Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Rusijoje nėra kur pasislėpti“: net Putino mylimas kampelis tapo karo zona
09:14
Prie Juodosios jūros, netoli Gelendžiko, iškilęs milijardų vertės Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino dvaras buvo ne tik neaprėpiamų turtų, bet ir slaptumo simbolis. Kompleksas, pramintas „Putino rūmais“ tapo paminklu izoliacijai, supančiai V.Putiną – griežtai saugomam, nutolusiam nuo paprastų rusų ir, atrodytų, nepasiekiamam karo, kurį pradėjo Maskvą, pasekmėms, rašo naujienų portalo „Kyiv Post“ autorė Sevinj Osmanqizi.
Naujausias dronų incidentas netoli Gelendžiko priartino karą maždaug dviejų dešimčių kilometrų atstumu nuo dvaro. Nėra pranešimų, kad patys rūmai būtų nukentėję, o Ukraina nepatvirtino, į ką buvo nukreiptas dronas.
„Tačiau simbolizmo sunku nepastebėti: net vienas iš labiausiai saugomų Putino Rusijos kampelių dabar atsidūrė besiplečiančio karo zonoje“, – teigia žurnalistė nuomonės straipsnyje.
Kremlius savo invaziją pateikė kaip tolimą „specialiąją karinę operaciją“, kuri gali sunaikinti Ukrainos miestus, tuo tarpu pačios Rusijos gyventojus, kurortus ir politinį elitą paliekant saugiai už nematomos sienos.
„Rusijoje nėra kur pasislėpti“
Pripažinimas apie tokius pokyčius, kaip pastebi „Kyiv Post“, aiškiai nuskambėjo net ne tik iš Kyjivo, o iš Rusijos valstybinės televizijos.
Aptardamas, kaip rusai suvokia karą, vienas komentatorius prisipažino, kad daugelis vis dar nesuprato, jog mūšio laukas nebėra apribotas geografine teritorija.
„Nebėra vieno mūšio lauko, ir nebėra užnugario, kur būtų galima tiesiog pasislėpti, – pareiškė jis. – Rusijoje nėra kur pasislėpti.“
Pasak žurnalistės, toks prisipažinimas duria tiesiai į V.Putino širdį. Buvo tikimasi, kad ukrainiečiai ištvers raketų smūgius, apraudos sugriautus namus, iškęs elektros tiekimo pertraukas ir laidotuves, o rusai toliau apsipirkinės, atostogaus ir stebės tuos griuvėsius iš tolo.
Į Gelendžiką tarptautinės bendruomenės dėmesį atkreipė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas ir jo Antikorupcijos fondas, kuris šio turto vertę įvertino maždaug 1,35 mlrd. JAV dolerių. V.Putinas neigė nuosavybės teises, o jo ilgametis bendražygis Arkadijus Rotenbergas vėliau šį turtą paskelbė savo nuosavybe.
A.Navalno tyrimas pavertė šiuos rūmus Kremliaus prabangos simboliu. 2021 m. protestų metu demonstrantai nešiojosi tualeto šepečius po Rusijos miestus, pašiepdami tyrime atskleistas prabangos detales.
Ši teritorija dabar vis dažniau patenka į Ukrainos tolimojo nuotolio dronų lauką.
2025 m. rugpjūtį numušto Ukrainos drono nuolaužos sukėlė didelį miško gaisrą maždaug už 10 kilometrų nuo dvaro. Šių metų pradžioje po dronų pavojaus signalo netoliese buvo pranešta apie dar vieną gaisrą.
Dabar dar vienas dronas pasiekė tą patį Juodosios jūros koridorių.
Kaip ir buvo galima tikėtis, garsiausiai smūgius netoli Gelendžiko pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, kuri nedelsdama pasirodė eteryje ir apkaltino Ukrainą „tarptautinės teroristinės veiklos“ vykdymu.
Ji tvirtino, kad „teroristų gauja“ esą užgrobė Ukrainos valstybę, ir smarkiai sukritikavo Vakarų sąjungininkus už šių operacijų rėmimą.
„Šis moralinis pasipūtimas skamba iš to paties režimo, kuris nuolat bombarduoja Kyjivą, Charkivą ir Odesą masiniais, be jokios priežasties paleidžiamais balistinių raketų ir klajojančių ginklų salvėmis, atstovės lūpų.
Tai režimas, kurio karinės pajėgos reguliariai griauna daugiaaukščius daugiabučius namus, žudydamos nekaltus Ukrainos civilius jų miegamuosiuose, kol jie miega“, – rašė Sevinj Osmanqizi.
Šeštadienį Rusijos balistinės raketos Kijeve nužudė mažiausiai devynis žmones ir sužeidė dešimtis. Prieš kelias dienas kitas Rusijos smūgis sunaikino šeimos namą Radušnėje netoli Kryvyj Riho, nužudydamas šešis iš dešimties šeimos narių, tarp jų – vaikus.
Kaip rašo straipsnio autorė, Rusija pradėjo šį karą manydama, kad ukrainiečiai patirs beveik visas jo fizines pasekmes, o Rusijos širdis išliks didžiąja dalimi apsaugota.
„Rusijos televizijos komentatoriaus prisipažinimas – „Rusijoje nėra kur pasislėpti“ – apibūdina Putino saugomo užnugario žlugimą. Putinas pradėjo karą tikėdamas, kad Rusija gali nusiaubti savo kaimynę, tuo pačiu išlikdama saugi savoje šalyje.
Tačiau, kai net dangus virš jo garsiausios prieglobsčio vietos nebeatrodo neliečiamas, žinia pasiekia kur kas toliau nei Gelendžikas: karas, kurį Rusija atnešė į Ukrainą, nebegali būti saugiai išlaikytas už pačios Rusijos vartų“, – apibendrino žurnalistė.
„Financial Times“. Rusija plečia savo „šešėlinį laivyną“: paaiškino, kam ruošiasi
13:46
Rusija plečia savo „šešėlinį laivyną“, skirtą suskystintų gamtinių dujų (SGD) gabenimui, taip ruošdamasi 2027 m. įsigaliosiančiam Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškas dujas, skelbia laikraštis „Financial Times“, remdamasi analitinės bendrovės „Windward“ ir rinkos informacija.
Leidinio duomenimis, per pastarąjį pusmetį Rusija įsigijo mažiausiai aštuonis naudotus dujų tanklaivius, kurie jau pasitelkti Rusijos kroviniams gabenti. Bendras šio laivyno dydis pasiekė 25 laivus, įskaitant du naujus tanklaivius, pastatytus Rusijos laivų statykloje „Zvezda“.
„Financial Times“ šaltinių nuomone, laivyno plėtra turėtų padėti Maskvai išlaikyti gamtinių dujų eksporto apimtis įsigaliojus Europos embargui.
Keturi Rusijos įsigyti tanklaiviai dujoms gabenti, kaip pažymi laikraštis remdamasis „Kpler“ duomenimis, jau anksčiau transportavo krovinius iš SGD gamybos projektų, kuriems taikomos Vakarų sankcijos. Pasikeitus savininkams, jie gavo Rusijos vėliavą ir naujus pavadinimus – „Kosmos“, „Orion“, „Merkurij“ ir „Luč“.
Be to, Rusija pradėjo eksploatuoti pirmuosius savo pačios pastatytus tanklaivius, kuriais gabenamos suskystintos gamtinės dujos.
Dujų tanklaivis „Aleksejus Kosyginas“, gruodžio mėnesį perduotas „Sovkomflotui“, jau gabena krovinius iš projekto, kuriam taikomos sankcijos, „Arktik LNG-2“. Antrasis laivas – „Konstantinas Posjetas“ – buvo nuleistas į vandenį liepos mėnesį.
„Financial Times“ pažymėjo, kad dujų tanklaiviai yra žymiai sudėtingesnės konstrukcijos nei naftos tanklaiviai. Jų statyba kainuoja apie 300 milijonų dolerių, o suskystintųjų dujų gabenimui reikalingos specialios kriogeninės saugojimo sistemos, leidžiančios palaikyti temperatūrą. Papildomų sunkumų kelia būtinybė naudoti ledlaužius, kad būtų galima dirbti Arkties telkiniuose.
Analitikų vertinimu, dauguma „šešėlinės laivyno“ tanklaivių yra registruoti su Rusija susijusiose bendrovėse Dubajuje, Honkonge ir Singapūre ir plaukioja po „patogiomis“ vėliavomis.
Kaip ir „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaiviai, jie išjunginėja identifikavimo sistemas ir perkrovinėja krovinius iš vieno laivo į kitą, siekdami paslėpti produkcijos kilmę.
Turkijos laivas paskendo liepsnose: sulaukė smūgio prie Rusijos krantų
13:21 Atnaujinta 13:31
Juodojoje jūroje, už 55 kilometrų nuo Novorosijsko, pirmadienio popietę buvo atakuotas Turkijos krovininis laivas, gabenęs vaisius ir daržoves iš Turkijos Samsuno miesto į Rusiją, pranešė agentūra „İhlas Haber Ajansı“ (IHA).
Kaip matyti iš vaizdo įrašo, dėl smūgio laive kilo gaisras ir nukentėjo keturi jūreiviai, tarp jų – trys Turkijos piliečiai.
Laivo kapitonas Jalčinas Šachinas, kurio laivą turkų agentūra identifikavo kaip „Nadežda“, teigė, kad krovininį laivą užpuolė šeši ar septyni ukrainiečių dronai.
Jo teigimu, dėl dronų grėsmės Rusijos karinio jūrų laivyno laivai negalėjo priartėti prie laivo, kad suteiktų pagalbą, kol įgula bandė gesinti gaisrą.
Turkijos transporto ministerijos Jūrų reikalų generalinė direkcija patvirtino, kad kalbama apie laivą „Nadežda“ su 22 įgulos nariais.
reliminariais duomenimis, atakos metu buvo apgadintos gyvenamosios patalpos ir laivo priekinė dalis. Kaip nurodoma, pirmadienio vakarą laive vis dar siautė gaisras, tačiau įgulos narius neva pavyko sėkmingai evakuoti į Novorosijsko uostą Rusijos laivais.
„Pagal pradinę informaciją, trijų žmonių būklė gali būti sunki“, – pažymėjo tarnyba.
Remiantis viešomis duomenų bazėmis, užpultas laivas plaukioja su Kamerūno vėliava ir vykdo reguliarius reisus tarp Samsuno ir Novorosijsko.
Turkijos jūrų ministerija pateikė duomenis, kurie kiek skiriasi skiriasi nuo agentūros „Ihlas Haber Ajansi“ informacijos: pagal juos „Nadežda“ plaukė iš Novorosijsko į Samsuną, o ne atvirkščiai, o smūgis įvyko maždaug už 37 km nuo Rusijos uosto.
Nukentėjęs 119 m ilgio laivas, skirtas automobiliams, sunkvežimiams ir konteineriams vežti, buvo nuleistas į vandenį Danijoje 1978 m. Tuomet jis vadinosi „Amazon“. Laivas „Nadežda“ Ukrainos kaltinamas grūdų gabenimu iš okupuotų Berdiansko, Kerčės ir Sevastopolio, o 2025 m. lapkričio mėn. jam buvo pritaikytos sankcijos.
Pasmerkė smūgius
Turkijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad laivai buvo užpulti vėlų pirmadienį išplaukę iš Rusijos Novorosijsko uosto, ir keli darbuotojai buvo sužeisti. Ji pridūrė, kad „jų padėtis atidžiai stebima“.
„Esame labai susirūpinę dėl aštrėjančio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos Juodojoje jūroje, kuris, nepaisant daugybės mūsų įspėjimų, veikia civilinę laivybą“, – teigė ministerija.
Ji paragino visas šalis „skubiai imtis konkrečių priemonių laivybos saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti“ ir įspėjo, kad priešingu atveju gali nukentėti maisto tiekimas.
Stebėsenos svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, abu laivai, kuriuos ministerija įvardijo kaip „Jasar“ ir „Nadežda“, plaukioja atitinkamai su Panamos ir Kamerūno vėliavomis, tačiau priklauso Turkijos bendrovėms.
Birželio pabaigoje Juodojoje jūroje netoli Krymo krantų buvo užpultas Turkijos žvejybos laivas, vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti.
Gegužės pabaigoje, po drono atakos prieš Turkijos krovininį laivą, Turkija įspėjo dėl „nekontroliuojamo eskalavimo“ Juodosios jūros regione.
Ukrainos karinis jūrų laivynas tvirtino, kad laivą užpuolė rusų dronas.
Kaip pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“, blogėjant saugumo situacijai, Rusija stiprina komercinės laivybos apsaugą Azovo ir Juodosios jūrų baseine bei ieško alternatyvių krovinių gabenimo maršrutų.
Ukraina smerkia Rusijos drono vykdytą civilio medžioklę
13:03
Ukrainos pareigūnai antradienį išreiškė pasipiktinimą vaizdo įrašu, kuriame matomas drono persekiojamas vyras pietiniame Chersono mieste, ir pasmerkė tai kaip sąmoningą civilių „medžioklę“.
Vaizdo įraše, kurio naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti, vyras bando pasislėpti už transporto priemonės nuo jį persekiojančio, nuotoliniu būdu valdomo FPV drono, prieš sprogstant jo sprogstamajam užtaisui.
Vyras, Chersono gatvės turgaus pardavėjas, „patyrė sužalojimų, bet išgyveno“, platformoje „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
Ukrainos policijos teigimu, 52 metų vyras patyrė sprogimo traumą ir smegenų sukrėtimą, turi skeveldrų padarytų sužeidimų.
„Štai kaip rusai „kovoja“. Jie sąmoningai medžioja civilius“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė policija.
„Šis barbariškas Rusijos karo nusikaltimas Chersone reikalauja tarptautinio pasmerkimo ir teisingumo“, – tinkle „X“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Tai sąmoninga ir sisteminga Rusijos strategija (...). Šį droną valdantis sadistas puikiai žino, kad taikosi į civilį“, – pridūrė jis.
Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas sakė, kad „vaizdo įrašas rodo tikrąją Rusijos taktiką: persekioti ir žudyti nekaltus žmones“.
„Pasaulis turi stebėti nenusukdamas akių. Štai kaip Rusija medžioja civilius“, – sakė D. Lubinecas.
Chersonas, kuriame prieš karą gyveno apie 280 tūkst. gyventojų, nuo 2022 metų kovo iki lapkričio buvo kontroliuojamas Rusijos.
Rusijos pajėgos, dabar dislokuotos priešingame per miestą tekančio Dnipro krante, reguliariai jį atakuoja, ypač dronais.
Jungtinės Tautos pranešė, kad 2026 metais šiame kare padaugėjo civilių žūties atvejų. Ketverius su puse metų trunkantis karas tęsiasi, jokių taikos susitarimo ženklų nematyti.
Rusijos pareigūnai taip pat reguliariai kaltina Kyjivą sąmoningai taikantis į civilius dronais, ypač su Ukraina besiribojančiuose regionuose.
Paaiškėjo detalės: ukrainiečių pilotas vijosi Rusijos raketą iki Lenkijos sienos – kas nutiko po to
12:41
Lenkijos gynybos viceministras atskleidė, kad Ukrainos oro pajėgų pilotas, liepą vijęsis vėliau Lenkijoje nukritusią Rusijos raketą „Ch-101“, dėl NATO procedūrų turėjo apsisukti ties siena.
Ukrainos pajėgos visą laiką sekė šią liepos 30 d. skriejusią raketą, tačiau ją perimti bandęs pilotas buvo priverstas nutraukti užduotį likus 20 sekundžių iki Lenkijos sienos, laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė viceministras Cezary Tomczykas.
Pasak jo, taip nutiko todėl, kad Ukrainos orlaiviai neturi teisinės teisės vykdyti kovinių veiksmų NATO oro erdvėje. Jis taip pat pridūrė, kad buvo kilusi rizika, jog naikintuvas galėjo tapti Lenkijos oro gynybos taikiniu.
Viceministras toliau teigė, kad tam, jog užsienio karinis orlaivis galėtų vykdyti vadinamąjį „karštą persekiojimą“ (angl. hot pursuit) virš Lenkijos teritorijos, reikalingi politiniai ir teisiniai sprendimai.
C.Tomczykas pažymėjo, kad Lenkija kuria daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, o NATO rytinį flangą taip pat saugo Aljanso iniciatyva „Eastern Sentry“. Pasak jo, pagal šią programą, „jei raketa būtų pakeitusi kursą ir sukėlusi grėsmę žmonėms ar infrastruktūrai, ji būtų buvusi numušta per kelias sekundes“.
„Eastern Sentry“ programą NATO inicijavo reaguodama į masinį Rusijos dronų įsibrovimą į Lenkijos oro erdvę 2025 m. rugsėjį, skelbia „TVP World“.
Budrys ragina NATO reaguoti aktyviau
Po naujausio oro erdvės pažeidimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino stiprinti oro gynybos pajėgumus pasienio zonose, o Lietuvos užsienio reikalų ministras paragino NATO reaguoti ryžtingiau.
Ankstesnės NATO iniciatyvos, įskaitant „Eastern Sentry“ ir susijusią „Baltic Sentry“ programą, turėjo tiesioginį ir neatidėliotiną poveikį, pirmadienį nacionaliniam transliuotojui LRT sakė Kęstutis Budrys.
„Kai padidinome savo pajėgas regione ir Rusija tai įvertino kaip jai nepalankų veiksmą, ji pradėjo elgtis gerokai atsargiau, – teigė K. Budrys. – Incidentai prieš Lenkiją liovėsi, kaip ir infrastruktūros gadinimo atvejai Baltijos jūroje.“
Ministras taip pat apkaltino NATO, kad Aljanso politinė reakcija yra nepakankama.
„Jei mums trūksta reikiamų pajėgumų, privalome juos didinti, nes negalime leisti, kad situacija, kai raketos pažeidžia mūsų oro erdvę, taptų norma, – sakė jis. – NATO kaip organizacijos politinis atsakas galėjo būti kur kas stipresnis.“
Nufilmavo, kaip Rusijos dronas medžioja turgaus prekeivį: taip viskas atrodė po sprogimo
11:46
Ukrainos policija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai FPV dronu surengė tikrą medžioklę, nusitaikydami į Chersono turguje prekiavusį civilį asmenį. Bepilotis orlaivis iš pradžių jį sekė, o vėliau netoliese sprogo.
Nacionalinės Ukrainos policijos duomenimis, 52 metų Mykolajivo srities gyventojas išgyveno.
Jis patyrė sprogimo traumą, skeveldrinius sužeidimus ir kontuziją.
„Būtent taip „kariauja“ rusai. Jie tikslingai medžioja civilius gyventojus. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras neturi jokių kombatanto (kovotojo – red. past.) požymių, jis tiesiog prekiauja turguje. Tačiau šalies agresorės kariškiams jis vis tiek yra taikinys“, – pareiškė teisėsaugos pareigūnai.
Po atakos žmogus patyrė kontuziją:
Pateikė daugiau Rusijos nusikaltimų pavyzdžių
Ukrainos policija pažymėjo, kad imasi priemonių tinkamai dokumentuoti eilinį Rusijos kariuomenės įvykdytą karo nusikaltimą.
Praėjusiais metais JT tyrėjai jau kaltino Rusiją nusikaltimais žmoniškumui. Nepriklausoma tarptautinė JT komisija įvykiams Ukrainoje tirti priėjo išvadą, kad Rusija yra kalta dėl tokių veiksmų Chersono srityje, pietų Ukrainoje.
Apie tai buvo rašoma komisijos ataskaitoje, parengtoje po dešimt mėnesių trukusio plataus masto Rusijos dronų smūgių prieš Ukrainos civilius gyventojus tyrimo, prasidėjusio 2024 m. liepą. Tyrimas apėmė daugiau nei 100 kilometrų ilgio teritoriją pietų Ukrainoje, palei dešinįjį Dnipro krantą Chersono miesto apylinkėse.
Ataskaitoje išsamiai aprašyta, kaip civiliai gyventojai tapdavo taikiniais „...įvairiomis aplinkybėmis, daugiausia – atvirose vietose – tiek einantys pėsčiomis, tiek esantys bet kokios rūšies transporto priemonėse“.
Pažymima, kad kai kuriais atvejais smūgiai buvo suduodami greitosios pagalbos automobiliams – tikėtina, siekiant sutrukdyti suteikti skubią medicinos pagalbą nukentėjusiesiems.
Dėl Rusijos veiksmų sunerimo Japonija
11:10
Japonijos vyriausybė ketina didinti šalies karinį potencialą dėl Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės. Apie tai praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
Savo ataskaitoje Tokijas teigia, kad stiprėjantis karinis koordinavimas tarp Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos didina riziką Japonijos saugumui. Kaip pavyzdį Japonija nurodo provokuojančius Kinijos ir Rusijos bombonešių patruliavimus bei Maskvos paramą Šiaurės Korėjos kariuomenės modernizavimui.
Ataskaitoje pažymima, kad praėjusių metų gruodį Kinijos ir Rusijos bombonešiai pirmą kartą po skrydžio virš Japonijos pietinių salų pasuko Tokijo link. Orlaiviai apsisuko nepasiekę Japonijos oro erdvės.
Šių metų birželį Kinija ir Rusija bombonešius pasiuntė panašiu maršrutu, teigiama dokumente.
„Bendri Kinijos ir Rusijos bombonešių skrydžiai, taip pat karinio jūrų laivyno pratybos yra akivaizdžiai skirti pademonstruoti jėgą prieš mūsų šalį ir kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, – rašoma dokumente.
Pratybos tapo agresyvesnės
Nuo 2019 metų bendri Kinijos ir Rusijos strateginių bombonešių skrydžiai netoli Japonijos vykdomi bent kartą per metus. Tačiau „Bloomberg“ pastebi, kad pastaruoju metu tokios pratybos tapo „agresyvesnės“ Japonijos pareiškimų dėl Taivano fone.
Nacionalinio gynybos studijų instituto Tokijuje mokslo darbuotoja Riho Aizawa mano, kad tai rodo glaudesnį Kinijos ir Rusijos veiksmų koordinavimą, siunčiant politinius signalus per karines pratybas.
„Šiuo metu Kinijos ir Rusijos santykiai yra tokie, kad Kinija, remiama Rusijos karinės galios, gali daryti spaudimą Japonijai tuomet, kai tai atitinka Kinijos politinius interesus“, – rašė R.Aizawa, kurią cituoja „Bloomberg“.
2026 metais Japonijos kariuomenė ėmė dažniau reaguoti į jungtines oro grėsmes iš Kinijos ir Rusijos. Japonijos gynybos ministerijos liepą paskelbti duomenys parodė, kad Japonijos naikintuvų pakilimų skaičius, skirtas stebėti netoli Japonijos skraidančius Kinijos ar Rusijos lėktuvus, pirmąjį metų ketvirtį pasiekė trejų metų aukštumas.
Eskadrinis minininkas šaudė iš kulkosvaidžio
Be grėsmių iš oro, Japonija baiminasi Kinijos ir Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumo. Liepą Tokijas pareiškė stebėjęs, kaip Kinijos eskadrinis minininkas šaudė iš kulkosvaidžio Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje prie salos Ramiajame vandenyne. Kiek anksčiau šis minininkas tame rajone buvo pastebėtas lydimas Rusijos fregatos ir kito Kinijos karo laivo.
Ataskaitoje teigiama, kad 2024 metais pasirašyta Rusijos karinė sąjunga su Šiaurės Korėja taip pat teikia paramą Pchenjanui kuriant ginkluotę. Pažymimas „itin spartus“ Šiaurės Korėjos progresas kuriant raketas, įskaitant pažangias hipergarsines raketas.
Rusija didina Šiaurės Korėjos karinę galią
„Baiminamasi, kad karinis bendradarbiavimas su Rusija vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje padidins Šiaurės Korėjos karinę galią“, – sakoma pareiškime.
Nors akivaizdžių trišalio karinio koordinavimo tarp Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos požymių nėra, Japonijos dokumente pažymimas bendras šių šalių lyderių dalyvavimas kariniame parade Pekine 2025 m. rugsėjį.
Liepos 9 d. leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad dar 2023 m. Kinija pasiūlė Rusijai keletą savo technologinių pasiekimų klajojančios amunicijos, priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos bei dirbtinio intelekto srityse. Rusija išbandė šias technologijas Ukrainoje realių kovos veiksmų sąlygomis ir dalijosi bandymų rezultatais su Kinija.
Rusijos karys šlaistėsi su ginklu okupuotame Kryme: 4 negyvi
10:44
Rusijos okupuoto Krymo gubernatorius antradienį pranešė, kad Juodosios jūros uostamiestyje Sevastopolyje karys nužudė keturis žmones, tarp jų tris civilius.
„Tragedija Sevastopolyje (...) Pirminiais duomenimis, karys atidengė ugnį į savo tarnybos draugus ir vieną iš jų nužudė, o po to užpuolė civilius gyventojus ir tris iš jų nužudė“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Maskvos primestas pareigūnas Michailas Razvožajevas.
M.Razvožajevas pridūrė, kad užpuolikas, kurio tautybė nenurodoma ir kurio motyvai kol kas neaiškūs, buvo sulaikytas.
Jis sakė, kad žuvo du vyrai, kuriems buvo 71 ir 59 metai, ir 64 metų moteris. Informacijos apie nušautą karį nepateikiama.
Krymo pusiasalis, kurį Rusija atplėšė iš Ukrainos 2014 metais, jau kelias savaites yra Kyjivo atsakomųjų išpuolių, kuriais siekiama sutrikdyti pietų Ukrainoje dislokuotų Rusijos pajėgų logistiką, taikinys.
Rusija plataus masto puolimą prieš Ukrainą pradėjo 2022 metų vasarį ir reguliariai atakuoja savo kaimynę, taip pat ir iš Krymo.
Zalužnas: Ukraina niekada neįstos į NATO
09:49
Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas pareiškė, kad netiki Ukrainos narystės NATO perspektyva, ir paragino sutelkti dėmesį į kitų saugumo aljansų plėtrą.
Ukrainos ambasadorius pasisakė per aukščiausių diplomatų diskusiją apie euroatlantinę integraciją. Nors jo buvo paprašyta pakomentuoti Ukrainos dalyvavimą JEF (Jungtinių ekspedicinių pajėgų) koalicijoje, jis pradėjo kalbėti apie NATO.
„Aš labai gerai pažįstu NATO. 12 metų aš pats asmeniškai dirbau, kad užtikrinčiau, jog įsisavintume NATO standartus, ir kasmet klausydavausi pasakojimų, kad netrukus įstosime į NATO. Deja, mes niekada į neįstosime!“, – pabrėžė generolas V.Zalužnas.
Jis mano, kad kliūtis Ukrainos įstojimui į Aljansą yra tai, kad „neįmanoma įstoti į organizaciją, kuri laikosi Antrojo pasaulinio karo doktrinų, esant tokiam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išsivystymo lygiui...“
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis atleido dar šešis ambasadorius
09:38
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido ambasadorius Singapūre, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Austrijoje, Tunise ir Libijoje, taip pat Ukrainos atstovą UNESCO, skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi prezidento dekretais.
Nurodoma, kad prezidentas atleido Volodymyrą Chomanecą iš Ukrainos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Tuniso Respublikoje bei Libijoje pareigų.
Vasylis Chymynecas buvo atleistas iš Ukrainos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Austrijos Respublikoje pareigų.
Valerijus Jevdokimovas prezidento dekretu atleistas iš Ukrainos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Tadžikistano Respublikoje pareigų.
Valerija Žovtenko buvo atleista iš ambasadorės Kirgizijos Respublikoje pareigų. Kateryna Zelenko atleista iš Ukrainos nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Singapūro Respublikoje pareigų bei iš jos kartu einamų ambasadorės Brunėjuje pareigų.
V.Zelenskis taip pat atleido Vadymą Omelčenką, Ukrainos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Prancūzijos Respublikoje, iš jo kartu einamų Ukrainos nuolatinio atstovo UNESCO pareigų.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas taip pat atleido Olhą Stefanišyną iš Ukrainos nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigų.
Robertas Kaunas: Lietuva siekia pradėti bendrą dronų gamybą su Ukraina
08:21
Lietuva siekia gaminti bepiločius orlaivius Ukrainai, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Jo teigimu, tai būtų bendros investicijos, vykdant gegužę pasirašytą susitarimą bendradarbiauti su Ukraina gynybos pramonės srityje.
„Turime susitarimą, vadinamą drone deal (dronų susitarimą – BNS) su Ukraina. Šiandien vyksta šiokie tokie pokyčiai ministerijos komandoje, kad atsirastų kertiniai žmonės, kurie tą susitarimą pradėtų versti ant žemės esančiais sprendimais. Kad galėtume lokalizuoti Ukrainos dronų gamybą Lietuvoje“, – „Verslo žinioms“ sakė R. Kaunas.
„Tikslas būtų bendra gamyba Lietuvoje Ukrainos poreikiams“, – teigė ministras.
Anot jo, Lietuva bepiločius orlaivius gamintų pagal iš Ukrainos įsigytą technologiją, o tai duotų stimulą ir lietuviškai gynybos pramonei.
„Tai būtų bendros investicijos, o mes, be to, kad remiame Ukrainą, dar turėtume papildomą naudą, technologinį proveržį ir galimybes mūsų inžinieriams tobulėti kartu su ukrainiečiais“, – sakė R. Kaunas.
„Pirmiausia užtikriname savo saugumą, turime technologiją, galime ją kartu vystyti, turėtume papildomus gamybinius pajėgumus“, – pridūrė jis.
Agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis BNS yra sakęs, kad keli Ukrainos gynybos pramonės investuotojai yra gavę Vyriausybės strateginius sandorius tikrinančios komisijos pritarimą veiklai Lietuvoje.
Šį birželį R. Kaunas pakvietė Liuksemburge gyvenančių ukrainiečių dronų gamintoją „Luxuav“ atvykti testuotis į Lietuvą.
