Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Naktinė Ukrainos ataka Rusijoje: liepsnoja „Lukoil“ naftos bazė, pranešama ir apie smūgį Tverėje
06:14
Ukrainos ginkluotosios pajėgos naktį į liepos 9-ąją tęsė atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, taikydamasi į naftos bazes keliuose šalies regionuose, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti liepsnos bei tiršti juodi dūmai, kylantys iš bendrovei „Lukoil“ priklausančios naftos bazės netoli Michailovsko miesto Stavropolio krašte. Taip pat pranešta, kad link objekto skrido dronai, skelbia „The Kyiv Indepdendent“.
Stavropolio krašto gubernatorius Vladimiras Vladimirovas savo „Telegram“ kanale patvirtino smūgį neįvardytam „pramonės objektui“, tuo metu regione buvo paskelbtas oro pavojaus signalas.
Po kelių minučių nepriklausomi „Telegram“ kanalai, remdamiesi vietos gyventojų liudijimais, pranešė apie dar vieną gaisrą naftos bazėje Tverės mieste, esančiame maždaug už 300 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Maskvos. Teigiama, kad gaisras kilo po Ukrainos smūgio.
Kol kas neaišku, kokio masto žala padaryta.
Kyjivas energetikos infrastruktūrą laiko teisėtu kariniu taikiniu, nes tokie objektai aprūpina Rusijos kariuomenę degalais ir generuoja pajamas Kremliaus karo veiksmams finansuoti.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis sėkmingiau vykdo giluminius smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai, trikdydama didelių įmonių veiklą, o kai kuriais atvejais priversdama jas visiškai sustabdyti gamybą.
Šios atakos didina spaudimą Kremliui, nes dar labiau gilina vidaus degalų tiekimo krizę, dėl kurios Rusija jau buvo priversta riboti degalų eksportą, didinti kainas ir taikyti kitus prekybos apribojimus.
Liepos 8 dieną Rusijos vyriausybė paskelbė, kad bent iki mėnesio pabaigos draudžia dyzelino eksportą. Toks sprendimas priimtas po kelių savaičių intensyvių Ukrainos smūgių Rusijos energetikos infrastruktūrai.
Zelenskis pasidalijo liepsnojančios Rusijos vaizdais: „Kiekviena diena ten turi atnešti karo jausmą“
11:56
Ukrainos kariuomenė naktį į ketvirtadienį atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą ir nusitaikė į naftos bazes įvairiuose regionuose, pranešė rusų kanalai platformoje „Telegram“.
Liepsnojančios Rusijos vaizdais pasidalijo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir griežtai pakomentavo: „Kiekviena užsitęsusi diena turi atnešti karo jausmą ten, kur viskas ir prasidėjo – į Rusiją.“
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti liepsnos ir juodi dūmai, kylantys iš bendrovei „Lukoil“ priklausančios bazės netoli Michailovsko miesto Stavropolio krašte.
„Mūsų kariai vykdo tolimųjų smūgių planą, atsakydami į karo vilkinimą ir Rusijos smūgius. Vakar buvo suduoti svarbūs smūgiai objektams, kurie aprūpina Rusijos naftos kompleksą ir tarnauja karinei politikai.
SBU kariai smogė dviem naftos bazėms – Stavropolyje ir Tverėje. Abi jos yra maždaug už 500 kilometrų nuo fronto linijos. Taip pat Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė atsarginiam degalų kaupimo ir saugojimo sandėliui. Atstumas nuo fronto linijos – apie 800 kilometrų. Rusijos mieste Ufoje buvo taikytos sankcijos naftos perpumpavimo stočiai, esančiai beveik už 1500 kilometrų nuo mūsų sienos. Taip pat buvo taikytos sankcijos naftos pakrovimo terminalui Rostovo regione, esančiam maždaug už 200 kilometrų nuo fronto linijos.
Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie kasdien padeda pasiekti tokius rezultatus. Mes jau seniai pasiūlėme Rusijai užbaigti šį karą, ir kiekviena užsitęsusi diena turi atnešti karo jausmą ten, kur viskas ir prasidėjo – į Rusiją“, – sakė V.Zelenskis.
Putino jachta – Rusijos karinėje bazėje
11:09
Jachta „Graceful“, kurią JAV valdžios institucijos sieja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, buvo perkelta iš Baltijos jūros į Severomorsko uostą – pagrindinę Rusijos Šiaurės laivyno bazę, pranešė Danijos televizijos ir radijo transliuotojas DR, kuris išanalizavo palydovinius vaizdus ir „MarineTraffic“ navigacijos duomenis.
Anot transliuotojo, 2026 m. birželį laivas pirmą kartą nuo 2022 m. rugpjūčio įjungė automatinę AIS identifikavimo sistemą. Kaip paskirties vieta buvo nurodyta Stambulas, tačiau vietoje to, perplaukęs Baltijos ir Šiaurės jūras, laivas atplaukė į uždarą karinį uostą Murmansko srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nawrockis atskleidė, apie ką valandą kalbėjosi su Zelenskiu
11:08
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis žurnalistams papasakojo apie valandos trukmės pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, rezultatus, skelbia naujienų portalas „Onet“.
Pasak K.Nawrockio, į spaudos konferenciją jis atvyko iškart po susitikimo su Ukrainos prezidentu.
„Kaimynai turi palaikyti dialogo kanalus. Nepaisant visko, Rusija tebėra pagrindinė grėsmė Lenkijai ir Ukrainai. Istoriniai klausimai nėra išspręsti. Mes į šį susitikimą ėjome nesitikėdami, kad visi klausimai bus išspręsti“, – pabrėžė jis.
Nors pastaruoju metu Lenkiją ir Ukrainą krečia konfliktas dėl istorinių nesutarimų, K.Nawrockis susitikimą įvertino kaip produktyvų, bet pridūrė, kad abiems pusėms „nepavyko išspręsti istorinių klausimų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Forbes“: Rusija numušė savo sraigtasparnį, kuris medžiojo Ukrainos dronus
10:34
Rusijoje, vykdant operaciją prieš dronus, pačios Rusijos mobilioji oro gynybos grupė numušė puolamąjį sraigtasparnį „Ka-52 Alligator“, praneša „Forbes“.
Sraigtasparnis medžiojo Ukrainos dronus, kai į jį atidengė ugnį antžeminė mobilioji oro gynybos grupė, kuri vykdė tą pačią užduotį. Remiantis turimais duomenimis, tai jau ne pirmasis tokio pobūdžio atvejis, tačiau vienas iš „brangiausių“ savo pasekmių atžvilgiu.
Ukrainos smūgių pagrindą sudaro dronai „AN-196 „Liutyj“ ir „Fire Point FP-1“ – tyliai skraidantys aparatai, pasiekiantys greitį iki 190 km per valandą. Kaip teigiama straipsnyje, jie išvengia galingos Rusijos priešraketinės gynybos, skrisdami nedideliame aukštyje, o tai tuo pačiu metu daro juos lengvu taikiniu kitoms ginkluotės priemonėms, ypač sraigtasparniams.
Mažas užmokestis
Būtent todėl Rusija, sekdama Ukrainos pavyzdžiu, sukūrė mobilias savanorių grupes, kurios vyksta į galimas dronų atakų vietas. Šiuo atveju, kaip rašo šaltinis, BARS (Šalies kovinio armijos rezervo) padalinys buvo ginkluotas PZRK 9K333 „Verba“ – moderniu kompleksu su triguba nukreipimo galvute, stebinčiu tikslą ultravioletiniame, artimojo ir vidutinio infraraudonųjų spindulių diapazonuose. Veiksmingas nuotolis – daugiau nei 5 km, kovinė galvutė sveria apie tris kilogramus.
Leidinio duomenimis, mobiliųjų oro gynybos grupių kovotojų darbo užmokestis yra itin mažas – apie 133 JAV dolerius per savaitę, plius 200 JAV dolerių premija už kiekvieną numuštą droną, nors kovotojai dažnai skundžiasi, kad premijos jiems nemokamos. Straipsnio autoriaus nuomone, būtent tai verčia kovotojus šaudyti be kruopštaus taikinio patikrinimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Čekijos prezidentas rėžė griežtai: Ukraina turi 2 mėnesius karui nutraukti
09:51
Ukraina turi du mėnesius tam, kad nutrauktų karą ir atnaujintų taikos derybas, kitaip kyla pavojus, kad Rusija sustiprins savo karinius veiksmus, interviu laikraščiui „The Telegraph“ pareiškė Čekijos prezidentas Petras Pavelas.
Pasak jo, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gali paskelbti visuotinę mobilizaciją po rinkimų, kurie Rusijoje turėtų įvykti rugsėjo 20 d.
„Manau, kad turime palankią progą toliau daryti spaudimą ir duoti Rusijai aiškų signalą, kad esame pasirengę pradėti derybas. Rugsėjį Rusijoje vyks parlamento rinkimai. Prezidentas Putinas vargu ar paskelbs mobilizaciją iki to laiko, bet vos tik rinkimai baigsis, galimybių langas susiaurės“, – pažymėjo Čekijos vadovas.
P.Pavelas pridūrė, kad sąjungininkai turi pasinaudoti dabartiniu spaudimu Rusijai, jog priverstų ją pradėti taikos derybas artimiausiomis savaitėmis.
„Šiuo metu Rusija susiduria su nemažai vidaus problemų ir iššūkių. Rusijos visuomenė vis labiau pasisako prieš karą. Prezidentui Putinui bus sunku išlaikyti ramybę šalyje, o, jei šis spaudimas tęsis, jei Ukraina ir toliau sėkmingai smūgiuos taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, tai sudarys sąlygas, kuriomis Rusija bus labiau linkusi į derybas“, – dėstė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad NATO turi remti Ukrainą ir toliau daryti spaudimą Rusijai, kad ši prisijungtų prie taikos derybų.
„Todėl manau, kad turime iš tiesų toliau daryti stiprų spaudimą, suteikti Ukrainai viską, kas būtina sėkmingai gynybai, ir kartu panaudoti visus diplomatinius įgūdžius, kad įtikintume Rusiją, jog ji neturi kito pasirinkimo, kaip tik derėtis… kad derybų rezultatu ji gali tik kažką laimėti, o ne patirti pralaimėjimą, tęsdama karą“, – aiškino šalies lyderis.
P.Pavelo vertinimu, taip pat reikia dėti daugiau pastangų, siekiant padidinti priešlėktuvinės gynybos raketų gamybą.
„Šiuo metu NATO apibendrina visų valstybių narių poreikius, kad šiuos skaičius pateiktų gynybos pramonei ir turėtų bent jau bendrą supratimą apie gamybos apimtis bei poreikius laikui bėgant. Šiuo metu akivaizdu, kad paklausa gerokai viršija gamybos pajėgumus“, – pastebėjo jis.
Politikas siūlo NATO „gynybos strategiją 3.0“, kuri atsižvelgtų į Aljanso poreikius ateityje. Ši koncepcija numato sukurti 30 dienų atsargas pigesnių ginklų, kurių saugojimo laikas ilgas.
NATO viršūnių susitikime dalyvavęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad V.Putinas sušvelnino savo sąlygas dėl karo su Ukraina pabaigos. Pasak jo, Kremliaus vadovas nori užbaigti karą, be to, kuo greičiau.
„Mes darome didelį spaudimą Putinui. Nemanau, kad jam patinka tai, kas vyksta. Nemanau, kad jis džiaugiasi tuo, kas vyksta. Putinui daromas didelis spaudimas, kad jis tai padarytų. Visi spaudžia jį, norėdami tai pasiekti“, – kalbėjo D.Trumpas.
NATO vadovas kreipėsi į Kremlių: lai tai būna pamoka Putinui
08:51
Generalinis sekretorius Markas Rutte, pasibaigus NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, paskelbė apie Aljanso susivienijimą po kivirčų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir kreipėsi į Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną.
Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Aljanso vadovas sakė, kad nesutarimai tarp Amerikos lyderio ir kitų NATO vadovų tik pademonstravo demokratijos stiprybę ir pažymėjo, jog tai turėtų tapti pamoka V.Putinui.
Paklaustas, kokį signalą vidiniai nesutarimai nusiuntė Rusijos vadovui ir, ar jie pakenkė NATO žiniai dėl atgrasymo, M.Rutte atsakė: „Aš pasakyčiau Putinui: jums pačiam vertėtų dažniau diskutuoti atvirai.“
„Dabar jis (Putinas – red.past.) stebi, kaip sąjungininkai kartais šiek tiek nesutaria, šiek tiek ginčijasi, o paskui susivienija ir vėl susiburia“, – kalbėjo NATO vadovas.
Anot jo, gebėjimas atvirai diskutuoti, o vėliau susitarti dėl bendro tikslo yra tai „kas išskiria demokratijas nuo tokių šalių kaip Rusija, Kinija ir Iranas“.
Jis taip pat pridūrė nematąs būtinybės keisti savo požiūrio į D.Trumpą, nepaisant kaltinimų, kad jis dosniai giria JAV prezidentą ir nereaguoja į jo kritiką sąjungininkų atžvilgiu.
„Jie žinojo, ko gali tikėtis, kai mane pasamdė, ir aš esu toks, koks esu. Jei žmonės daro kažką gero, aš tai pasakysiu. Jei nesutinku, taip pat tai pasakysiu, bet, tikriausiai, ne viešai, ir stengsiuosi išsaugoti Aljanso vienybę“, – paaiškino M.Rutte.
Po NATO viršūnių susitikimo – Rusijos grasinimai
08:11
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad Rusija griežtai sukritikavo NATO sprendimus, priimtus trečiadienį Turkijoje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime. Maskva įspėjo, kad jie gali turėti katastrofiškų pasekmių, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte atsakė žinute Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad NATO prioritetai nesikeičia – esą Aljansas toliau militarizuoja Europą, stiprina gynybinius pajėgumus, ruošiasi ginkluotam konfliktui su Rusija ir teikia karinę pagalbą Ukrainai.
„Gaila, nes, jei NATO strategai būtų bent akimirkai sustoję ir pagalvoję, galbūt nebūtų priėmę tokių neatsakingų sprendimų, kurie gali sukelti katastrofą ne tik Aljansui, bet ir visam pasauliui“, – ministerijos interneto svetainėje cituojama M.Zacharova.
NATO viršūnių susitikime sąjungininkės įsipareigojo 2026 metais skirti Ukrainai 70 mlrd. eurų karinę paramą.
Viršūnių susitikimo deklaracijoje taip pat dar kartą patvirtintas „geležinis įsipareigojimas“ kolektyvinei gynybai pagal NATO 5-ąjį straipsnį, o papildomai paskelbta apie mažiausiai 50 mlrd. JAV dolerių vertės ginkluotės sandorius.
M.Zacharova taip pat teigė, kad nesutarimai tarp Jungtinių Valstijų ir kitų NATO narių niekur nedingo.
„Šiame kontekste amerikiečiai neslepia nusivylimo Šiaurės Atlanto aljansu. Grenlandijos klausimas nėra sprendžiamas pagal JAV scenarijų. Taip pat juntamas nepasitenkinimas, kad, Vašingtono vertinimu, sąjungininkai neparėmė Jungtinių Valstijų tada, kai joms to reikėjo“, – sakė ji.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius M.Rutte interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė, kad vieši nesutarimai tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir kitų NATO lyderių yra demokratinės sistemos stiprybės ženklas ir turėtų būti pamoka V.Putinui.
„Putinui pasakyčiau: jums patiems reikėtų daugiau diskutuoti viešai“, – sakė M.Rutte.
