Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Maskviečių ašaros: taip blogai nėra nė viename Europos mieste
09:35
Dėl aukštų palūkanų normų ir būsto kainų Rusijos hipotekos paskolos maskviečiams tapo nepasiekiamiausiomis iš visų Europos miestų. Remiantis „Numbeo“ skaičiavimais, Maskvoje mėnesinė hipotekos įmoka sudaro 4,5 vidutinių disponuojamų pajamų (atskaičius privalomus mokėjimus, įskaitant mokesčius) – pagal šį rodiklį miestas dideliu atotrūkiu pirmauja neigiamame reitinge.
Kitos trys vietos taip pat tenka Rusijos miestams: Žemutinis Naugardas (3,6 disponuojamų pajamų), Sankt Peterburgas (3,3) ir Kaliningradas (3,2). Be jų, tarp dešimties miestų, kuriuose hipotekos paskolos yra mažiausiai prieinamos, yra Odesa, Kyjivas, Minskas ir Dnipras, Tirana ir Kišiniovas, skelbia „The Moscow Times“.
Prahoje hipotekos paskolos aptarnavimui tenka 1,4 disponuojamų mėnesinių pajamų, Belgrade, Budapešte, Lisabonoje ir Londone – 1,3, Paryžiuje ir Milane – 1,2. Tarp miestų, kur hipotekai tenka skirti mažiau nei vidutinį pajamų dydį, yra Amsterdamas, Berlynas, Briuselis, Vilnius, Zagrebas, Madridas ir Oslas.
Palūkanų norma buvo 29 proc.
Tai daugiausia lemia rinkos hipotekos palūkanų normos. Šiais metais jos sumažėjo nuo praktiškai neįmanomų 29 proc. praėjusių metų pradžioje, tačiau tebėra labai aukštos: pagal Rusijos centrinio banko duomenis, vidutiniškai apie 18 proc. metinių palūkanų už birželio mėnesį išduotas paskolas. Rusų realiosios disponuojamos piniginės pajamos pirmąjį ketvirtį buvo 1,5 proc. didesnės nei praėjusiais metais.
„Numbeo“ skaičiavimai grindžiami vidutiniu 90 kv. m buto plotu ir 20 metų trukmės hipotekos paskola be pradinio įnašo. Rusijoje vidutiniai rodikliai skiriasi. Centrinis bankas reikalauja, kad bankai suteiktų paskolas su bent 20 proc. pradiniu įnašu; vidutinė Rusijoje gegužės mėnesį suteiktų hipotekinių paskolų trukmė sudarė 23 metus ir 8 mėnesius, o praėjusių metų pabaigoje viršijo 26 metus.
Pagal Rusijos standartus 90 kv. m – tai labai didelis butas, kurį galima įsigyti pasinaudojant hipotekine paskola. Remiantis „Sberbank“ duomenimis, sausio–gegužės mėnesiais beveik pusė „hipotekinių“ butų buvo vieno kambario, 37 proc. – dviejų kambarių, o vidutinis butų, įsigytų pasinaudojant lengvatinėmis programomis (tai sudaro didžiąją dalį hipotekos), plotas siekė 48,3 kv. m. „Cian“ vertina, kad šiais metais įsigytų butų vidutinis plotas yra 48,1 kv. m.
F-16 pilotas padirbėjo: Rumunija pirmą kartą savo erdvėje numušė droną
12:14 Atnaujinta 12:37
Rumunija penktadienį savo oro erdvėje numušė droną, pranešė šalies prezidentas Nicusoras Danas.
Tai pirmas toks atvejis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
„Mūsų oro erdvėje buvo dronas. Apie 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku jį numušė (naikintuvą) F-16 pilotavęs rumunų pilotas“, – spaudos konferencijoje sakė N.Danas.
Jis pridūrė, kad vietovė, virš kurios numuštas dronas, yra negyvenama ir kad pradėtas incidento tyrimas.
„Svarbu pažymėti, kad vietovė buvo negyvenama, todėl pilotas galėjo šaudyti iš viršaus, o dabar įvairių institucijų komandos atlieka tyrimą, kad pateiktų visą informaciją apie incidentą“, – sakė prezidentas.
Maždaug už 114 kilometrų nuo Bukarešto
Dronas buvo numuštas maždaug už 114 kilometrų nuo Bukarešto, šalia Padinos kaimo, pranešė su Ukraina besiribojančios NATO narės Gynybos ministerija.
Stebėjimo sistemos oro taikinį pirmą kartą aptiko 9 val. 39 min., o situacijai stebėti buvo pasiųsti du Italijos oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“ ir du Rumunijos oro pajėgų naikintuvai F-16.
„11 val. 2 min. Rumunijos oro pajėgų lėktuvas F-16 atakavo taikinį ir jį numušė“, – nurodė Gynybos ministerija.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rumunijoje dronų įsibrovimai buvo užfiksuoti dešimtis kartų, tačiau Rumunijos pajėgoms iki šiol nebuvo pavykę nė vieno iš jų numušti.
Gegužę Rumunijoje dronas rėžėsi į daugiabutį, sužeisdamas du žmones. Incidentą pasmerkė NATO bei Europos Sąjunga, kurios apkaltino Rusiją ir įspėjo dėl tolesnių oro erdvės pažeidimų.
Įtūžusi Rusija paleido balistines raketas tiesiai į Kyjivą: dunda sprogimai
12:00
Pasak naujausių pranešimų, Rusijos kariai paleido į Kyjivą balistines raketas. Ukrainos sostinėje aidi sprogimai ir veikia priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
Nurodoma, kad oro pavojaus signalas Ukrainos sostinėje buvo paskelbtas apie 11.23 val., šalies karinės oro pajėgos pranešė, kad į sostinę skrenda keletas greitai judančių taikinių. Kone iš karto pasigirdo sprogimai.
Visiems liepta slėptis
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko primygtinai ragino gyventojus susirasti slėptuves ir pasislėpti: „Mieste girdimi sprogimai. Sostinėje veikia oro gynybos pajėgos. Pasislėpkite slėptuvėse“.
Analitikų vertinimu, rusai iš Rusijos Kursko srities paleido į Kyjivą mažiausiai 10 balistinių raketų, tarp kurių yra ir „Cirkon“. Tai – rusų hipersoninės kreiserinės raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą.
Po dešimties minučių Ukrainos sostinėje pasigirdo pakartotiniai sprogimai, nurodė transliuotojo „Suspilne“ korespondentai.
Tai ne pirmas kartas penktadienį, kai Kyjive skamba oro pavojaus sirenos. Apie 9.25 val. Ukrainos karinės oro pajėgos įspėjo apie reaktyvinio drono grėsmę.
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos taip pat paleido į Ukrainą 5 valdomas raketas „Ch-59“ ir „Ch-69“ bei 180 puolamųjų dronų. Oro gynybos pajėgos nurodė, kad neutralizavo 4 raketas ir 160 dronų šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose.
„Jaučiuosi subingalvė“: Trumpo patikėtinė susitiko su Volodymyru Zelenskiu
11:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį susitiko su dešiniojo sparno amerikiečių nuomonės formuotoja Laura Loomer, kuri yra JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinė, pranešė pareigūnas.
33 metų itin konservatyvi komentatorė, turinti milijonus sekėjų internete, neseniai atsisakė savo nusistatymo prieš Ukrainą ir ėmė remti jos pasipriešinimą 2022 metais pradėtai Rusijos invazijai.
Susitikimą su V.Zelenskiu naujienų agentūrai AFP patvirtino Ukrainos lyderio patarėjas Dmytro Lytvynas.
Pirmadienį L.Loomer, anksčiau nepritarusi JAV karinei ir finansinei paramai Ukrainai, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ji užfiksuota traukinyje Ukrainoje, o antradienį papasakojo, kaip Kyjive išgyveno oro pavojų.
„Tai kasdienybė kiekvienam ukrainiečiui, jaučiuosi tokia sub**galvė, kad pastaruosius penkerius metus menkinau ukrainiečių kovą“, – sakė ji apie šią patirtį.
„Kai kurie iš mūsų turėjo įžūlumo sakyti, kad Rusija nėra neteisi, nes tikėjome melu, jog Ukraina yra naciams prijaučiančių žmonių pilna šalis. Mus taip stipriai paveikė Rusijos propaganda, kad mes to net nesuvokiame“, – pridūrė ji.
V.Zelenskio biuras palankiai įvertino L.Loomer vizitą, nurodydamas, jog svarbu, kad ji asmeniškai pamatytų įvykius Ukrainoje.
Kodėl tai svarbu Ukrainai?
Anot laikraščio „Financial Times“, L.Loomer susitikimas su V.Zelenskiu jo oficialioje rezidencijoje tapo jos politinės transformacijos kulminacija: nuo aštrios kritikės iki vienos iš aktyviausių rėmėjų „MAGA“ judėjime.
Ultradešiniomis pažiūromis, sąmokslo teorijomis ir Rusijos propagandos skleidimu pagarsėjusi tinklaraštininkė dar visai neseniai milijonams savo sekėjų tvirtino, kad Ukraina esą yra korumpuota ir nenusipelnė Jungtinių Valstijų paramos.
Tačiau, kaip rašo „Financial Times“, ji išsižadėjo prokremliškų naratyvų ir apsilankė Kyjive, kad išreikštų savo solidarumą.
„Akivaizdus Loomer pozicijos pasikeitimas yra reikšmingas tiek dėl jos artimų ryšių su Donaldu Trumpu, tiek dėl jos įtakos tarp JAV ultradešiniųjų, kurių dauguma skeptiškai vertina JAV paramą Ukrainai“, – išskiriama straipsnyje.
Panašu, kad JAV prezidentas atsižvelgia į jos patarimus tiek politikos klausimais, tiek personalo paskyrimų srityje, todėl vieša tinklaraštininkės parama Ukrainai kelia klausimą, ar toks jos pozicijos pasikeitimas gali paveikti JAV ultradešiniųjų požiūrį į Kyjivą.
Tik nedaugelis aktyvistų, neužimančių valstybės pareigų, turi tokį artimą ryšį su D.Trumpu, pastebi „Financial Times“. Ir tai, atrodo, padėjo jai užmegzti ryšius su aukšto rango pareigūnais Ukrainoje, konkrečiai su pačiu V.Zelenskiu.
Tačiau išskiriama, kad vis dar lieka neaišku, kas paskatino L.Loomer pakeisti savo nuomonę.
„Tiems, kurie klausia: ne, Ukrainos vyriausybė neapmokėjo mano kelionės“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“.
„Tada kas gi yra naciai?“
Anksčiau šią savaitę apie atvykimą į Ukrainą aktyvistė pranešė socialiniuose tinkluose publikuodama vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ji keliauja traukiniu.
Moteris pripažino, kad anksčiau skleidė melagingus teiginius apie Ukrainą ir prezidentą V.Zelenskį, paveikta Rusijos propagandos: „Aš tikrai sakiau šiuos dalykus apie Ukrainą ir Zelenskį ir nesiruošiu ištrinti savo įrašų, nes supratau: klydau. Gyvenau informaciniame burbule, o Rusijos žiniasklaida socialiniuose tinkluose tuo mane įtikino.“
Pasak tinklaraštininkės, ji nusprendė atvykti į Ukrainą, kad asmeniškai patikrintų anksčiau girdėtus teiginius: „Pabandysiu rasti įrodymų, kad man buvo brukama propaganda. Jei jų nerasiu, apie tai papasakosiu visiems, kad ir kiti galėtų pamatyti tiesą.“
L.Loomer pripažino, kad jau pirmąją kelionės dieną pamatė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti rusų karių Bučioje nužudyti kunigai, taip pat masinę kapavietę su okupacijos aukomis. Ji taip pat bendravo su tarnybų, užsiimančių karo belaisvių grąžinimu, atstovais.
„Tada kas gi yra naciai? Man melavo ištisus metus. Aš klydau. Esu įsipareigojusi ištaisyti tai, ką sakiau anksčiau. Rusija labai gerai veda informacinį karą“, – apibendrino ji.
Bent vienas verslas Rusijoje klesti: tokių rekordų nebuvo 5 metus
11:16
Rusijoje smarkiai išaugo naujų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių skaičius: 2026 m. sausio–birželio mėnesiais buvo įregistruotos 995 organizacijos ir individualūs verslininkai, teikiantys laidojimo paslaugas. Šis rodiklis, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 22,5 proc. ir pasiekė didžiausią lygį per pastaruosius penkerius metus.
Tai matyti iš „Rusprofile“ duomenų, kuriuos cituoja laikraštis „Kommersant“. Bendras įmonių skaičius laidotuvių paslaugų rinkoje birželio pabaigoje siekė 11,5 tūkst., o tai reiškia 7,6 proc. augimą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Laidojimo įmonių skaičiaus augimas susijęs su priverstiniu verslo išvedimu iš „pilkosios zonos“: agentūros, kurios metus dirbo be registracijos, priverstos oficialiai įforminti savo veiklą, teigia Socialinės politikos problemų tyrimų instituto direktorius Antonas Orlovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Raketa „Flamingo“ rėžėsi tiesiai į Rusijos gamyklą: parodė, kaip pakilo
11:04
Rusijos Kirovo mieste po Ukrainos raketų atakos dega armijai skirtų priešlėktuvinių raketų gamykla. Nuo sienos su Ukraina ji nutolusi per 1000 km.
Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Astra“, penktadienio rytą Kirovo gyventojai pranešė apie sprogimus ir gaisrą. Vėliau paaiškėjo, kad atakos taikiniu tapo mašinų gamybos įmonė „AVITEK“.
Ši įmonė gamina karinės, dvejopo naudojimo ir civilinės paskirties produkciją, priešlėktuvinės gynybos priemones, taip pat aviacijos komponentus.
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, gamykla specializuojasi gaminant „žemė–oras“ klasės priešlėktuvines valdomas raketas, katapultines sėdynes pilotų gelbėjimui, aviacijos krovimo sistemas ir panašiai. Taip pat įmonė dalyvauja priešlėktuvinių raketų kompleksų „Tor“ gamyboje.
Parodė, kaip paleidžia raketą
„Flamingo“ raketas gaminančios bendrovės „Fire Point“ įkūrėjas Denysas Štilermanas socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas raketos paleidimas.
Prie įrašo nėra jokio paaiškinimo, išskyrus šypsenėlę.
Vis dėlto analitikai spėja, kad būtent ši raketa nuskriejo iki „Avitek“ gamyklos Kirove ir į ją pataikė.
Po kiek laiko „Fire Point“ komanda oficialiai patvirtino sėkmingą smūgį Rusijos gamyklai.
„Kirove raketa FP-5 „Flamingo“ pataikė į mašinų gamybos įmonę „AVITEK“, priklausančią koncernui PKO „Almaz-Antey“. „AVITEK“ dalyvauja gaminant priešlėktuvinių raketų kompleksus „Tor“, sparnuotąsias raketas Ch-101 ir X-59M/X-59M2A, tiekdama jų variklių komponentus. Be to, gamykla gamina, remontuoja ir modernizuoja K-36DM katapultines sėdynes naikintuvams „Su-34“ ir „Su-57“, – teigiama pranešime.
Zelenskis paatviravo, koks buvo lūžio taškas jo santykiuose su Trumpu
10:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu mėgstamai Donaldo Trumpo tinklaraštininkei Laurai Loomer, paatviravo apie tai, koks momentas tapo lūžio tašku jo santykiuose su Jungtinių Valstijų prezidentu.
Anot Ukrainos lyderio, viskas pasikeitė po trumpo asmeninio susitikimo Šv. Petro bazilikoje Vatikane, 2025 m. balandžio mėnesį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų tinklaraštininkė priminė Ukrainos prezidentui apie 2025 m. Ovaliajame kabinete įvykusį aršų barnį su D.Trumpu ir jo viceprezidentu J.D.Vance'u.
Tuomet JAV viceprezidentas ragino suteikti šansą D.Trumpo diplomatinėms pastangoms užbaigti karą, o V.Zelenskis pareiškė, kad diplomatija su Rusija nuo 2014 m. nedavė rezultatų. Be kita ko, Ukrainos lyderis susilaukė kirčių dėl savo aprangos ir tariamo nedėkingumo sąjungininkams.
L.Loomer paklausė prezidento, kas po to pasikeitė, nes dabar, panašu, abiejų šalių vadovų santykiai yra pasitaisę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos dūris Putinui: tai gali būti paskutinė Kremliaus viltis
10:05
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad artėjanti žiema gali būti paskutinė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino viltis palaužti Ukrainą, rašo „TVP Info“.
Laidos metu jis atkreipė dėmesį į akivaizdžias Rusijos ekonomines problemas. Pasak R.Sikorskio, per pirmuosius du šių metų ketvirčius Maskva jau pardavė 44 tonas aukso iš savo atsargų. Tai, savo ruožtu, yra didžiausias rodiklis per visą istoriją, ir galimai liudija apie laipsnišką šalies išteklių išeikvojimą.
Ministras spėjo, kad būsima žiema gali būti paskutinė V.Putino viltis pabandyti palaužti Ukrainą.
„Tai reiškia, kad Rusijai baigiasi ištekliai. Ši žiema gali tapti paskutiniąja Putino viltimi palaužti Ukrainą. O mūsų interesus labiausiai atitinka tai, kad Ukraina ne tik išsilaikytų, bet ir laimėtų šį karą“, – pabrėžė R.Sikorskis.
Pasak jo, V.Putinas galiausiai susidurs su pralaimėjimu.
Kiršina ukrainiečius ir lenkus
Diplimatas užsiminė ir apie tai, kad V.Putinas bando supriešinti Varšuvą ir Kyjivą. Jis pabrėžė, kad Kremliaus vadovas veržiasi į priekį, tęsia bombardavimus ir būtent jis yra priešas tiek Lenkijai, tiek Ukrainai.
Jo teigimu, Maskva jau šimtmečius savo geopolitiniams interesams pasiekti pasitelkia lenkų ir ukrainiečių priešpriešą.
„Kiekvieną kartą istorijoje, pradedant XVII amžiumi, Rusijos agentai nuteikdavo mus prieš ukrainiečius. Negalime būti geopolitiniais naivuoliais ir nesuprasti šios logikos“, – rėžė R.Sikorskis.
Įspėjo apie provokacijas
Kaip ir Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas, Lenkijos diplomatijos vadovas įspėjo, kad Rusija gali imtis provokacijų prieš NATO bloko šalis, įskaitant Lenkiją.
R.Sikorskis neatmeta galimybės, kad Kremlius gali surengti hibridines operacijas, tačiau pabrėžė, kad viešas įspėjimas apie tokius scenarijus sumažina tikimybę, kad provokacijos bus sėkmingos.
Prieš savaitę ministras pareiškė, kad Rusija, tikėtina, neturi išteklių kariniam puolimui prieš Lenkiją. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija gali ruošti operaciją po „netikros vėliavos“ operaciją, kurioje panaudotų ukrainietiškus dronus.
„Kriminalinė klaida“
Atskirai Lenkijos užsienio reikalų ministras pakomentavo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Jo teigimu, per 37 minučių trukmės susitikimą neįmanoma nieko išspręsti.
„Galų gale, nematau bendradarbiavimo galimybių, nes Putinas turėtų sumažinti savo ambicijas dėl Ukrainos užgrobimo. Jis turėtų suvokti, kad šis karas buvo kriminalinė klaida. Bet, matyt, tai neatsitiks“, – pažymėjo jis.
Rusija skelbia nukovusi 571 Ukrainos droną
09:43
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad naktį buvo numuštas 571 Ukrainos dronas.
Tai vienas didžiausių Kyjivo paleistų dronų spiečių, intensyvinant tolimojo nuotolio smūgius.
Ministerijos teigimu, dronai taikėsi į aneksuotą Krymą ir keliolika Rusijos regionų. Tarp jų – ir Sankt Peterburgo apylinkės, kur buvo pataikyta į vienos Rusijos elektroninės prekybos milžinės sandėlį.
Dėl smūgio „Wildberries“ sandėlyje kilo gaisras, o dūmai uždengė istorinį miestą, rodo vietos žiniasklaidos pranešimai ir socialiniuose tinkluose išplatinti vaizdai.
Leningrado srities, kurioje yra Sankt Peterburgas, gubernatorius Aleksandras Drozdenka anksčiau teigė, kad miestą taikėsi pasiekti mažiausiai 50 ukrainiečių dronų. Mažmeninės prekybos milžinė „Wildberries“, kurios objektai pastarąsias dvi savaites buvo intensyviai atakuojami, pranešė, kad du sandėliai mieste sustabdė veiklą, tačiau priežasčių nenurodė.
Pasak A.Drozdenkos, buvo sužeisti trys žmonės.
Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas per ataką sustabdė skrydžius. Oro uosto darbas buvo atnaujintas maždaug 6 val.; iš viso buvo paveikta apie 50 skrydžių iš šio oro uosto.
Kyjivas suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgius į Rusijos energetikos, karinius ir logistikos objektus. Pastarosiomis savaitėmis šie taikiniai tapo pagrindiniu Ukrainos operacijų tikslu.
Karo skonį pajuto net turtingi rusai: „Kiekvienas Rusijoje mato jį per savo langą“
09:04
Nuo pat plataus masto invazijos pradžios Kremlius stengėsi apsaugoti rusus nuo karo Ukrainoje pasekmių, išlaikydamas įspūdį, kad turtingi miestiečiai gyvena įprastą gyvenimą.
Tačiau, kaip pastebi laikraštis „The Wall Street Journal“, Ukrainos atakos prieš didžiausios šalyje elektroninės prekybos bendrovės „Wildberries“ logistikos centrus perkėlė karą į Rusijos viduriniosios klasės namus.
„Wildberries“ yra stipriai integruota į kasdienį Rusijos gyvenimą; jos svetainės duomenimis, ja kas mėnesį naudojasi 81 milijonas žmonių. Šimtams tūkstančių nepriklausomų pardavėjų platforma reikalinga parduoti bet kam: nuo drabužių ir namų apyvokos prekių iki žaidimų konsolių.
Kai kurie pardavėjai socialiniuose tinkluose dalijosi šoku dėl to, kad per atakas jų prekės sudegė. Vaikiškus drabužius pardavinėjanti Viktorija Terechova sakė, kad dėl smūgių į sandėlius buvo sunaikinta apie pusė jos prekių, o nuostoliai siekia daugiau nei 160 tūkst. dolerių.
„Jei šie smūgiai tęsis, mums nieko neliks“, – nuogąstavo moteris.
Didelė dalis pirkėjų išreiškė pyktį bendrovės „Wildberries“ atžvilgiu, bijodami, kad įmonė nekompensuos jiems nuostolių. Mažiau nei prieš dvi savaites iki atakų įmonė pakeitė sutartis su tiekėjais, taip atleisdama save nuo atsakomybės, jeigu įvyktų force majeure, kitaip tariant – dronų smūgiai.
Nuosekli Ukrainos smūgių kampanija prieš „Wildberries“ logistikos centrus taip pat įžiebė diskusijas, ar šie objektai yra teisėti kariniai taikinai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pateisino atakas, pabrėždamas, kad logistikos centrai, kuriems smūgiuoja Kyjivas, padeda tiekti Rusijos armijai dronų komponentus, navigacijos įrangą ir kitą būtiną techniką.
„Wildberries“ svetainėje galima rasti dronų ir neperšaunamų liemenių, tačiau didžioji dauguma siūlomų produktų yra civilinio pobūdžio.
Pati Rusija nuolat bombarduoja Ukrainos civilinę infrastruktūrą raketomis ir dronais. Po savaitgalį įvykusių pirmųjų smūgių „Wildberries“ sandėliams Rusija atsakė, užpuldama logistikos centrus, kuriais naudojasi įmonė „Nova Pošta“ – savotiška Ukrainos „FedEx“ versija.
Dar prieš atakas prieš logistikos centrus rusai reiškė nepasitenkinimą dėl plačiai paplitusio degalų trūkumo, kuris tapo kelių mėnesių trukusios Ukrainos dronų atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas pasekme.
„Kuro krizė, matyt, yra labiausiai juntamas sukrėtimas eiliniams piliečiams nuo naujų karių mobilizacijos 2022 m. rugsėjo mėnesį“, – teigiama šios savaitės „Oxford Economics“ analitinėje ataskaitoje.
Tuo pačiu metu Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nerodo polinkio mažinti savo karinių ambicijų Ukrainoje. Maksimas Mironovas, finansų profesorius Madrido „IE Business School“, įvertino, kad Ukrainos dronų smūgiai galiausiai turės tik nežymų neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai, tačiau jų psichologinis poveikis jau dabar yra didelis.
„Metų metus iš eilės Putinas skleidė pasakojimą, kad kovos vyksta kažkur imperijos pakraščiuose, kad tai specialiųjų pajėgų operacijos ir kad viskas gerai. Dabar žmonės pradėjo tai jausti – dėl eilių degalinėse, dėl gaisrų… Kiekvienas Rusijoje mato karą pro savo langą“, – sakė jis.
„Business Insider“: „šešėlinis laivynas“ ryja Rusijos karines jūrų pajėgas
07:28
NATO karinis pareigūnas leidiniui „Business Insider“ teigė, kad Rusijos karo laivams pavedama lydėti prekybinius tanklaivius aplink Europą, o tai dar labiau apsunkina jos paviršinio laivyno padėtį ir pablogina ir taip jau „rimtą“ pajėgų formavimo problemą.
Rusijos karinis jūrų laivynas susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant aprūpinimo, techninės priežiūros ir bendros laivyno parengties problemas. Ukraina nukreipė ugnį į keletą Rusijos karo laivų Juodojoje jūroje, o Maskva nebeturi tokio reikšmingo karinio buvimo strateginiame uoste Sirijoje, kokį turėjo anksčiau.
Eskortavimo misijos dar labiau apsunkina Rusijos padėtį, teigė NATO pareigūnas.
Anot jo, per pastaruosius metus sąjungininkų kariniai laivynai patikrino maždaug tuziną laivų, susijusių su vadinamuoju Rusijos „šešėliu laivynu“ – šimtais laivų, naudojamų naftos gabenimui ir sankcijų, taikomų Maskvos energijos eksportui, apėjimui.
Rusija išsiuntė karo laivus, kad jie lydėtų „šešėlinio laivyno“ tanklaivius per Lamanšo sąsiaurį, Baltijos jūroje ir aplink Afriką, dėl to išsklaidydama savo paviršinio laivyno pajėgas, teigė pareigūnas, pridurdamas, kad kai kurie laivai buvo dislokuoti už jų įprastinių veiklos rajonų ribų.
Pasak pareigūno, tanklaivių eskortavimas apsunkino Rusijos aprūpinimo pajėgumus, priversdamas karo laivus papildyti atsargas arba gauti pagalbą jūroje iš remonto laivų, o ne iš specialių degalų papildymo laivų. Jis apibūdino šiuos manevrus, kurių metu laivai, nesukonstruoti specialiai šiai užduočiai, gali būti nutolę vienas nuo kito vos keletą pėdų, kaip labai pavojingus.
Pareigūnas teigė, kad pirmą kartą per daugelį metų Viduržemio jūroje nėra nė vieno Rusijos karo laivo, o tai rodo, kad Maskva susiduria su sunkumais. Egipto Aleksandrijos uoste stovi vienintelis Rusijos vėliava plaukiojantis komercinis dredžas.
JAV leitenantas Timas Pietrackas, NATO Sąjungininkų jūrų pajėgų vadavietės atstovas spaudai, leidiniui „Business Insider“ teigė, kad vadavietė „toliau stebi tendenciją, kai Rusijos karinio jūrų laivyno laivai lydi prekybinius laivus“ aplink Europą, įskaitant Viduržemio, Baltijos ir Šiaurės jūras.
T.Pietrackas pažymėjo, kad „lydėjimo operacijos atima vertingą laiką, kurį Rusijos karinis jūrų laivynas galėtų praleisti jūroje“, ir „apriboja jo galimybes sutelkti jūrų pajėgas kitoms misijoms“.
„Taip pat norėčiau pažymėti, kad nėra nė vienos vietos Euroatlantiniame regione, kurioje veiktų Rusijos karinis jūrų laivynas, ir kurioje sąjungininkai atidžiai nestebėtų jo veiklos“, - pridūrė jis.
Nei Rusijos gynybos ministerija, nei jos ambasada JAV neatsakė į prašymą pakomentuoti klausimus, susijusius su pajėgų formavimu.
Rusijos karinis jūrų laivynas istoriškai susiduria su sunkumais dėl ribotų galimybių laivų statybos, modernizavimo, perskirstymo ir techninės priežiūros srityse, taip pat dėl pernelyg didelio operatyvinio krūvio.
Tačiau pastarųjų metų nesėkmės dar labiau padidino spaudimą paviršiniam laivynui.
