Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija surengė dar vieną masinę ataką Kyjive: griuvo namai, po griuvėsiais įkalinti gyventojai
08:16
Po naktinės Rusijos balistinių raketų atakos rugpjūčio 1-ąją virš Kyjivo pakibo tiršti dūmai, o sostinę sudrebino virtinė sprogimų. Smūgių metu apgadinti gyvenamieji namai, skelbia „Kyiv Independent“.
Pirminiais duomenimis, žuvo mažiausiai devyni žmonės, dar 28 buvo sužeisti, tarp jų – keturi vaikai.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad 17 sužeistųjų paguldyti į ligonines.
Ukrainos Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba skelbia, kad gelbėtojai išgelbėjo iš viso 105 žmones.
Gaisrai ir sugriovimai užfiksuoti mažiausiai penkiuose Kyjivo rajonuose – nukentėjo gyvenamieji namai ir pramoniniai objektai.
Didžiausių nuostolių patyrė Darnyckio rajonas. Čia žuvo septyni žmonės, dar 14 buvo sužeisti, tarp jų – du vaikai.
Tai jau antras didelio masto Rusijos smūgis Ukrainai per pastarąsias 48 valandas.
Sprogimai drebino miestą visą naktį
Ataka prasidėjo apie 1.33 val. vietos laiku. Kaip praneša „Kyiv Independent“ žurnalistai, Kyjive nuaidėjo virtinė itin garsių sprogimų. Tuo metu Ukrainos oro pajėgos perspėjo, kad sostinės link skrenda kelios balistinės raketos.
Mažiau nei po pusvalandžio pasigirdo dar viena sprogimų banga, o nauji smūgiai fiksuoti apie 2.16 ir 3.20 val.
V.Klyčko paragino gyventojus nedelsiant slėptis, perspėdamas, kad miestą atakuoja Rusijos balistinės raketos.
Žmonės liko įkalinti griūvančiuose namuose
Vietos valdžios duomenimis, raketos pataikė tiek į gyvenamuosius, tiek į negyvenamuosius pastatus – daugiabučius, sandėlius, automobilių plovyklą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
Kai kuriuose daugiabučiuose gyventojai liko įkalinti po smūgių.
Pasak V.Klyčko, Solomjansko rajone raketos nuolaužos pataikė į penkių aukštų namą. Kieme kilo gaisras, o gyventojų evakuacija tapo itin sudėtinga.
„Žmonės yra įkalinti“, – platformoje „Telegram“ rašė meras.
Vėliau Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad pastatas iš dalies sugriuvo ir užsiliepsnojo.
Panaši situacija susiklostė ir Ševčenkos rajone – čia taip pat iš dalies sugriuvo pastatas, po kuriuo liko žmonių. Į įvykio vietas išsiųstos gelbėjimo tarnybos.
Šiame rajone sudegė komercinės paskirties pastatas ir keli greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Gaisras jau užgesintas. Be to, kilo dar vienas gaisras kino studijos teritorijoje, tačiau jį taip pat pavyko suvaldyti. Rajone sužeistas vienas žmogus.
Pasak V.Klyčko, gaisrai kilo Holosijivo, Darnyckio, Ševčenkos ir Solomjansko rajonuose. Smūgių metu nukentėjo daugybė gyvenamųjų namų.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos teigimu, Darnyckio rajone apgadintas administracinis ir komercinis pastatai, užsidegė automobiliai, nukentėjo gyvenamieji namai. Ugniagesiams pavyko užgesinti kilusius gaisrus.
Per dvi dienas – dar viena masinė ataka
Kyjivo srityje per naktinę ataką buvo sužeisti dar du žmonės.
Liepos 30-osios naktį Rusija raketomis ir dronais smogė keliems Ukrainos miestams, įskaitant Lvivą. Tuomet žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, daugiau kaip 50 buvo sužeisti.
Tos atakos metu oro pavojus buvo paskelbtas ir rytų Lenkijoje, kai viena Rusijos raketa nukrito į lauką Liublino vaivadijoje.
Vos po dviejų dienų balistinės raketos vėl nusitaikė į Kyjivą.
2026 m. pavasarį ir vasarą Rusija ne kartą rengė balistinių raketų atakas prieš Ukrainos sostinę. Pasak Ukrainos pareigūnų, Maskvos taktika – perkrauti išsekusią Ukrainos oro gynybą ir padaryti kuo daugiau žalos gyvenamiesiems rajonams bei kultūros objektams.
Balistinės raketos laikomos vienu pavojingiausių ginklų, nes numušti dideliu greičiu skriejančias Rusijos „Cirkon“ ir „Iskander“ raketas gali tik nedaugelis oro gynybos sistemų. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad vienintelė veiksminga apsauga yra JAV gaminamos „Patriot“ sistemos, tačiau jų raketų atsargos beveik išseko.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo pareiškęs, kad Ukraina galėtų gauti licenciją pati gaminti „Patriot“ raketas, tačiau likus kelioms valandoms iki naujausios Rusijos atakos šių planų atsisakė.
„Mes tam nesame pritarę. Apie tai kalbamės, bet tokias technologijas perduoti yra labai sudėtinga“, – per ministrų kabineto posėdį sakė D.Trumpas.
Vienas įtakingiausių Trumpo žmonių: „Mes buvome tie, kurie atėjo vėliau“
09:45
JAV Pentagono politikos planavimo vadovas Elbridge’as Colby yra vienas įtakingiausių Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų. Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala panagrinėjo jo interviu dienraščiui „The New York Times“ (NYT) bei atkreipė dėmesį į svarbiausias išssakyta smintis.
„Teko šiek tiek su juo bendrauti ir sekti (kadaise) akademinę veiklą, tad įdomu matyti subtilų jo paties idėjų – ir įsipareigojimo ginti administracijos politiką – sintezę. Ne visada paprastą", - prisimena L.Kojala.
E.Colby savo principus interviu NYT apžvalgininkui Rossui Douthatui iliustruoja epizodu iš sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metinių minėjimo. Pasak jo, Belgijos gynybos atašė pradėjus „moralizuoti“ apie JAV izoliacionizmą, E.Colby priminė europiečių istorinę atsakomybę už savo saugumą.
„Jei jų ekonomikos augtų taip, kad į juos būtų galima žiūrėti rimtai“
„Pasakiau: mes norime tos Britanijos ir tos Kanados, kurios Pirmajame pasauliniame kare kariavo ketverius, o Antrajame – šešerius metus. Mes buvome tie, kurie atėjo vėliau“, – prisimena E.Colby.
„Europiečiai būtų daug geresnėje pozicijoje mus moralizuoti, jei išleistų tiek, kiek mes, jei būtų pasirengę kurti realius karinius pajėgumus ir jei jų ekonomikos augtų taip, kad į juos būtų galima žiūrėti rimtai.“
Visgi šį sykį pokalbio su NYT apžvalgininku tonas nebuvo vien aštrus, pastebi L.Kojala.
Ką sako apie Ukrainą?
Apie Ukrainą E.Colby kalba palankiau nei kai kuriuose ankstesniuose viešuose pasisakymuose.
„Ukrainiečiai jau ketverius metus atkakliai ir pagarbos vertai ginasi“, – sako jis, pabrėždamas prisitaikymą prie technologinių pokyčių, ypač dronų karo.
Jis taip pat pripažįsta, kad Ukrainos padėtis „kai kuriais aspektais pagerėjo“, nors karas iš esmės tebėra sekinantis.
Vladimirui Putinui E.Colby siūlytų: „Dabar geras metas šį konfliktą užbaigti. Prezidentas Trumpas nuoširdžiai nori taikos.“
Kartu jis pabrėžia, kad administracija nėra proputiniška: „Jeigu nori sudaryti taiką su didele galia, turi suvokti, kaip ji mąsto, ir pripažinti, kad ji turi daug galios.“
Paklaustas apie pranešimus, kad pats siekė stabdyti ginklų Ukrainai tiekimą, E.Colby tai kategoriškai neigia: „Tai buvo melaginga istorija.“ Jis pabrėžia neturintis tokių įgaliojimų ir pats patvirtinęs ne vieną perdavimą Ukrainai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Uždaryta siena tarp Latvijos ir Baltarusijos: kas vyksta
09:05
Dėl techninių priežasčių buvo uždaryta Latvijos ir Baltarusijos siena, socialiniame tinkle „X“ penktadienio vakarą pranešė vidaus reikalų ministras Janis Dombrava.
Jis paragino norinčiuosius grįžti į Latviją naudotis alternatyviais maršrutais.
Neįmanoma vykdyti pasienio kontrolės
Valstybės sienos apsaugos tarnybos viešųjų ryšių specialistė Kristinė Petersonė patvirtino naujienų agentūrai LETA, kad šiuo metu Paterniekų pasienio kontrolės punkte prie Baltarusijos ir Latvijos sienos kyla techninių problemų.
Dėl šių problemų, susijusių su informacinių sistemų veikimo sutrikimais, šiuo metu neįmanoma vykdyti pasienio kontrolės.
K. Petersonė taip pat pažymėjo, kad problemos priežastys ir pašalinimo laikas nežinomi, tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateiks atnaujintą informaciją apie galimybes kirsti sieną.
Ketvirtadienį J. Dombrava ragino Latvijos gyventojus atsisakyti bet kokių planų keliauti į Baltarusiją ar grįžti iš jos.
„Baltarusijos vykdomo hibridinio migracijos karo sąlygomis saugus keliavimas tarp šalių gali tapti sudėtingas“, – pažymėjo ministras.
Jis taip pat užsiminė, kad Estija „yra Latvijos draugė“, ir pranešė, kad po praėjusią savaitę įvykusio susitikimo su Estijos vidaus reikalų ministru Igoriu Taro gavo patvirtinimą, jog Estija siunčia papildomus pasienio apsaugos pareigūnus Latvijos išorės sienai sustiprinti.
Sustiprinto stebėjimo režimas iki metų pabaigos
Anksčiau skelbta, kad vyriausybė pratęsė sustiprinto stebėjimo režimą palei Latvijos sieną su Baltarusija iki metų pabaigos. Sustiprintas sienos apsaugos režimas galioja Ludzoje ir Ludzos savivaldybės seniūnijose, Kraslavoje ir Kraslavos savivaldybės seniūnijose, Aukštdaugavos savivaldybėje, Daugpilyje ir Rėzeknės savivaldybės Kaunatoje.
2025 metais 12 046 asmenims buvo užkirstas kelias neteisėtai kirsti Baltarusijos ir Latvijos sieną, o 31 asmuo buvo įleistas dėl humanitarinių priežasčių. 2024 metais pasienio apsaugos pareigūnai neleido į Latviją atvykti 5 388 migrantams, o 26 asmenims leido kirsti sieną dėl humanitarinių priežasčių.
Latvijos pareigūnai Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymus stumti migrantus per Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sienas laiko hibridinio karo metodais, nukreiptais prieš šias šalis.
