Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija panikuoja: išsigando, kad ir jiems taip bus
11:36
Po galingų Ukrainos atakų prieš logistikos bendrovę „Wildberries“ didžiausi Rusijos maisto prekybos tinklai pradėjo ruoštis galimiems smūgiams ir į jų sandėlius.
Didžiausios Rusijos maisto prekių tinklų įmonės pasiūlė tiekėjams patiems pristatyti prekes į parduotuves, informuoti šaltiniai pranešė laikraščiui „Kommersant“. Atitinkamus darbo organizavimo pokyčius šiuo metu svarsto „Magnit“, X5 („Perekriostok“, „Piatioročka“ ir „Čižik“ tinklai), taip pat „Lenta“, Metro ir „Vkusvil“.
Pasak leidinio pašnekovų, mažmenininkai nerimauja dėl logistikos infrastruktūros veiklos nepertraukiamumo – tai susiję su Ukrainos smūgiais į „Wildberries“ sandėlius.
Perkelia riziką ant tiekėjų pečių
Griežtesnį nuosavos rizikos mažinimo variantą tiekėjams pasiūlė prekybos tinklas „Krasnoje & Beloje“. Mažmenininkas pateikė papildomą susitarimą, kuris atleidžia jį nuo atsakomybės už sunaikintas prekes force majeure aplinkybių atveju. Pastarųjų sąrašas, remiantis „Kommersant“ išnagrinėtu dokumentu, apima ir bepiločių orlaivių atakas.
Alaus, salyklo ir gėrimų gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Viačeslavas Mamontovas visų rizikų perkėlimą ant tiekėjų pečių pavadino neteisėtu ir prieštaraujančiu galiojančiam įstatymams. „Krasnoje & Beloje“ savo ruožtu pareiškė, kad iniciatyva grindžiama būtinybe užtikrinti tiekimų stabilumą esant padidėjusiai sandėlių ir logistikos infrastruktūros rizikai.
Šiuo metu prekes į parduotuves savo jėgomis pristato tik greitai gendančių produktų, pavyzdžiui, kepinių, tiekėjai, sako asociacijos „Rusprodsojuz“ (vienijančios stambius maisto produktų gamintojus) vykdomasis direktorius Dmitrijus Vostrikovas. Pasak jo, kiti tiekėjai su mažmenine prekyba dirba per paskirstymo centrus, į kuriuos prekes pristato mažmenininkų logistikos įmonės. Jų paslaugų kaina paprastai apskaičiuojama ir fiksuojama atskirai.
Nuosavi paskirstymo centrai ir automobilių parkas leidžia tinklams optimizuoti išlaidas ir nustatyti patrauklesnę prekių kainą, paaiškino „Infoline-Analitikos“ generalinis direktorius Michailas Burmistriovas. Jis perspėjo, kad periorientavimas į tiekėjų vykdomą pristatymą iki parduotuvės garantuotai padidins išlaidas ir pakels didmeninę prekių kainą. Tuo pačiu mažmenininkai negalės kelti kainos lentynoje dėl konkurencijos ir susidurs su mažėjančia marža, pažymėjo M.Burmistrovas.
D.Vostrikovas savo ruožtu nurodė, kad ne visi tiekėjai galės pereiti prie savarankiško pristatymo į parduotuves schemos. „Mažmeniniams tinklams reikės plėsti regioninio lygio tiekėjų grupę“, – pridūrė jis.
Kiek jau sudegė
Ukrainos pajėgos smūgius į didžiausio Rusijos elektroninės prekybos platformos „Wildberries“ sandėlius pradėjo liepą viduryje. Per pastarąsias dvi savaites atakuoti mažiausiai 20 paskirstymo centrų, tarp jų – Pavolgyje ir Urale.
Iš rikiuotės išvesta daugiau nei 1 mln. kv. metrų iš 5,2 mln. kv. metrų, kuriais disponuoja įmonė. Didžiausias nuostolis – centras Elektrostalėje prie Maskvos, kurio plotas – 250 tūkst. kv. metrų. Liepos 18 d. atakos metu jis visiškai sudegė.
Rusijoje vėl liepsnoja „Wildberries“: suskaičiavo kelintas jau kartas
11:08
Naujas naktinis Ukrainos smūgis buvo nukreiptas į Rusijos elektroninės prekybos milžinei „Wildberries“ priklausantį sandėlį Vladimiro srityje, esančioje maždaug už 180 kilometrų į rytus nuo Maskvos, pirmadienį pranešė bendrovė ir vietos pareigūnai.
„Po išpuolio viename iš bendrovės logistikos centrų Vladimiro srityje kilo gaisras“, – sakoma „Wildberries“ pranešime. Jame priduriama, kad sandėlio darbuotojai buvo evakuoti.
Srities gubernatorius Aleksandras Avdejevas teigė, kad ataką įvykdė dronai.
„Yra žalos, kilo gaisras“, – Rusijos susirašinėjimo programėlėje „Max“ paskelbė jis ir pridūrė, kad „buvo sužeistas jaunas vyras“.
Nuo liepos vidurio Ukraina smogė maždaug 20-čiai „Wildberries“ priklausančių objektų įvairiose Rusijos dalyse ir aneksuotame Kryme.
Per pirmuosius išpuolius liepos 18-osios naktį Maskvos ir Tambovo srityse žuvo aštuoni žmonės, o dar beveik 90 buvo sužeisti.
Vėliau ukrainiečių dronai smogė objektams netoli Sankt Peterburgo, Simferopolyje Kryme, Krasnodare, Volgograde ir, sekmadienį, Samaros srityje.
„Wildberries“ yra itin populiari internetinės prekybos platforma Rusijoje, dažnai vadinama „Rusijos „Amazon“.
Išpuoliai prieš jos sandėlius yra dalis Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių kampanijos, nukreiptos prieš civilinę infrastruktūrą Rusijoje, kuri nuo 2022 metų vasario vykdo plataus masto puolimą Ukrainoje.
Kyjivas teigia, kad taip siekiama priversti Kremlių derėtis dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Italija kirto Rusijai dėl žodžių apie mirtiną sprogimą Maskvoje
10:43
Italijos užsienio reikalų ministras Rusijos teiginį apie „Ukrainos ataką“ prieš restoraną Maskvoje pavadino melu.
Rusija bando įbauginti italus, nes Italija remia Ukrainą – taip teigia Italijos ministras pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
Šį pareiškimą jis padarė atsakydamas į Rusijos ambasadoriaus Romoje komentarus, kuriuose teigiama, kad išpuolis prieš italų restoraną Maskvoje buvo Ukrainos valdžios institucijų bandymas įbauginti Rusijoje dirbančius italus, praneša naujienų agentūra „Adnkronos“.
„Akivaizdus melas. Kodėl ukrainiečiai norėtų bauginti italus? Galbūt tai rusai bando įbauginti italus, nes mes remiame Ukrainą“, – sakė A.Tajani.
Sprogo per generolo gimtadienio šventę
Plačiau skaitykite ČIA.
Italijos desantininkai iššoko ant Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivo
09:32 Atnaujinta 09:37
Italijos kariškiai, vykdydami Europos Sąjungos karinę jūrų misiją „EUNAVFOR MED Irini“, iš sraigtasparnio išlaipino desantą ant tanklaivio „Toa Payoh“, kurį ES priskiria Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Kaip praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Italijos gynybos ministerijos pareiškimu, operacija buvo vykdoma siekiant patikrinti laivo nacionalinę priklausomybę ir vėliavos registracijos teisėtumą.
Tanklaivis, kuriam taikomi Europos Sąjungos sankcijos ir kuris plaukia su Kamerūno vėliava, buvo perimtas Viduržemio jūroje į vakarus nuo Italijos salos Pantelerijos jo plaukimo iš Benino į Stambulą metu.
Kapitonas atsisakė paklusti
Italijos gynybos ministerijos duomenimis, „Toa Payoh“ kapitonas iš pradžių atsisakė vykdyti inspektorių reikalavimus, todėl ant denio iš sraigtasparnio, pakilusio nuo misijos „EUNAVFOR MED Irini“ flagmano – laivo „Thaon di Revel“, – buvo išlaipinta Italijos kariškių grupė.
Operacijoje taip pat dalyvavo Graikijos karinis laivas ir Lenkijos jūrų patrulinis lėktuvas.
Patikrinimas truko apie dvi valandas ir baigėsi be incidentų. Kariškiai išnagrinėjo patikrinimo metu gautus dokumentus. Italijos gynybos ministerija nepatikslino, ar laivas buvo sulaikytas.
Europos Sąjunga anksčiau įvedė sankcijas dešimtims laivų, kurie, jos duomenimis, priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“, naudojamam siekiant apeiti naftos eksporto apribojimus, įvestus po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Misija „EUNAVFOR MED Irini“ buvo įkurta Europos Sąjungos 2020 metais siekiant kontroliuoti, kaip laikomasi JT ginklų embargo Libijai. Vėliau ES šalys išplėtė jos mandatą, suteikdamos teisę tikrinti laivus, įtariamus naudojant suklastotas arba neteisėtai registruotas vėliavas.
Baltarusija prie sienos su Ukraina dislokuoja naują desanto šturmo brigadą
08:56
Baltarusija pradėjo formuoti naują desanto šturmo brigadą netoli sienos su Ukraina. Dalinys bus dislokuotas maždaug už 40 kilometrų nuo sienos. Apie tai Baltarusijos gynybos ministerijos televizijos kanalui „VoenTV“ pranešė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų vadas Aliaksandras Iliukevičius.
Pasak A.Iliukevičiaus, naujojo dalinio formavimas jau pradėtas. Kol kas suformuotas vienas batalionas, o iki metų pabaigos planuojama suformuoti dar vieną. Vadas pažymėjo, kad taip pat tęsiamas kovinės paramos, artilerijos, oro gynybos ir žvalgybos padalinių formavimas.
Jis pridūrė, kad jau suformuota nemažai naujosios brigados karinių vienetų ir padalinių, paskirti karininkai bei sukomplektuotas personalas.
Žinoma, kad brigada bus dislokuota netoli Gomelio – miesto, esančio maždaug už 40 kilometrų nuo Baltarusijos ir Ukrainos sienos.
Grėsmė iš Baltarusijos
Plačiau skaitykite ČIA.
Per sprogimą Maskvos restorane galėjo nukentėti Rusijos generolo dukra
08:31 Atnaujinta 08:45
Rusijos generolo Aleksandro Čaiko dukra Marija Čaiko galėjo būti sužeista per sprogimą Maskvos centre esančiame restorane „Balzi Rossi“, praneša nepriklausomas Rusijos portalas „Viorstka“.
Leidinio duomenimis, šaltinis, artimas restorano vadovybei, teigė, kad tarp per sprogimą nukentėjusiųjų buvo ir M.Čaiko.
Televizijos kanalo REN TV bei su Rusijos saugumo tarnybomis siejamų „Telegram“ kanalų 112 paskelbtuose nukentėjusiųjų sąrašuose minima 25 metų „Marija P.“, kuri patyrė atvirą galvos smegenų traumą.
„Viorstka“ iš nutekintų duomenų bazių nustatė, kad 25 metų Marija Čaiko jose figūruoja Peredrij pavarde. Įrašai apie Čaiko ir Peredrij sutampa pagal gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą. Telefonų kataloguose ji įvardijama kaip „Marija Čaiko“ ir „sužadėtinė“.
Manoma, kad Peredrij yra generolo žento pavardė. Nukentėjusiųjų sąraše taip pat minimas 27 metų „Danylas P.“, kuris, remiantis nutekintais duomenimis, greičiausiai yra Danylas Peredrij. Viena iš Marijos Čaiko paskyrų Rusijos socialiniame tinkle VK yra jo draugų sąraše.
„Viorstka“ taip pat praneša, kad naujausiais duomenimis per sprogimą žuvo penki žmonės, dar 21 buvo sužeistas.
Anksčiau oficialiai skelbta, kad rugpjūčio 1-osios vakarą Maskvos centre, Kudrinskajos aikštėje esančiame restorane „Balzi Rossi“, įvykus sprogimui žuvo trys žmonės, o 15 buvo sužeisti. Vėliau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad du sužeistieji ligoninėje mirė.
Kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės ir „Telegram“ kanalai skelbė, jog restorane tuo metu galėjo vykti Rusijos Oro ir kosmoso pajėgų vado Aleksandro Čaiko 55-ojo gimtadienio privati šventė.
Plačiau skaitykite ČIA: „Aleksandrui šiandien 55“: bomba Maskvoje buvo skirta su Bučos žudynėmis susijusiam generolui
Belgorode užsiliepsnojo dronų kūrėjų pastatas: „Ten dega viskas – tiesiog viskas“
07:45 Atnaujinta 09:53
Naktį bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Belgorodo miestą, po to Belgorodo valstybiniame technologijos universitete (BGTU) kilo didelis gaisras. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Pepel Belgorod“, paviešinęs vaizdo įrašą.
„Ten dega viskas – tiesiog viskas“, – vaizdo įraše sako vietos gyventoja.
Kanalo duomenimis, būtent šiame universitete buvo kuriami ir bandomi bepiločiai orlaiviai. Teigiama, kad dronų smūgis pataikė į korpusą, kuriame buvo vykdoma ši veikla, o pastatas visiškai sudegė.
Kaip rašo kanalas „Astra“, BGTU buvo projektuojama automatizuota bepiločių orlaivių valdymo sistema, paremta mikroprocesoriumi „Milandr“. Universiteto teigimu, ši technologija buvo skirta civilinėms reikmėms – elektros perdavimo linijų, šilumos trasų stebėjimui ir aerofotografavimui.
Be to, 2026 metų vasarą universitetas buvo paskelbęs moksleivių priėmimą į bepiločių orlaivių kūrimo kursus.
Kol kas Belgorodo srities valdžia apie Ukrainos atakos padarinius universitetui nepranešė.
Dronai atakavo okupuotą Krymą, girdėjosi sprogimai keliuose miestuose
07:16
Naktį į rugpjūčio 3-iąją bepiločiai orlaiviai surengė ataką okupuotame Kryme. Apie tai praneša „Ukrainska pravda“, remdamasi kanalais „Krymskij veter“ ir „Exilenova+“.
Skelbiama, kad sprogimai aidėjo Sakų rajone, Feodosijoje, Simferopolyje ir Kerčėje.
Pranešama, jog apie 1 val. nakties Simferopolyje nugriaudėjo mažiausiai du stiprūs sprogimai.
Tuo metu Feodosijoje Rusijos mobiliosios ugnies grupės bandė numušti droną, tačiau, kaip teigiama, bepilotis galėjo smogti vietinės naftos bazės rajonui.
Sprogimai ir bepiločių skrydžiai taip pat buvo girdimi Kerčėje. Didžiausias aktyvumas fiksuotas Mitridato kalno ir Kerčės jūrų uosto apylinkėse. Vietos gyventojai pranešė apie netoli uosto kilusį gaisrą.
Dėl atakos okupacinė valdžia laikinai uždarė eismą Krymo tiltu.
Kol kas oficialaus šios informacijos patvirtinimo nėra.
Patvirtintos daugiau nei 236 tūkst. Ukrainoje žuvusių Rusijos karių tapatybės
06:16
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Mediazona“, bendradarbiaudama su BBC rusų tarnyba, patvirtino 236 066 Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių tapatybes.
Nuo paskutinio šių žiniasklaidos priemonių atnaujinimo liepos viduryje į žuvusiųjų sąrašą buvo įtraukti dar 2 867 Rusijos kariai.
Žurnalistai pabrėžia, kad tikrieji skaičiai greičiausiai yra gerokai didesni, nes jų patvirtinta informacija renkama tik iš viešų šaltinių – nekrologų, artimųjų įrašų socialiniuose tinkluose, regioninės žiniasklaidos pranešimų ir vietos valdžios institucijų pareiškimų.
Patvirtintame žuvusiųjų sąraše yra daugiau kaip 86,6 tūkst. savanorių, 26,2 tūkst. iš įkalinimo įstaigų užverbuotų asmenų ir 19,6 tūkst. mobilizuotų karių. Taip pat patvirtinta, kad žuvo 7 465 karininkai.
Anot žiniasklaidos priemonių, 218,4 tūkst. atvejų, arba beveik 93 proc. visų patvirtintų žūčių, yra žinoma tiksli mirties data.
Leidinys „The Kyiv Independent “ pažymi, kad negali nepriklausomai patvirtinti šių duomenų.
Nors skirtingi šaltiniai pateikia nevienodus nuostolių vertinimus, nepriklausomi Vakarų analitikai nuosekliai daro išvadą, kad Rusijos kariniai nuostoliai gerokai viršija Ukrainos patirtus nuostolius.
Liepos 31 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pajėgos patyrė apie 1,6 mln. karinių nuostolių, iš jų maždaug 700 tūkst. žuvusiųjų.
Jis taip pat teigė, kad žuvo apie 50 tūkst. Ukrainos karių, o dar maždaug 400 tūkst. buvo sužeisti.
Naujausias V.Zelenskio nurodytas Ukrainos žuvusiųjų skaičius yra mažesnis nei tas, kurį jis pateikė prieš penkis mėnesius. Vasarį jis sakė, kad mūšio lauke oficialiai patvirtinta mažiausiai 55 tūkst. žuvusių Ukrainos karių. Tikrąjį karinių nuostolių mastą nustatyti sudėtinga, nes nei Ukraina, nei Rusija neskelbia išsamių duomenų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas skaičiuoja, kad iki rugpjūčio 2 d. Rusija nuo 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje neteko apie 1 449 120 karių. Šie duomenys neskirstomi į žuvusius ir sužeistus, tačiau paprastai laikoma, kad į bendrą skaičių įtraukiami žuvusieji, sužeistieji, dingusieji be žinios ir į nelaisvę patekę kariai.
Šis skaičius iš esmės sutampa su Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) atlikto tyrimo išvadomis. Tyrime teigiama, kad nuo 2022 m. vasario iki 2026 m. birželio Rusija patyrė apie 1,4 mln. nuostolių mūšio lauke, iš jų iki 450 tūkst. karių žuvo.
Pasak V.Zelenskio, dabartiniu tempu Rusijos kariuomenė kas mėnesį netenka maždaug 30 tūkst. karių.
Vakarų žvalgybos duomenimis, 2026 m. Rusijos ginkluotosioms pajėgoms nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo kas mėnesį užverbuoti po 30 tūkst. naujų karių – nuostoliai viršija papildymo mastą, todėl Kremlius svarsto galimybę skelbti naujas mobilizacijos bangas.
Liepos 25 d. vakariniame kreipimesi V.Zelenskis sakė, kad 2026 m. Rusija į savo kariuomenę jau priėmė 221 tūkst. žmonių, tačiau tuo pat metu patyrė beveik 225,5 tūkst. karių nuostolių, iš jų 131 tūkst. žuvo, o beveik 93 tūkst. buvo sužeisti.
Rusijos ataka Zaporižioje: aviacinė bomba rėžėsi į gyvenamąjį namą
06:10
Rusijos pajėgos rugpjūčio 2 d. dieną surengė aviacinių sklendžiančių bombų ataką prieš Zaporižią – smogta daugiabučiam gyvenamajam namui, pranešė pareigūnai.
Zaporižios srities vadovas Ivanas Fedorovas pranešė, kad per išpuolį žuvo mažiausiai viena moteris, dar 31 žmogus buvo sužeistas. Gelbėtojai ir toliau ieško žmonių po iš dalies sugriauto pastato griuvėsiais. Išsamesnės informacijos apie sužeistųjų būklę kol kas nepateikta.
Pirminiais duomenimis, Rusijos sklendžiančioji bomba pataikė į apatinius daugiabučio aukštus. Visas padarytos žalos mastas kol kas nėra aiškus.
I.Fedorovas taip pat pranešė, kad apgadintas ir privatus gyvenamųjų namų rajonas, tačiau daugiau detalių apie padarytą žalą nepateikė.
Zaporižia – svarbus pramoninis miestas pietryčių Ukrainoje, nuo pat plataus masto Rusijos invazijos pradžios tapęs viena iš fronto linijos vietų.
Miestas yra maždaug už 20 kilometrų nuo fronto, todėl beveik kasdien tampa Rusijos atakų taikiniu. Dėl artimos padėties Rusija gali jį atakuoti įvairių tipų ginklais.
Šis smūgis surengtas praėjus vos dienai po dar vienos plataus masto Rusijos balistinių raketų atakos prieš Kyjivą rugpjūčio 1-osios naktį. Per ją žuvo devyni žmonės, o daugiau kaip 30 buvo sužeisti. Tai buvo jau antras didelio masto išpuolis prieš Ukrainos sostinę per 48 valandas.
