Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Gimdymas po žeme: moterys Ukrainoje skuba pagimdyti per pertraukas tarp apšaudymų
08:43
Bauginančiomis pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis Inna Slavhorodska paliko savo namus Rytų Ukrainoje ir pasiekė Vokietiją, esančią toli nuo šūvių ir bombų. 38-erių Inna laukėsi. Po pabėgimo, penktą mėnesį nėščia moteris patyrė persileidimą ir prarado kūdikį.
Kovos tęsėsi. Inna vis dar norėjo vaikų, nors buvo įsitikinusi, kad aną prarado dėl karo sukelto streso. Moteris grįžo namo į Charkivą, kur 2022 m. pabaigoje Ukrainos kariuomenė atrėmė Rusijos pajėgas. Ir vėl pastojo.
Sausį po cezario pjūvio ji pagimdė sveiką kūdikį. Kitą dieną Rusijos dronai smogė ligoninei, kurioje moteris bandė atgauti jėgas. Žalos jie padarė, tačiau Innai ir jos naujagimiui nieko neatsitiko.
„Buvo labai baisu, – pasakojo ji. – Tikrai baisu.“
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV, Lenkija ir dar trys šalys kurs „Patriot“ raketų aptarnavimo centrą Europoje
15:35
Lenkija, JAV ir trys Europos partnerės sutarė įkurti pažangių PAC-3 „Patriot“ raketų aptarnavimo centrą Europoje, skelbia „TVP World“.
Varšuvos teigimu, šis žingsnis padidins žemyno pajėgumus gaminti ir prižiūrėti paklausius perėmėjus. Apie šį susitarimą Ankaroje vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.
„Pasirašėme susitarimą su JAV, Vokietija, Nyderlandais ir Švedija dėl PAC-3 raketų, skirtų „Patriot“ sistemoms, priežiūros centro įkūrimo Europoje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė W. Kosiniakas-Kamyszas.
„Tai gerokai padidins pajėgumus bei paspartins raketų gamybą ir priežiūrą“, – pridūrė jis.
Kol kas neaišku, kur centras bus įkurtas, nors W. Kosiniakas-Kamyszas anksčiau yra sakęs, kad Lenkija yra tarp šalių, rimtai svarstomų kaip būsima PAC-3 raketų gamybos vieta.
Kiek anksčiau JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Michaelas Duffy (Maiklas Dafis) teigė, kad Vašingtonas neatmeta galimybės gaminti pažangias „Lockheed Martin“ PAC-3 raketas už JAV ribų.
Rusijos tinklaraštininkai skundžiasi: Ukraina susprogdino 4 tiltus
15:23
Trečiadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė smūgius tiltams Valujaus rajone, Belgorodo srityje, kurie buvo naudojami Rusijos kariuomenei aprūpinti Charkivo kryptimi.
Kaip nurodo „Telegram“ kanalai, Kolyhalinoje raketa sunaikinto tiltą per Urajevos upę – per jį ėjo kelias į pasienio gyvenvietes. Pažymima, kad Rusijos kariuomenė naudojo šį maršrutą, kad aprūpintų pajėgų grupę prie Kupjansko per „Logačevkos“ automobilių kontrolės punktą.
Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matomi Ukrainos pajėgų atakos padariniai.
Nurodoma, kad ukrainiečiai taip pat smogė tiltui tarp Urazovo ir Dvuluchnojos kaimo, esančio už 8 kilometrų į pietus nuo sunaikinto tilto Kolyhalinoje.
Atsižvelgdama į tai, Belgorodo srities transporto ministerija įvedė eismo apribojimus.
„Saugumo užtikrinimo tikslais nuo liepos 7 d. iki rugpjūčio 5 d. eismas nebus vykdomas dviejuose „Valujų – Urazovo – Logačevka“ kelio ruožuose, nurodė ministerija.
Tuo tarpu vadinamasis Rusijos karinis tinklaraštininkas „Zapyski veterana“ pranešė, kad vien liepos 7 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino keturis tiltus Valujų rajone „naudodamosi valdomosiomis aviacinėmis bombomis“. Kokie būtent tai tiltai, nenurodoma.
„Akivaizdu, kad priešininkas stengiasi sutrikdyti mūsų dalinių, kurie šiuo metu aktyviai vykdo puolamąsias operacijas Charkivo srityje, logistiką“, – pridūrė tinklaraštininkas.
Anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino arba smarkiai apgadino daugiau nei 10 tiltų Rusijos okupuotose teritorijose. Tikslais tapo objektai, per kuriuos Rusijos kariuomenė perkelia personalą, ginklus ir šaudmenis.
Zalužnas įspėjo Ukrainą apie laukiančią klaidą: „Tai – pavojinga“
15:07
Dabartinių Ukrainos laimėjimų kare negalima automatiškai laikyti požymiu, kad karas greitai baigsis, straipsnyje laikraščiui „The Telegraph“ rašo buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas.
Jis skeptiškai vertina pastarosiomis savaitėmis dažnai skambančias prognozes apie tariamai neišvengiamą Maskvos pralaimėjimą. Tokios išvados grindžiamos sėkmingais Ukrainos smūgiais logistikai, kritinei infrastruktūrai ir laipsnišku Rusijos karinių pajėgumų išsekimu.
Generolo vertinimu, tokios prognozės yra pavojingas bendros karo situacijos vertinimas.
„Tai pavojingas ir neteisingas karo aiškinimas. (...) Šiuolaikinis karas nebeatsiperka taktinėms pergalėms taip, kaip anksčiau. (...) Tai jau nebe greitų manevrų karas. Tai – išsekimo karas“, – dėstė jis.
„Vis veiksmingesni Ukrainos smūgiai Rusijos logistikai ir kritinei infrastruktūrai padarė Maskvai realių nuostolių. Tačiau šie išpuoliai yra brangūs, techniškai sudėtingi ir, galiausiai, abipusiai. Rusija išlaiko gebėjimą atsakyti smūgiu, kurio jėga yra tokia pati arba didesnė“, – atkreipė dėmesį generolas.
Ambasadorius pabrėžė, kad Kremliuje tai taip pat suprantama ir ten „statoma“ ne už greitą puolimą, o už ekonominį, karinį ir psichologinį Ukrainos išsekimą, pasikliaujant Rusijos pranašumu žmogiškųjų ir pramoninių išteklių srityje.
„Pozicijas galima užimti, tačiau jas išlaikyti, sustiprinti ir evakuoti sužeistuosius tampa vis sunkiau dėl nuolatinės dronų priežiūros. Sėkmė mūšio lauke matuojama metrais, o ne myliomis, ir dažnai jos kaina menkai atitinka jos strateginę vertę“, – rašė jis.
V.Zalužnas mano, kad šiuolaikinis karas jau seniai peržengė kovos dėl atskirų gyvenviečių ribas. Lemiamu veiksniu tapo karo infrastruktūra.
Lietuva perduos Ukrainai medicinos atsargų už daugiau nei 412 tūkst. eurų
15:04
Lietuva Ukrainai perduos medicinos atsargų už daugiau nei 412 tūkst. eurų, trečiadienį nusprendė Ministrų kabinetas.
Pasak projektą parengusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), toks siūlymas pateiktas atsižvelgus į gautus Ukrainos nacionalinės medicinos mokslų akademijos M. M. Amosovo nacionalinio širdies ir kraujagyslių chirurgijos ir paveldimos patologijos mokslinio centro bei Ukrainos ambasados Lietuvoje prašymus dėl humanitarinės pagalbos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos numušė Rusijos lėktuvą
14:04 Atnaujinta 14:22
Liepos 8 d., trečiadienį, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos pranešė apie Rusijos lėktuvo sunaikinimą. Pranešime nenurodyta, apie kokį būtent lėktuvą kalbama.
„Geros naujienos iš oro pajėgų! Šiandien sunaikinome dar vieną Rusijos oro teroristą!“ – teigiama pranešime.
Remiantis preliminaria, tačiau kol kas nepatvirtinta informacija, kurią skelbia naujienų portalas „Unian“, kalbama apie Rusijos naikintuvą-bombonešį Su-34.
Liepos 3 d. Ukrainos saugumo tarnybos dronai atakavo karinį Sakų aerodromą ir smogė „Hvardiskije“ aerodromo angarams okupuotame Kryme.
Remiantis turimais duomenimis, Sakų aerodrome buvo smogta septyniems angarams, kuriuose buvo laikoma aviacijos technika, tarp kurios ir naikintuvai „Su-30SM“, „Su-30“ ir fronto bombonešiai „Su-24“.
Skelbiama, kad per šią operaciją buvo sunaikinti arba apgadinti mažiausiai 7 Rusijos lėktuvai.
Po dienos Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad birželio 26 d. per smūgį aneksuotam Krymui Belbeko aerodrome buvo sunaikintas rusiškas naikintuvas „MiG-29“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, iki liepos 8 d. Rusija kare su Ukraina prarado 436 lėktuvus ir 353 sraigtasparnius.
Po įtempto konflikto – naujas žingsnis: Nawrockis pasikalbėjo su Zelenskiu
12:56 Atnaujinta 13:00
Ankaroje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis antradienį kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, o šis pokalbis vyko istorinio ginčo tarp dviejų kaimynių fone.
Gegužės pabaigoje V.Zelenskis nusprendė karinį dalinį pavadinti Antrojo pasaulinio karo laikų Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu. Ši grupuotė karo metais buvo atsakinga už dešimčių tūkstančių lenkų žudynes dabartinėje Vakarų Ukrainoje.
Šis sprendimas sukėlė griežtą Lenkijos politikų kritiką ir pasipiktinimą. Po kelių savaičių K.Nawrockis atėmė iš V.Zelenskio aukščiausią Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną, o tai savo ruožtu paskatino daugybę Ukrainos politikų atsisakyti savo lenkiškų apdovanojimų.
Nuo to laiko Varšuvos ir Kyjivo santykiai pastebimai atšalo.
Trečiadienį, antrąją ir paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną, K.Nawrockis sakė, kad ankstesnę dieną Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano surengta oficiali vakarienė suteikė galimybę pasikalbėti su daugeliu lyderių, įskaitant V.Zelenskį.
Paklaustas apie temas, kurias aptarė su V.Zelenskiu, K.Nawrockis teigė, kad jie apsikeitė mandagiomis pastabomis.
Tačiau jis pridūrė, kad jo pozicija dėl įtampą abiejų šalių santykiuose keliančių klausimų išlieka nepakitusi.
„Mano pozicija dėl dvišalės įtampos nesikeičia. Manau, kad Lenkija ir visa Europa negali toleruoti UPA karių, atsakingų už 120 tūkst. lenkų mirtį, šlovinimo. Tačiau tai nekliudo mūsų dialogui ar diskusijoms“, – kalbėjo prezidentas.
K.Nawrockis taip pat užsiminė, kad trečiadienį gali dar kartą pasikalbėti su Ukrainos vadovu.
„Man atrodo natūralu, kad kaimyninės šalys, turinčios bendrą priešą – Rusijos Federaciją, – turėtų palaikyti dialogą viena su kita, nepaisant tam tikros dvišalės įtampos“, – sakė jis.
V.Zelenskio patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas žurnalistams patvirtino, kad Ukrainos ir Lenkijos vadovai iš tiesų trumpai pasikalbėjo NATO viršūnių susitikimo Akaroje metu.
„Vakar vakare prezidentai pasikalbėjo, tai buvo trumpas pokalbis, ir susitarė, kad šiandien jie pabandys suderinti tvarkaraščius, kad vis dėlto galėtų įvykti susitikimas“, – pažymėjo Ukrainos lyderio atstovas.
Pažymima, kad tai buvo pirmasis asmeninis V.Zelenskio ir K.Nawrockio pokalbis po abi šalis krečiančio skandalo.
Donaldas Trumpas pareiškė esąs labai nusivylęs NATO
12:25
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė esąs labai nusivylęs NATO, viršūnių susitikimo Ankaroje pradžioje susitikęs su karinio aljanso vadovu Marku Rutte.
„Esu labai nusivylęs NATO“, – žurnalistams sakė JAV vadovas.
„Nesu patenkintas NATO dėl to, ką jie padarė su Grenlandija, taip pat nesu patenkintas NATO dėl to, kad jie nenorėjo mums padėti kovoti su didžiausia valstybine terorizmo rėmėja – Iranu. Jie nenorėjo mums padėti“, – kalbėjo D. Trumpas.
Anksčiau trečiadienį Aljanso generalinis sekretorius buvo pareiškęs, kad Vašingtonas išlieka visiškai įsipareigojęs NATO, nepaisant nuogąstavimų dėl JAV prezidento pasiryžimo ginti sąjungininkus.
Estija nurodė Bažnyčiai nutraukti ryšius su patriarchu Kirilu
12:23
Estijos vidaus reikalų ministerija suteikė Maskvos patriarchatui pavaldžiai Estijos krikščionių ortodoksų bažnyčiai šešis mėnesius naujam metropolitui paskirti ir ryšiams su patriarchu Kirilu nutraukti, trečiadienį rašo estų transliuotojas ERR.
Birželio 27 dieną įsigaliojo Bažnyčių ir kongregacijų įstatymo pataisos, draudžiančios Estijos religinėms bendrijoms būti pavaldžioms užsienio valstybėje esančiam religiniam lyderiui, keliančiam grėsmę Estijos nacionaliniam saugumui.
Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius Tarmo Miilitsas išsiuntė laišką visoms religinėms bendrijoms, informuodamas, kad jos turi šešis mėnesius, iki gruodžio 28 dienos, savo veiklai suderinti su naujaisiais reikalavimais. Priešingu atveju vidaus reikalų ministras gali inicijuoti priverstinio religinės bendrijos likvidavimo procedūrą.
Nors laiškas buvo išsiųstas visoms religinėms bendrijoms, pagrindinis klausimas – kas nutiks Maskvos patriarchatui pavaldžiai Estijos krikščionių ortodoksų bažnyčiai, anksčiau vadintai Maskvos patriarchato Estijos ortodoksų bažnyčia.
Ortodoksų bažnyčios vyskupas Danielius trumpai atsakė raštu, teigdamas, kad per ateinančius šešis mėnesius bažnyčia ketina išsiaiškinti, kaip bus įgyvendinamas naujasis įstatymas, ir tuomet nuspręsti, kaip toliau organizuoti bažnytinį gyvenimą.
Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Ilmo Au teigė, kad bažnyčia pirmiausia turi paskirti naują metropolitą, nes joks dvasininkas ar bažnyčios valdybos narys negali būti asmuo, kuriam per pastaruosius 10 metų dėl nacionalinio saugumo priežasčių nebuvo pratęstas leidimas gyventi šalyje.
Bažnyčios vadovas metropolitas Eugenijus, kurio tikrasis vardas yra Valerijus Rešetnikovas, turėjo išvykti iš Estijos 2024 metų pradžioje, Estijos saugumo policijai konstatavus, kad jo veikla kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Ukraina smūgiuoja stipriai: atakavo 21 laivą ir įspėjo Rusijos „fūrų“ vairuotojus
12:01
Naktį į liepos 8-ąją Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos smogė daugiau nei 9 naujiems Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams, o Kryme sukėlė dalinį elektros tiekimo nutraukimą.
Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasi Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų (SBS) vado Roberto Brovdžio įrašu.
„SBS „paukščiai“ per liepos 8-osios naktį Azovo jūroje sunaikino +9 Rusijos Federacijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius“, – patvirtino R.Brovdis.
Iš viso – 21 atakuotas laivas
Jis taip pat patikslino, kad per pastarąsias 72 valandas Ukrainos operatoriai pataikė į 21 laivą:
- 19 Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių;
- vieną sausakrūvį laivą
- vienas keltą Kerčėje.
Operacijoje dalyvavo „Kairos“ padaliniai iš 414-osios atskiriosios „Ptachi Madjara“ nepilotuojamų sistemų pajėgų brigados, 413-asis atskirasis „Reid“ nepilotuojamų sistemų pajėgų pulkas ir 1-asis atskirasis nepilotuojamų sistemų pajėgų centras.
Be to, praėjusią naktį Ukrainos dronai smogė 53 kariniams taikiniams priešo operatyvinėje gilumoje Kryme, taip pat pietų karinėje operacinėje zonoje.
Be to, operacijos „Krymo jungiklis išjungtas“ metu per naktį buvo sunaikintos dar 6 elektros pastotės.
Iš viso nuo liepos 1 d. iki 8 d. SBS jau smogė 50 energetikos mazgų, taip pat kitiems svarbiems Rusijos objektams.
Bepiločių sistemų pajėgos pažymėjo, kad visus smūgius koordinavo SBS giluminio smogimo centras.
„Nelįsk į Krymą sausumos koridoriumi“
Transportas, gabenantis krovinius per sausumos koridorių į okupuotą Krymą ir užtikrinantis Rusijos logistiką, yra teisėtas karinis taikinys Ukrainai, sakė Robertas Brovdis.
Jis taip pat kreipėsi į sunkvežimių vairuotojus, kurie padeda Rusijai logistikos klausimais.
„Nesėsk už sunkvežimio vairo ir nelįsk sausumos koridoriumi į Krymą ieškodamas didelių pinigų, net jei tave vilioja trigubas tarifas“, – pareiškė jis.
Ukrainiečių vadas taip pat pažymėjo, kad per pastarąją savaitę gynybos pajėgoms pavyko smogti 360 sunkvežimių, kurie užtikrina okupantų logistiką.
Be to, SBS vadas parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip liepos mėnesį buvo sunaikinta daugiau nei 200 sunkvežimių.
Per naujus Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 7 žmonės
11:10
Per naktinius Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni žmonės, o ukrainiečių kariuomenė pranešė atakavusi kelis Rusijos tanklaivius.
Šie nauji išpuoliai įvykdyti likus vos kelioms valandoms iki JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio susitikimo NATO viršūnių susitikime.
Pirmasis stiprus sprogimas Kyjive pasigirdo netrukus po vidurnakčio, dar prieš įsijungiant oro pavojaus sirenoms – tai retas atvejis, išgąsdinęs sostinės gyventojus.
Po to sekė dar kelių sprogimų banga, pranešė mieste esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Kyjive žuvo vienas žmogus, pranešė meras Vitalijus Klyčko, informavęs apie po raketų smūgio užsidegusius sandėlius.
Per pastarąją savaitę Rusija surengė kelis didelius mirtinus išpuolius prieš Ukrainos sostinę – šį liepą per balistinių raketų ir dronų smūgius jau žuvo daugiau nei 50 žmonių.
NATO viršūnių susitikime Ankaroje V. Zelenskis ragino sąjungininkus pristatyti amunicijos JAV gamybos „Patriot“ oro gynybos sistemoms. Tai vienintelė priemonė, galinti sustabdyti itin greitas ir sunkiai perimamas Rusijos balistines raketas.
Kitur Ukrainoje, pietiniame Mykolajivo regione, Rusijos pajėgoms atakavus valdomomis aviacinėmis bombomis, žuvo motina ir dukra, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
Pareigūnai teigė, kad dar du žmonės žuvo šiaurės rytiniame Charkivo regione ir du – fronto linijoje esančiame Chersono regione šalies pietuose.
Ukraina taip pat surengė savo smūgius giliai Rusijos teritorijoje – Kyjivas šias atakas vadina teisingu atpildu už kasnakt apšaudomus jo miestus.
Rusijos centrinio Saratovo regiono gubernatorius pranešė, kad per Ukrainos drono ataką žuvo vienas žmogus.
Ukraina taip pat suintensyvino atakas prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną – senstančius tanklaivius, kuriais eksportuojami naftos produktai, nešantys pajamas stringančiai Rusijos ekonomikai.
Kyjivo dronų pajėgų vadas nurodė, kad per pastarąsias 72 valandas Juodojoje ir Azovo jūrose buvo smogta 21 Rusijos laivui.
