Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Zelenskis skėlė kaip reikiant: negaliu skristi į Maskvą – ten daug Ukrainos dronų
16:33 Atnaujinta 16:36
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas norėjo surengti susitikimą Maskvoje, siekdamas užbaigti karą, tačiau jis atkakliai tvirtino, kad tai nėra priimtinas variantas.
„Bet jis susitiks, ir Zelenskis susitiks, ir kažkas įvyks. Tai bus teigiamas žingsnis. Manau, tikiuosi, kad tai įvyks netrukus“, – sakė jis.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pajuokavo, kad jam sunku nuvykti į Maskvą, nes ten ore skraido labai daug Ukrainos dronų.
Trumpas: „Nemanau, kad Rusija vėl užpultų Ukrainą“
D.Trumpas teigė, kad bendradarbiaus su Rusija dėl saugumo garantijų, siekdamas užtikrinti, kad Ukraina niekada daugiau nebūtų užpulta.
„Rusija mus labai gerbia, ir mes ketiname dirbti prie tam tikro saugumo susitarimo. Jei pavyks sudaryti tinkamą susitarimą, tai padės Europai… ir dirbsime prie tam tikro saugumo paketo.“
Jis sakė, kad nemano, jog Rusija tuomet vėl užpultų Ukrainą.
JAV prezidentas taip pat dar kartą pakartojo, kad Ukraina turi „milžinišką potencialą“.
Trumpas: esu pasirengęs vykti į Ukrainą „tinkamu laiku“
D.Trumpas žurnalistų buvo paklaustas, ar yra pasirengęs vykti į Ukrainą.
Jis atsakė teigiamai, tačiau pridūrė: „Tačiau norėčiau tai padaryti tada, kai karas bus pasibaigęs.“
Jis juokavo, kad JAV slaptosios tarnybos dėl to „nebūtų labai patenkintos“.
Tačiau pakartojo, kad yra pasirengęs vykti į Ukrainą tinkamu laiku, ir pagyrė Kyjivą kaip „gražų miestą“.
„JAV būtų pasirengusios pirkti Ukrainos dronus“
Paklaustas apie Ukrainos patirtį dronų srityje, D.Trumpas pripažino jų kompetenciją šioje srityje ir teigė, kad JAV būtų pasirengusios pirkti Ukrainos dronus.
„Mes pirktume jų dronus. Mes gaminame dronus, gaminame puikius dronus, bet jie sugeba pagaminti jų labai daug, o tai nuostabu, nes karo sąlygomis jie juos gamina rūsiuose, bet kur, kur tik yra bent menkas prieglobstis, ar net jei jo visai nėra.“
Jis teigė, kad Ukraina užima ypač gerą padėtį ginklų gamybos srityje, nes turi reikiamų talentų.
„Būtent tai sakau ir apie „Patriot“ raketas. Jie sugebėtų tai padaryti; dauguma šalių to nesugebėtų.“
Trumpas: „Mes darome didelį spaudimą Putinui“
19:40
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prakalbo apie pasikeitimus Rusijos vadovo Vladimiro Putino iškeltose sąlygose karui prieš Ukrainą nutraukti.
Kaip pranešė ukrainiečių leidinio „UNIAN“ korespondentas, D.Trumpas tai pasakė per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikimo Ankaroje užkulisiuose.
Paklaustas, ar yra pasirengęs spausti V.Putiną, jei šis atsisakys nutraukti karą, JAV vadovas atsakė, kad spaudimą jau daro.
„Mes darome didelį spaudimą Putinui. Nemanau, kad jam patinka tai, kas vyksta. Nemanau, kad jis patenkintas tuo, kas dedasi. Putinui daromas didelis spaudimas, kad jis tai padarytų. Visi jį spaudžia, kad tai būtų pasiekta“, – sakė D.Trumpas.
Jis teigė manantis, kad Kremliaus vadovas nori kuo greičiau užbaigti karą.
„Jis nori tai užbaigti kuo greičiau. Aš jo apie tai klausiau, mes kalbėjomės – aš su juo daug bendrauju“, - sakė JAV prezidentas.
Jis pridūrė, kad su V.Zelenskiu bendrauja santykinai mažai, tačiau jų santykiai yra labai geri.
Lietuva pareiškė protestą Rusijai dėl Ukrainos apšaudymų ir dezinformacijos
19:25
Lietuva trečiadienį pareiškė protestą Rusijai dėl Ukrainos apšaudymų ir dezinformacijos kampanijos prieš Baltijos valstybes, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Į ministeriją iškviestam Rusijos ambasados atstovui įteiktos protesto notos dėl naujausių Rusijos išpuolių prieš civilius Ukrainos gyventojus, taip pat dėl Rusijos tęsiamos informacinės atakos prieš Baltijos valstybes.
Įteiktoje notoje pabrėžiama, kad sąmoningas teroras prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą yra šiurkštus tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas ir laikytinas karo nusikaltimu, kuriam nėra taikomas senaties terminas.
Pabrėžta, kad Lietuva toliau sieks, jog visų Rusijos prieš Ukrainą vykdomų nusikaltimų užsakovai, organizatoriai ir vykdytojai būtų nustatyti, įvardinti ir patraukti atsakomybėn.
Anot URM, per susitikimą taip pat kategoriškai atmesti Rusijos pareigūnų kartojami melagingi teiginiai, nukreipti prieš Baltijos valstybes.
„Pabrėžta, kad Lietuvos Respublika niekada neleido naudoti savo teritorijos ir oro erdvės dronų atakoms prieš taikinius Rusijoje ir apie tai yra ne kartą informavusi Rusijos Federaciją tiek diplomatiniais kanalais, tiek viešais pareiškimais. Be to, Rusijos atstovui pareikšta, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovų skleidžiamos insinuacijos dėl Baltijos valstybių tariamai planuojamos rusakalbių gyventojų masinės deportacijos yra visiškas melas – tokių planų nebuvo ir nėra“, – teigiama pranešime.
BNS pranešė, kad pastarosiomis naktimis rusai masiškai dronais atakuoja civilinius Ukrainos objektus.
Naktį iš liepos 6-osios į 7-ąją Ukraina patyrė dar vieną masinę Rusijos ataką, kurios metu panaudotos 68 įvairaus tipo raketos ir keli šimtai kovinių bepiločių orlaivių.
Dėl šio išpuolio šalyje žuvo mažiausiai 27 civiliai asmenys, apie 100 sužeisti. Didelė žala padaryta Kyjivui, reikšmingi nuostoliai fiksuoti ir sostinės priemiesčiuose bei kituose Ukrainos regionuose. Sugriauti bei apgadinti gyvenamieji namai, komerciniai ir energetikos objektai, įskaitant degalines.
Naktį iš liepos 7-osios į 8-ąją Ukrainos sostinė Rusijos pajėgų apšaudyta dar kartą.
Ukrainiečiai savo ruožtu dronais atakuoja Rusijos naftos įmones, dėl to šioje šalyje trūksta degalų.
Su degalų krize susidūrusi Rusija uždraudė dyzelino eksportą
18:57
Maskva trečiadienį uždraudė dyzelino eksportą, siekdama „stabilizuoti“ gilėjančią degalų krizę, kurią sukėlė ne vieną savaitę besitęsiantys ir vis intensyvėjantys Ukrainos smūgiai energetikos infrastruktūrai, dėl kurių įvairiuose Rusijos regionuose jaučiamas degalų stygius.
„Šiandien įsigaliojo dyzelino eksporto draudimas, kuris leis padidinti tiekimą vidaus rinkai“, – per vyriausybės posėdį su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė vicepremjeras Aleksandras Novakas.
Jis pridūrė, kad šia priemone siekiama „stabilizuoti padėtį“.
„Tai katastrofa“: kas vyksta Kryme
18:56
Trečiąją elektros sutrikimų dieną Kryme valdžia sugebėjo tik iš dalies atkurti elektros ir vandens tiekimą. Vietiniai gyventojai komentaruose po pareigūnų įrašais skundžiasi, kad negali susisiekti su artimaisiais ir įsigyti maisto produktų. Ukrainos kariuomenė naktį į trečiadienį tęsė smūgius Krymo energetikos sistemai.
Kaip pranešė Maskvos paskirta okupacinė Krymo vyriausybė, trečiadienį visiškai be elektros liko Armianskas, Džankojus ir Džankojaus rajonas, Krasnoperekopskas ir Krasnoperekopsko rajonas.
Vėl be elektros liko Kerčė, kur, kaip teigė valdžia, elektros tiekimas buvo atkurtas dar vakar. Į kitus rajonus elektra tiekiama dalinai, „priklausomai nuo elektros tinklo galimybių“, skelbia portalas „Agentstvo“.
Didžiojoje pusiasalio dalyje nėra vandens, pranešė valstybinė įmonė „Voda Kryma“.
Naktį į trečiadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 6 elektros pastotėms, pranešė Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų (SBS) vadovas Robertas Brovdis. Jo teigimu, per naktį ukrainiečiai smogė 53 kariniams taikiniams Kryme ir kitų okupuotų teritorijų pietinėse dalyse. Be to, per pastarąsias 72 valandas Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė keltui Kerčėje, sausakrūviui ir 19 „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams.
Iš viso nuo liepos 1 d. iki 8 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 50 energetikos mazgų pusiasalyje.
Kritikai valdžiai: „Nusprendėte mus sunaikinti?“
Krymo gyventojai jau keletą dienų po pareigūnų įrašais toliau palieka skundus dėl to, kad namuose nėra elektros ir vandens. Jie rašo, kad negali įsigyti maisto produktų ir susisiekti su artimaisiais, bei reikalauja nustatyti elektros tiekimo nutraukimų grafiką. Krymo gyventojai pažymi, kad iš valdžios institucijų negauna realios informacijos apie padėtį, o pareigūnai ragina pasitikėti tik oficialiais pranešimais.
„Razdolnoje ir rajone nuo šeštadienio nėra elektros, vanduo per tą laiką buvo įjungtas tik vieną kartą per valandą arba šiek tiek dažniau. „Krymenergo“ apie mūsų rajoną apskritai tyli! Kada prasidės remonto darbai? Juk suprantate, kad taip gyventi neįmanoma??? Nupirkti maisto produktai sugedo, naujų negalima nusipirkti, nes į parduotuves nevežama nieko šviežio, o dėl QR kodų įvedimo parduotuvės negali parduoti vandens! Ar nusprendėte mus sunaikinti?“ – piktinosi gyventojai.
Trumpas suvaldė pyktį, kad NATO viršūnių susitikimas baigtųsi teigiamai
18:27
NATO trečiadienį baigiant svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai šiltai prakalbo apie Aljanso sąjungininkus, nors anksčiau griežtai juos sukritikavo dėl jų reakcijos į jo karą su Iranu.
Šis staigus perėjimas – vos per kelias valandas – nuo priešiškumo prie prielankumo puikiai parodo platų emocijų spektrą, kurį demonstruoja nepastovaus būdo JAV lyderis.
„Tai buvo puikus susitikimas, toje salėje buvo daug meilės, daug vienybės“, – NATO aukščiausiojo lygio susitikime Turkijos sostinėje Ankaroje po 32 valstybių vadovų susitikimo, vykusio už uždarų durų, žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
JAV prezidentas NATO valstybių lyderius už uždarų durų patikino, jog nori, kad Jungtinės Valstijos liktų kariniame aljanse.
Pasak naujienų agentūros AFP šaltinio, dalyvavusio tame susitikime, JAV lyderis pareiškė: „Mes norime likti su jumis.“
Tai atsispindėjo ir baigiamojoje deklaracijoje, kurioje NATO lyderiai dar kartą patvirtino savo „nepalaužiamą įsipareigojimą“ laikytis Aljanso sutarties 5 straipsnyje įtvirtintos savitarpio pagalbos nuostatos.
„Puolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus“, – teigiama deklaracijoje, į kurią ši formuluotė buvo įtraukta siekiant sumažinti nuogąstavimus dėl Vašingtono įsipareigojimų Aljansui.
Tačiau diena prasidėjo nelabai gerai: prieš pat susitikimą D. Trumpas smarkiai sukritikavo NATO sąjungininkus už tai, kad jie nepalaikė jo kampanijos prieš Iraną, pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija ir tvirtino, kad vis dar nori Grenlandijos – NATO narės Danijos teritorijos.
„Esu labai nusiminęs dėl NATO (...) dėl to, ką jie padarė dėl Grenlandijos, ir (...) dėl to, kad jie nenorėjo mums padėti kovoti su pagrindine terorizmą remiančia valstybe, t. y. Iranu“, – sakė jis.
„Didelis kontrastas“
Tačiau JAV prezidentui už uždarų durų tiesiogiai susitikus su Aljanso šalių lyderiais, jo tonas pastebimai pasikeitė, sakė derybose dalyvavęs šaltinis.
„Yra didelis kontrastas tarp to, ką Trumpas sako viešai, ir to, ką jis iš tikrųjų sako už uždarų durų“, – sakė šaltinis agentūrai AFP.
Jis taip pat sušvelnino savo retoriką dėl Irano, kurio lyderius anksčiau buvo pavadinęs „padugnėmis“ ir „pamišėliais“, ir jo pastabos šiuo klausimu buvo „ne tokios griežtos“, teigė šaltinis.
Be to, jis daugiau neminėjo nei Ispanijos, nei Grenlandijos.
Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas sutiko, kad D. Trumpo tonas susitikime buvo nuosaikesnis, ir agentūrai AFP teigė, kad jis perdavė „tam tikrą konstruktyvią žinią (...), kad Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų, daugiau investuoti į gynybą“.
„Taigi atmosfera buvo gana gera, o žinutės – konstruktyvios“, – sakė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad D. Trumpo protrūkius nebūtinai reikėtų vertinti kaip Aljanso susiskaldymo ženklą.
„Nelaikyčiau to požymiu, kad mes kažkaip silpnintume NATO ir kad transatlantinių ryšių nėra“, – sakė jis agentūrai AFP.
„Manau, kad turėtume mažiau dramatizuoti situaciją“, – pridūrė ministras.
Pamatykite: jūrinis dronas smogė Rusijos tanklaiviui netoli Jaltos
18:24
Trečiadienį, liepos 8 d., Ukrainos saugumo tarnybos SBU jūrinis dronas „Sea Baby“ smogė tanklaiviui „Blue“, priklausančiam Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Dėl šio smūgio laivagalis patyrė didelių pažeidimų. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba, kuri surengė operaciją, vykdydama užduotį sumažinti Rusijos karinį ir ekonominį potencialą.
Smūgio metu tanklaivis buvo Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje netoli okupuotos Jaltos.
Bandė neutralizuoti droną
Rusijos aviacijos bandymai neutralizuoti jūrinį droną buvo nesėkmingi.
„Suezmax“ klasės tanklaivis „Blue“ yra įtrauktas į ES, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Ukrainos sankcijų sąrašą už Rusijos naftos gabenimą apeinant tarptautinius apribojimus. Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, tokie laivai laikomi teisėtais kariniais taikiniais.
„Kiekvienas sėkmingas smūgis jiems sumažina Kremliaus pajamas iš naftos, padidina Rusijos karinės logistikos išlaidas ir susilpnina Rusijos Federacijos finansinį pagrindą tolesnei agresijai“, – pranešė Ukrainos saugumo tarnyba SBU.
Liepos 8-osios naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgos Azovo jūroje atakavo devynis Rusijos „šešėlinės laivyno“ tanklaivius. Remiantis Nepilotuojamų sistemų pajėgų (SBS) vado Roberto Brovdžio duomenimis, per tris dienas Ukrainos kariniai daliniai sunaikino dvi dešimtis Rusijos tanklaivių.
Prancūzija atsiųs karių NATO misijai Šiaurės šalyse
17:53
Prancūzija atsiųs karių Švedijos vadovaujamai NATO misijai Suomijoje, trečiadienį pranešė trys šalys.
„Prancūzija prisidės atsiųsdama sausumos pajėgų (NATO) priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje („FLF Finland“) rotacijoms, įskaitant kovinį dalinį“, – teigiama bendrame šalių pareiškime, kuriame nepatikslinamas dislokuojamų pajėgų dydis.
Prancūzija taip pat rengs mokymus šiai misijai, kuri buvo oficialiai įsteigta birželio mėnesį ir kurios tikslas – sustiprinti gynybą aplink naujausias Aljanso nares.
„Mūsų kariai prisidės prie saugumo užtikrinimo Tolimojoje Šiaurėje. Diena po dienos mes įgyvendiname šią stipresnės Europos stipresnėje NATO viziją“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi daug dešimtmečių, ir atitinkamai 2023 bei 2024 metais įstojo į NATO.
„Per pastaruosius metus Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos gynybos ministrai paskelbė, kad prisidės prie „FLF Finland“ plėtros, o dabar, kartu su Prancūzija, mums pavyko žengti žingsnį į priekį dėl karių dislokavimo“, – atskirame pareiškime pažymėjo Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje branduolį sudarys 600 Švedijos karių, dislokuotų Švedijos Bodeno mieste ir galinčių greitai persikelti į Rovaniemį Suomijoje.
2024 metais NATO nusprendė įsteigti naują daugianacionalinę greitojo reagavimo pajėgų grupę Suomijoje. NATO turi panašių sausumos dalinių Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
JAV prezidentas pasisakė dėl dangaus virš Ukrainos
16:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas, ar būtų pasirengęs uždaryti oro erdvę virš Ukrainos kaip dalį saugumo garantijų.
„Jei tai būtina, taip“, – sakė jis NATO viršūnių susitikimo paraštėse vykusiame susitikime su V.Zelenskiu.
Trumpas: Ukraina gaus teisę gaminti „Patriot“ raketas
16:45 Atnaujinta 17:15
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui teisę gaminti „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Apie tai jis pranešė susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikime.
„Vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbėsime, yra tai, kad suteiksime jums licenciją gaminti „Patriot“. Tai gana šaunu, tiesa? Tokiu būdu negalėsite skųstis, kad mes jų duodame nepakankamai“, – D. Trumpas sakė V.Zelenskiui.
„Mes dar neinformavome bendrovės apie tai, bet viskas susitvarkys“, – teigė jis.
Ukrainai vis sunkiau sekasi numušti Rusijos balistines raketas, nes senka itin svarbių JAV gamybos „Patriot“ perėmėjų atsargos.
Nepaisant pastarosiomis dienomis Maskvos vykdomų intensyvių Kyjivo bombardavimų, Ukraina, panašu, keičia karo eigą. Šalis stabilizavo fronto liniją ir rengia smūgius giliai Rusijos teritorijoje.
D. Trumpas pareiškė, kad šie smūgiai gali padėti užbaigti karą.
„Tai yra eskalacija, tačiau tai taip pat eskalacija, kuri gali padėti pasiekti pabaigą“, – sakė D. Trumpas.
JAV prezidentas pakartojo savo įsitikinimą, kad tiek V. Zelenskis, tiek Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nori sudaryti susitarimą kovoms sustabdyti.
„Prezidentas nori tai užbaigti, ir aš tikiu, kad prezidentas V. Putinas nori tai užbaigti, tad tai turėtų būti geras derinys“, – kalbėjo jis.
Trumpas – apie Zelenskį: „Sunku patikėti, tiesa?“
16:14 Atnaujinta 16:23
Neoficialiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu prakalbęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad tai buvo „geras susitikimas“, ir tvirtino, jog su Ukrainos vadovu užmezgė gerus santykius.
„Sunku patikėti, tiesa? Nuo Ovaliojo kabineto iki dabar, manau, užmezgėme labai gerus santykius“, – sakė jis.
„Ir tai dar ne pabaiga“, – pridūrė V.Zelenskis.
„Ne, tai ne pabaiga, galbūt tai bus tik pradžia“, – patvirtino D.Trumpas, kurį cituoja dienraštis „The Guardian“.
„Per kelias savaites pasiekėme didelę pažangą“
V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie tai, kad gynyba yra prioritetas, o taikos derybos skirtos aptarti, kaip užbaigti karą.
Jis taip pat sakė, kad pradedama dirbti dėl dronų sandorio su JAV. „Tai labai gera pradžia“, – tikino jis.
Tuo tarpu D.Trumpas vėl įsiterpė ir patikino, kad užbaigti Rusijos invaziją į Ukrainą „nėra lengviausias dalykas“, nes tiek Vladimiras Putinas, tiek V. Zelenskis yra „sudėtingi asmenys“.
„Bet manau, kad per pastarąsias kelias savaites pasiekėme didelę pažangą, ir pažiūrėsime, kaip viskas klostysis“, – sakė jis.
Trumpas: Amerika yra pasirengusi suteikti saugumo garantijas Ukrainai
D.Trumpas buvo paklaustas, ar jis pasirengęs įvesti papildomas sankcijas Rusijai.
JAV vadovas tvirtino, kad „prezidentui Putinui daromas didelis spaudimas“, ir pridūrė: „Nemanau, kad jam patinka tai, kas vyksta.“
Ar JAV būtų pasirengusios suteikti saugumo garantijas Ukrainai?
„Mes norime tai padaryti, norime tai padaryti, kad išgelbėtume gyvybes. … Aš stengiuosi išgelbėti gyvybes“, - sakė D.Trumpas.
Jis taip pat pakartojo savo ankstesnius teiginius, kad tiek Ukraina, tiek Rusija turi didelį potencialą.
Paprašė klausimų Putinui
D.Trumpas žurnalistams sakė, kad nori išgirsti jų klausimą V.Putinui, ir pažymėjo, kad vėliau jį užduos.
Reporteriai paklausė: „Kada jis baigs šį karą?“
„Manau, kad tokio klausimo jo niekada neklausiau“, – juokavo JAV prezidentas.
Tačiau jis pridūrė, kad V.Putinas „nori jį greitai baigti“ ir „kuo greičiau“.
„Aš su juo daug bendrauju. Dabar – šiek tiek rečiau, bet santykiai labai geri“, – sakė jis.
D.Trumpas tikino, kad jis „yra griežtas Rusijos atžvilgiu, daug griežtesnis, nei turėčiau būti“.
V.Zelenskis įsiterpė ir pastebėjo, kad nėra tikras, kokios yra V.Putino sąlygos taikos susitarimui, ir teigė, kad jos „keičiasi“, nes Ukrainos kariuomenė stiprėja.
