.
Taip pat Novomoskovske užsidegė šiluminė elektrinė, aprūpinanti šiluma ir karštu vandeniu 60 proc. miesto gyvenamojo sektoriaus, kuriame gyvena daugiau kaip 115 tūkst. gyventojų.
Maskva tapo dar vienu Ukrainos atakos taikiniu. Pasak Rusijos sostinės mero Sergejaus Sobianino, per naktį buvo numušti mažiausiai 47 dronai, kurie artėjo prie miesto.
S.Sobianinas nepateikė jokių kitų detalių, pridūręs tik tiek, kad avarinės tarnybos dirba nukritusių nuolaužų vietose. Informacijos apie nukentėjusiuosius nėra. Šiomis aplinkybėmis Maskvos Domodedovo, Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostai įvedė skrydžių priėmimo ir išsiuntimo apribojimus.
Ukraina atakuoja Rusijos teritoriją vis didesniu skaičiumi bepiločių orlaivių, dėl to perkraunamos Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos, pažymėjo laikraštis „The Wall Street Journal“.
Leidinio skaičiavimais, Rusijos gynybos ministerija pranešė gegužę perėmusi 8 849 dronus, palyginti su 3 676 sausį ir 2 504 pernai gegužę. Dėl to didėja Ukrainos smūgių sėkmės rodiklis.
Karinės žvalgybos bendrovės „Janes“ duomenimis, apie 35 proc. patvirtintų sėkmingų Ukrainos smūgių į Rusijos užnugarį šiais metais buvo suduoti birželio mėn.
Dieną prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad patvirtino Ukrainos saugumo tarnybos 40 dienų trukmės operaciją prieš Rusiją, „kad būtų pasiekta karo pabaiga“. Ką tai reiškia, jis nepatikslino.
Rusijos turistai bijo iškišti nosį iš namų: „Paplūdimys atrodo kaip per pandemiją“
09:11
Per pastarąją savaitę kelionių agentūrose smarkiai sumažėjo atostogų užsakymų skaičius, leidiniui „The Moscow Times“ sakė Rusijos kelionių organizatorių ir agentūrų darbuotojai. Nuosmukis pastebėtas tiek kelionėms šalies viduje, tiek į užsienį.
„Pastarosiomis dienomis nieko neparduodu, tik skaičiuoju kelionių kainas pagal užklausas. Visi mąsto“, – pasakojo vienas iš kelionių agentų.
„Visi sako: geriau atidėsime ir pažiūrėsime“ – pridūrė jo kolega.
Turizmo sektorius sakė, kad prie sumažėjusios vartotojų paklausos prisidėjo masinių Ukrainos dronų atakų pasekmės, o nerimą dar labiau padidino vieno iš didžiausių išvykstamojo turizmo operatorių „Fun&Sun“ informacinių sistemų gedimas.
„Tarsi mums nebūtų pakakę vieno dalyko. Sezonas, galima sakyti, prarastas“, – apgailestavo dar vienas kelionių agentas.
Adlerio paplūdimiuose tiek mažai žmonių, kaip dabar, buvo tik per pandemiją, bet tada viskas buvo uždaryta, o dabar viskas veikia ir viešbučiai mažina kainas, skundėsi Sočio gyventoja.
„Pas mus tarsi pagal tvarkaraštį kasdien skelbiama apie neapibrėžtą pavojų, uždaromas oro uostas. Vieniems pavyksta laiku išskristi, kitiems nepasiseka. Ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės čia nevažiuoja“, – svarstė moteris.
Plačiau skaitykite ČIA.
