- Trumpas kalbėjosi su Putinu ir Zelenskiu: ką aptarė?
- Kremlius siūlo laikinai nutraukti ugnį Kostiantynivkoje
- Putino superjachta bėga per NATO vandenis – gelbėja nuo Ukrainos dronų
- Analitikai įvertino naujausią Putino pareiškimą: žinutė skirta ir JAV
- Ukraina sureagavo į Rusijos pareiškimus apie Kostiantynivkos užėmimą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Trumpas kalbėjosi su Putinu ir Zelenskiu: ką aptarė?
08:34 Atnaujinta 08:59
JAV vadovas Donaldas Trumpas šeštadienį kalbėjosi su Rusijos ir Ukrainos prezidentais Vladimiru Putinu bei Volodymyru Zelenskiu, artėjant Ankaroje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, pranešė Kremlius ir V. Zelenskis.
Abi šalys nurodė, kad šiais skambučiais buvo pažymėtas JAV 250-asis gimtadienis.
„Prezidentai, žinoma, aptarė susitarimo Ukrainoje klausimą, ypač atsižvelgdami į būsimą Donaldo Trumpo dalyvavimą NATO viršūnių susitikime Turkijoje liepos 7 ir 8 dienomis“, – sakė Kremliaus užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pasak Vladimiro Putino padėjėjo Jurijaus Ušakovo, pokalbis truko 1 valandą ir 25 minutes ir buvo surengtas „Jungtinių Valstijų iniciatyva“.
Pasak jo, abu prezidentai taip pat aptarė klausimus, susijusius su Iranu ir Artimaisiais Rytais.
Jis pokalbį apibūdino kaip „darbinį ir labai konstruktyvų“ bei teigė, kad Donaldas Trumpas išreiškė pasirengimą padėti ieškant taikių sprendimų karui užbaigti.
Ušakovas sakė, kad Trumpas dar kartą patvirtino savo pasirengimą dirbti siekiant kuo greičiau nutraukti karo veiksmus ir rasti sprendimus, kurie leistų įveikti krizę.
Tuo pačiu Ušakovas pareiškė, kad Rusija „siekia diplomatinio konflikto sprendimo“, tačiau tik atsižvelgiant į savo keliamas sąlygas.
Jis taip pat teigė, kad Putinas pokalbio metu Trumpui papasakojo apie „tikrąją padėtį mūšio lauke“, kur, anot jo, Rusijos kariuomenė neva užtikrintai žengia į priekį.
Be to, Ušakovas pranešė, kad JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris tęs pastangas ieškant konflikto sprendimo ir yra pasirengę dar kartą apsilankyti Maskvoje.
Anot jo, Putinas taip pat priminė Trumpui savo anksčiau išsakytą kvietimą apsilankyti Maskvoje.
Anksčiau šeštadienį V. Zelenskis teigė, kad jis su D. Trumpu taip pat aptarė daugiau nei ketverius metus jo šalyje trunkantį karą, ir pavadino tai „labai geru pokalbiu telefonu“.
„Su prezidentu Trumpu aptarėme dabartinę situaciją fronte, taip pat mūsų diplomatines pastangas. Yra reali perspektyva užbaigti šį karą, o JAV ryžtas yra lemiamas. Susitarėme tęsti šias diskusijas per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
Nuo antradienio į viršūnių susitikimą Ankaroje turėtų atvykti 32 šalių valstybių vadovai ir delegacijos, įskaitant D. Trumpą.
V. Putinas „apibūdino faktinę situaciją mūšio lauke (Ukrainoje), kur Rusijos ginkluotosios pajėgos užtikrintai žengia į priekį“, teigė J. Ušakovas.
Fronto linijose Rusijos pajėgos pastaraisiais mėnesiais nepadarė beveik jokios pažangos, daugiausia dėl dronų, kurie trukdo judėti sunkiajai technikai ir daro didelių nuostolių abiem pusėms.
Diplomatiniu požiūriu derybos yra atsidūrusios aklavietėje, Maskvai reikalaujant išvesti Ukrainos pajėgas iš visos Donecko srities; šį reikalavimą Kyjivas atmeta.
„Metas krautis lagaminus“: Ukraina praneša apie 16 energetikos mazgų sunaikinimą Kryme, smogta ir aerodromui
13:24
Laikinai okupuotame Kryme per dvi dienas buvo sunaikinta 16 energetikos objektų, nes tai būtina siekiant suardyti priešo užnugario infrastruktūrą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis.
„Per 48 valandas – minus 16 energetikos mazgų. Krymo elektros jungiklis perjungtas į padėtį „išjungta“, – parašė jis.
„Madyaras“ pabrėžė, kad visiškas priešo oro gynybos sistemų sunaikinimas, „logistinis ir degalų badas“, taip pat energetikos mazgų ir ryšių infrastruktūros naikinimas pirmiausia turėtų lemti laipsnišką Rusijos pajėgų izoliavimą pusiasalyje, o vėliau – „visišką kolonistų ir kolaborantų pasitraukimą“.
Bepiločių sistemų pajėgų vadas pažymėjo, kad priešas gali pereiti prie elektros generatorių naudojimo, tačiau, jo teigimu, tai yra beviltiškas sprendimas.
„Žiūrėti Solovjovo „pergales“ tampa techniškai sudėtinga – realybė užgožia propagandą. Ištrūkti nebus lengva. Laikas krautis lagaminus ir traukiniu keliauti į Rusiją“, – parašė „Madyaras“.
Jis juokaudamas pridūrė, kad tai reikėtų padaryti dabar, nes visiškoje tamsoje bus sunkiau rasti „kelią į Rostovą“.
„Madyaras“ taip pat pranešė, kad nuo liepos 1 iki 5 dienos Bepiločių sistemų pajėgų padalinys „Birds“ laikinai okupuotose pietinėse teritorijose išjungė 37 energetikos objektus.
Smogė svarbiam Rusijos kariniam aerodromui
Liepos 5-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai taip pat smogė Gvardeiskės kariniam aerodromui laikinai okupuotame Kryme, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Gvardeiskės aerodromas yra vienas svarbiausių Rusijos karinių aerodromų laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje. Jis naudojamas operatyvinės-taktinės ir karinės jūrų aviacijos bazavimui, kovinių skrydžių užtikrinimui, taip pat aviacijos logistikai ir techninei priežiūrai“, – teigiama Generalinio štabo pranešime platformoje „Telegram“.
Gynybos pajėgos taip pat smogė automobilių tiltui per Gruzkij Jalanchiko upę ties Guselnikovo gyvenviete ir automobilių tiltui per Kalmijaus upę ties Staromarijivka Donecko srityje.
Generalinis štabas pažymėjo, kad šie tiltai buvo naudojami priešo karių, ginkluotės, šaudmenų ir kitų logistinių krovinių pervežimui.
Be to, buvo smogta trims priešo šaudmenų sandėliams – Makiijivkos rajone Donecko srityje, Dovžansko rajone Luhansko srityje ir Preobraženkos rajone Chersono srityje.
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, po virtinės Ukrainos smūgių Kryme susidarė sudėtinga padėtis.
Rusijos okupuotame Kryme, ypač Sevastopolyje, buvo įvesti elektros tiekimo ribojimai. Visame pusiasalyje apribotas degalų pardavimas gyventojams, laikinai uždarytos vaikų vasaros stovyklos.
Rusijos kontroliuojama Krymo administracija taip pat paskelbė, kad degalai laikinai bus parduodami tik valstybės institucijoms.
Per praėjusią parą Ukrainoje per Rusijos atakas žuvo 7 žmonės, dar 39 sužeisti
13:06
Praėjusią parą per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni civiliai gyventojai, o dar bent 39 buvo sužeisti, sekmadienio rytą pranešė sričių pareigūnai.
Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad naktį Rusija paleido 125 tolimojo nuotolio dronus kamikadzes „Shahed“, priešradarinę raketą ir tris valdomas aviacines raketas. Ukrainiečių kariškiams pavyko numušti 112 dronų, dar keturi dronai buvo neutralizuoti trijose vietose, o keturios raketos nepasiekė savo tikslų.
Anot pareigūnų, praėjusią parą Rusija priešakiniuose regionuose taip pat naudojo artileriją, raketas ir nedidelius pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas sekmadienį pranešė, kad per praėjusią parą šioje srityje žuvo penki žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti. Taip pat apgadinti gyvenamieji namai, parduotuvės ir degalinės.
Zaporižios srityje Rusija praėjusią parą surengė 912 smūgių dronais, artilerija ir raketomis, per kuriuos vienas žmogus žuvo, o dar 16 buvo sužeisti.
Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas sekmadienio rytą pranešė, kad srityje žuvo vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti.
Fronto linijoje esančioje Sumų srityje per dronų ir aviacinių bombų atakas buvo sužeisti septyni žmonės, įskaitant dvi paaugles mergaites. Vietos pareigūnų teigimu, per pastarąją parą oro pavojaus signalas srityje neskambėjo vos tris minutes.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas pranešė, kad per praėjusias 24 valandas dėl Rusijos smūgių nukentėjo gyvenamieji rajonai Chersono srityje, sužeisti šeši žmonės.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Oleksandras Hanža teigė, kad Rusija daugiau nei 10 kartų atakavo regioną dronais, artilerija ir raketomis. Sužeisti du žmonės.
Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas pranešė, kad po „Shahed“ tipo drono smūgio pieno perdirbimo įmonei buvo sužeisti du žmonės.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas taip pat skelbia, kad nuo 2022-ųjų vasario 24-osios Rusija Ukrainoje prarado apie 1 409 630 karių.
„Atlantic Council“: Putinas gali priimti itin rizikingą sprendimą
11:50
Pastaraisiais mėnesiais tampa vis akivaizdžiau, kad karo Ukrainoje eiga gali pasikeisti. Fronte Rusijai sunkiai sekasi judėti į priekį, ji patiria didelių nuostolių. Už fronto linijos Ukrainos dronai trikdo invazijos logistiką, blokuoja okupuotą Krymą ir sukelia rimtą degalų krizę Rusijoje.
Apie tai leidiniui „Atlantic Council“ rašo Ukrainos Nacionalinio strateginių studijų instituto mokslinis bendradarbis ir organizacijos „Sugrįžk gyvas“ vyresnysis analitikas Mykola Bilieskovas.
„Maskvai darosi vis sunkiau užtikrinti nuolatinį savanorių srautą, reikalingą išsekusioms Rusijos kariuomenės gretoms Ukrainoje papildyti. Susidūręs su šiomis augančiomis problemomis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip pranešama, svarsto galimybę paskelbti visuotinę mobilizaciją, siekdamas susigrąžinti iniciatyvą ir išgelbėti savo invaziją“, – pažymi analitikas.
Tačiau, pasak Bilieskovo, visuotinė mobilizacija Putinui būtų labai rizikinga. Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusijos diktatorius dėjo daug pastangų, kad apsaugotų paprastus Rusijos gyventojus nuo karo pasekmių. Tuo pačiu jis tikėjosi, kad visuomenė nesipriešins ir nekritikuos jo pradėto karo.
Kryme pranešama apie Ukrainos smūgius elektros pastotėms, pusiasalis liko be elektros
10:52
Ukrainai naktį iš šeštadienio į sekmadienį smogus kelioms elektros pastotėms Kryme, Rusijos okupuotoje teritorijoje dingo elektra, pranešė socialinių tinklų kanalai.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainos naktinio išpuolio taikiniais tapo Bachčysarajaus ir Zymynės pastotės, pranešė „Telegram“ naujienų kanalas „Exilenova Plus“.
Anksčiau naktį, pasak proukrainietiško kanalo „Crimean Wind“, dėl smūgių energetikos infrastruktūrai apie elektros tiekimo nutraukimą buvo pranešta visame Kryme.
Ukraina reguliariai smogia karinei infrastruktūrai giliai Rusijoje ir okupuotose teritorijose, siekdama pakirsti Maskvos galimybes tęsti karą.
JAV analitikai apie „fiktyvią Putino realybę“: atskleidė karčią tiesą Rusijai
10:27
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas surengė „surežisuotą“ susitikimą su karine vadovybe, per kurį pareiškė apie reikšmingus Rusijos laimėjimus fronte, įskaitant esą visos Luhansko srities užėmimą ir Kostiantynivkos užėmimą. Tačiau, kaip rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, šie teiginiai yra smarkiai perdėti ir visiškai neatitinka realios padėties mūšio lauke.
Putinas dar kartą pareiškė, kad Rusijos pajėgos esą užėmė visą Luhansko sritį ir toliau juda į priekį visoje fronto linijoje. Jis taip pat tvirtino, kad sparčiausias Rusijos kariuomenės judėjimas šiuo metu fiksuojamas Sumų, Charkivo, Oleksandrivskės ir Huliaipolės kryptimis.
Putinas pareiškė, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. Rusijos pajėgos užėmė 133 gyvenvietes ir daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos. Tuo metu Rusijos Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas teigė, kad vien 2026 m. birželį Rusijos kariai užėmė 29 gyvenvietes ir 636 kvadratinius kilometrus.
Tačiau ISW teigia, kad šie skaičiai yra gerokai perdėti.
ISW rado įrodymų tik apie tai, kad nuo 2026 m. pradžios Rusijos pajėgos užėmė arba įsiveržė į 64 gyvenvietes ir 621,7 kv. km teritorijos. Birželį Rusijos pajėgos užėmė arba įsiveržė į 20 gyvenviečių ir maždaug 30,42 kv. km teritorijos. Šie skaičiai apima ir gyvenvietes, į kurias Rusijos pajėgos tik iš dalies įžengė, tačiau net ir tokiu atveju jie neatitinka Putino sukurtos fiktyvios realybės.
Analitikai pažymi, kad Rusijos vadai savo ataskaitose reikšmingai išpūtė kariuomenės pasiekimus. Tai rodo didelį atotrūkį tarp oficialių pranešimų ir realios padėties fronte.
Jie tvirtino, kad Rusijos pajėgos yra už 10 km nuo Sumų, už 22 km nuo Siversko ir už 8 km nuo Slovjansko, kad Rusijos kariai įžengė į Dobropilją ir yra už 9 km nuo pietinių Zaporižios pakraščių.
Tačiau, ISW duomenimis, patvirtinta tik tai, kad rusai yra maždaug už 17 km nuo Sumų, už 19 km nuo Slovjansko, už 7 km nuo Dobropiljos ir maždaug už 21 km nuo Zaporižios.
Be to, Putinas ir Rusijos karinė vadovybė per liepos 3 d. susitikimą taip pat melagingai teigė, kad užėmė Kostiantynivką ir kad Ukrainos gynyba Donecko srities „tvirtovių juostoje“ pradeda byrėti.
Rusijos pajėgos vis dažniau įsiveržia į Kostiantynivką ir dar gali ją užimti, tačiau šie įsiveržimai neleis Rusijos kariuomenei greitai pasiekti operacinio proveržio prieš likusią „tvirtovių juostos“ dalį ar visą Donecko sritį, teigia analitikai.
ISW aiškina, kad Putino pareiškimai skirti užtvindyti informacinę erdvę daugybe žinučių, kad jas būtų sunkiau patikrinti ir paneigti.
Ataskaitoje pažymima, kad perdėti Putino ir Rusijos karinės vadovybės teiginiai apie Rusijos veiksmus mūšio lauke yra nuolatinio Rusijos naratyvo dalis. Juo siekiama parodyti, esą Rusijos pergalė Ukrainoje yra neišvengiama, o Ukrainos fronto linijos griūva.
Rusijos „laimėjimai“ fronte
ISW duomenimis, Rusijos puolimo tempas per pastaruosius metus sumažėjo maždaug 16 kartų. 2026 m. birželį rusai užėmė arba įsiveržė į maždaug 30,42 kv. km Ukrainos teritorijos. Vidutinis jų judėjimo tempas siekė apie 1,01 kv. km per dieną.
Vakarų analitikai taip pat nepatvirtina Rusijos karinės ir politinės vadovybės pareiškimo apie visišką Kostiantynivkos okupaciją ir laiko tai spektakliu, skirtu Jungtinėms Valstijoms.
