Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Apnuoginta tiesa: kas nutiko su Rusijos kariniais objektais Arktyje
09:56
Rusija mažina oro gynybos pajėgų skaičių Arktyje, palikdama pagrindinius karinius objektus tolimojoje šiaurėje be apsaugos, nes stengiasi apsaugoti objektus kitose šalies dalyse nuo Ukrainos atakų. Kaip skelbia „Radio Svoboda“, palydovinės nuotraukos rodo, kad Kremlius pašalino „S-300“ ir „S-400“ sistemas iš kelių strateginių objektų regione.
Kaip pažymėjo Norvegijos gynybos tyrimų instituto profesorė Katarzyna Zysk, toks daugelio oro gynybos priemonių išnykimas iš Rusijos tolimiausių šiaurės regionų rodo „didėjantį neatitikimą tarp tikslų, kuriuos Rusija turi ginti, ir jos turimų paleidimo įrenginių, perimamųjų raketų bei apmokyto personalo“.
Tai nereiškia, kad Rusijos strateginiai objektai tolimojoje šiaurėje dabar visiškai neturi oro gynybos apsaugos. Tačiau, jos teigimu, „tai leidžia manyti, kad Rusija nesitiki didelio masto puolimo regione ir mano, jog gali be didesnės rizikos sumažinti ten esančią apsaugą“.
Taigi, remiantis „Radio Svoboda“ duomenimis, apie 60 procentų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų „S-300“ ir „S-400“ buvo išvežtos iš vietų, kuriose jos buvo dislokuotos iki 2022 m. įsiveržimo į Ukrainą. Priešlėktuvinės gynybos daliniai daugiausia liko savo vietose aplink Rusijos branduolinių raketų šachtas ir strateginių bombonešių aerodromus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Siaubas Uralo krašte: žemė slenka iš po kojų tiesiogine prasme
13:10
Rusijos Uralo krašte žemė slenka iš po kojų tiesiogine to žodžio prasme – po potvynio vietiniai gyventojai ėmė skambinti pavojaus varpais dėl nuošliaužų.
Stiprių liūčių ir potvynių pasekmes pastebėjo Kamyšlovo gyventojai Sverdlovsko srityje. Žemės įgriuvimai ir nuošliaužos keičia kraštovaizdį tiesiog šalia gyvenamųjų namų, skelbia kanalas „Baza“.
„Ojojoj! Siaubas! Dėde, pasitrauk toliau! Ojojoj, man galva sukasi“, – šaukė viena moteris, liepdama giminaičiui elgtis atsargiai, kuomet pajudėjo žemė.
Plačiau skaitykite ir vaizdus pamatykite ČIA.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo šeši žmonės
12:13
Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje trečiadienį žuvo šeši žmonės ir dar mažiausiai 20 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
Dieną surengtos atakos buvo nukreiptos prieš pramonės ir medicinos įstaigas Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje ir šiaurės rytiniame Sumų mieste, esančiame netoli sienos su Rusija.
„Priešas paleido šešias valdomas aviacines bombas, – sakė Sumų srities gubernatorius Olehas Hryhorovas. – Trys žmonės žuvo, o 17 buvo sužeisti.“
„Tarp žuvusiųjų yra moteris ir vyras, – pridūrė jis. – Kitas asmuo patyrė itin sunkių sužalojimų, todėl šiuo metu neįmanoma nustatyti jo lyties.“
Odesa išgyveno dar vieną Rusijos dronų ir raketų atakų dieną, nukreiptą prieš jos uostą ir civilinę infrastruktūrą, pranešė vietos pareigūnai.
„Masinė kombinuota raketų ir dronų ataka prieš Odesos sritį tęsiasi jau penktą dieną iš eilės“, – sakė gubernatorius Olehas Kiperis.
„Trys žmonės žuvo, o dar mažiausiai trys buvo sužeisti“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija suintensyvino Ukrainos miestų bombardavimą.
Antradienį Jungtinės Tautos (JT) pranešė apie staigų civilių aukų skaičiaus augimą per pirmąjį 2026 metų pusmetį – birželį šis skaičius pasiekė ketverių metų aukštumas.
Svarbią Ukrainai dieną Europos lyderiai atvyko į Kyjivą
12:09
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir keli kiti Europos lyderiai trečiadienį, liepos 15 dieną, Ukrainai minint Valstybingumo dieną, atvyko į Kyjivą, kad pabrėžtų nuolatinę Europos Sąjungos (ES) paramą ukrainiečiams, praneša portalas „The Kyiv Independent“.
U. von der Leyen vizitas surengtas po to, kai Kyjivas atidarė dar vieną derybų su ES skyrių, kaip tikimasi, atnešiantį naujų gynybos susitarimų.
„Ką tik atvykau į Kyjivą 11-ajam savo vizitui Ukrainoje karo metu“, – atvykusi socialiniame tinkle „X“ paskelbė U. von der Leyen.
„Tai ypatinga akimirka. Ukraina sukūrė stiprų karinį postūmį. Situacija keičiasi“, – sakė ji.
EK pirmininkė žadėjo pranešti apie naujas iniciatyvas, skirtas integruoti Ukrainos ir Europos gynybos pramonę.
Tarp kitų į Ukrainos sostinę atvykusių Europos lyderių yra Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas, Moldovos prezidentė Maia Sandu, Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša ir Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.
Šie lyderiai dalyvaus penktajame Ukrainos ir Pietryčių Europos viršūnių susitikime – regioniniame forume, kuriuo siekiama skatinti Ukrainos ir Pietryčių bei Rytų Europos partnerių bendradarbiavimą.
Pamatykite: Ukrainos dronas atakavo Rusijos kovinį sraigtasparnį „Mi-28“
11:44
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos (SBS) dronu atakavo Rusijos smogiamąjį sraigtasparnį „Mi-28“ Belgorodo srityje, Rusijoje. Apie tai trečiadienį, liepos 15 d., pranešė SBS vadas Robertas Brovdis.
Pasak jo, sraigtasparnį apie 10 valandą ryto numušė 427-osios atskirios nepilotuojamų sistemų brigados „Rarog“ kariai netoli Viazovoje gyvenvietės.
Karinis ekspertas Oleksijus Melnikas interviu portalui „New Voice“ teigė, kad „Mi-28“ yra vienas iš sraigtasparnių, keliančių didžiausią grėsmę Ukrainos kariuomenei.
„Mi-28“ pasirodė esąs efektyvesnis nakties sąlygomis“, – sakė jis.
Sraigtasparnis yra aprūpintas atitinkama orlaivio įranga, o pilotų šalmai turi naktinio matymo prietaisus. Dėl to šis sraigtasparnio modelis dar vadinamas „Naktiniu medžiotoju“.
O kadangi jis gali veikti nakties sąlygomis, tai dar labiau apsunkina jo vizualinį aptikimą Ukrainos gynybos pajėgoms, sakė ekspertas.
Permainas Ukrainos valdžioje lydi intrigos: keliamos versijos, kas vyksta
11:23
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Ukrainos vadovybės pertvarką, nes šalis „keičia savo politinę strategiją“. Dabar ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atleidimą ir ministrų kabineto sudėties pokyčius lydi intrigos.
Ukrainos parlamentas antradienį balsavo už ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atleidimą iš pareigų.
40-metė politikė šiose pareigose dirbo vienerius metus.
Prieš ją Ukrainos ministru pirmininku buvo Denysas Šmyhalis, kuris šias pareigas ėjo penkerius metus, o vėliau tapo gynybos ministru.
V.Zelenskis paskelbė, kad pasiūlė J.Svyrydenko užimti kitą postą, kuriame ji turėtų galimybę vadovauti naujai ir svarbiai sričiai.
Buvo spėliojama, kad J.Svyrydenko galėtų tapti kita Ukrainos ambasadore Jungtinėse Valstijose, atsižvelgiant į tai, kad, kaip neoficialiai vertino žiniasklaida, dabartinė ambasadorė esą paprašė atleisti ją iš pareigų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Beprotiški vaizdai Rusijoje: kulkosvaidis tapo nevaldomas
11:17
Tai buvo beprotiškas momentas, kai naujokas rusų kareivis per pratybas buvo išmestas iš kulkosvaidžio bokštelio, ginklas tapo nevaldomas ir vos nenužudė instruktoriaus, rašo dienraštis „New York Post“.
Virusiniu tapusiame vaizdo įraše matyti, kaip, atrodo, nervingas rusų kareivis ruošiasi šaudyti iš sraigtasparniams skirto kulkosvaidžio „JakB-12.7“, pritvirtinto prie stovo.
Kareivis paspaudžia gaiduką ir iškart imamas sukti aplink bokštelį, po to paleidžia ginklą ir išskrenda iš kadro.
Kulkosvaidis galiausiai nustoja šaudyti ir sustoja, o vyras, kuris, manoma, yra instruktorius, vėl pasirodo. Kiti kareiviai priartėja patikrinti, kaip jis laikosi, o fone girdimas juokas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Gitanas Nausėda prabilo apie naujas grėsmes iš Rusijos: gauname signalų iš tarnybų
10:52
Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino prieš kelias savaites užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija planuoja provokacijas Lenkijoje ar Baltijos šalyse, kurios gali būti skirtos testuoti NATO vienybę.
Anot prezidento, ši informacija yra pagrįsta žvalgybiniais duomenimis, o kalbama apie galimus Rusijos smūgius kritinei infrastruktūrai regione, kurie gali būti vykdomi ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.
„Yra tokių signalų, juos mes gauname iš savo tarnybų. Jie nėra identifikuojantys labai aiškiai vietą, laiką, nes to tiesiog neįmanoma nustatyti, kadangi ir ana pusė galbūt ne visada yra planavimo proceso pabaigoje, o mes tik žinome apie patį planavimą arba apie patį tikslą“, – interviu BNS sakė G.Nausėda.
„Tai taip, aš negaliu paneigti, kad tokios informacijos turime ir kad kalbama apie kinetinio pobūdžio, ne plataus masto, bet vis dėlto tikslingas kinetinio pobūdžio operacijas, kurios, labai tikėtina, gali būti nukreiptos į kritinės infrastruktūros objektus“, – pridūrė jis.
Pasak prezidento, pastaruoju metu Lietuvos kritinės susisiekimo ir energetikos infrastruktūros apsauga buvo sustiprinta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Aiškėja, kas organizavo sprogimą Monake: pavyko atkurti įvykių chronologiją
10:36
Tyrėjai mano, kad teroro išpuolio Monake organizatoriai yra būtent Anastasijos Berezovskos kuratoriai Vitalijus Žykovyčius ir Vladyslavas Reutas, kuriems anksčiau buvo pareikšti įtarimai dėl moters nužudymo. A.Berezovska įtariama dėl pasikėsinimo į sankcijų sąraše esantį verslininką Vadymą Jermolajevą
Apie tai rašo portalas „Ukrajinska pravda“ (UP), cituodamas pašnekovus, artimus tyrimui.
Remiantis portalo šaltinių duomenimis, abu įtariamieji A.Berezovskos nužudymo byloje – dabartinis Ukrainos karinės žvalgybos GUR pareigūnas V.Reutas ir buvęs Ukrainos saugumo tarnybos SBU pareigūnas V.Žykovyčius – pradėjo bendradarbiauti su tyrėjais ir duoda išsamius parodymus.
Pažymima, kad abiejų vyrų parodymai dėl pagrindinių įvykių sutampa, o tai leidžia tyrėjams palaipsniui atkurti įvykių chronologiją.
Moterį motyvavo pinigai
Pasak įtariamųjų, moteris, kurią tyrėjai laiko tiesiogine pasikėsinimo prieš V.Jermolajevą vykdytoja, keletą metų gyveno Vokietijoje kartu su sūnumi, turėdama pabėgėlės statusą.
Vienu iš jos dalyvavimo operacijoje motyvų V.Reutas ir V.Žykovyčius nurodo pinigus – esą A.Berezovska tikėjosi užsidirbti pinigų namui Ukrainoje įsigyti.
Įtariamieji papasakojo, kad jai buvo apmokamos kelionės, apgyvendinimas, automobilių nuoma ir kitos išlaidos.
Jie taip pat teigė, kad iki pagrindinės užduoties įvykdymo (pasikėsinimo į V.Jermolajevą – red. past.) A.Berezovska dalyvavo kitose operacijose, ypač susijusiose su tinklaraštininku Anatolijumi Šarijumi.
Vienu iš svarbiausių epizodų tyrėjai laiko parodymus apie sprogstamojo įtaiso pagaminimą.
Sprogmenį užmaskavo kaip vaikišką mašinėlę
Remiantis UP šaltinių duomenimis, vienas iš įtariamųjų – dabartinis GUR pareigūnas V.Reutas – prisipažino, kad pagamino elektroninį inicijavimo mazgą, kuris sukelia pagrindinio užtaiso detonaciją. Jo teigimu, šis elementas buvo užmaskuotas kaip žaislinė mašinėlė, po to per Vokietiją perduotas vykdytojai, kuri jau buvo surinkusi sprogstamąjį įrenginį ir paruošusi jį veikti.
Tačiau kitas įtariamasis V.Žykovyčius tvirtina, kad A.Berezovska negalėjo savarankiškai pagaminti tokio įrenginio, nes tam reikėjo specialių žinių ir parengimo.
Iš pradžių planuota verslininką tik pagrobti
Vieno iš įtariamųjų teigimu, pradinis operacijos planas buvo kitoks: iš pradžių buvo galvojama ne apie nužudymą, o apie V.Jermolajevo pagrobimą, tačiau vėliau užduotis tariamai buvo pakeista.
Tyrėjai taip pat tikrina versiją, pagal kurią, Prancūzijos teisėsaugos pareigūnams nustačius vykdytojos tapatybę, įtariamieji nusprendė ją likviduoti, nes ji galėjo duoti parodymus apie kitus operacijos dalyvius.
UP šaltiniai taip pat papasakojo, kad vienas iš įtariamųjų – dabartinis GUR pareigūnas V.Reutas – apibūdinamas kaip aukštos kvalifikacijos minų ir sprogmenų srities specialistas.
Šiuo metu tyrėjai toliau lygina įtariamųjų parodymus su kitais įrodymais. Tyrimas tęsiamas.
Sprogimas Monake ir nužudymas Ukrainoje
15min primena, kad Prancūzijos policija paviešino, kad Anastasija Berezovska yra ta moteris, kurią vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo paliekančią kuprinę prie vieno iš Monako daugiabučių. Krepšys sprogo, sužeisdamas ukrainiečių verslininką Vadymą Jermolajevą, kai jis išėjo iš pastato su savo partnere ir jų 13-mečiu sūnumi.
Prokurorai teigė, kad 39-metė A.Berezovska, persirengusi vyru, pabėgo automobiliu su Vokietijos registracijos numeriais, pervažiavo į Prancūziją, o vėliau – į Italiją.
Nurodoma, kad liepos 1 d. ji išvyko į Ukrainą, kur autobusu pasiekė savo gimtąjį Žytomyro miestą, esantį į vakarus nuo Kyjivo.
Praėjusią savaitę pareigūnai paskelbė, kad jos kūnas buvo rastas miške po žemėmis netoli sostinės su šautinėmis žaizdomis galvoje.
Pasak Ukrainos saugumo tarnybos SBU, A.Berezovską pasitiko du vyrai, kurie anksčiau buvo atlikę mokėjimus į jos banko ir kriptovaliutų sąskaitas.
Rusija numetė 3 tonų sklendžiančiąją bombą ant Ukrainos miesto
09:40
Rusija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kokį niokojantį poveikį trijų tonų svorio planuojančioji bomba padarė vienam Ukrainos miestui.
20 sekundžių trukmės vaizdo įraše, kurį pirmadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, matyti milžiniškas sprogimas ir aiškiai pastebima sprogimo banga, po kurios virš fronto linijos esančio Orichivo miesto pakyla juodi dūmų debesys, skelbia „TVP World“.
Vaizdo įraše girdimas pilotas, besigiriantis: „Sunku įsivaizduoti tikslą, kurio nesunaikintų tokio dydžio oro bomba.“
Vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
Ukraina pradėjo tikrą medžioklę Juodojoje jūroje: atakavo 20 Rusijos laivų
09:25 Atnaujinta 12:05
Ukrainos pajėgų bepiločių sistemų pajėgos naktį į trečiadienį, liepos 15 d., Juodojoje jūroje sunaikino 20 Rusijos laivų.
Apie tai pranešė Bepiločių sistemų pajėgų (SBS) vadas Robertas Brovdis.
Atėjo laikas Juodajai jūrai
Jis pabrėžė, kad ankstesnis operacijos etapas Azovo jūroje baigėsi 116 Rusijos šešėlinio laivyno laivų pralaimėjimu, o dabar eilė atėjo Juodajai jūrai.
Jo teigimu, per pirmąjį smūgį buvo atakuoti 20 laivų: 17 naftos tanklaivių, du dujų tanklaiviai ir vienas laivas-buksyras.
15min primena, kad liepos 14-osios naktį Bepiločių sistemų pajėgos Azovo jūroje numušė dar 11 Rusijos laivų, tarp jų – penkis tanklaivius, penkis sauso krovinio laivus ir vieną laivą-buksyrą.
Kaip tai paveikė Rusiją
Kaip pranešė JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW), dėl Ukrainos smūgių Rusijos laivų aktyvumas Azovo jūroje smarkiai sumažėjo. Analitikų duomenimis, laivų, kurių AIS atsakikliai buvo įjungti, skaičius šioje akvatorijoje sumažėjo 55 proc. – nuo 267 birželio pabaigoje iki 120 liepos 11 d.
Prie Kerčės tokių laivų skaičius sumažėjo 75 proc. – nuo 37 iki 9. Dalis tanklaivių ir kitų transporto priemonių išplaukė į Juodąją jūrą, likusieji buvo nusiųsti remontui arba saugojimui.
Be to, Rusija sustabdė laivybą Azovo–Dono kanalu ir nustojo priimti paraiškas dėl praplaukimo per Kerčės sąsiaurį, o tai gali atimti iš šalies iki 20 proc. grūdų eksporto. Antradienį Rusijos Rostovo srities Transporto ir Žemės ūkio ministerijos pranešė, kad ieško alternatyvių maršrutų eksportuotojams, kurių derliaus nuėmimo kampanija neseniai prasidėjo.
