Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Šaltiniai Vašingtone: po šios datos Rusiją gali supurtyti nauja banga
12:40
Kremlius svarsto galimybę surengti naują mobilizacijos bangą po rinkimų į Valstybės Dūmą, sako „The Wall Street Journal“ (WSJ) šaltiniai tarp JAV pareigūnų.
Rugsėjo 20 d. rinkimai
Pasak WSJ pašnekovų, naujoji mobilizacijos banga leis į frontą pritraukti tūkstančius naujokų. Tokio žingsnio, greičiausiai, bus imtasi jau po rugsėjo 20 d. numatytų Rusijos parlamento rinkimų, teigia leidinio šaltiniai.
WSJ šaltiniai pranešė, kad Rusijos valdžios institucijų šiuo metu taikomos priemonės, skirtos papildyti Ukrainoje kariaujančios armijos gretas, leido šiek tiek padidinti Rusijos kariuomenės skaičių fronte. Tačiau, jų teigimu, to nepakanka, kad būtų pasiekta kokių nors rimtų laimėjimų.
Jei Vladimiras Putinas ketina ir toliau siekti visiško kontrolės įtvirtinimo visoje Ukrainos Donbaso teritorijoje, „jam gali nelikti kito pasirinkimo, kaip tik paskelbti mobilizaciją“, mano Maskvos Strategijų ir technologijų analizės centro direktorius Ruslanas Puchovas.
Nauja mobilizacija nusitaikytų į rusus be karinės patirties
Pirmoji mobilizacijos banga buvo orientuota pirmiausia į rezervistus ir piliečius, turinčius karinės patirties, o naujoji greičiausiai palies žmones, praktiškai neturinčius nei atitinkamo pasirengimo, nei noro dalyvauti karo veiksmuose, rašo WSJ.
Tuo pačiu politinė tokio sprendimo rizika gali pranokti galimą karinę naudą fronte, teigiama publikacijoje. Kai kurie rusai jau pareiškia esą pasiryžę priešintis tokiai įvykių eigai, įskaitant ir smurtą.
„Kai tik man duos ginklą, nušausiu tuos, kurie mane mobilizavo“, – sakė 53 metų atsargos karininkas Dmitrijus Roginas, priklausantis piliečių, potencialiai patenkančių į naujosios mobilizacijos bangos taikinį, ratui.
Naujos mobilizacijos bangos Rusijoje baimes stiprina reidai prieš šauktinio amžiaus vyrus įvairiuose regionuose. Penzos srityje juose dalyvauja saugumo pajėgos ir civiliai, kuriems talkininkavo vietos valdžios institucijos.
Pranešimai apie didėjantį reidų prieš vyrus intensyvumą taip pat atkeliavo iš Udmurtijos, Uljanovsko ir Rostovo sričių. Analogiškų priemonių imasi valdžia Tatarstane, Amūro ir Jaroslavlio srityse, Kalugoje, Voroneže ir Archangelske, rašo WSJ.
Ieško specialistų mobilizacijai vykdyti
Rusijos valstybinės struktūros, valstybinės įmonės ir verslas pastaruoju metu paskelbė daugiau nei du tūkstančius laisvų darbo vietų specialistams, turintiems patirties karinės registracijos srityje, rodo portalo „Agentstvo“ atlikta analizė. Kaip vieną iš galimų to paaiškinimų teisių gynėjai įvardijo pasirengimą naujai mobilizacijos bangai.
Volodymyras Zelenskis liepos 25 d. pareiškė, kad Vladimiras Putinas rengia sąlygas mobilizacijos išplėtimui Rusijoje, nes Rusijos kariuomenės nuostoliai viršija naujokų skaičių. Ukrainos prezidentas išsakė prielaidą, kad nauja mobilizacija gali būti paskelbta rudenį – po Valstybės Dūmos rinkimų.
Praėjusią savaitę į tai reagavo Dmitrijus Medvedevas. Jis pareiškimus apie mobilizaciją pavadino neva bandymu destabilizuoti padėtį prieš rudens rinkimus Rusijoje ir teigė, kad „tam nėra jokio reikalo“.
Tuo pačiu iš jo paskelbtų skaičių matyti, kad sutartininkų ir savanorių verbavimas į kariuomenę mažėja.
Kremliaus „karo mašina“ pradėjo springti – Rusijos kariai prakalbo apie bėdas
16:54
Degalų krizė Rusijoje, prasidėjusi po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų plataus masto ir sėkmingų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, dabar pradėjo daryti įtaką ir į Ukrainą įsiveržusiai Rusijos kariuomenei. Leidinys TVNET pasakoja, kaip degalų trūkumas Rusijoje paveikė Kremliaus kariuomenės operacijas Ukrainoje.
Nepriklausomam portalui „Viorstka“ keli Rusijos kariai, dalyvaujantys karo operacijose prieš Ukrainą, patvirtino, kad Kremliaus kariuomenei tiekiamų benzino ir dyzelino kiekiai buvo sumažinti.
Kariai taip pat patvirtino, kad Rusijos kariuomenėje įvesti apribojimai dėl karinės technikos naudojimo.
Kaip leidiniui pasakojo vienas iš Kremliaus karių, anksčiau degalai buvo išduodami tokiu kiekiu, koks buvo reikalingas užduočių vykdymui.
Tačiau dabar nustatyta degalų riba – ne daugiau kaip 20 litrų vienai karinei transporto priemonei per parą.
„Su benzinu yra blogai. Jo skiriama per mažai. Benzino trūksta katastrofiškai“, – atskleidė Kremliaus kariuomenės karys.
Degalų tiekimo sumažėjimą kariuomenei leidiniui patvirtino ir kiti šaltiniai Rusijos kariuomenėje.
Vienas iš karių teigė, kad degalų tiekimas sumažėjo maždaug trečdaliu.
Apribojimai taikomi ne tik kovinėms mašinoms, bet ir transporto priemonėms, kuriomis į fronto pirmąsias linijas gabenami šaudmenys ir maistas kariams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija smogė degalinei Ukrainoje: žuvo 3 žmonės
16:41
Ukrainos Dnipropetrovsko srityje pirmadienio popietę per Rusijos smūgį degalinei žuvo trys žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Dėl priešo atakos Šyrokės bendruomenėje Kryvyj Riho rajone žuvo trys žmonės“, – sakė jis.
O. Hanža pridūrė, kad smūgio vietoje kilo gaisras, buvo apgadinta degalinė ir transporto priemonės.
Putinui – naujas Zelenskio pasiūlymas
16:37
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas portalui Strana.ua teigė, kad Volodymyras Zelenskis siūlo Vladimirui Putinui apsvarstyti kelis ugnies nutraukimo variantus. Tarp jų – paliaubos oro erdvėje bei atsisakymas smogti energetikos infrastruktūrai.
Be to, pasak M.Podoliako, Ukraina svarsto ir konflikto įšaldymo palei dabartinę fronto liniją variantą, kad būtų sudarytos sąlygos tolesnėms „sudėtingoms deryboms“.
M.Podoliakas mano, kad Rusijos prezidentas nerodo pasirengimo kompromisams ar taikos pasiūlymų priėmimui. Jo nuomone, V.Putinas yra įstrigęs ties savo paties idėja, ir tai trukdo jam adekvačiai reaguoti į argumentus bei ieškoti konflikto sureguliavimo kelių.
„Jūs girdėjote jo retoriką, matėte jo išblukusias akis – tai dar kartą pabrėžia, kad jis yra atitrūkęs nuo realybės“, – sako Podoliakas.
Jis taip pat pažymėjo, kad V.Zelenskis yra pasirengęs asmeniniam susitikimui su V.Putinu, kad aptartų galimą taikų konflikto sureguliavimą. Rugpjūčio 3 dieną Ukrainos prezidentas pareiškė, kad sieks užbaigti konfliktą su Rusija iki žiemos pradžios.
Vasarą V.Putino pozicija dėl konflikto sureguliavimo pasikeitė: Rusijos pusė nebesvarsto galimybės grąžinti Ukrainai dalį okupuotų teritorijų pagal karo nutraukimo susitarimą. Maskva ketina išlaikyti kontrolę teritorijose Sumų ir Charkivo srityse kaip buferinėje zonoje, o V.Putinas siekia visiškai perimti Donbaso kontrolę ir mano, kad derybos galėtų būti atnaujintos tik pasiekus šį tikslą.
V.Zelenskis ne kartą atmetė teritorines nuolaidas. Ukrainai būtinas „orus“ taikos susitarimas su Rusija, o Ukrainos atstovai dirba su Donaldo Trumpo komanda, liepos 22 dieną po telefoninio pokalbio su JAV prezidento patarėjais Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu pareiškė Volodymyras Zelenskis. JAV atstovai rugpjūtį planuoja atvykti į Kyjivą.
Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas yra sakęs, kad Kyjivas yra pasirengęs tęsti kovinius veiksmus metus.
Po esminių pasikeitimų – seisminiai supurtymai Ukrainai
16:15
Po Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio pasitraukimo ir netrukus įvyksiančios Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos pabaigos Europa gali atsidurti „lyderystės vakuume“ ir likti be aiškios vadovybės.
Apie tai rašo laikraštis „The Telegraph“, pažymėdamas, kad šie du lyderiai užbaigė ilgus metus trukusius Londono ir Paryžiaus ginčus, kad prisiimtų svarbų vaidmenį Europoje, sukrėstoje JAV prezidento Donaldo Trumpo abejingumo.
Jų diplomatinė sąjunga suvienijo daugiau kaip tris dešimtis šalių remti Ukrainą ir vėliau galimai dislokuoti karius kaip saugumo garantiją po paliaubų režimo įsigaliojimo.
Tačiau po K.Starmerio pasitraukimo ir turint omenyje, kad E.Macronas kitų metų prezidento rinkimuose nebegalės kandidatuoti, kyla nuogąstavimų dėl galimo lyderystės vakuumo, kuris grasina palikti Europą be vadovybės, pažymi „The Telegraph“.
„Lėta Norinčiųjų koalicijos mirtis?“
Tuo pat metu kandidatų, kurie galėtų užpildyti šią tuštumą, pavyzdžiui, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo, „vidinis politinis stabilumas“ tebėra abejotinas. Tuo tarpu politikai, pretenduojantys į lyderystę ir palankiau nusiteikę Rusijos atžvilgiu, tokie kaip Marine Le Pen, laukia savo valandos ir jau kitais metais gali pakeisti Europos paramą Ukrainai, teigia laikraštis.
Būtent su E.Macrono pasitraukimu iš prezidento posto siejami pagrindiniai nuogąstavimai dėl „lėtos Norinčiųjų koalicijos mirties“. Nesant akivaizdaus įpėdinio, lažybininkų favorite užimti jo vietą laikoma kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderė Marine Le Pen.
O kaip su Merzu?
Diplomatiniuose sluoksniuose jau vyksta diskusijos, kas galėtų užpildyti vakuumą, atsirasiantį po E.Macrono pasitraukimo, ir kartu su Jungtine Karalyste imtis lyderystės. Akivaizdus kandidatas yra Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, rašo „The Telegraph“.
Tačiau jis yra įsitraukęs į vidaus krizes ir, be kita ko, vis dažniau susiduria su klausimais dėl savo politinės ateities.
Roderichas Kiesewetteris, F.Merzo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) deputatas, pabrėžė, kad jo partijos lyderis „nėra Churchillis“. Jis taip pat pareiškė, kad CDU ir centro kairioji Socialdemokratų partija yra aptemdytos to, ką jis apibūdino kaip „ryšį su Maskva“.
Abiejose Vokietijos valdančiosiose partijose yra žmonių, pasirengusių derėtis su Maskva ir po karo Ukrainoje pabaigos grįžti prie įprastų santykių su Rusija.
Vis dėlto, kaip pažymi „The Telegraph“, Vokietijos kancleris nėra vienintelis užsienio lyderis, laikomas galimai silpnąja grandimi.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas atmetė dalyvavimą galimame karių dislokavime Ukrainoje dėl savo šalies artumo Rusijai. Be to, jo laukia rinkimai kitų metų pabaigoje. Jie gali būti itin įtempti kovoje su partija „Teisė ir teisingumas“.
Leidinys mini ir Italijos ministrę pirmininkę Giorgią Meloni, kuri taip pat atsisakė siųsti karius į Ukrainą ir iki kitų metų pabaigos turės surengti rinkimus Italijoje.
Keiro Starmerio pasitraukimas buvo pažymėtas jo darbo pagerbimu, o E.Macrono išėjimas iš posto, greičiausiai, būtų sutiktas su liūdesiu. Nebent naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas sugebėtų savarankiškai perimti Norinčiųjų koalicijos vadovavimą, reziumuoja „The Telegraph“.
Norinčiųjų koalicija – tai tarptautinis daugiau kaip 30 pasaulio šalių aljansas, sukurtas siekiant parengti ir užtikrinti saugumo garantijas Ukrainai tuo atveju, jei būtų nutraukti aktyvūs kovos veiksmai. Koalicijai bendrai vadovauja Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
„Mediazonos“ redaktorius keliasi į Prancūziją: Lietuvoje bus vis sunkiau
15:37
Nepriklausomo naujienų portalo „Mediazona“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Smirnovas paskelbė iš Lietuvos persikeliantis į Prancūziją ir pareiškė tokį sprendimą priėmęs dėl Lietuvos valdžios bandymo atšaukti Rusijos opozicijos politiko Leonido Volkovo leidimą gyventi.
Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė SOTA.
„Lietuvoje situacija darysis vis sunkesnė, taip pat ir dėl jos artumo Rusijai (...). Noriu atkreipti dėmesį į Lietuvos politikų komentarus dėl Leonido Volkovo pareiškimo: visi jie vieningai sakė, kad viskas yra labai blogai ir kad jo leidimas gyventi turėtų būti panaikintas. Tiesa, teismas, na, oficialios institucijos atsisakė tai padaryti, bet bendra situacija yra tokia, kad bus spaudimas, įtarumas ir taip toliau“, – sakė S. Smirnovas.
Prieš mėnesį S. Smirnovas pareiškė, kad „Mediazona“ neteko aukų iš Rusijos (apie 10 mln. rublių per metus): „Nutraukus Rusijos aukas, vėl turime galvoti apie išgyvenimą.“
„Mediazona“ yra Rusijos nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, daugiausia rašanti teisėsaugos, teismų ir bausmių vykdymo sistemos Rusijoje temomis. Ją 2014 metais įkūrė Marija Aliochina ir Nadežda Tolokonikova, atlikusios bausmę po feministinės protestų pankgrupės „Pussy Riot“ teismo proceso.
Kaip rašė BNS, Rusijos opozicijos veikėjui, artimam velionio Aleksejaus Navalno bendražygiui L. Volkovui birželį buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.
Tokį sprendimą institucija priėmė išanalizavusi paties politiko prašymą, surinkusi viešą ir neviešą informaciją bei sulaukusi žvalgybos vertinimo.
L. Volkovas Lietuvoje gyvena nuo 2019 metų. Iš Rusijos jis išvyko valdžios institucijoms iškėlus baudžiamąją bylą jo atžvilgiu. 2021 metais Rusija įtraukė aktyvistą į ieškomų asmenų sąrašą.
Lietuvoje L. Volkovas iš pradžių apsistojo su viza, vėliau gavo laikiną leidimą gyventi šalyje, o vėliau siekė jį pakeisti nuolatiniu.
Metų pradžioje L. Volkovas sukėlė pasipiktinimą viešojoje erdvėje, kai buvo paviešintas jo privatus susirašinėjimas. Internete pasklidusioje ekrano nuotraukoje buvo matyti, kaip opozicionierius džiaugiasi tariamu Rusijos savanorių korpuso, kuris Maskvos invazijos į Ukrainą metu vykdė reidus Rusijoje, vado Deniso Kapustino nužudymu.
Jo komentarus tuomet sukritikavo Lietuvos vadovai, o dalis politikų ragino rusų opozicionierių patį išvykti iš šalies.
Reaguodamas į šią situaciją, Migracijos departamentas paprašė Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinti, ar politiko pasisakymai nekelia grėsmės šalies saugumui. Žvalgyba vėliau konstatavo grėsmės nenustačiusi.
Pats opozicionierius vėliau teigė besigailintis, kad parašė tokią žinutę, ją vadino kvaila, emocinga ir neteisinga.
Užpernai kovą L. Volkovas buvo užpultas Vilniuje automobilyje netoli savo namų.
Dronas smogė į rusų pilną paplūdimį: paveikė pačios Rusijos elektroninės kovos priemonės?
13:38
Per Ukrainos smūgius Rusijos kurortiniame kaime ir Maskvos aneksuotame Kryme – dviejose tarp rusų turistų populiariose vasaros atostogų vietose – žuvo šeši žmonės, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Trys žmonės „dėl krintančių UAV (dronų) nuolaužų“ žuvo Archipo Osipovkos kaime Juodosios jūros pakrantėje, platformoje „Telegram“ pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.
Jis nepaminėjo, kad dronas galėjo būti paveiktas Rusijos elektroninės kovos priemonių.
„Dar 13 žmonių, įskaitant vaikus, buvo sužeisti“, – sakė V.Kondratjevas ir pridūrė, kad „išpuolis buvo nukreiptas į civilinę infrastruktūrą“.
Ukraina kiekvieną naktį leidžia dronus į Rusiją, reaguodama į Maskvos smūgius, rengiamus taip pat ir iš Krymo pusiasalio.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis nusprendė paskirti Umerovą į kitas pareigas: už ką bus atsakingas
13:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusprendė paskirti Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorių Rustemą Umerovą Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu.
Tai praneša „Ukrajinska pravda“, remdamasi šaltiniais politiniuose sluoksniuose.
Leidinys pažymi, kad anksčiau V.Zelenskis pasiūlė Ihoriui Klymenkai, kelerius metus ėjusiam Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas, tapti Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi vietoj R.Umerovo.
I.Klymenką anksčiau buvo planuojama skirti gynybos ministru vietoj Mychailos Fedorovo, tačiau tam neužteko palaikymo Aukščiausiojoje Radoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija panikuoja: išsigando, kad ir jiems taip bus
11:36
Po galingų Ukrainos atakų prieš logistikos bendrovę „Wildberries“ didžiausi Rusijos maisto prekybos tinklai pradėjo ruoštis galimiems smūgiams ir į jų sandėlius.
Didžiausios Rusijos maisto prekių tinklų įmonės pasiūlė tiekėjams patiems pristatyti prekes į parduotuves, informuoti šaltiniai pranešė laikraščiui „Kommersant“. Atitinkamus darbo organizavimo pokyčius šiuo metu svarsto „Magnit“, X5 („Perekriostok“, „Piatioročka“ ir „Čižik“ tinklai), taip pat „Lenta“, Metro ir „Vkusvil“.
Pasak leidinio pašnekovų, mažmenininkai nerimauja dėl logistikos infrastruktūros veiklos nepertraukiamumo – tai susiję su Ukrainos smūgiais į „Wildberries“ sandėlius.
Perkelia riziką ant tiekėjų pečių
Griežtesnį nuosavos rizikos mažinimo variantą tiekėjams pasiūlė prekybos tinklas „Krasnoje & Beloje“. Mažmenininkas pateikė papildomą susitarimą, kuris atleidžia jį nuo atsakomybės už sunaikintas prekes force majeure aplinkybių atveju. Pastarųjų sąrašas, remiantis „Kommersant“ išnagrinėtu dokumentu, apima ir bepiločių orlaivių atakas.
Alaus, salyklo ir gėrimų gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Viačeslavas Mamontovas visų rizikų perkėlimą ant tiekėjų pečių pavadino neteisėtu ir prieštaraujančiu galiojančiam įstatymams. „Krasnoje & Beloje“ savo ruožtu pareiškė, kad iniciatyva grindžiama būtinybe užtikrinti tiekimų stabilumą esant padidėjusiai sandėlių ir logistikos infrastruktūros rizikai.
Šiuo metu prekes į parduotuves savo jėgomis pristato tik greitai gendančių produktų, pavyzdžiui, kepinių, tiekėjai, sako asociacijos „Rusprodsojuz“ (vienijančios stambius maisto produktų gamintojus) vykdomasis direktorius Dmitrijus Vostrikovas. Pasak jo, kiti tiekėjai su mažmenine prekyba dirba per paskirstymo centrus, į kuriuos prekes pristato mažmenininkų logistikos įmonės. Jų paslaugų kaina paprastai apskaičiuojama ir fiksuojama atskirai.
Nuosavi paskirstymo centrai ir automobilių parkas leidžia tinklams optimizuoti išlaidas ir nustatyti patrauklesnę prekių kainą, paaiškino „Infoline-Analitikos“ generalinis direktorius Michailas Burmistriovas. Jis perspėjo, kad periorientavimas į tiekėjų vykdomą pristatymą iki parduotuvės garantuotai padidins išlaidas ir pakels didmeninę prekių kainą. Tuo pačiu mažmenininkai negalės kelti kainos lentynoje dėl konkurencijos ir susidurs su mažėjančia marža, pažymėjo M.Burmistrovas.
D.Vostrikovas savo ruožtu nurodė, kad ne visi tiekėjai galės pereiti prie savarankiško pristatymo į parduotuves schemos. „Mažmeniniams tinklams reikės plėsti regioninio lygio tiekėjų grupę“, – pridūrė jis.
Kiek jau sudegė
Ukrainos pajėgos smūgius į didžiausio Rusijos elektroninės prekybos platformos „Wildberries“ sandėlius pradėjo liepą viduryje. Per pastarąsias dvi savaites atakuoti mažiausiai 20 paskirstymo centrų, tarp jų – Pavolgyje ir Urale.
Iš rikiuotės išvesta daugiau nei 1 mln. kv. metrų iš 5,2 mln. kv. metrų, kuriais disponuoja įmonė. Didžiausias nuostolis – centras Elektrostalėje prie Maskvos, kurio plotas – 250 tūkst. kv. metrų. Liepos 18 d. atakos metu jis visiškai sudegė.
Rusijoje vėl liepsnoja „Wildberries“: suskaičiavo kelintas jau kartas
11:08
Naujas naktinis Ukrainos smūgis buvo nukreiptas į Rusijos elektroninės prekybos milžinei „Wildberries“ priklausantį sandėlį Vladimiro srityje, esančioje maždaug už 180 kilometrų į rytus nuo Maskvos, pirmadienį pranešė bendrovė ir vietos pareigūnai.
„Po išpuolio viename iš bendrovės logistikos centrų Vladimiro srityje kilo gaisras“, – sakoma „Wildberries“ pranešime. Jame priduriama, kad sandėlio darbuotojai buvo evakuoti.
Srities gubernatorius Aleksandras Avdejevas teigė, kad ataką įvykdė dronai.
„Yra žalos, kilo gaisras“, – Rusijos susirašinėjimo programėlėje „Max“ paskelbė jis ir pridūrė, kad „buvo sužeistas jaunas vyras“.
Nuo liepos vidurio Ukraina smogė maždaug 20-čiai „Wildberries“ priklausančių objektų įvairiose Rusijos dalyse ir aneksuotame Kryme.
Per pirmuosius išpuolius liepos 18-osios naktį Maskvos ir Tambovo srityse žuvo aštuoni žmonės, o dar beveik 90 buvo sužeisti.
Vėliau ukrainiečių dronai smogė objektams netoli Sankt Peterburgo, Simferopolyje Kryme, Krasnodare, Volgograde ir, sekmadienį, Samaros srityje.
„Wildberries“ yra itin populiari internetinės prekybos platforma Rusijoje, dažnai vadinama „Rusijos „Amazon“.
Išpuoliai prieš jos sandėlius yra dalis Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių kampanijos, nukreiptos prieš civilinę infrastruktūrą Rusijoje, kuri nuo 2022 metų vasario vykdo plataus masto puolimą Ukrainoje.
Kyjivas teigia, kad taip siekiama priversti Kremlių derėtis dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Italija kirto Rusijai dėl žodžių apie mirtiną sprogimą Maskvoje
10:43
Italijos užsienio reikalų ministras Rusijos teiginį apie „Ukrainos ataką“ prieš restoraną Maskvoje pavadino melu.
Rusija bando įbauginti italus, nes Italija remia Ukrainą – taip teigia Italijos ministras pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.
Šį pareiškimą jis padarė atsakydamas į Rusijos ambasadoriaus Romoje komentarus, kuriuose teigiama, kad išpuolis prieš italų restoraną Maskvoje buvo Ukrainos valdžios institucijų bandymas įbauginti Rusijoje dirbančius italus, praneša naujienų agentūra „Adnkronos“.
„Akivaizdus melas. Kodėl ukrainiečiai norėtų bauginti italus? Galbūt tai rusai bando įbauginti italus, nes mes remiame Ukrainą“, – sakė A.Tajani.
Sprogo per generolo gimtadienio šventę
Plačiau skaitykite ČIA.
