Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina „šienauja“ Rusijos laivus: per naktį smogė 14-ai naujų
12:55
Naktį į liepos 9 d., ketvirtadienį, Ukrainos gynybos pajėgos Azovo jūros vandenyse atakavo 12 Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, vieną laivą-buksyrą ir vieną Rusijos sausakrūvį. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Pranešime teigiama, kad rusai minėtus laivus naudojo, kad aprūpintų degalais Rusijos karinių pajėgų grupes, taip pat naftos ir naftos produktų gabenimui, apeinant tarptautines sankcijas.
Iš viso 35 laivai
Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis savo „Telegram“ žinutėje paskelbė, kad per 96 valandas iš viso buvo atakuoti 35 tanklaiviai, sausakrūviai laivai ir specialiosios plaukiojančios priemonės.
Per naktį Rusijos operatyvinėje zonoje Kryme ir pietinėje okupuotų teritorijų dalyje „Ptachy SBS“ smogė 45 kariniams taikiniams, skelbė R.Brovdis.
Ukrainos pajėgos taip pat smogė naftos perkrovimo terminalui „Jug Rus“ Batajske, Rostovo srityje, dėl ko kilo gaisras. Pagal Generalinio štabo duomenis, šis objektas užtikrina naftos produktų perkrovimą eksportui ir naudojamas Rusijos kariuomenės aprūpinimui degalais pietinėje kryptyje.
Be to, buvo sunaikintas priešo šaudmenų sandėlis Sorokino rajone Luhansko srityje, pridūrė Generalinis štabas.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad buvo atakuotos naftos bazės Stavropolyje ir Tverėje, taip pat naftos perpumpavimo stotis Ufoje ir naftos pakrovimo terminalas Rostovo srityje.
Rusijos Leningrado srityje, remiantis stebėjimo šaltinių duomenimis, galėjo būti smogta KINEF naftos perdirbimo gamyklai – vienai iš didžiausių Rusijoje.
Liepos 8 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamų sistemų pajėgos pranešė apie pataikymą į 9 Rusijos tanklaivius Azovo jūroje.
Lenkija žada padėti: „Patriot“ gamyba Ukrainoje gali prasidėti jau po kelių savaičių
16:53
Antibalistinės raketos, skirtos „Patriot“ oro gynybos sistemoms, gali būti pradėtos gaminti Ukrainoje jau po kelių savaičių. Apie tai pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladislawas Kosiniakas-Kamyszas, praneša agentūra PAP.
Atsakydamas į klausimą apie Lenkijos vaidmenį planuojamoje „PAC-3“ raketų gamyboje Ukrainoje, ministras pažymėjo, kad be Lenkijos valstybės dalyvavimo technikos perdavimas Ukrainos kariams yra neįmanomas.
„Mūsų šalis yra viena iš keturių NATO valstybių – be Lenkijos, tai Vokietija, Švedija ir Nyderlandai – kurioms Ankaroje suteiktas statusas šalių, į kurias gali būti perduodamos technologijos, susijusios su „Patriot“ raketų gamyba ir technine priežiūra“, – pridūrė jis.
Ministras pabrėžė, kad Lenkija bendradarbiaus su Ukraina gaminant „Patriot“ raketas, o pasirengimas tam gali užtrukti keletą savaičių.
Jis paaiškino, kad gamybos procesas nėra paprastas, turint omenyje, kad net JAV trūksta tokių raketų.
„Todėl tai reikia daryti labai greitai. Esame tvirtai pasiryžę. Lenkija pasirengusi nedelsiant imtis aptarnavimo ir tolesnių veiksmų“, – pabrėžė Lenkijos gynybos ministras.
„Patriot“ gamybos licencija
15min primena, kad liepos 8 d., susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo šalis suteikia ukrainiečiams „Patriot“ gamybos licenciją.
Kaip pažymėjo ekspertai „RBK-Ukrainai“, gamybos aikštelės statyba gali užtrukti mažiausiai metus.
Be to, jų teigimu, vienos raketos pagaminimui reikės dar dvejų metų.
„Reuters“: Putinas ruošiasi kitam ėjimui – naujam karo Ukrainoje etapui
15:08
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, greičiausiai, imsis karo veiksmų eskalacijos, nepaisydamas Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo raginimų siekti taikos ir patarėjų rekomendacijų sustabdyti karą palei fronto liniją, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis Kremliui artimais šaltiniais.
Vieno iš jų teigimu, Rusijos vadovas nepamiršo savo troškimo iki galo okupuoti Donbasą, nepaisant to, kad Rusijos puolimo tempai smarkiai sulėtėjo, o 2026 m. Rusija net prarado užkariautą teritoriją.
Tolimojo nuotolio smūgiai, kuriuos suduoda Ukrainos dronai, jau pasiekia taikinius už Uralo ir sukėlė didžiausią istorijoje degalų krizę Rusijoje. Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, net tai nepakeitė V.Putino užmojų.
„Principo klausimas“
Donbaso užėmimą jis laiko „principo klausimu“, nurodė vienas iš „Reuters“ šaltinių, reguliariai susitinkantis su V.Putinu. Kito šaltinio teigimu, eskalacija tikėtina artimiausiais mėnesiais.
Pasak „Reuters“ pašnekovų, V.Putino patarėjų grupė siūlė sustabdyti karą palei fronto liniją. Anksčiau Rusijos prezidentas buvo įspėtas apie sunkumus, susijusius su biudžetu, ekonomika ir bankų sistema: valstybės ižde susidarė 6 trilijonų rublių deficitas, bendrasis vidaus produktas (BVP) metus pradėjo smukimu pirmą kartą nuo 2023 m., o kredito įstaigos susiduria su nemokumo banga, įskaitant paskolas, išduotas karinei gamybai.
Tačiau V.Putinas atmetė raginimus siekti teritorinių kompromisų su Kyjivu, teigė „Reuters“ šaltinis. Kitas agentūros pašnekovas pabrėžė, kad Kremliaus šeimininkas vis dar tiki, jog jo armija netrukus užims Donbasą.
Vakarų karinių analitikų nuomone, karo veiksmų eskalavimas gali pareikalauti iš Kremliaus naujos masinės mobilizacijos, pridūrė „Reuters“.
Liepos mėnesį vadinamuosiuose karinių tinklaraštininkų kanaluose ėmė sklisti gandai apie galimą priverstinę 1,2 milijono žmonių mobilizaciją. Jų teigimu, tariamai mobilizacija gali įvykti spalio mėnesį, po rinkimų į Valstybės Dūmą, ir, pasak jų, sprendimą palydės išvykimo į kaimynines šalis apribojimai.
Birželio pradžioje pranešimas apie „iš esmės priimtą“ sprendimą dėl mobilizacijos pasirodė Valstybės Dūmos deputato Andrejaus Guruliovo „Telegram“ kanale. Vėliau jis pareiškė, kad kanalas buvo nulaužtas, o pranešimą paskelbė „priešai“.
Panašu, kad D.Trumpo raginimai siekti taikos V.Putino neveikia: šios savaitės pradžioje JAV prezidentas pareiškė, kad V.Putinas nori taikos, o konflikto Ukrainoje sprendimas „artimesnis, nei atrodo“. Tačiau liepos 4 d. per pokalbį telefonu su JAV prezidentu V.Putinas tvirtino, kad Rusija užims likusius 20 proc. Donbaso teritorijos, kurios armija, jau penktus karo metus, vis dar nekontroliuoja.
Taikinys – 30 didžiausių Ukrainos centrų
Galimas Rusijos veiksmų eskalavimas gali apimti 30 didžiausių Ukrainos pramonės centrų, įskaitant plieno liejimo kombinatą ir uostą Odesoje, sunaikinimą, birželio 29 d. savo straipsnyje propagandiniame laikraštyje „Kommersant“ rašė buvęs Rusijos gynybos ministerijos pareigūnas Andrejus Ilnickis.
Kitas etapas, A.Ilnickio nuomone, galėtų būti ataka prieš NATO bazes Baltijos šalyse ir Rumunijoje, taip pat smūgiai Europos gamykloms, gaminančias tolimųjų nuotolių dronus ir raketas Ukrainai.
Rusija gali bandyti sukelti įtampą su NATO vykdydama pavienius išpuolius – tokius kaip neseniai įvykęs drono smūgis Rumunijoje, mano Jackas Watlingas, Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) ekspertas.
„Rusai nesieks karo su NATO. Tačiau toks žingsnis gali būti panaudotas siekiant suskaldyti NATO dėl to, kaip reaguoti“, – pažymėjo jis. Be to, padidėjusi įtampa su Aljansu gali tapti politiniu pateisinimu V.Putinui mobilizuoti kariuomenę, išskyrė ekspertas.
Po benzino krizės – Kazachstano akibrokštas Rusijai
13:55
Kazachstano valdžia pasienyje įrengė 59 policijos postus, siekdama užkirsti kelią neteisėtam degalų išvežimui, atsižvelgiant į didelį automobilių srautą iš Rusijos. Kaip pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija, teisėsaugos pareigūnai tikrina visus automobilius ir nuo metų pradžios jau nustatė 255 atvejus, kai buvo neteisėtai įrengti papildomi degalų bakai.
Pažeidėjai, tarp kurių buvo 195 užsieniečiai ir 60 Kazachstano piliečių, buvo patraukti administracinėn atsakomybėn. Papildomi bakai buvo konfiskuoti, skelbia „The Moscow Times“.
Apribojo įvažiavimą
Anksčiau Kazachstano valdžia apribojo automobilių įvažiavimą iš kaimyninių šalių iki vieno karto per parą, taip pat įvedė visą parą trunkantį pasienio kelių patruliavimą, siekdama užkirsti kelią degalų išvežimui.
Mobiliosios grupės tikrina autocisternas ir degalų vežimo sunkvežimius.
Vidaus reikalų ministras Jeržanas Sadenovas pranešė, kad nuo metų pradžios buvo užkirstas kelias beveik 600 bandymų neteisėtai išvežti degalus.
Dėl degalų krizės Rusijoje su Kazachstanu besiribojančių regionų – Astrachanės, Volgogrado, Saratovo, Orenburgo, Novosibirsko ir Omsko sričių – gyventojai masiškai ėmė važiuoti į šią šalį pirkti benzino. Didžiausias automobilių srautas buvo pastebėtas Uralske, esančiame maždaug 200 km nuo Samaros, rašė „Forbes“.
Benzinas kainuoja pusę euro
Kazachstane litras benzino kainuoja apie 300–350 tengių (45–55 rublių, 0,56-0,65 euro), o vidutinė kaina Rusijoje siekia 74 rublius. Tuo tarpu dėl degalų trūkumo Rusijoje degalai toliau brangsta. Kai kuriuose regionuose kainos jau viršijo 90 rublių už litrą.
Kuro problemos Rusijoje kyla dėl dažnėjančių Ukrainos atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas. Liepos 5 d. dronai smogė Omsko naftos perdirbimo gamyklai, kurios metinis pajėgumas siekia 22 mln. tonų – tai didžiausia pagal gamybos apimtį gamykla Rusijoje, esanti 2500 km nuo sienos su Ukraina.
Po to propagandinėse žiniasklaidos priemonėse ėmė plisti pranešimai apie galimą Kazachstano dalyvavimą šiame išpuolyje. Šalies užsienio reikalų ministerija tokius pranešimus pavadino „nepagrįstomis insinuacijomis“, pabrėždama, kad Kazachstanas neleidžia naudoti savo teritorijos ir infrastruktūros veiksmams prieš kitas valstybes.
Ukrainos atakos padarė įspūdį Trumpui: štai ką pažadėjo
13:24
Naujausi Ukrainos laimėjimai kare su Rusija padarė įspūdį Donaldui Trumpui. NATO viršūnių susitikime Ankaroje jis net palygino dabartinę situaciją su savo susitikimu su Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose 2025 m. vasario mėnesį, kai tuomet pareiškė, kad Ukrainos prezidentas neturi „kortų“ rankose, kad galėtų pasipriešinti Rusijai.
„Sunku patikėti, tiesa, – nuo Ovaliojo kabineto iki šios dienos… Manau, kad tarp mūsų susiklostė labai geri santykiai“, – sakė D.Trumpas, sėdėdamas šalia V. Zelenskio.
Jo šilti žodžiai tapo netikėta staigmena ir maloniai nustebino Europos šalių delegacijas, rašo dienraštis „Financial Times“ (FT).
„Tai bus tik pradžia… Ir žinote, šios šalies [Ukrainos] laukia didi ateitis“, – sakė jis.
Šaltinis: JAV aktyviau rems Ukrainą
Pasikeitęs tonas Ukrainos atžvilgiu padėjo europiečiams nekreipti dėmesio į aštrius D.Trumpo pareiškimus, įskaitant grasinimą išvesti visas JAV pajėgas iš Europos, FT pasakojo derybų eigą žinantys pareigūnai.
Pasak vieno iš jų, D.Trumpas „aiškiai“ leido suprasti, kad JAV aktyviau rems Ukrainą, ir svarstė galimybę imtis papildomų priemonių, siekdamas padėti Kyjivui pasiekti proveržį mūšio lauke. „Jis elgėsi oriai ir rimtai“, – apie JAV prezidentą sakė antrasis pareigūnas.
D.Trumpas žurnalistams pranešė, kad trečiadienio vakarą kalbėsis su Vladimiru Putinu, pažymėdamas, kad, jo nuomone, sąlygos, kurias pastarasis kelia karui nutraukti, „keičiasi“.
„Manau, jos, tikriausiai, po truputį gerėja, priartėdamos prie kai kurių dalykų, kurie jums patinka, – sakė D.Trumpas V. Zelenskiui. – Mes darome didelį spaudimą prezidentui Putinui. Nemanau, kad jam patinka tai, kas vyksta… Nemanau, kad jis džiaugiasi tuo, kas vyksta.“
Apie D.Trumpo pažadėtą pokalbį su V.Putinu viešai nebuvo pranešta. Žinoma, kad paskutinį kartą jie kalbėjosi liepos 4 d., JAV Nepriklausomybės dieną. V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas tuomet nepateikė jokių esminių detalių, apibūdindamas pokalbį kaip dalykišką ir „labai konstruktyvų“. Tai buvo ketvirtasis abiejų lyderių pokalbis nuo metų pradžios.
Pasikeitęs D.Trumpo požiūris atsispindėjo bendrame NATO šalių pareiškime, priimtame po viršūnių susitikimo. Po D.Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus JAV ne kartą blokavo pareiškimus, remiančius Ukrainą, tarptautinėse organizacijose, įskaitant JT ir pernai Hagoje vykusį NATO lyderių susitikimą. Tuo tarpu dabartinėje deklaracijoje teigiama:
„Ukraina prisideda prie transatlantinio saugumo užtikrinimo, o sąjungininkai vieningai reiškia tvirtą paramą Ukrainai ginant jos laisvę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą… Sąjungininkai pabrėžia, kad ši parama turi būti teisinga, nuspėjama ir tvari ilgalaikėje perspektyvoje.“
NATO žada Ukrainai 70 mlrd. eurų
NATO taip pat pažadėjo skirti Ukrainai 70 mlrd. eurų šiais metais ir ne mažesnę sumą – kitais metais. Tiesa, JAV šiame procese nedalyvauja: finansavimas vykdomas kitų Aljanso narių lėšomis ir pasinaudojant paskola, kurią Ukrainai patvirtino Europos Sąjunga.
Pasak FT šaltinių, NATO dabar tikisi, kad pasikeitusi D.Trumpo pozicija lems ilgalaikį pokytį Vašingtono paramos Kyjivui atžvilgiu ir sustiprins spaudimą Rusijai. D.Trumpo pažadas leisti Ukrainai pagal licenciją gaminti raketas „Patriot“ oro gynybos sistemoms gali būti duotas siekiant „pakeisti Putino skaičiavimus, kuris mano, kad gali be galo griauti Ukrainą, ir priversti jį nutraukti karą“, mano Orysia Lucevyč, „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos tyrimų programos direktoriaus pavaduotoja.
„Būtent plataus masto Ukrainos prieiga prie JAV karinio potencialo iš tiesų gąsdina Rusiją“, – sako ji. – Trumpui buvo pranešta, kad šiuo metu Ukraina perima iniciatyvą kare. Jam atrodo, kad Putinas atmetė palankų pasiūlymą [dėl taikos susitarimo] ir dabar atsidūrė sudėtingoje padėtyje dėl Ukrainos pranašumo vidutinio ir didelio nuotolio dronų srityje.“
„Trumpas mėgsta nugalėtojus“
NATO diplomatas FT sakė:
„Viskas gana paprasta. Trumpas mėgsta nugalėtojus. O Ukraina pastaruoju metu pradėjo laimėti.“
Ne visi pritaria tokiam požiūriui. Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, o dabar – Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas pavadino „pavojingu ir klaidingu“ įsitikinimą, kad Rusija pralaimi karą ir kad jis artėja prie pabaigos.
Rusija, kaip ir anksčiau, vis dar gali atsakyti į sėkmingas Ukrainos atakas lygiaverčiais arba galingesniais smūgiais, rašė jis laikraštyje „The Telegraph“: „Nė viena iš šalių negali tikėtis, kad tokia karo vedimo forma duos lemiamą strateginį rezultatą.“
Kremlius užsipuolė Ameriką dėl Ukrainos smūgių
13:01 Atnaujinta 14:00
Kremlius ketvirtadienį užsipuolė JAV dėl pareiškimų, kad Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams galėtų padėti užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį Maskvos sukeltą karą.
Ukraina vykdo atsakomųjų smūgių kampaniją, naudodama tolimojo nuotolio dronus prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus. Kyjivas tai vadina teisingu atsaku į Maskvos dronų ir raketų atakas prieš Ukrainos miestus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, trečiadienį susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, paklaustas apie šiuos smūgius, išreiškė jiems pritarimą.
„Tai eskalacija, tačiau tai taip pat eskalacija, kuri gali padėti pasiekti pabaigą“, – sakė D. Trumpas.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio panašiai išreiškė viltį, kad Ukrainos smūgiai „sukurs erdvę deryboms dėl šio karo pabaigos“, kuris prasidėjo Rusijai 2022 metais įsiveržus į Ukrainą.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos karinis spaudimas neprivers jo daryti nuolaidų.
„Baltųjų rūmų administracijoje matome tam tikrų klaidingų nuostatų – neva didinant karinį spaudimą galima pasiekti taikos susitarimą. Tai klaidingas požiūris (...) Tolesnė eskalacija gali pratęsti specialiąją karinę operaciją“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pavartodamas Rusijos terminą karui pavadinti.
Jis taip pat pagrasino, kad Maskvos kariuomenė atsakys „sukurdama didesnę saugumo zoną“ – tai užuomina apie ketinimus užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje.
Kyjivo atakos prieš Rusijos naftos saugyklas ir perdirbimo gamyklas sukėlė degalų krizę visoje Rusijoje. Dėl to Maskva, viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, buvo priversta uždrausti kai kurių produktų eksportą.
Daugiau nei 90 proc. visų Rusijos regionų įvedė tam tikrą normavimą arba pranešė apie benzino ir dyzelino trūkumą, rodo oficialūs pareiškimai ir vietos žiniasklaidos pranešimai.
Naujas skandalas Ukrainoje: minia apvertė ir sudaužė mobilizacijos pareigūnų automobilį
12:20
Trečiadienio vakarą Lvive įvyko susirėmimas tarp civilių ir Teritorinio karo prievolės bei socialinės paramos centro (TCK) karių, kurio metu buvo apvertas tarnybinis automobilis, skelbia transliuotojas „Suspilne“. Įvykiai Lvive supykdė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovą, kuris piktai atrėžė įtūžusiems ukrainiečiams.
Kaip pranešė policija, konfliktas įsiplieskė vykdant piliečių informavimo apie mobilizaciją informacinę kampaniją.
Lvivo srities policijos atstovė spaudai Alina Podrejko paaiškino, kad tarnybos kariai surado, kaip manoma, 1996 m. gimusį vyrą, kuris buvo ieškomas už vengimą tarnauti kariuomenėje. Pasak jos, konfliktas įsiplieskė jauno vyro sulaikymo metu.
Teritorinio įdarbinimo ir socialinės paramos centras nurodė, kad vyras buvo sustabdytas dokumentų patikrai apie 21.30 val. Paaiškėjus, kad jis yra ieškomas, vyras buvo nuvežtas į centrą, kur jam buvo nurodyta pereiti karinę medicininę komisiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis pasidalijo liepsnojančios Rusijos vaizdais: „Kiekviena diena ten turi atnešti karo jausmą“
11:56
Ukrainos kariuomenė naktį į ketvirtadienį atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą ir nusitaikė į naftos bazes įvairiuose regionuose, pranešė rusų kanalai platformoje „Telegram“.
Liepsnojančios Rusijos vaizdais pasidalijo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir griežtai pakomentavo: „Kiekviena užsitęsusi diena turi atnešti karo jausmą ten, kur viskas ir prasidėjo – į Rusiją.“
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti liepsnos ir juodi dūmai, kylantys iš bendrovei „Lukoil“ priklausančios bazės netoli Michailovsko miesto Stavropolio krašte.
„Mūsų kariai vykdo tolimųjų smūgių planą, atsakydami į karo vilkinimą ir Rusijos smūgius. Vakar buvo suduoti svarbūs smūgiai objektams, kurie aprūpina Rusijos naftos kompleksą ir tarnauja karinei politikai.
SBU kariai smogė dviem naftos bazėms – Stavropolyje ir Tverėje. Abi jos yra maždaug už 500 kilometrų nuo fronto linijos. Taip pat Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė atsarginiam degalų kaupimo ir saugojimo sandėliui. Atstumas nuo fronto linijos – apie 800 kilometrų. Rusijos mieste Ufoje buvo taikytos sankcijos naftos perpumpavimo stočiai, esančiai beveik už 1500 kilometrų nuo mūsų sienos. Taip pat buvo taikytos sankcijos naftos pakrovimo terminalui Rostovo regione, esančiam maždaug už 200 kilometrų nuo fronto linijos.
Dėkoju visiems mūsų kariams, kurie kasdien padeda pasiekti tokius rezultatus. Mes jau seniai pasiūlėme Rusijai užbaigti šį karą, ir kiekviena užsitęsusi diena turi atnešti karo jausmą ten, kur viskas ir prasidėjo – į Rusiją“, – sakė V.Zelenskis.
Putino jachta – Rusijos karinėje bazėje
11:09
Jachta „Graceful“, kurią JAV valdžios institucijos sieja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, buvo perkelta iš Baltijos jūros į Severomorsko uostą – pagrindinę Rusijos Šiaurės laivyno bazę, pranešė Danijos televizijos ir radijo transliuotojas DR, kuris išanalizavo palydovinius vaizdus ir „MarineTraffic“ navigacijos duomenis.
Anot transliuotojo, 2026 m. birželį laivas pirmą kartą nuo 2022 m. rugpjūčio įjungė automatinę AIS identifikavimo sistemą. Kaip paskirties vieta buvo nurodyta Stambulas, tačiau vietoje to, perplaukęs Baltijos ir Šiaurės jūras, laivas atplaukė į uždarą karinį uostą Murmansko srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nawrockis atskleidė, apie ką valandą kalbėjosi su Zelenskiu
11:08
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis žurnalistams papasakojo apie valandos trukmės pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, rezultatus, skelbia naujienų portalas „Onet“.
Pasak K.Nawrockio, į spaudos konferenciją jis atvyko iškart po susitikimo su Ukrainos prezidentu.
„Kaimynai turi palaikyti dialogo kanalus. Nepaisant visko, Rusija tebėra pagrindinė grėsmė Lenkijai ir Ukrainai. Istoriniai klausimai nėra išspręsti. Mes į šį susitikimą ėjome nesitikėdami, kad visi klausimai bus išspręsti“, – pabrėžė jis.
Nors pastaruoju metu Lenkiją ir Ukrainą krečia konfliktas dėl istorinių nesutarimų, K.Nawrockis susitikimą įvertino kaip produktyvų, bet pridūrė, kad abiems pusėms „nepavyko išspręsti istorinių klausimų“.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Forbes“: Rusija numušė savo sraigtasparnį, kuris medžiojo Ukrainos dronus
10:34
Rusijoje, vykdant operaciją prieš dronus, pačios Rusijos mobilioji oro gynybos grupė numušė puolamąjį sraigtasparnį „Ka-52 Alligator“, praneša „Forbes“.
Sraigtasparnis medžiojo Ukrainos dronus, kai į jį atidengė ugnį antžeminė mobilioji oro gynybos grupė, kuri vykdė tą pačią užduotį. Remiantis turimais duomenimis, tai jau ne pirmasis tokio pobūdžio atvejis, tačiau vienas iš „brangiausių“ savo pasekmių atžvilgiu.
Ukrainos smūgių pagrindą sudaro dronai „AN-196 „Liutyj“ ir „Fire Point FP-1“ – tyliai skraidantys aparatai, pasiekiantys greitį iki 190 km per valandą. Kaip teigiama straipsnyje, jie išvengia galingos Rusijos priešraketinės gynybos, skrisdami nedideliame aukštyje, o tai tuo pačiu metu daro juos lengvu taikiniu kitoms ginkluotės priemonėms, ypač sraigtasparniams.
Mažas užmokestis
Būtent todėl Rusija, sekdama Ukrainos pavyzdžiu, sukūrė mobilias savanorių grupes, kurios vyksta į galimas dronų atakų vietas. Šiuo atveju, kaip rašo šaltinis, BARS (Šalies kovinio armijos rezervo) padalinys buvo ginkluotas PZRK 9K333 „Verba“ – moderniu kompleksu su triguba nukreipimo galvute, stebinčiu tikslą ultravioletiniame, artimojo ir vidutinio infraraudonųjų spindulių diapazonuose. Veiksmingas nuotolis – daugiau nei 5 km, kovinė galvutė sveria apie tris kilogramus.
Leidinio duomenimis, mobiliųjų oro gynybos grupių kovotojų darbo užmokestis yra itin mažas – apie 133 JAV dolerius per savaitę, plius 200 JAV dolerių premija už kiekvieną numuštą droną, nors kovotojai dažnai skundžiasi, kad premijos jiems nemokamos. Straipsnio autoriaus nuomone, būtent tai verčia kovotojus šaudyti be kruopštaus taikinio patikrinimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
