Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos pajėgos numušė Rusijos lėktuvą
14:04 Atnaujinta 14:22
Liepos 8 d., trečiadienį, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos pranešė apie Rusijos lėktuvo sunaikinimą. Pranešime nenurodyta, apie kokį būtent lėktuvą kalbama.
„Geros naujienos iš oro pajėgų! Šiandien sunaikinome dar vieną Rusijos oro teroristą!“ – teigiama pranešime.
Remiantis preliminaria, tačiau kol kas nepatvirtinta informacija, kurią skelbia naujienų portalas „Unian“, kalbama apie Rusijos naikintuvą-bombonešį Su-34. Portalas NV skelbia, jog tai naikintuvas Su-35.
Liepos 3 d. Ukrainos saugumo tarnybos dronai atakavo karinį Sakų aerodromą ir smogė „Hvardiskije“ aerodromo angarams okupuotame Kryme.
Remiantis turimais duomenimis, Sakų aerodrome buvo smogta septyniems angarams, kuriuose buvo laikoma aviacijos technika, tarp kurios ir naikintuvai „Su-30SM“, „Su-30“ ir fronto bombonešiai „Su-24“.
Skelbiama, kad per šią operaciją buvo sunaikinti arba apgadinti mažiausiai 7 Rusijos lėktuvai.
Po dienos Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad birželio 26 d. per smūgį aneksuotam Krymui Belbeko aerodrome buvo sunaikintas rusiškas naikintuvas „MiG-29“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, iki liepos 8 d. Rusija kare su Ukraina prarado 436 lėktuvus ir 353 sraigtasparnius.
Trumpas suvaldė pyktį, kad NATO viršūnių susitikimas baigtųsi teigiamai
18:27
NATO trečiadienį baigiant svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai šiltai prakalbo apie Aljanso sąjungininkus, nors anksčiau griežtai juos sukritikavo dėl jų reakcijos į jo karą su Iranu.
Šis staigus perėjimas – vos per kelias valandas – nuo priešiškumo prie prielankumo puikiai parodo platų emocijų spektrą, kurį demonstruoja nepastovaus būdo JAV lyderis.
„Tai buvo puikus susitikimas, toje salėje buvo daug meilės, daug vienybės“, – NATO aukščiausiojo lygio susitikime Turkijos sostinėje Ankaroje po 32 valstybių vadovų susitikimo, vykusio už uždarų durų, žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
JAV prezidentas NATO valstybių lyderius už uždarų durų patikino, jog nori, kad Jungtinės Valstijos liktų kariniame aljanse.
Pasak naujienų agentūros AFP šaltinio, dalyvavusio tame susitikime, JAV lyderis pareiškė: „Mes norime likti su jumis.“
Tai atsispindėjo ir baigiamojoje deklaracijoje, kurioje NATO lyderiai dar kartą patvirtino savo „nepalaužiamą įsipareigojimą“ laikytis Aljanso sutarties 5 straipsnyje įtvirtintos savitarpio pagalbos nuostatos.
„Puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus“, – teigiama deklaracijoje, į kurią ši formuluotė buvo įtraukta siekiant sumažinti nuogąstavimus dėl Vašingtono įsipareigojimų Aljansui.
Tačiau diena prasidėjo nelabai gerai: prieš pat susitikimą D. Trumpas smarkiai sukritikavo NATO sąjungininkus už tai, kad jie nepalaikė jo kampanijos prieš Iraną, pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija ir tvirtino, kad vis dar nori Grenlandijos – NATO narės Danijos teritorijos.
„Esu labai nusiminęs dėl NATO (...) dėl to, ką jie padarė dėl Grenlandijos, ir (...) dėl to, kad jie nenorėjo mums padėti kovoti su pagrindine terorizmą remiančia valstybe, t. y. Iranu“, – sakė jis.
„Didelis kontrastas“
Tačiau JAV prezidentui už uždarų durų tiesiogiai susitikus su Aljanso šalių lyderiais, jo tonas pastebimai pasikeitė, sakė derybose dalyvavęs šaltinis.
„Yra didelis kontrastas tarp to, ką Trumpas sako viešai, ir to, ką jis iš tikrųjų sako už uždarų durų“, – sakė šaltinis agentūrai AFP.
Jis taip pat sušvelnino savo retoriką dėl Irano, kurio lyderius anksčiau buvo pavadinęs „padugnėmis“ ir „pamišėliais“, ir jo pastabos šiuo klausimu buvo „ne tokios griežtos“, teigė šaltinis.
Be to, jis daugiau neminėjo nei Ispanijos, nei Grenlandijos.
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas sutiko, kad D. Trumpo tonas susitikime buvo nuosaikesnis, ir agentūrai AFP teigė, kad jis perdavė „tam tikrą konstruktyvią žinią (...), kad Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų, daugiau investuoti į gynybą“.
„Taigi atmosfera buvo gana gera, o žinutės – konstruktyvios“, – sakė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad D. Trumpo protrūkius nebūtinai reikėtų vertinti kaip Aljanso susiskaldymo ženklą.
„Nelaikyčiau to požymiu, kad mes kažkaip silpnintume NATO ir kad transatlantinių ryšių nėra“, – sakė jis agentūrai AFP.
„Manau, kad turėtume mažiau dramatizuoti situaciją“, – pridūrė ministras.
Pamatykite: jūrinis dronas smogė Rusijos tanklaiviui netoli Jaltos
18:24
Trečiadienį, liepos 8 d., Ukrainos saugumo tarnybos SBU jūrinis dronas „Sea Baby“ smogė tanklaiviui „Blue“, priklausančiam Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Dėl šio smūgio laivagalis patyrė didelių pažeidimų. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba, kuri surengė operaciją, vykdydama užduotį sumažinti Rusijos karinį ir ekonominį potencialą.
Smūgio metu tanklaivis buvo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje netoli okupuotos Jaltos.
Bandė neutralizuoti droną
Rusijos aviacijos bandymai neutralizuoti jūrinį droną buvo nesėkmingi.
„Suezmax“ klasės tanklaivis „Blue“ yra įtrauktas į ES, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Ukrainos sankcijų sąrašą už Rusijos naftos gabenimą apeinant tarptautinius apribojimus. Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, tokie laivai laikomi teisėtais kariniais taikiniais.
„Kiekvienas sėkmingas smūgis jiems sumažina Kremliaus pajamas iš naftos, padidina Rusijos karinės logistikos išlaidas ir susilpnina Rusijos Federacijos finansinį pagrindą tolesnei agresijai“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnyba SBU.
Liepos 8-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgos Azovo jūroje atakavo devynis Rusijos „šešėlinės laivyno“ tanklaivius. Remiantis Nepilotuojamų sistemų pajėgų (SBS) vado Roberto Brovdžio duomenimis, per tris dienas Ukrainos kariniai daliniai sunaikino dvi dešimtis Rusijos tanklaivių.
Prancūzija atsiųs karių NATO misijai Šiaurės šalyse
17:53
Prancūzija atsiųs karių Švedijos vadovaujamai NATO misijai Suomijoje, trečiadienį pranešė trys šalys.
„Prancūzija prisidės atsiųsdama sausumos pajėgų (NATO) priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje („FLF Finland“) rotacijoms, įskaitant kovinį dalinį“, – teigiama bendrame šalių pareiškime, kuriame nepatikslinamas dislokuojamų pajėgų dydis.
Prancūzija taip pat rengs mokymus šiai misijai, kuri buvo oficialiai įsteigta birželio mėnesį ir kurios tikslas – sustiprinti gynybą aplink naujausias Aljanso nares.
„Mūsų kariai prisidės prie saugumo užtikrinimo Tolimojoje Šiaurėje. Diena po dienos mes įgyvendiname šią stipresnės Europos stipresnėje NATO viziją“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi daug dešimtmečių, ir atitinkamai 2023 bei 2024 metais įstojo į NATO.
„Per pastaruosius metus Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos gynybos ministrai paskelbė, kad prisidės prie „FLF Finland“ plėtros, o dabar, kartu su Prancūzija, mums pavyko žengti žingsnį į priekį dėl karių dislokavimo“, – atskirame pareiškime pažymėjo Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje branduolį sudarys 600 Švedijos karių, dislokuotų Švedijos Bodeno mieste ir galinčių greitai persikelti į Rovaniemį Suomijoje.
2024 metais NATO nusprendė įsteigti naują daugianacionalinę greitojo reagavimo pajėgų grupę Suomijoje. NATO turi panašių sausumos dalinių Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
JAV prezidentas pasisakė dėl dangaus virš Ukrainos
16:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas, ar būtų pasirengęs uždaryti oro erdvę virš Ukrainos kaip dalį saugumo garantijų.
„Jei tai būtina, taip“, – sakė jis NATO viršūnių susitikimo paraštėse vykusiame susitikime su V.Zelenskiu.
Trumpas: Ukraina gaus teisę gaminti „Patriot“ raketas
16:45 Atnaujinta 17:15
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui teisę gaminti „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Apie tai jis pranešė susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikime.
„Vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbėsime, yra tai, kad suteiksime jums licenciją gaminti „Patriot“. Tai gana šaunu, tiesa? Tokiu būdu negalėsite skųstis, kad mes jų duodame nepakankamai“, – D. Trumpas sakė V.Zelenskiui.
„Mes dar neinformavome bendrovės apie tai, bet viskas susitvarkys“, – teigė jis.
Ukrainai vis sunkiau sekasi numušti Rusijos balistines raketas, nes senka itin svarbių JAV gamybos „Patriot“ perėmėjų atsargos.
Nepaisant pastarosiomis dienomis Maskvos vykdomų intensyvių Kyjivo bombardavimų, Ukraina, panašu, keičia karo eigą. Šalis stabilizavo fronto liniją ir rengia smūgius giliai Rusijos teritorijoje.
D. Trumpas pareiškė, kad šie smūgiai gali padėti užbaigti karą.
„Tai yra eskalacija, tačiau tai taip pat eskalacija, kuri gali padėti pasiekti pabaigą“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas pakartojo savo įsitikinimą, kad tiek V. Zelenskis, tiek Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nori sudaryti susitarimą kovoms sustabdyti.
„Prezidentas nori tai užbaigti, ir aš tikiu, kad prezidentas V. Putinas nori tai užbaigti, tad tai turėtų būti geras derinys“, – kalbėjo jis.
Zelenskis skėlė kaip reikiant: negaliu skristi į Maskvą – ten daug Ukrainos dronų
16:33 Atnaujinta 16:36
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas norėjo surengti susitikimą Maskvoje, siekdamas užbaigti karą, tačiau jis atkakliai tvirtino, kad tai nėra priimtinas variantas.
„Bet jis susitiks, ir Zelenskis susitiks, ir kažkas įvyks. Tai bus teigiamas žingsnis. Manau, tikiuosi, kad tai įvyks netrukus“, – sakė jis.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pajuokavo, kad jam sunku nuvykti į Maskvą, nes ten ore skraido labai daug Ukrainos dronų.
Trumpas: „Nemanau, kad Rusija vėl užpultų Ukrainą“
D.Trumpas teigė, kad bendradarbiaus su Rusija dėl saugumo garantijų, siekdamas užtikrinti, kad Ukraina niekada daugiau nebūtų užpulta.
„Rusija mus labai gerbia, ir mes ketiname dirbti prie tam tikro saugumo susitarimo. Jei pavyks sudaryti tinkamą susitarimą, tai padės Europai… ir dirbsime prie tam tikro saugumo paketo.“
Jis sakė, kad nemano, jog Rusija tuomet vėl užpultų Ukrainą.
JAV prezidentas taip pat dar kartą pakartojo, kad Ukraina turi „milžinišką potencialą“.
Trumpas: esu pasirengęs vykti į Ukrainą „tinkamu laiku“
D.Trumpas žurnalistų buvo paklaustas, ar yra pasirengęs vykti į Ukrainą.
Jis atsakė teigiamai, tačiau pridūrė: „Tačiau norėčiau tai padaryti tada, kai karas bus pasibaigęs.“
Jis juokavo, kad JAV slaptosios tarnybos dėl to „nebūtų labai patenkintos“.
Tačiau pakartojo, kad yra pasirengęs vykti į Ukrainą tinkamu laiku, ir pagyrė Kyjivą kaip „gražų miestą“.
„JAV būtų pasirengusios pirkti Ukrainos dronus“
Paklaustas apie Ukrainos patirtį dronų srityje, D.Trumpas pripažino jų kompetenciją šioje srityje ir teigė, kad JAV būtų pasirengusios pirkti Ukrainos dronus.
„Mes pirktume jų dronus. Mes gaminame dronus, gaminame puikius dronus, bet jie sugeba pagaminti jų labai daug, o tai nuostabu, nes karo sąlygomis jie juos gamina rūsiuose, bet kur, kur tik yra bent menkas prieglobstis, ar net jei jo visai nėra.“
Jis teigė, kad Ukraina užima ypač gerą padėtį ginklų gamybos srityje, nes turi reikiamų talentų.
„Būtent tai sakau ir apie „Patriot“ raketas. Jie sugebėtų tai padaryti; dauguma šalių to nesugebėtų.“
Trumpas – apie Zelenskį: „Sunku patikėti, tiesa?“
16:14 Atnaujinta 16:23
Neoficialiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu prakalbęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad tai buvo „geras susitikimas“, ir tvirtino, jog su Ukrainos vadovu užmezgė gerus santykius.
„Sunku patikėti, tiesa? Nuo Ovaliojo kabineto iki dabar, manau, užmezgėme labai gerus santykius“, – sakė jis.
„Ir tai dar ne pabaiga“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Ne, tai ne pabaiga, galbūt tai bus tik pradžia“, – patvirtino D.Trumpas, kurį cituoja dienraštis „The Guardian“.
„Per kelias savaites pasiekėme didelę pažangą“
V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie tai, kad gynyba yra prioritetas, o taikos derybos skirtos aptarti, kaip užbaigti karą.
Jis taip pat sakė, kad pradedama dirbti dėl dronų sandorio su JAV. „Tai labai gera pradžia“, – tikino jis.
Tuo tarpu D.Trumpas vėl įsiterpė ir patikino, kad užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą „nėra lengviausias dalykas“, nes tiek Vladimiras Putinas, tiek V. Zelenskis yra „sudėtingi asmenys“.
„Bet manau, kad per pastarąsias kelias savaites pasiekėme didelę pažangą, ir pažiūrėsime, kaip viskas klostysis“, – sakė jis.
Trumpas: Amerika yra pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai
D.Trumpas buvo paklaustas, ar jis pasirengęs įvesti papildomas sankcijas Rusijai.
JAV vadovas tvirtino, kad „prezidentui Putinui daromas didelis spaudimas“, ir pridūrė: „Nemanau, kad jam patinka tai, kas vyksta.“
Ar JAV būtų pasirengusios suteikti saugumo garantijas Ukrainai?
„Mes norime tai padaryti, norime tai padaryti, kad išgelbėtume gyvybes. … Aš stengiuosi išgelbėti gyvybes“, - sakė D.Trumpas.
Jis taip pat pakartojo savo ankstesnius teiginius, kad tiek Ukraina, tiek Rusija turi didelį potencialą.
Paprašė klausimų Putinui
D.Trumpas žurnalistams sakė, kad nori išgirsti jų klausimą V.Putinui, ir pažymėjo, kad vėliau jį užduos.
Reporteriai paklausė: „Kada jis baigs šį karą?“
„Manau, kad tokio klausimo jo niekada neklausiau“, – juokavo JAV prezidentas.
Tačiau jis pridūrė, kad V.Putinas „nori jį greitai baigti“ ir „kuo greičiau“.
„Aš su juo daug bendrauju. Dabar – šiek tiek rečiau, bet santykiai labai geri“, – sakė jis.
D.Trumpas tikino, kad jis „yra griežtas Rusijos atžvilgiu, daug griežtesnis, nei turėčiau būti“.
V.Zelenskis įsiterpė ir pastebėjo, kad nėra tikras, kokios yra V.Putino sąlygos taikos susitarimui, ir teigė, kad jos „keičiasi“, nes Ukrainos kariuomenė stiprėja.
Lenkija: NATO degalų vamzdynas turi būti pratęstas iki pat Baltijos šalių
16:05
Trečiadienį į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje atvykęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis trečiadienį pareiškė sieksiąs, jog NATO degalų vamzdynų tinklas būtų pratęstas iki aljanso rytinio flango ir taip būtų sprendžiama problema, kurią kariniai pareigūnai laiko vienu didžiausių iššūkių kilus konfliktui su Rusija.
Jei šis planas bus įgyvendintas, vamzdyno pratęsimas galėtų tapti vienu iš didžiausių infrastruktūros projektų Europoje.
„Dvejopo naudojimo vamzdynų pobūdis... suteikia galimybę užtikrinti saugumą visam NATO rytiniam sparnui, todėl tai taip pat yra proga man ir visai Vidurio Europai dar kartą iškelti šį klausimą“, – sakė Lenkijos prezidentas, kurį cituoja Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Aukšto rango NATO kariniai pareigūnai ragina pratęsti aljanso Šaltojo karo laikų degalų vamzdynų tinklą šimtais kilometrų į rytus link Lenkijos ir trijų Baltijos valstybių, o vėliau – toliau į šiaurę link Suomijos ir į pietryčius link Rumunijos. Tačiau, kaip rašo žurnalas „Der Spiegel“, toks projektas susiduria su dideliais sunkumais, nes jis gali kainuoti 21 mlrd. eurų, o užbaigti jį užtruktų 20-25 metus.
10 tūkst. kilometrų ilgio vamzdynas, įkastas 80 centimetrų gylyje po žeme, šiuo metu driekiasi per dvylika šalių, tačiau baigiasi Vakarų Vokietijoje, kur aptarnauja ne tik karines bazes, pavyzdžiui, JAV Ramštaino oro bazę, bet ir didelius civilinius centrus, pavyzdžiui, didžiausią Vokietijos oro uostą Frankfurte. Iš pradžių jis buvo nutiestas pirmiausia Vakarų oro pajėgoms aptarnauti konflikto su tuometine Tarybų Sąjunga atveju.
Lenkijos rytų studijų centro studija parodė, kad karo metu oro pajėgos turėtų suvartoti net iki 85 proc. viso karinio kuro. NATO vamzdynais tekantis reaktyvinis kuras taip pat gali būti naudojamas antžeminėms transporto priemonėms, nes sumaišius jį su priedais, jis tampa tinkamas sunkvežimiams ir tankams, kurie paprastai yra varomi dyzelinu.
Tinklo išplėtimas taip pat padėtų išspręsti saugojimo pajėgumų trūkumo problemą, nes vamzdyne esantis kuras papildo saugojimo rezervuaruose laikomą kurą.
Remiantis Lenkijos analitinio centro tyrimu, konflikto atveju NATO degalų suvartojimas greičiausiai viršytų esamos infrastruktūros pajėgumus dar prieš prasidedant visapusiškiems karo veiksmams dėl sausumos pajėgų judėjimo, oro transporto operacijų ir naikintuvų skrydžių.
Benziną rusai gabena slapta kaip pieną ir vandenį
16:00
Rusijos valdžios institucijų bandymai užtikrinti degalų tiekimą į su elektros energijos tiekimo problemomis susiduriantį Krymą sulaukė griežto Ukrainos pajėgų pasipriešinimo. Ukrainiečiai toliau puola degalų autocisternas, nepaisydami gudrybių, kuriomis siekiama paslėpti vežamus krovinius, ir dronais vykdomo „Starlink“ ryšio trukdymo, taip pat sprogdina tanklaivius, bandančius pristatyti degalus į pusiasalį.
Ukrainos dronų operatoriai „Reuters“ korespondentams, apsilankiusiems fronto linijoje, papasakojo apie taktikas, kurias Rusijos kariuomenė taiko siekdama apsaugoti degalus ir kitus krovinius.
Vandens autocisternos pilnos benzino
„Mes smogėme į vandens autocisternas, ir jos užsidegė, nes viduje buvo benzinas, – paaiškino majoras Mykola Kolesnikas, Zaporižioje kovojančio 422-ojo atskiro dronų sistemų pulko vadas. – Smogėme į sunkvežimius, nudažytus kaip pieno autocisternas, kuriuose buvo dyzelinas.“
Pasak Ukrainos vadų, dabar Rusijos kariai taip pat organizuoja nedideles autocisternų kolonas, kurias dengia pikapai su ant jų sumontuotais kulkosvaidžiais, ir renkasi mažiau judrius kelius. Be to, kaip „Reuters“ pranešė Ukrainos karinė žvalgyba, degalams į frontą ir į Krymą, taip pat šaudmenims ir maisto atsargoms vežti naudojami nedideli civiliniai automobiliai, keturračiai ir motociklai.
Kroviniai slepiami užmaskuotose žemėse iškastose slėptuvėse, apleistuose pastatuose ir žemės ūkio objektuose, o civilinės degalinės naudojamos kariniam kurui laikyti.
Visuotinis degalų trūkumas pusiasalyje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau keletą mėnesių vykdo kampaniją, kurios metu vidutinio nuotolio dronais, veikiančiais už fronto linijos 200–300 km atstumu, smogia Rusijos tiekimo keliams. Taip pavyko nutraukti „sausumos tiltą“ į Krymą, o tai lėmė milžinišką degalų trūkumą pusiasalyje.
Kartu su smūgiais energetikos infrastruktūrai tokios atakos sukėlė didelio masto elektros tiekimo pertraukimus Kryme, kurį prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo paversti sala.
Šiuo metu Kryme degalinėse draudžiama vienam asmeniui parduoti daugiau nei 20 litrų, o Sevastopolyje benzino praktiškai nėra laisvoje prekyboje – jis išduodamas pagal QR kodus, gaunamus per valstybinę žinučių programėlę „Max“. Vidutinė benzino kaina pusiasalyje apskritai ir Sevastopolyje sudaro apie 200 rublių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijas su vidutinio nuotolio dronais, tikriausiai, galima laikyti svarbiausiu šių metų ginkluoto konflikto įvykiu, pažymi Robas Lee, JAV Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Tačiau Rusijos kariuomenė po truputį pradeda jiems priešintis, priduria jis:
„Jei jie padidins radijo trukdžių įrangos gamybą, tai gali apsunkinti kampanijos, grindžiamos vidutinio nuotolio smūgiais, vykdymą.“
Rusija paleido galingus radijo signalus
Rusijos karinės pajėgos pradėjo bandyti blokuoti „Starlink“ ryšį, kuriuo Ukrainos operatoriai palaiko ryšį su savo dronais. Rusija dislokuoja radioelektroninės kovos sistemą „Volna Kupol Garant“, kuri skleidžia pakankamai galingą signalą, kad sutrikdytų „Starlink“ veikimą maždaug 20 kv. km plote, pasakojo Ukrainos gynybos ministerijos patarėjas Serhijus Beskrestnovas. Jo teigimu, jau aptikta apie 10 tokių sistemų.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos medžioja ir jas. Birželio 15 d. 422-ojo pulko spaudos tarnyba paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip ji teigia, matyti „Starlink“ signalo slopinimo sistemos sunaikinimas. Įraše matyti, kaip Ukrainos dronas puola kompleksą, sudarytą iš šešių didelių baltų konteinerių ar priekabų, stovinčių netoli vienas kito.
Latvija, Suomija ir Norvegija susitarė kurti naujos kartos vikšrinius šarvuočius
15:37
Latvija, Suomija ir Norvegija NATO viršūnių susitikimo metu pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo kuriant naujos kartos vikšrines šarvuotas transporto priemones „Patria TrackX“, pranešė Latvijos gynybos ministerija.
NATO viršūnių susitikimo Ankaroje metu antradienį Latvija prisijungė prie keleto daugianacionalinių iniciatyvų, kurių tikslas – stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus, skatinti sąjungininkų karinį mobilumą, plėtoti bendradarbiavimą gynybos pramonėje ir remti bendrus karinės technikos pirkimus.
Susitikimo metu Latvijos, Danijos, Norvegijos ir Suomijos gynybos ministrai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo kuriant naujos kartos vikšrinę šarvuotą transporto priemonę „Patria TrackX“. Dokumentas numato keitimąsi bandymų rezultatais ir technine informacija, bendro transporto priemonių kūrimo ir pirkimo galimybių įvertinimą.
Naują šarvuotą transporto priemonę planuojama sukurti pagal Europos gynybos fondo bendrai finansuojamą programą „Famous“ ir paruošti galimiems bendriems serijiniams pirkimams nuo 2027 metų.
NATO gynybos pramonės forume Ankaroje sąjungininkai taip pat susitarė per artimiausius penkerius metus investuoti daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių į kovos su dronais pajėgumų plėtrą ir iki 2027 metų pabaigos penkis kartus padidinti nepilotuojamų orlaivių operatorių rengimo apimtis.
