- Vance'as pripažino: Rusijos galimybės pasiekti laimėjimų – beveik nulinės
- Diplomatas: Putino artimiausia aplinka dabar turi „tobulą šansą“ jį pašalinti
- „Metas krautis lagaminus“: Ukraina praneša apie 16 energetikos mazgų sunaikinimą Kryme, smogta ir aerodromui
- JAV analitikai apie „fiktyvią Putino realybę“: atskleidė karčią tiesą Rusijai
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vance'as pripažino: Rusijos galimybės pasiekti laimėjimų – beveik nulinės
21:06
Rusijos pajėgos šiuo metu yra pasiekusios tokį etapą, kai tolesnio puolimo Ukrainoje galima nauda artėja prie nulio. Tai gali sudaryti sąlygas derybomis užbaigti karą, interviu leidiniui „The Sunday Times“ pareiškė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as.
Pasak Vance'o, dar tada, kai jis pirmą kartą pradėjo gilintis į Rusijos ir Ukrainos karą, jam atrodė akivaizdu, kad sparčiai tobulėjančios dronų technologijos reiškia, jog Ukrainai būtų naudingiau įsitvirtinti gynyboje ir sekinti Rusijos pajėgas, o ne rengti brangiai kainuojantį kontrpuolimą siekiant susigrąžinti okupuotas teritorijas.
„Jei prisimenate, 2023 metų vasarą pagrindinė diskusija buvo apie tai, ar Ukraina turėtų pradėti plataus masto kontrpuolimą. Beveik visas Vakarų pasaulis, įskaitant prezidentą Joe Bideną, ragino ukrainiečius surengti tokį kontrpuolimą, kuris, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, tapo strategine ir taktine katastrofa“, – sakė viceprezidentas.
Jo teigimu, dabartinė JAV administracija laikosi nuomonės, kad vykstant deryboms Ukraina turėtų „užimti kuo stipresnes gynybines pozicijas“.
„Šis požiūris pasirodė kur kas veiksmingesnis, nes gintis yra lengviau nei pulti. Tai leido ukrainiečiams geriau išnaudoti savo taktinius pranašumus. Atvirai kalbant, rusai dabar yra tokioje padėtyje, kai jų galimybės pasiekti reikšmingų laimėjimų tęsiant puolimą yra labai menkos – beveik nulinės. Tai gali suteikti mums erdvės užbaigti šį konfliktą“, – teigė Vance'as.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija už kiekvieną naują užimtą Ukrainos teritorijos kilometrą moka itin didelę kainą.
„Manau, taip yra todėl, kad Jungtinės Valstijos ir NATO skatino Ukrainą daugiau dėmesio skirti gynybai, o ši strategija pasiteisino“, – pridūrė JAV viceprezidentas.
Padėtis fronte Ukrainoje
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, liepos 3-osios vakarą Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, esą Rusijos kariuomenė visiškai užėmė Kostiantynivką. Ukrainos Generalinis štabas šį pareiškimą paneigė ir patvirtino, kad miestas tebėra Ukrainos gynybos pajėgų kontrolėje.
Pasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Andrijaus Kovaliovo, nedidelės Rusijos pėstininkų grupės periodiškai mėgina prasiskverbti į Kostiantynivką, tačiau Ukrainos kariuomenė vykdo kontrdiversines operacijas.
Taip pat anksčiau buvo pranešta, kad, remiantis Karo studijų instituto (ISW) skaičiavimais, Rusijos puolimo tempas per pastaruosius metus sulėtėjo maždaug 16 kartų.
Analitikų duomenimis, 2026 metų birželį Rusijos pajėgos užėmė arba pasiekė maždaug 30,42 kvadratinio kilometro Ukrainos teritorijos – vidutiniškai po 1,01 kvadratinio kilometro per dieną. Palyginimui, 2025 metų birželį Rusijos kariuomenė buvo užėmusi 481,25 kvadratinio kilometro teritorijos ir vidutiniškai pirmyn judėjo po 16,04 kvadratinio kilometro per dieną.
Zelenskis: Rusija rengia dar vieną masinį smūgį Ukrainai
23:07
Rusija rengia naują plataus masto smūgį Ukrainai, kurį siekia susieti su kitą savaitę prasidėsiančiu NATO viršūnių susitikimu. Apie tai savo vakaro kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Gavome naujų žvalgybos duomenų, kad rusai rengia dar vieną masinį smūgį. Tai būdinga Putinui – iškart po Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės dienos ir prieš NATO viršūnių susitikimą Ankaroje. Rusija siekia padaryti dar daugiau žalos ir nužudyti dar daugiau žmonių“, – sakė jis.
Prezidentas paragino Ukrainos gyventojus itin rimtai vertinti oro pavojaus signalus ir laikytis saugumo rekomendacijų.
Zelenskis taip pat kreipėsi į Vakarų partnerius, primindamas, kad delsimas tiekti raketas Ukrainos oro gynybos sistemoms, ypač „Patriot“, kainuoja žmonių gyvybes ir skatina Rusiją tęsti karą.
„Pasaulis turi pakankamai oro gynybos sistemų ir jų kokybė yra pakankama – tereikia priimti sprendimus, kurie užtikrintų tikrą žmonių gyvybių apsaugą Ukrainoje. Pirmiausia tai priklauso nuo Amerikos sprendimo, taip pat nuo įtakingų Europos ir pasaulio valstybių sprendimų. Raginu veikti ryžtingai ir gelbėti gyvybes. „Patriot“ raketos turi būti ne sandėliuose, o Ukrainoje dislokuotuose „Patriot“ padaliniuose“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, JAV viceprezidentas J. D. Vance'as pareiškė, kad Rusijos puolamosios operacijos Ukrainoje beveik nebeduoda rezultatų, o tai gali sudaryti prielaidas karą užbaigti derybomis.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos pasirinkta gynybinė strategija pasirodė esanti veiksmingesnė nei plataus masto kontrpuolimai, kurie, jo vertinimu, 2023 metais tapo „taktine katastrofa“. Pasak Vance'o, Rusija už kiekvieną naujai užimtą kilometrą moka labai didelę kainą, o JAV ir NATO parama gynybinei strategijai leido Ukrainai geriau išnaudoti savo pranašumus.
Volodymyras Zelenskis: dėl svarbaus Kostiantynivkos miesto tebevyksta kovos
21:22
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kyjivo ir Maskvos pajėgos vis dar kovoja dėl svarbaus rytinio Kostiantynivkos miesto, kurį Kremlius teigia užėmęs.
„Kovos tęsiasi ir dėl Kostiantynivkos, kurią (Rusijos lyderis Vladimiras) Putinas jau paskelbė sava, tačiau akivaizdu, kad jis niekada nedrįs ten pasirodyti“, – savo kasdieniame vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.
„Business Insider“: Ukraina bando papildyti kariuomenę užsieniečiais, tačiau susiduria su problema
19:20
Ukraina siekia spręsti karių trūkumo problemą siūlydama užsienio savanoriams didesnius atlyginimus ir ilgesnės trukmės terminuotas sutartis tarnybai pėstininkų ir šturmo daliniuose. Tačiau šios iniciatyvos sėkmė priklausys ne tik nuo naujų karių skaičiaus, bet ir nuo to, ar pavyks juos paskatinti tarnauti ilgiau, rašo „Business Insider“.
Leidinys pažymi, kad praėjusį mėnesį Ukrainos valdžia pristatė didelę karių atlygio sistemos reformą. Pėstininkų ir šturmo dalinių kariams bus siūlomos nuo šešių iki keturiolikos mėnesių trukmės sutartys.
Priklausomai nuo dienų, praleistų tiesioginiuose kovos veiksmuose, vidutinis mėnesinis atlyginimas galėtų siekti apie 300 tūkst. grivinų (beveik 6 tūkst. eurų) , o didžiausias – iki 460 tūkst. grivinų (9 tūkst. eurų).
Lenkija nusprendė išslaptinti visą karinę paramą Ukrainai ir pradėti tyrimą dėl valstybės paslapčių atskleidimo
18:56
Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas nurodė išslaptinti informaciją apie karinę paramą, kurią Lenkija suteikė Ukrainai 2022–2026 metais, taip pat pradėti tyrimą dėl galimo valstybės paslapčių atskleidimo. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle „X“.
Toks sprendimas priimtas po pasirodžiusių kaltinimų, kad Lenkijos vyriausybė slapta perdavė Ukrainai oro gynybos sistemų „Patriot“ raketas.
Ministras pažymėjo, kad atitinkamą nurodymą davė pasikonsultavęs su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku, „išlaikant atsakomybę prieš visuomenę ir laikantis teisės normų“.
Kosiniakas-Kamyszas taip pat priminė, kad karinės technikos perdavimo procesas buvo pradėtas tuomet, kai Gynybos ministerijai vadovavo Mariuszas Błaszczakas. Pasak jo, apie kiekvieną karinį pristatymą informuojamas šalies prezidentas – anksčiau tai buvo Andrzejus Duda, dabar – Karolis Nawrockis.
„Taip pat pavedžiau Karinės kontržvalgybos tarnybai ištirti, kas sąmoningai bandė atskleisti valstybės paslaptis. Gyvename karo sąlygomis prie mūsų sienos, todėl kiekvienas veiksmas, nukreiptas prieš Lenkijos nacionalinius interesus, kelia grėsmę Lenkijos moterų ir vyrų saugumui. Pone Błaszczakai, jūs tai jau kartą padarėte. Visi dėl to atsakys, nepriklausomai nuo turimo imuniteto“, – parašė Lenkijos gynybos ministras.
Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad visuose savo veiksmuose vadovaujasi tik Lenkijos piliečių saugumo interesais.
Skandalas dėl Lenkijos karinės paramos Ukrainai
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, Lenkijos Seime kilo pasipiktinimas dėl karinės paramos Ukrainai.
Seimo vicepirmininkas Krzysztofas Bosakas, atstovaujantis kraštutinių dešiniųjų ir antiukrainietiškai nusiteikusiai partijai „Konfederacija“, pareiškė, kad Lenkijos vyriausybė kovą slapta perdavė Ukrainai „Patriot“ priešlėktuvinių raketų be parlamento pritarimo.
Pasak jo, „tai vienintelės raketos, kurias turi Lenkija ir kurios gali atremti Kaliningrado srityje dislokuotas Rusijos raketas „Iskander“, keliančias grėsmę Lenkijai“.
Buvęs Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas iš dešiniosios populistinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) galimą šių raketų perdavimą pavadino „milžinišku skandalu“.
Kinija ir Rusija surengs bendras karinių jūrų pajėgų pratybas
18:03
Pekinas ir Maskva sekmadienį pranešė, kad prie Kinijos krantų surengs kasmetines bendras karinių jūrų pajėgų pratybas, o Rusija nurodė, kad jos prasidės pirmadienį.
Abi šalys palaiko glaudžius ekonominius bei diplomatinius ryšius, o jų santykius stiprina bendras nusiteikimas prieš Vašingtono dominavimą pasaulio tvarkoje.
Kinijos ir Rusijos kariuomenės pastaraisiais metais reguliariai rengia bendras pratybas – šią partnerystę Vakarų ir kai kurios kitos vyriausybės vertina įtariai, tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.
Diplomatas: Putino artimiausia aplinka dabar turi „tobulą šansą“ jį pašalinti
17:24
Jei Ukrainai pavyktų izoliuoti laikinai okupuotą Krymą, tai galėtų turėti rimtų vidaus politinių pasekmių Rusijoje ir net išprovokuoti sąmokslą Vladimiro Putino artimiausioje aplinkoje. Tokią nuomonę interviu portalui „Liga.net“ išsakė Rusijos studijų centro direktorius ir buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras (2007–2009 m.) Volodymyras Ohryzka.
„Internetas jau pilnas vaizdo įrašų, kuriuose klausiama: „Kam mums reikalingas šitas Putinas?“, „Kas vyksta?“, „Kodėl mes turime už tai mokėti?“. Jau kalbama, kad šį režimą reikia pakeisti. Tai rodo, kad tikrosios visuomenės nuotaikos keičiasi“, – sakė Ohryzka.
Jis taip pat pareiškė nė „vienu procentu“ netikintis, kad Rusijoje galėtų kilti liaudies sukilimas. Jo nuomone, vienintelis realus scenarijus – sąmokslas, kurį surengtų viena iš Putino aplinkos įtakos grupių.
„Ten yra įvairių grupuočių: yra KGB tradicijas perėmusi FSB, kuri iš esmės palaiko jį valdžioje. Tačiau yra ir kitų įtakos grupių, kurios praranda viską ir supranta, kad jei taip tęsis, galiausiai valdžią praras ne tik Putinas, bet ir jos pačios. Dabar jos turi idealią galimybę izoliuoti Putiną arba jį pašalinti, o visą atsakomybę už tai, kas įvyko, suversti jam“, – teigė diplomatas.
Jis mano, kad tuomet šie žmonės Vakarams galėtų aiškinti: „Putinas pavertė mus įkaitais, mes nieko negalėjome padaryti. Jis išvyko pas Xi Jinpingą. Jis užsidarė kalnuose ir iš jų neišeina. O mes kuriame naują, gražią ateities Rusiją ir esame pasirengę su jumis dėl visko derėtis.“
„Būtent apie tai dabar turėtų galvoti žmonės, supantys Putiną, jei nori išgelbėti save ir, galbūt, išgelbėti Rusiją, kuri jiems kol kas tebėra vientisa valstybė“, – pabrėžė Ohryzka.
Padėtis Kryme
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, liepos 5 dieną Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis pranešė apie 16 energetikos mazgų sunaikinimą okupuotame Kryme. Jo teigimu, tai būtina siekiant suardyti priešo užnugario infrastruktūrą.
Anot jo, visiškas priešo oro gynybos sistemų sunaikinimas, „logistinis ir degalų badas“, taip pat energetikos ir ryšių infrastruktūros naikinimas turėtų pirmiausia palaipsniui izoliuoti Rusijos pajėgas pusiasalyje, o vėliau paskatinti „visišką kolonistų ir kolaborantų pasitraukimą“.
Taip pat anksčiau pranešta, kad Ukraina, siekdama nutraukti gyvybiškai svarbias tiekimo grandines, pavertė Krymą milžiniškais spąstais.
Remiantis palydoviniais vaizdais ir patikrinta vaizdo medžiaga, praėjusį mėnesį smūgiai buvo nukreipti į tiltus ir kelius. Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat sunaikino oro gynybos sistemas ir radiolokacijos stotis visame pusiasalyje, smogė elektros tinklams ir degalų infrastruktūrai, sukeldamos elektros tiekimo sutrikimus ir apsunkindamos Rusijos kariuomenės aprūpinimą. Kaip pažymėjo „The New York Times“ analitikai, taip privertė dalį Rusijos pajėgų pietiniame fronte pereiti prie gynybinių veiksmų.
Kyjivas: Nyderlandai pritarė, kad šalyje būtų rengiami visi Specialiojo tribunolo Ukrainai etapai
15:51
Nyderlandų vyriausybė nusprendė priimti ne tik Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą parengiamuosius etapus, bet ir visą jo veiklos etapą, sekmadienį pranešė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ukrainos portalo „Ukrainska pravda“ cituojamas A. Sybiha socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad Nyderlandai nusprendė priimti ne tik Specialiojo tribunolo parengiamuosius etapus (0 etapas – parengiamoji grupė; 1 etapas – preliminarus tribunolas), bet ir visą jo veiklos etapą (2 etapas – visiškai veikiantis Specialusis tribunolas).
„Šis sprendimas yra kur kas daugiau nei organizacinis klausimas. Jis rodo tarptautinės bendruomenės pasirengimą pereiti nuo pačios atsakomybės idėjos rėmimo prie institucijos, kuri ją įgyvendins praktiškai, kūrimo“, – teigė jis.
1-asis etapas (preliminarus tribunolas) numatomas kaip pereinamasis laikotarpis. Šio etapo metu Hagoje sukuriama institucinė sistema: atrenkama 15 teisėjų, skiriamas sekretorius, palaipsniui įdarbinami pagrindiniai darbuotojai, priimamos procedūrinės taisyklės, sudaromi tarptautinio bendradarbiavimo susitarimai, sukuriama administracinė ir techninė infrastruktūra. Šiame etape tribunolas dar nevykdo teisingumo, o tik baigia pasirengimą pradėti pilnavertę veiklą.
2-asis etapas (visiškai veikiantis tribunolas) žymi visišką tribunolo veiklos pradžią. Baigus parengiamuosius etapus, institucija pradeda vykdyti savo jurisdikciją – pradeda tyrimus, teikia kaltinimus, rengia teismo procesus ir priima nuosprendžius dėl agresijos nusikaltimo.
Iki to laiko turi būti įsteigtos visos pagrindinės institucijos, įrengtos nuolatinės patalpos ir saugumo infrastruktūra, taip pat visiškai paruošti tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmai, būtini veiksmingam teisingumo vykdymui.
A. Sybiha pažymėjo, kad Specialusis tribunolas šiuo metu peržengia koncepcijų bei politinių diskusijų etapą ir įgauna realų institucinį pavidalą.
„Metas krautis lagaminus“: Ukraina praneša apie 16 energetikos mazgų sunaikinimą Kryme, smogta ir aerodromui
13:24
Laikinai okupuotame Kryme per dvi dienas buvo sunaikinta 16 energetikos objektų, nes tai būtina siekiant suardyti priešo užnugario infrastruktūrą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madyaras“ Brovdis.
„Per 48 valandas – minus 16 energetikos mazgų. Krymo elektros jungiklis perjungtas į padėtį „išjungta“, – parašė jis.
„Madyaras“ pabrėžė, kad visiškas priešo oro gynybos sistemų sunaikinimas, „logistinis ir degalų badas“, taip pat energetikos mazgų ir ryšių infrastruktūros naikinimas pirmiausia turėtų lemti laipsnišką Rusijos pajėgų izoliavimą pusiasalyje, o vėliau – „visišką kolonistų ir kolaborantų pasitraukimą“.
Bepiločių sistemų pajėgų vadas pažymėjo, kad priešas gali pereiti prie elektros generatorių naudojimo, tačiau, jo teigimu, tai yra beviltiškas sprendimas.
„Žiūrėti Solovjovo „pergales“ tampa techniškai sudėtinga – realybė užgožia propagandą. Ištrūkti nebus lengva. Laikas krautis lagaminus ir traukiniu keliauti į Rusiją“, – parašė „Madyaras“.
Jis juokaudamas pridūrė, kad tai reikėtų padaryti dabar, nes visiškoje tamsoje bus sunkiau rasti „kelią į Rostovą“.
„Madyaras“ taip pat pranešė, kad nuo liepos 1 iki 5 dienos Bepiločių sistemų pajėgų padalinys „Birds“ laikinai okupuotose pietinėse teritorijose išjungė 37 energetikos objektus.
Smogė svarbiam Rusijos kariniam aerodromui
Liepos 5-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai taip pat smogė Gvardeiskės kariniam aerodromui laikinai okupuotame Kryme, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Gvardeiskės aerodromas yra vienas svarbiausių Rusijos karinių aerodromų laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje. Jis naudojamas operatyvinės-taktinės ir karinės jūrų aviacijos bazavimui, kovinių skrydžių užtikrinimui, taip pat aviacijos logistikai ir techninei priežiūrai“, – teigiama Generalinio štabo pranešime platformoje „Telegram“.
Gynybos pajėgos taip pat smogė automobilių tiltui per Gruzkij Jalanchiko upę ties Guselnikovo gyvenviete ir automobilių tiltui per Kalmijaus upę ties Staromarijivka Donecko srityje.
Generalinis štabas pažymėjo, kad šie tiltai buvo naudojami priešo karių, ginkluotės, šaudmenų ir kitų logistinių krovinių pervežimui.
Be to, buvo smogta trims priešo šaudmenų sandėliams – Makiijivkos rajone Donecko srityje, Dovžansko rajone Luhansko srityje ir Preobraženkos rajone Chersono srityje.
Kaip anksčiau skelbė UNIAN, po virtinės Ukrainos smūgių Kryme susidarė sudėtinga padėtis.
Rusijos okupuotame Kryme, ypač Sevastopolyje, buvo įvesti elektros tiekimo ribojimai. Visame pusiasalyje apribotas degalų pardavimas gyventojams, laikinai uždarytos vaikų vasaros stovyklos.
Rusijos kontroliuojama Krymo administracija taip pat paskelbė, kad degalai laikinai bus parduodami tik valstybės institucijoms.
Per praėjusią parą Ukrainoje per Rusijos atakas žuvo 7 žmonės, dar 39 sužeisti
13:06
Praėjusią parą per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni civiliai gyventojai, o dar bent 39 buvo sužeisti, sekmadienio rytą pranešė sričių pareigūnai.
Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad naktį Rusija paleido 125 tolimojo nuotolio dronus kamikadzes „Shahed“, priešradarinę raketą ir tris valdomas aviacines raketas. Ukrainiečių kariškiams pavyko numušti 112 dronų, dar keturi dronai buvo neutralizuoti trijose vietose, o keturios raketos nepasiekė savo tikslų.
Anot pareigūnų, praėjusią parą Rusija priešakiniuose regionuose taip pat naudojo artileriją, raketas ir nedidelius pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas sekmadienį pranešė, kad per praėjusią parą šioje srityje žuvo penki žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti. Taip pat apgadinti gyvenamieji namai, parduotuvės ir degalinės.
Zaporižios srityje Rusija praėjusią parą surengė 912 smūgių dronais, artilerija ir raketomis, per kuriuos vienas žmogus žuvo, o dar 16 buvo sužeisti.
Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas sekmadienio rytą pranešė, kad srityje žuvo vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti.
Fronto linijoje esančioje Sumų srityje per dronų ir aviacinių bombų atakas buvo sužeisti septyni žmonės, įskaitant dvi paaugles mergaites. Vietos pareigūnų teigimu, per pastarąją parą oro pavojaus signalas srityje neskambėjo vos tris minutes.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas pranešė, kad per praėjusias 24 valandas dėl Rusijos smūgių nukentėjo gyvenamieji rajonai Chersono srityje, sužeisti šeši žmonės.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Oleksandras Hanža teigė, kad Rusija daugiau nei 10 kartų atakavo regioną dronais, artilerija ir raketomis. Sužeisti du žmonės.
Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas pranešė, kad po „Shahed“ tipo drono smūgio pieno perdirbimo įmonei buvo sužeisti du žmonės.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas taip pat skelbia, kad nuo 2022-ųjų vasario 24-osios Rusija Ukrainoje prarado apie 1 409 630 karių.
„Atlantic Council“: Putinas gali priimti itin rizikingą sprendimą
11:50
Pastaraisiais mėnesiais tampa vis akivaizdžiau, kad karo Ukrainoje eiga gali pasikeisti. Fronte Rusijai sunkiai sekasi judėti į priekį, ji patiria didelių nuostolių. Už fronto linijos Ukrainos dronai trikdo invazijos logistiką, blokuoja okupuotą Krymą ir sukelia rimtą degalų krizę Rusijoje.
Apie tai leidiniui „Atlantic Council“ rašo Ukrainos Nacionalinio strateginių studijų instituto mokslinis bendradarbis ir organizacijos „Sugrįžk gyvas“ vyresnysis analitikas Mykola Bilieskovas.
„Maskvai darosi vis sunkiau užtikrinti nuolatinį savanorių srautą, reikalingą išsekusioms Rusijos kariuomenės gretoms Ukrainoje papildyti. Susidūręs su šiomis augančiomis problemomis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip pranešama, svarsto galimybę paskelbti visuotinę mobilizaciją, siekdamas susigrąžinti iniciatyvą ir išgelbėti savo invaziją“, – pažymi analitikas.
Tačiau, pasak Bilieskovo, visuotinė mobilizacija Putinui būtų labai rizikinga. Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusijos diktatorius dėjo daug pastangų, kad apsaugotų paprastus Rusijos gyventojus nuo karo pasekmių. Tuo pačiu jis tikėjosi, kad visuomenė nesipriešins ir nekritikuos jo pradėto karo.
