2026-07-15 06:46 Atnaujinta 2026-07-15 13:11

Karas Ukrainoje. Aiškėja, kas organizavo sprogimą Monake: pavyko atkurti įvykių chronologiją

15min, BNS
Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Įtariamoji Monako sprogimo byloje – Anastasija Berezovska
Įtariamoji Monako sprogimo byloje – Anastasija Berezovska / Scanpix nuotr.

Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Grahamo palikimas: JAV pristatytas triuškinančių sankcijų Rusijai įstatymo projektas

07:16

SvenSimon-Press Service Of The President Of Ukraine/Lindsey Grahamas
SvenSimon-Press Service Of The President Of Ukraine/Lindsey Grahamas

Dvipartinė JAV senatorių grupė antradienį pristatė naujausią sankcijų įstatymo projekto versiją, nukreiptą prieš šalis, perkančias rusišką naftą ir dujas, siekiant apkarpyti Maskvos pajamas jos kare prieš Ukrainą.

Atnaujintas įstatymo projektas atsirado po derybų tarp Baltųjų rūmų ir Respublikonų partijos senatoriaus Lindsey Grahamo, kuris teigė iškovojęs administracijos paramą prieš savo mirtį nuo staigios ligos.

Šį įstatymo projektą remiantys JAV įstatymų leidėjai siekia, kad jis būtų greitai priimtas Kongrese, teigdami, kad tai suteiktų Donaldo Trumpo administracijai priemonę, leidžiančią priversti Rusiją nutraukti karą.

Skirtingai nei pirminė ilgai stringančio įstatymo versija, naujasis projektas sumažina bendrą 500 proc. muitą importui iš šalių, perkančių rusišką naftą ar gamtines dujas, iki maksimalaus 100 proc. muito, taikomo penkiems didžiausiems pirkėjams.

Toks pats muito tarifas taikomas ir penkioms šalims, labiausiai padedančioms apeiti Rusijos naftos sankcijas.

Pagal projektą penki didžiausi pirkėjai būtų iš naujo įvertinami kas 180 dienų. Šalys, kurios importuoja mažiau nei 15 proc. viso Rusijos gamtinių dujų eksporto ir aktyviai stengiasi mažinti šį importą, yra atleidžiamos nuo šios nuostatos.

Kinija, Indija ir Turkija yra didžiausios pasaulio rusiškos naftos pirkėjos, o ES, Kinija ir Turkija pirmauja pagal gamtinių dujų pirkimus.

Vis dėlto įstatymo projektas suteiktų JAV prezidentui teisę atsisakyti bet kokių sankcijų, „pateikus Kongresui pagrindimą ir patvirtinimą, kad toks atsisakymas atitinka Jungtinių Valstijų nacionalinius interesus“.

Šis įstatymo projektas Kongrese strigo nuo 2025 m. balandžio, JAV prezidentui Donaldui Trumpui keičiant požiūrį į Rusijos ir Ukrainos karą bei esant dvipartiniams nesutarimams.

Vis dėlto atrodo, kad atsirado naujas postūmis, nes Ukraina sulėtino Rusijos pažangą vidutinio nuotolio dronų smūgiais ir smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms giliai už fronto linijos, o D.Trumpo pozicija, panašu, krypsta Kyjivo naudai.

Pastarosiomis dienomis ir savaitėmis D.Trumpas sutiko suteikti Ukrainai licenciją gaminti „Patriot“ perėmimo raketas ir asmeniškai ragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį veikti „drąsiau“ prieš Rusiją.

„Žinau, kad Lindsey to labai norėjo“, – antradienį žurnalistams sakė D.Trumpas, paklaustas apie sankcijų įstatymo projektą.

„Yra didelė tikimybė, kad tai bus padaryta“, - teigė jis.

JAV pareigūnas pirmadienį „Kyiv Independent“ sakė, kad „Trumpas remia Grahamo sankcijų prieš Rusiją įstatymo projektą kaip pagarbos ženklą jam“.

Sankcijų įstatymo projektas taip pat numatytų privalomas sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kitiems aukšto rango vadovams, Rusijos bankams – įskaitant Centrinį banką, „Sberbank“ ir „Gazprombank“ – valstybės valdomoms įmonėms, užsienio subjektams, remiantiems Rusijos gynybos pramonės bazę, bei valstybiniams energetikos projektams, tokiems kaip „Yamal LNG“ ir „Arctic LNG“ 1, 2 bei 3.

Įstatymo projekte taip pat įtrauktos dvipartinės priemonės, nukreiptos prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ ir Kinijos paramą Rusijos gynybos pramonei, bei sustiprinami finansiniai ir eksporto apribojimai.

„Ukraina yra kritiniame kryžkelės taške – ir mes turime šį lemiamą momentą pasitikti galingu sankcijų įstatymu“, – sakė Demokratų partijos senatorius Richardas Blumenthalis, vienas pagrindinių šio projekto rėmėjų.

„Dabar yra metas stumti Rusiją link taikos. Ukraina atgauna teritoriją grynąja išraiška ir savo dronais bei raketomis pasiekia toli Rusijos gilumoje“, – sakė jis.

Siaubas Uralo krašte: žemė slenka iš po kojų tiesiogine prasme

13:10

Stopkadras/Rusijos Uralo krašte dėl potvynių pajudėjo žemė
Stopkadras/Rusijos Uralo krašte dėl potvynių pajudėjo žemė

Rusijos Uralo krašte žemė slenka iš po kojų tiesiogine to žodžio prasme – po potvynio vietiniai gyventojai ėmė skambinti pavojaus varpais dėl nuošliaužų.

Stiprių liūčių ir potvynių pasekmes pastebėjo Kamyšlovo gyventojai Sverdlovsko srityje. Žemės įgriuvimai ir nuošliaužos keičia kraštovaizdį tiesiog šalia gyvenamųjų namų, skelbia kanalas „Baza“.

„Ojojoj! Siaubas! Dėde, pasitrauk toliau! Ojojoj, man galva sukasi“, – šaukė viena moteris, liepdama giminaičiui elgtis atsargiai, kuomet pajudėjo žemė.

Plačiau skaitykite ir vaizdus pamatykite ČIA.

Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo šeši žmonės

12:13

Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje trečiadienį žuvo šeši žmonės ir dar mažiausiai 20 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.

Dieną surengtos atakos buvo nukreiptos prieš pramonės ir medicinos įstaigas Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje ir šiaurės rytiniame Sumų mieste, esančiame netoli sienos su Rusija.

„Priešas paleido šešias valdomas aviacines bombas, – sakė Sumų srities gubernatorius Olehas Hryhorovas. – Trys žmonės žuvo, o 17 buvo sužeisti.“

„Tarp žuvusiųjų yra moteris ir vyras, – pridūrė jis. – Kitas asmuo patyrė itin sunkių sužalojimų, todėl šiuo metu neįmanoma nustatyti jo lyties.“

Odesa išgyveno dar vieną Rusijos dronų ir raketų atakų dieną, nukreiptą prieš jos uostą ir civilinę infrastruktūrą, pranešė vietos pareigūnai.

„Masinė kombinuota raketų ir dronų ataka prieš Odesos sritį tęsiasi jau penktą dieną iš eilės“, – sakė gubernatorius Olehas Kiperis.

„Trys žmonės žuvo, o dar mažiausiai trys buvo sužeisti“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą.

Antradienį Jungtinės Tautos (JT) pranešė apie staigų civilių aukų skaičiaus augimą per pirmąjį 2026 metų pusmetį – birželį šis skaičius pasiekė ketverių metų aukštumas.

Svarbią Ukrainai dieną Europos lyderiai atvyko į Kyjivą

12:09

Stopkadras/Ursula von der Leyen
Stopkadras/Ursula von der Leyen

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir keli kiti Europos lyderiai trečiadienį, liepos 15 dieną, Ukrainai minint Valstybingumo dieną, atvyko į Kyjivą, kad pabrėžtų nuolatinę Europos Sąjungos (ES) paramą ukrainiečiams, praneša portalas „The Kyiv Independent“.

U. von der Leyen vizitas surengtas po to, kai Kyjivas atidarė dar vieną derybų su ES skyrių, kaip tikimasi, atnešiantį naujų gynybos susitarimų.

„Ką tik atvykau į Kyjivą 11-ajam savo vizitui Ukrainoje karo metu“, – atvykusi socialiniame tinkle „X“ paskelbė U. von der Leyen.

„Tai ypatinga akimirka. Ukraina sukūrė stiprų karinį postūmį. Situacija keičiasi“, – sakė ji.

EK pirmininkė žadėjo pranešti apie naujas iniciatyvas, skirtas integruoti Ukrainos ir Europos gynybos pramonę.

Tarp kitų į Ukrainos sostinę atvykusių Europos lyderių yra Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas, Moldovos prezidentė Maia Sandu, Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

Šie lyderiai dalyvaus penktajame Ukrainos ir Pietryčių Europos viršūnių susitikime – regioniniame forume, kuriuo siekiama skatinti Ukrainos ir Pietryčių bei Rytų Europos partnerių bendradarbiavimą.

Pamatykite: Ukrainos dronas atakavo Rusijos kovinį sraigtasparnį „Mi-28“

11:44

Roberto Brovdžio nuotr./Ukrainos dronas atakavo Rusijos kovinį sraigtasparnį „Mi-28“
Roberto Brovdžio nuotr./Ukrainos dronas atakavo Rusijos kovinį sraigtasparnį „Mi-28“

Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos (SBS) dronu atakavo Rusijos smogiamąjį sraigtasparnį „Mi-28“ Belgorodo srityje, Rusijoje. Apie tai trečiadienį, liepos 15 d., pranešė SBS vadas Robertas Brovdis.

Pasak jo, sraigtasparnį apie 10 valandą ryto numušė 427-osios atskirios nepilotuojamų sistemų brigados „Rarog“ kariai netoli Viazovoje gyvenvietės.

VIDEO: Pamatykite: Ukrainos dronas atakavo Rusijos kovinį sraigtasparnį „Mi-28“

Karinis ekspertas Oleksijus Melnikas interviu portalui „New Voice“ teigė, kad „Mi-28“ yra vienas iš sraigtasparnių, keliančių didžiausią grėsmę Ukrainos kariuomenei.

„Mi-28“ pasirodė esąs efektyvesnis nakties sąlygomis“, – sakė jis.

Sraigtasparnis yra aprūpintas atitinkama orlaivio įranga, o pilotų šalmai turi naktinio matymo prietaisus. Dėl to šis sraigtasparnio modelis dar vadinamas „Naktiniu medžiotoju“.

O kadangi jis gali veikti nakties sąlygomis, tai dar labiau apsunkina jo vizualinį aptikimą Ukrainos gynybos pajėgoms, sakė ekspertas.

Permainas Ukrainos valdžioje lydi intrigos: keliamos versijos, kas vyksta

11:23

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Volodymyras Zelenskis, Mychaila Fedorovas
V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Volodymyras Zelenskis, Mychaila Fedorovas

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Ukrainos vadovybės pertvarką, nes šalis „keičia savo politinę strategiją“. Dabar ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atleidimą ir ministrų kabineto sudėties pokyčius lydi intrigos.

Ukrainos parlamentas antradienį balsavo už ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atleidimą iš pareigų.

40-metė politikė šiose pareigose dirbo vienerius metus.

Prieš ją Ukrainos ministru pirmininku buvo Denysas Šmyhalis, kuris šias pareigas ėjo penkerius metus, o vėliau tapo gynybos ministru.

V.Zelenskis paskelbė, kad pasiūlė J.Svyrydenko užimti kitą postą, kuriame ji turėtų galimybę vadovauti naujai ir svarbiai sričiai.

Buvo spėliojama, kad J.Svyrydenko galėtų tapti kita Ukrainos ambasadore Jungtinėse Valstijose, atsižvelgiant į tai, kad, kaip neoficialiai vertino žiniasklaida, dabartinė ambasadorė esą paprašė atleisti ją iš pareigų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Beprotiški vaizdai Rusijoje: kulkosvaidis tapo nevaldomas

11:17

Stopkadras/Kulkosvaidis išsviedė iš bokštelio Rusijos kareivį
Stopkadras/Kulkosvaidis išsviedė iš bokštelio Rusijos kareivį

Tai buvo beprotiškas momentas, kai naujokas rusų kareivis per pratybas buvo išmestas iš kulkosvaidžio bokštelio, ginklas tapo nevaldomas ir vos nenužudė instruktoriaus, rašo dienraštis „New York Post“.

Virusiniu tapusiame vaizdo įraše matyti, kaip, atrodo, nervingas rusų kareivis ruošiasi šaudyti iš sraigtasparniams skirto kulkosvaidžio „JakB-12.7“, pritvirtinto prie stovo.

Kareivis paspaudžia gaiduką ir iškart imamas sukti aplink bokštelį, po to paleidžia ginklą ir išskrenda iš kadro.

Kulkosvaidis galiausiai nustoja šaudyti ir sustoja, o vyras, kuris, manoma, yra instruktorius, vėl pasirodo. Kiti kareiviai priartėja patikrinti, kaip jis laikosi, o fone girdimas juokas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Gitanas Nausėda prabilo apie naujas grėsmes iš Rusijos: gauname signalų iš tarnybų

10:52

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino prieš kelias savaites užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija planuoja provokacijas Lenkijoje ar Baltijos šalyse, kurios gali būti skirtos testuoti NATO vienybę.

Anot prezidento, ši informacija yra pagrįsta žvalgybiniais duomenimis, o kalbama apie galimus Rusijos smūgius kritinei infrastruktūrai regione, kurie gali būti vykdomi ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.

„Yra tokių signalų, juos mes gauname iš savo tarnybų. Jie nėra identifikuojantys labai aiškiai vietą, laiką, nes to tiesiog neįmanoma nustatyti, kadangi ir ana pusė galbūt ne visada yra planavimo proceso pabaigoje, o mes tik žinome apie patį planavimą arba apie patį tikslą“, – interviu BNS sakė G.Nausėda.

„Tai taip, aš negaliu paneigti, kad tokios informacijos turime ir kad kalbama apie kinetinio pobūdžio, ne plataus masto, bet vis dėlto tikslingas kinetinio pobūdžio operacijas, kurios, labai tikėtina, gali būti nukreiptos į kritinės infrastruktūros objektus“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento, pastaruoju metu Lietuvos kritinės susisiekimo ir energetikos infrastruktūros apsauga buvo sustiprinta.

Plačiau skaitykite ČIA.

Aiškėja, kas organizavo sprogimą Monake: pavyko atkurti įvykių chronologiją

10:36

Scanpix nuotr. /Įtariamoji Monako sprogimo byloje – Anastasija Berezovska
Scanpix nuotr. /Įtariamoji Monako sprogimo byloje – Anastasija Berezovska

Tyrėjai mano, kad teroro išpuolio Monake organizatoriai yra būtent Anastasijos Berezovskos kuratoriai Vitalijus Žykovyčius ir Vladyslavas Reutas, kuriems anksčiau buvo pareikšti įtarimai dėl moters nužudymo. A.Berezovska įtariama dėl pasikėsinimo į sankcijų sąraše esantį verslininką Vadymą Jermolajevą

Apie tai rašo portalas „Ukrajinska pravda“ (UP), cituodamas pašnekovus, artimus tyrimui.

Remiantis portalo šaltinių duomenimis, abu įtariamieji A.Berezovskos nužudymo byloje – dabartinis Ukrainos karinės žvalgybos GUR pareigūnas V.Reutas ir buvęs Ukrainos saugumo tarnybos SBU pareigūnas V.Žykovyčius – pradėjo bendradarbiauti su tyrėjais ir duoda išsamius parodymus.

Pažymima, kad abiejų vyrų parodymai dėl pagrindinių įvykių sutampa, o tai leidžia tyrėjams palaipsniui atkurti įvykių chronologiją.

Moterį motyvavo pinigai

Pasak įtariamųjų, moteris, kurią tyrėjai laiko tiesiogine pasikėsinimo prieš V.Jermolajevą vykdytoja, keletą metų gyveno Vokietijoje kartu su sūnumi, turėdama pabėgėlės statusą.

Vienu iš jos dalyvavimo operacijoje motyvų V.Reutas ir V.Žykovyčius nurodo pinigus – esą A.Berezovska tikėjosi užsidirbti pinigų namui Ukrainoje įsigyti.

Įtariamieji papasakojo, kad jai buvo apmokamos kelionės, apgyvendinimas, automobilių nuoma ir kitos išlaidos.

Jie taip pat teigė, kad iki pagrindinės užduoties įvykdymo (pasikėsinimo į V.Jermolajevą – red. past.) A.Berezovska dalyvavo kitose operacijose, ypač susijusiose su tinklaraštininku Anatolijumi Šarijumi.

Vienu iš svarbiausių epizodų tyrėjai laiko parodymus apie sprogstamojo įtaiso pagaminimą.

Sprogmenį užmaskavo kaip vaikišką mašinėlę

Remiantis UP šaltinių duomenimis, vienas iš įtariamųjų – dabartinis GUR pareigūnas V.Reutas – prisipažino, kad pagamino elektroninį inicijavimo mazgą, kuris sukelia pagrindinio užtaiso detonaciją. Jo teigimu, šis elementas buvo užmaskuotas kaip žaislinė mašinėlė, po to per Vokietiją perduotas vykdytojai, kuri jau buvo surinkusi sprogstamąjį įrenginį ir paruošusi jį veikti.

Tačiau kitas įtariamasis V.Žykovyčius tvirtina, kad A.Berezovska negalėjo savarankiškai pagaminti tokio įrenginio, nes tam reikėjo specialių žinių ir parengimo.

Iš pradžių planuota verslininką tik pagrobti

Vieno iš įtariamųjų teigimu, pradinis operacijos planas buvo kitoks: iš pradžių buvo galvojama ne apie nužudymą, o apie V.Jermolajevo pagrobimą, tačiau vėliau užduotis tariamai buvo pakeista.

Tyrėjai taip pat tikrina versiją, pagal kurią, Prancūzijos teisėsaugos pareigūnams nustačius vykdytojos tapatybę, įtariamieji nusprendė ją likviduoti, nes ji galėjo duoti parodymus apie kitus operacijos dalyvius.

UP šaltiniai taip pat papasakojo, kad vienas iš įtariamųjų – dabartinis GUR pareigūnas V.Reutas – apibūdinamas kaip aukštos kvalifikacijos minų ir sprogmenų srities specialistas.

Šiuo metu tyrėjai toliau lygina įtariamųjų parodymus su kitais įrodymais. Tyrimas tęsiamas.

Sprogimas Monake ir nužudymas Ukrainoje

15min primena, kad Prancūzijos policija paviešino, kad Anastasija Berezovska yra ta moteris, kurią vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo paliekančią kuprinę prie vieno iš Monako daugiabučių. Krepšys sprogo, sužeisdamas ukrainiečių verslininką Vadymą Jermolajevą, kai jis išėjo iš pastato su savo partnere ir jų 13-mečiu sūnumi.

Prokurorai teigė, kad 39-metė A.Berezovska, persirengusi vyru, pabėgo automobiliu su Vokietijos registracijos numeriais, pervažiavo į Prancūziją, o vėliau – į Italiją.

Nurodoma, kad liepos 1 d. ji išvyko į Ukrainą, kur autobusu pasiekė savo gimtąjį Žytomyro miestą, esantį į vakarus nuo Kyjivo.

Praėjusią savaitę pareigūnai paskelbė, kad jos kūnas buvo rastas miške po žemėmis netoli sostinės su šautinėmis žaizdomis galvoje.

Pasak Ukrainos saugumo tarnybos SBU, A.Berezovską pasitiko du vyrai, kurie anksčiau buvo atlikę mokėjimus į jos banko ir kriptovaliutų sąskaitas.

Apnuoginta tiesa: kas nutiko su Rusijos kariniais objektais Arktyje

09:56

„Wikipedia“/Rusijos oro gynybos sistema S-300
„Wikipedia“/Rusijos oro gynybos sistema S-300

Rusija mažina oro gynybos pajėgų skaičių Arktyje, palikdama pagrindinius karinius objektus tolimojoje šiaurėje be apsaugos, nes stengiasi apsaugoti objektus kitose šalies dalyse nuo Ukrainos atakų. Kaip skelbia „Radio Svoboda“, palydovinės nuotraukos rodo, kad Kremlius pašalino „S-300“ ir „S-400“ sistemas iš kelių strateginių objektų regione.

Kaip pažymėjo Norvegijos gynybos tyrimų instituto profesorė Katarzyna Zysk, toks daugelio oro gynybos priemonių išnykimas iš Rusijos tolimiausių šiaurės regionų rodo „didėjantį neatitikimą tarp tikslų, kuriuos Rusija turi ginti, ir jos turimų paleidimo įrenginių, perimamųjų raketų bei apmokyto personalo“.

Tai nereiškia, kad Rusijos strateginiai objektai tolimojoje šiaurėje dabar visiškai neturi oro gynybos apsaugos. Tačiau, jos teigimu, „tai leidžia manyti, kad Rusija nesitiki didelio masto puolimo regione ir mano, jog gali be didesnės rizikos sumažinti ten esančią apsaugą“.

Taigi, remiantis „Radio Svoboda“ duomenimis, apie 60 procentų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų „S-300“ ir „S-400“ buvo išvežtos iš vietų, kuriose jos buvo dislokuotos iki 2022 m. įsiveržimo į Ukrainą. Priešlėktuvinės gynybos daliniai daugiausia liko savo vietose aplink Rusijos branduolinių raketų šachtas ir strateginių bombonešių aerodromus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija numetė 3 tonų sklendžiančiąją bombą ant Ukrainos miesto

09:40

Stopkadras/Rusija numetė 3 tonų sklendžiančiąją bombą FAB-3000
Stopkadras/Rusija numetė 3 tonų sklendžiančiąją bombą FAB-3000

Rusija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kokį niokojantį poveikį trijų tonų svorio planuojančioji bomba padarė vienam Ukrainos miestui.

20 sekundžių trukmės vaizdo įraše, kurį pirmadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, matyti milžiniškas sprogimas ir aiškiai pastebima sprogimo banga, po kurios virš fronto linijos esančio Orichivo miesto pakyla juodi dūmų debesys, skelbia „TVP World“.

Vaizdo įraše girdimas pilotas, besigiriantis: „Sunku įsivaizduoti tikslą, kurio nesunaikintų tokio dydžio oro bomba.“

Vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą