Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Įtūžusi Rusija paleido balistines raketas tiesiai į Kyjivą: dunda sprogimai
12:00
Pasak naujausių pranešimų, Rusijos kariai paleido į Kyjivą balistines raketas. Ukrainos sostinėje aidi sprogimai ir veikia priešlėktuvinės gynybos pajėgos.
Nurodoma, kad oro pavojaus signalas Ukrainos sostinėje buvo paskelbtas apie 11.23 val., šalies karinės oro pajėgos pranešė, kad į sostinę skrenda keletas greitai judančių taikinių. Kone iš karto pasigirdo sprogimai.
Visiems liepta slėptis
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko primygtinai ragino gyventojus susirasti slėptuves ir pasislėpti: „Mieste girdimi sprogimai. Sostinėje veikia oro gynybos pajėgos. Pasislėpkite slėptuvėse“.
Analitikų vertinimu, rusai iš Rusijos Kursko srities paleido į Kyjivą mažiausiai 10 balistinių raketų, tarp kurių yra ir „Cirkon“. Tai – rusų hipersoninės kreiserinės raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą.
Po dešimties minučių Ukrainos sostinėje pasigirdo pakartotiniai sprogimai, nurodė transliuotojo „Suspilne“ korespondentai.
Tai ne pirmas kartas penktadienį, kai Kyjive skamba oro pavojaus sirenos. Apie 9.25 val. Ukrainos karinės oro pajėgos įspėjo apie reaktyvinio drono grėsmę.
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos taip pat paleido į Ukrainą 5 valdomas raketas „Ch-59“ ir „Ch-69“ bei 180 puolamųjų dronų. Oro gynybos pajėgos nurodė, kad neutralizavo 4 raketas ir 160 dronų šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose.
Rusija sudavė mirtiną smūgį poligonui Ukrainoje: ten vyko ginklų paroda, yra žuvusiųjų
13:42 Atnaujinta 14:38
Rusijos karinės pajėgos smogė vienam iš Ukrainos poligonų, kuriame vyko gynybos produkcijos paroda. Atakos metu esą padaryta didelė žala, taip pat yra žuvusiųjų, skelbia naujienų portalas „New Voice“.
Apie tai penktadienį televizijos „Apostrof“ eteryje pranešė gynybos produkciją gaminančios ukrainiečių įmonės „First Contact“ įkūrėjas ir karininkas Valerijus Borovikas.
„Labiausiai tikėtina, kad tai buvo nukreipta į konkretų įvykį. Ir, deja, yra žuvusiųjų, sugriovimų ir panašiai. Dar kartą kartoju, negaliu pasakyti, kur yra ta vieta ir kokios pasekmės, bet visa tai bus pateikta oficialiuose komentaruose“, – pridūrė V.Borovikas.
Ukrainos ginklų gamintojų taryba patvirtino, kad penktadienį Kyjivo srityje Rusijos kariai paleido raketą į vietą, kurioje buvo susirinkę Ukrainos gynybos pramonės atstovai.
Taryba išreiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir palinkėjo greito pasveikimo nukentėjusiems.
Informacija apie tikslią renginio dalyvių buvimo vietą nebuvo viešai skelbiama, o smūgio aplinkybes šiuo metu nustato kompetentingos institucijos.
Organizacijos atstovai paragino neskelbti nuotraukų ir vaizdo įrašų iš įvykio vietos, geografinės lokacijos, duomenų apie nukentėjusiuosius, įmonių pavadinimų ar kitų detalių, kurios galėtų pakenkti žmonėms, gynybos pajėgų darbui ar tyrimui.
Pažymėtina, kad pranešimas apie parodą buvo paskelbtas internete. Iš jo pakankamai aišku, kas yra parodos organizatorius. Jos vieta nebuvo įvardyta, tačiau reikiamas koordinates rusai galėjo išsiaiškinti ir be to.
„Draugai, ačiū, su manimi viskas gerai. Komanda gyva“, – rašė Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus Beskrestnovas Flešas.
Pražudė 6, dešimtys – sužeista
Savo ruožtu prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per penktadienį įvykdytą Rusijos išpuolį Kyjivo srityje žuvo šeši žmonės, dešimtys – sužeista, tačiau jis neįvardijo, kiek aukų buvo per apšaudymą ginklų gamintojų parodoje.
„Reiškiu užuojautą artimiesiems ir šeimos nariams. Tęsiamas visų aplinkybių ir žmonių likimo išsiaiškinimas. Vietoje dirba visos reikalingos tarnybos“, – rašė jis.
„Žiaurūs išpuoliai prieš žmones, už kuriuos rusai privalo atsakyti. Rusija jau seniai nepaiso jokių tarptautinių normų, jokių žmogiškųjų normų. Juos domina tik tolesnis žudymas. Svarbu, kad partneriai taip pat pilnai suprastų, jog gyvybės apsauga priklauso ir nuo jų. „Patriot“ raketos yra svarbiausias prioritetas“, – pabrėžė prezidentas.
Sukaupė raketų
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas per telemaratoną pranešė, kad rusai sukaupė tam tikrą skaičių raketų, todėl paragino ukrainiečius ateinančiomis dienomis kuo griežčiau reaguoti į pavojaus signalus.
„Tai, kad priešas smogia balistinėmis raketomis, niekam nėra paslaptis. Šiandien smūgiai buvo suduoti ne naktį, o dieną“, – pažymėjo J.Ihnatas ir pridūrė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau seniai uždraudė rengti įvairius renginius ir didelius susibūrimus.
Lavrovas svaidosi žaibais: apkaltino Trumpą „nepacanišku“ elgesiu
13:28
JAV neįvykdė susitarimų dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriuos prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas pasiekė susitikime Ankoridže, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Taip jis pakomentavo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio žodžius, kad Aliaskoje aptarti variantai „žlugo“.
Pasak S.Lavrovo, Rusijos delegacija atvyko į viršūnių susitikimą iš anksto susipažinusi su Vašingtono pasiūlymais dėl konflikto Ukrainoje sprendimo.
„Pacanas pasakė – pacanas padarė“
„Prezidentas D.Trumpas, ir tai nėra didelė paslaptis, ne kartą sakė: „Štai mūsų pasiūlymas, taip, jis iš dalies yra kompromisinis“, ir mes jį priėmėme. <…> Tačiau jis pridūrė, kad [Ukrainos prezidentas Volodymyras] Zelenskis padarys tai, ką pasiūlė. Na, štai, nepavyko to padaryti“, – pažymėjo S.Lavrovas.
Jis pridūrė, kad Rusijos pusės „sąžinė“ šiuo klausimu neva yra „švari“. „Žinote, kaip sakoma, „pacano“ žodis: pacanas pasakė – pacanas padarė. Mes pasakėme – mes pasirengę. Bet kita pusė šį požiūrį pakeitė“, – tikino Rusijos užsienio reikalų ministras, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Ukraina nesutiko su tokiomis sąlygomis
Aiškindamas D.Trumpo ir V.Putino susitarimų „žlugimą“, M.Rubio pažymėjo, kad sudaryti taikos susitarimą sutartomis sąlygomis nebuvo įmanoma dėl Ukrainos nesutikimo su jomis.
„Būtent todėl tas bandymas nepavyko. Taigi mums teks ieškoti naujų pasiūlymų ir naujų idėjų, nes tas variantas tuo metu Ukrainai tikrai nebuvo priimtinas, ir nemanau, kad jis jai priimtinas ir dabar“, – sakė JAV valstybės departamento vadovas.
V.Putinas ir D.Trumpas susitiko Aliaskoje 2025 m. rugpjūčio 15 d. Oficialiai šalių susitarimai nebuvo atskleisti. Tačiau kalbėta ne apie parengtą dokumentą, o apie bendrą principą, kaip užbaigti karą. Pasak „Reuters“ šaltinio Maskvoje, Rusijos ir JAV prezidentai susitarė dėl „Ankoridžo formulės“, kuri numatė viso Donbaso perdavimą Rusijai, taip pat fronto linijos įšaldymą kitose vietovėse.
Prieš tai V.Putinas pareikalavo, kad Ukrainos kariuomenė būtų išvesta iš okupuotų vadinamųjų DNR, LNR teritorijų, taip pat Zaporižios ir Chersono sričių, siekiant nutraukti karo veiksmus. V.Zelenskis atmetė šį ultimatumą. Vėliau jis teigė, kad D.Trumpo administracija primygtinai reikalauja, jog Ukraina perduotų Rusijai Donecko sritį, kad karas baigtųsi. Tačiau, pasak V.Zelenskio, Kyjivas negali to padaryti, nes toks žingsnis pakenktų šalies gynybiniam pajėgumui.
Zelenskis pagyrė Ukrainos karius už smūgius sandėliams Rusijoje
13:23
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis penktadienį sveikino smūgius Rusijos elektroninės prekybos milžinei „Wildberries“, kuri, jo teigimu, tiekė dronų komponentus Rusijos kariuomenei, vykdančiai invaziją į Ukrainą.
„Operacija prieš Rusijos logistiką, kuri aprūpina okupacinę kariuomenę dronų komponentais, navigacijos įranga ir karine ekipuote, tebevyksta“, – socialiniuose tinkluose sakė V.Zelenskis.
Ukrainos smūgius jis pavadino sėkmingais.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad naktį buvo numuštas 571 Ukrainos dronas.
Tai vienas didžiausių Kyjivo paleistų dronų spiečių, intensyvinant tolimojo nuotolio smūgius.
Rusų ministerijos teigimu, dronai taikėsi į aneksuotą Krymą ir keliolika Rusijos regionų. Tarp jų – ir Sankt Peterburgo apylinkės, kur buvo pataikyta į „Wildberries“ sandėlį.
Dėl smūgio sandėlyje kilo gaisras, o dūmai pasklido visame Sankt Peterburge, rodo vietos žiniasklaidos pranešimai ir socialiniuose tinkluose išplatinti vaizdai.
Ukrainos dronai „Wildberries“ sandėliams smogė trečią kartą per šešias pastarąsias dienas.
„Wildberries“ pranešė, kad penktadienį buvo smogta dviem jos logistikos objektams Sankt Peterburge ir vienam objektui Simferopolyje, Maskvos aneksuotame Kryme.
„Visuose šiuose sandėliuose buvo vykdoma greita evakuacija (...); pirminiais duomenimis, aukų nėra“, – socialiniuose tinkluose pranešė „Wildberries“ generalinė direktorė Tatjana Kim.
Leningrado srities, kurioje yra Sankt Peterburgas, gubernatorius Aleksandras Drozdenka sakė, kad per ataką, kurios metu į Sankt Peterburgą buvo paleisti mažiausiai 59 dronai, sužeisti trys žmonės.
F-16 pilotas padirbėjo: Rumunija pirmą kartą savo erdvėje numušė droną
12:14 Atnaujinta 12:37
Rumunija penktadienį savo oro erdvėje numušė droną, pranešė šalies prezidentas Nicusoras Danas.
Tai pirmas toks atvejis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
„Mūsų oro erdvėje buvo dronas. Apie 11 val. vietos (ir Lietuvos) laiku jį numušė (naikintuvą) F-16 pilotavęs rumunų pilotas“, – spaudos konferencijoje sakė N.Danas.
Jis pridūrė, kad vietovė, virš kurios numuštas dronas, yra negyvenama ir kad pradėtas incidento tyrimas.
„Svarbu pažymėti, kad vietovė buvo negyvenama, todėl pilotas galėjo šaudyti iš viršaus, o dabar įvairių institucijų komandos atlieka tyrimą, kad pateiktų visą informaciją apie incidentą“, – sakė prezidentas.
Maždaug už 114 kilometrų nuo Bukarešto
Dronas buvo numuštas maždaug už 114 kilometrų nuo Bukarešto, šalia Padinos kaimo, pranešė su Ukraina besiribojančios NATO narės Gynybos ministerija.
Stebėjimo sistemos oro taikinį pirmą kartą aptiko 9 val. 39 min., o situacijai stebėti buvo pasiųsti du Italijos oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“ ir du Rumunijos oro pajėgų naikintuvai F-16.
„11 val. 2 min. Rumunijos oro pajėgų lėktuvas F-16 atakavo taikinį ir jį numušė“, – nurodė Gynybos ministerija.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rumunijoje dronų įsibrovimai buvo užfiksuoti dešimtis kartų, tačiau Rumunijos pajėgoms iki šiol nebuvo pavykę nė vieno iš jų numušti.
Gegužę Rumunijoje dronas rėžėsi į daugiabutį, sužeisdamas du žmones. Incidentą pasmerkė NATO bei Europos Sąjunga, kurios apkaltino Rusiją ir įspėjo dėl tolesnių oro erdvės pažeidimų.
„Jaučiuosi subingalvė“: Trumpo patikėtinė susitiko su Volodymyru Zelenskiu
11:46
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį susitiko su dešiniojo sparno amerikiečių nuomonės formuotoja Laura Loomer, kuri yra JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinė, pranešė pareigūnas.
33 metų itin konservatyvi komentatorė, turinti milijonus sekėjų internete, neseniai atsisakė savo nusistatymo prieš Ukrainą ir ėmė remti jos pasipriešinimą 2022 metais pradėtai Rusijos invazijai.
Susitikimą su V.Zelenskiu naujienų agentūrai AFP patvirtino Ukrainos lyderio patarėjas Dmytro Lytvynas.
Pirmadienį L.Loomer, anksčiau nepritarusi JAV karinei ir finansinei paramai Ukrainai, paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ji užfiksuota traukinyje Ukrainoje, o antradienį papasakojo, kaip Kyjive išgyveno oro pavojų.
„Tai kasdienybė kiekvienam ukrainiečiui, jaučiuosi tokia sub**galvė, kad pastaruosius penkerius metus menkinau ukrainiečių kovą“, – sakė ji apie šią patirtį.
„Kai kurie iš mūsų turėjo įžūlumo sakyti, kad Rusija nėra neteisi, nes tikėjome melu, jog Ukraina yra naciams prijaučiančių žmonių pilna šalis. Mus taip stipriai paveikė Rusijos propaganda, kad mes to net nesuvokiame“, – pridūrė ji.
V.Zelenskio biuras palankiai įvertino L.Loomer vizitą, nurodydamas, jog svarbu, kad ji asmeniškai pamatytų įvykius Ukrainoje.
Kodėl tai svarbu Ukrainai?
Anot laikraščio „Financial Times“, L.Loomer susitikimas su V.Zelenskiu jo oficialioje rezidencijoje tapo jos politinės transformacijos kulminacija: nuo aštrios kritikės iki vienos iš aktyviausių rėmėjų „MAGA“ judėjime.
Ultradešiniomis pažiūromis, sąmokslo teorijomis ir Rusijos propagandos skleidimu pagarsėjusi tinklaraštininkė dar visai neseniai milijonams savo sekėjų tvirtino, kad Ukraina esą yra korumpuota ir nenusipelnė Jungtinių Valstijų paramos.
Tačiau, kaip rašo „Financial Times“, ji išsižadėjo prokremliškų naratyvų ir apsilankė Kyjive, kad išreikštų savo solidarumą.
„Akivaizdus Loomer pozicijos pasikeitimas yra reikšmingas tiek dėl jos artimų ryšių su Donaldu Trumpu, tiek dėl jos įtakos tarp JAV ultradešiniųjų, kurių dauguma skeptiškai vertina JAV paramą Ukrainai“, – išskiriama straipsnyje.
Panašu, kad JAV prezidentas atsižvelgia į jos patarimus tiek politikos klausimais, tiek personalo paskyrimų srityje, todėl vieša tinklaraštininkės parama Ukrainai kelia klausimą, ar toks jos pozicijos pasikeitimas gali paveikti JAV ultradešiniųjų požiūrį į Kyjivą.
Tik nedaugelis aktyvistų, neužimančių valstybės pareigų, turi tokį artimą ryšį su D.Trumpu, pastebi „Financial Times“. Ir tai, atrodo, padėjo jai užmegzti ryšius su aukšto rango pareigūnais Ukrainoje, konkrečiai su pačiu V.Zelenskiu.
Tačiau išskiriama, kad vis dar lieka neaišku, kas paskatino L.Loomer pakeisti savo nuomonę.
„Tiems, kurie klausia: ne, Ukrainos vyriausybė neapmokėjo mano kelionės“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“.
„Tada kas gi yra naciai?“
Anksčiau šią savaitę apie atvykimą į Ukrainą aktyvistė pranešė socialiniuose tinkluose publikuodama vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ji keliauja traukiniu.
Moteris pripažino, kad anksčiau skleidė melagingus teiginius apie Ukrainą ir prezidentą V.Zelenskį, paveikta Rusijos propagandos: „Aš tikrai sakiau šiuos dalykus apie Ukrainą ir Zelenskį ir nesiruošiu ištrinti savo įrašų, nes supratau: klydau. Gyvenau informaciniame burbule, o Rusijos žiniasklaida socialiniuose tinkluose tuo mane įtikino.“
Pasak tinklaraštininkės, ji nusprendė atvykti į Ukrainą, kad asmeniškai patikrintų anksčiau girdėtus teiginius: „Pabandysiu rasti įrodymų, kad man buvo brukama propaganda. Jei jų nerasiu, apie tai papasakosiu visiems, kad ir kiti galėtų pamatyti tiesą.“
L.Loomer pripažino, kad jau pirmąją kelionės dieną pamatė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti rusų karių Bučioje nužudyti kunigai, taip pat masinę kapavietę su okupacijos aukomis. Ji taip pat bendravo su tarnybų, užsiimančių karo belaisvių grąžinimu, atstovais.
„Tada kas gi yra naciai? Man melavo ištisus metus. Aš klydau. Esu įsipareigojusi ištaisyti tai, ką sakiau anksčiau. Rusija labai gerai veda informacinį karą“, – apibendrino ji.
Bent vienas verslas Rusijoje klesti: tokių rekordų nebuvo 5 metus
11:16
Rusijoje smarkiai išaugo naujų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių skaičius: 2026 m. sausio–birželio mėnesiais buvo įregistruotos 995 organizacijos ir individualūs verslininkai, teikiantys laidojimo paslaugas. Šis rodiklis, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 22,5 proc. ir pasiekė didžiausią lygį per pastaruosius penkerius metus.
Tai matyti iš „Rusprofile“ duomenų, kuriuos cituoja laikraštis „Kommersant“. Bendras įmonių skaičius laidotuvių paslaugų rinkoje birželio pabaigoje siekė 11,5 tūkst., o tai reiškia 7,6 proc. augimą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Laidojimo įmonių skaičiaus augimas susijęs su priverstiniu verslo išvedimu iš „pilkosios zonos“: agentūros, kurios metus dirbo be registracijos, priverstos oficialiai įforminti savo veiklą, teigia Socialinės politikos problemų tyrimų instituto direktorius Antonas Orlovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Raketa „Flamingo“ rėžėsi tiesiai į Rusijos gamyklą: parodė, kaip pakilo
11:04
Rusijos Kirovo mieste po Ukrainos raketų atakos dega armijai skirtų priešlėktuvinių raketų gamykla. Nuo sienos su Ukraina ji nutolusi per 1000 km.
Kaip rašo „Telegram“ kanalas „Astra“, penktadienio rytą Kirovo gyventojai pranešė apie sprogimus ir gaisrą. Vėliau paaiškėjo, kad atakos taikiniu tapo mašinų gamybos įmonė „AVITEK“.
Ši įmonė gamina karinės, dvejopo naudojimo ir civilinės paskirties produkciją, priešlėktuvinės gynybos priemones, taip pat aviacijos komponentus.
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, gamykla specializuojasi gaminant „žemė–oras“ klasės priešlėktuvines valdomas raketas, katapultines sėdynes pilotų gelbėjimui, aviacijos krovimo sistemas ir panašiai. Taip pat įmonė dalyvauja priešlėktuvinių raketų kompleksų „Tor“ gamyboje.
Parodė, kaip paleidžia raketą
„Flamingo“ raketas gaminančios bendrovės „Fire Point“ įkūrėjas Denysas Štilermanas socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas raketos paleidimas.
Prie įrašo nėra jokio paaiškinimo, išskyrus šypsenėlę.
Vis dėlto analitikai spėja, kad būtent ši raketa nuskriejo iki „Avitek“ gamyklos Kirove ir į ją pataikė.
Po kiek laiko „Fire Point“ komanda oficialiai patvirtino sėkmingą smūgį Rusijos gamyklai.
„Kirove raketa FP-5 „Flamingo“ pataikė į mašinų gamybos įmonę „AVITEK“, priklausančią koncernui PKO „Almaz-Antey“. „AVITEK“ dalyvauja gaminant priešlėktuvinių raketų kompleksus „Tor“, sparnuotąsias raketas Ch-101 ir X-59M/X-59M2A, tiekdama jų variklių komponentus. Be to, gamykla gamina, remontuoja ir modernizuoja K-36DM katapultines sėdynes naikintuvams „Su-34“ ir „Su-57“, – teigiama pranešime.
Zelenskis paatviravo, koks buvo lūžio taškas jo santykiuose su Trumpu
10:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu mėgstamai Donaldo Trumpo tinklaraštininkei Laurai Loomer, paatviravo apie tai, koks momentas tapo lūžio tašku jo santykiuose su Jungtinių Valstijų prezidentu.
Anot Ukrainos lyderio, viskas pasikeitė po trumpo asmeninio susitikimo Šv. Petro bazilikoje Vatikane, 2025 m. balandžio mėnesį per popiežiaus Pranciškaus laidotuves.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų tinklaraštininkė priminė Ukrainos prezidentui apie 2025 m. Ovaliajame kabinete įvykusį aršų barnį su D.Trumpu ir jo viceprezidentu J.D.Vance'u.
Tuomet JAV viceprezidentas ragino suteikti šansą D.Trumpo diplomatinėms pastangoms užbaigti karą, o V.Zelenskis pareiškė, kad diplomatija su Rusija nuo 2014 m. nedavė rezultatų. Be kita ko, Ukrainos lyderis susilaukė kirčių dėl savo aprangos ir tariamo nedėkingumo sąjungininkams.
L.Loomer paklausė prezidento, kas po to pasikeitė, nes dabar, panašu, abiejų šalių vadovų santykiai yra pasitaisę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos dūris Putinui: tai gali būti paskutinė Kremliaus viltis
10:05
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad artėjanti žiema gali būti paskutinė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino viltis palaužti Ukrainą, rašo „TVP Info“.
Laidos metu jis atkreipė dėmesį į akivaizdžias Rusijos ekonomines problemas. Pasak R.Sikorskio, per pirmuosius du šių metų ketvirčius Maskva jau pardavė 44 tonas aukso iš savo atsargų. Tai, savo ruožtu, yra didžiausias rodiklis per visą istoriją, ir galimai liudija apie laipsnišką šalies išteklių išeikvojimą.
Ministras spėjo, kad būsima žiema gali būti paskutinė V.Putino viltis pabandyti palaužti Ukrainą.
„Tai reiškia, kad Rusijai baigiasi ištekliai. Ši žiema gali tapti paskutiniąja Putino viltimi palaužti Ukrainą. O mūsų interesus labiausiai atitinka tai, kad Ukraina ne tik išsilaikytų, bet ir laimėtų šį karą“, – pabrėžė R.Sikorskis.
Pasak jo, V.Putinas galiausiai susidurs su pralaimėjimu.
Kiršina ukrainiečius ir lenkus
Diplimatas užsiminė ir apie tai, kad V.Putinas bando supriešinti Varšuvą ir Kyjivą. Jis pabrėžė, kad Kremliaus vadovas veržiasi į priekį, tęsia bombardavimus ir būtent jis yra priešas tiek Lenkijai, tiek Ukrainai.
Jo teigimu, Maskva jau šimtmečius savo geopolitiniams interesams pasiekti pasitelkia lenkų ir ukrainiečių priešpriešą.
„Kiekvieną kartą istorijoje, pradedant XVII amžiumi, Rusijos agentai nuteikdavo mus prieš ukrainiečius. Negalime būti geopolitiniais naivuoliais ir nesuprasti šios logikos“, – rėžė R.Sikorskis.
Įspėjo apie provokacijas
Kaip ir Lietuvos gynybos ministras Robertas Kaunas, Lenkijos diplomatijos vadovas įspėjo, kad Rusija gali imtis provokacijų prieš NATO bloko šalis, įskaitant Lenkiją.
R.Sikorskis neatmeta galimybės, kad Kremlius gali surengti hibridines operacijas, tačiau pabrėžė, kad viešas įspėjimas apie tokius scenarijus sumažina tikimybę, kad provokacijos bus sėkmingos.
Prieš savaitę ministras pareiškė, kad Rusija, tikėtina, neturi išteklių kariniam puolimui prieš Lenkiją. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija gali ruošti operaciją po „netikros vėliavos“ operaciją, kurioje panaudotų ukrainietiškus dronus.
„Kriminalinė klaida“
Atskirai Lenkijos užsienio reikalų ministras pakomentavo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Jo teigimu, per 37 minučių trukmės susitikimą neįmanoma nieko išspręsti.
„Galų gale, nematau bendradarbiavimo galimybių, nes Putinas turėtų sumažinti savo ambicijas dėl Ukrainos užgrobimo. Jis turėtų suvokti, kad šis karas buvo kriminalinė klaida. Bet, matyt, tai neatsitiks“, – pažymėjo jis.
Rusija skelbia nukovusi 571 Ukrainos droną
09:43
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad naktį buvo numuštas 571 Ukrainos dronas.
Tai vienas didžiausių Kyjivo paleistų dronų spiečių, intensyvinant tolimojo nuotolio smūgius.
Ministerijos teigimu, dronai taikėsi į aneksuotą Krymą ir keliolika Rusijos regionų. Tarp jų – ir Sankt Peterburgo apylinkės, kur buvo pataikyta į vienos Rusijos elektroninės prekybos milžinės sandėlį.
Dėl smūgio „Wildberries“ sandėlyje kilo gaisras, o dūmai uždengė istorinį miestą, rodo vietos žiniasklaidos pranešimai ir socialiniuose tinkluose išplatinti vaizdai.
Leningrado srities, kurioje yra Sankt Peterburgas, gubernatorius Aleksandras Drozdenka anksčiau teigė, kad miestą taikėsi pasiekti mažiausiai 50 ukrainiečių dronų. Mažmeninės prekybos milžinė „Wildberries“, kurios objektai pastarąsias dvi savaites buvo intensyviai atakuojami, pranešė, kad du sandėliai mieste sustabdė veiklą, tačiau priežasčių nenurodė.
Pasak A.Drozdenkos, buvo sužeisti trys žmonės.
Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas per ataką sustabdė skrydžius. Oro uosto darbas buvo atnaujintas maždaug 6 val.; iš viso buvo paveikta apie 50 skrydžių iš šio oro uosto.
Kyjivas suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgius į Rusijos energetikos, karinius ir logistikos objektus. Pastarosiomis savaitėmis šie taikiniai tapo pagrindiniu Ukrainos operacijų tikslu.
