Sekite 15min GoogleVisas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dėl Rusijos veiksmų sunerimo Japonija
11:10
Japonijos vyriausybė ketina didinti šalies karinį potencialą dėl Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės. Apie tai praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
Savo ataskaitoje Tokijas teigia, kad stiprėjantis karinis koordinavimas tarp Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos didina riziką Japonijos saugumui. Kaip pavyzdį Japonija nurodo provokuojančius Kinijos ir Rusijos bombonešių patruliavimus bei Maskvos paramą Šiaurės Korėjos kariuomenės modernizavimui.
Ataskaitoje pažymima, kad praėjusių metų gruodį Kinijos ir Rusijos bombonešiai pirmą kartą po skrydžio virš Japonijos pietinių salų pasuko Tokijo link. Orlaiviai apsisuko nepasiekę Japonijos oro erdvės.
Šių metų birželį Kinija ir Rusija bombonešius pasiuntė panašiu maršrutu, teigiama dokumente.
„Bendri Kinijos ir Rusijos bombonešių skrydžiai, taip pat karinio jūrų laivyno pratybos yra akivaizdžiai skirti pademonstruoti jėgą prieš mūsų šalį ir kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui“, – rašoma dokumente.
Pratybos tapo agresyvesnės
Nuo 2019 metų bendri Kinijos ir Rusijos strateginių bombonešių skrydžiai netoli Japonijos vykdomi bent kartą per metus. Tačiau „Bloomberg“ pastebi, kad pastaruoju metu tokios pratybos tapo „agresyvesnės“ Japonijos pareiškimų dėl Taivano fone.
Nacionalinio gynybos studijų instituto Tokijuje mokslo darbuotoja Riho Aizawa mano, kad tai rodo glaudesnį Kinijos ir Rusijos veiksmų koordinavimą, siunčiant politinius signalus per karines pratybas.
„Šiuo metu Kinijos ir Rusijos santykiai yra tokie, kad Kinija, remiama Rusijos karinės galios, gali daryti spaudimą Japonijai tuomet, kai tai atitinka Kinijos politinius interesus“, – rašė R.Aizawa, kurią cituoja „Bloomberg“.
2026 metais Japonijos kariuomenė ėmė dažniau reaguoti į jungtines oro grėsmes iš Kinijos ir Rusijos. Japonijos gynybos ministerijos liepą paskelbti duomenys parodė, kad Japonijos naikintuvų pakilimų skaičius, skirtas stebėti netoli Japonijos skraidančius Kinijos ar Rusijos lėktuvus, pirmąjį metų ketvirtį pasiekė trejų metų aukštumas.
Eskadrinis minininkas šaudė iš kulkosvaidžio
Be grėsmių iš oro, Japonija baiminasi Kinijos ir Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumo. Liepą Tokijas pareiškė stebėjęs, kaip Kinijos eskadrinis minininkas šaudė iš kulkosvaidžio Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje prie salos Ramiajame vandenyne. Kiek anksčiau šis minininkas tame rajone buvo pastebėtas lydimas Rusijos fregatos ir kito Kinijos karo laivo.
Ataskaitoje teigiama, kad 2024 metais pasirašyta Rusijos karinė sąjunga su Šiaurės Korėja taip pat teikia paramą Pchenjanui kuriant ginkluotę. Pažymimas „itin spartus“ Šiaurės Korėjos progresas kuriant raketas, įskaitant pažangias hipergarsines raketas.
Rusija didina Šiaurės Korėjos karinę galią
„Baiminamasi, kad karinis bendradarbiavimas su Rusija vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje padidins Šiaurės Korėjos karinę galią“, – sakoma pareiškime.
Nors akivaizdžių trišalio karinio koordinavimo tarp Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos požymių nėra, Japonijos dokumente pažymimas bendras šių šalių lyderių dalyvavimas kariniame parade Pekine 2025 m. rugsėjį.
Liepos 9 d. leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad dar 2023 m. Kinija pasiūlė Rusijai keletą savo technologinių pasiekimų klajojančios amunicijos, priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos bei dirbtinio intelekto srityse. Rusija išbandė šias technologijas Ukrainoje realių kovos veiksmų sąlygomis ir dalijosi bandymų rezultatais su Kinija.
Paaiškėjo žiauri Rusijos tikrovė: trims ketvirtadaliams – blogos naujienos
15:32 Atnaujinta 15:38
65 iš 85 Rusijos regionų biudžeto pajamos 2025 m., įvertinus infliaciją, buvo mažesnės nei ikikariniais 2021 m., tai rodo nepriklausomo portalo „Agentstvo“ atlikta analizė. Tuo tarpu 52 regionuose – daugiau nei 60 proc. – realios išlaidos buvo didesnės nei prieš ketverius metus. Būtent tai lėmė spartų biudžetų deficito augimą.
Buvo palyginti biudžetų vykdymo rodikliai 2022–2025 m., įvertinant infliaciją. Pagal Rusijos centrinio banko duomenis apskaičiuota sukaupta infliacija per šį laikotarpį siekė 39,05 proc. 2022 m. aneksuoti Ukrainos regionai į analizę nebuvo įtraukti.
Kodėl išsiskiria Kurskas
Didžiausias pajamų kritimas užfiksuotas Rusijos Kemerovo srityje – 39,3 proc., Vologdos srityje – 34,5 proc. ir Ingušetijoje – 30,8 proc.
Didžiausias realus augimas pastebėtas Kursko srityje – 87,6 proc., Magadano srityje – 33,3 proc., Maskvos srityje – 23,2 proc. ir Tatarstane – 22,5 proc.
Kursko srities pajamų augimą lėmė staigus neatlygintinų įplaukų padidėjimas, pirmiausia – federalinės lėšos, skirtos gyventojų paramai ir pasienio teritorijų atstatymui po Ukrainos pajėgų įsiveržimo (realiąja išraiška jos buvo 360,5 proc. didesnės nei 2021 m.), rašo „Agentstvo“.
Pagrindinės pajamų kritimo priežastys – neatlygintinų įplaukų sumažėjimas (minus 1,10 trln. rublių, įvertinus infliaciją) ir pelno mokesčio kritimas (minus 820 mlrd. rublių). Pirmoji priežastis galėjo būti susijusi su infliacija, tikslinių programų užbaigimu ir jų lėšų perskirstymu; antroji – su prastėjančiais stambių Rusijos įmonių, tarp jų anglių kasybos ir metalurgijos sektoriaus bendrovių, veiklos rezultatais.
Pirmas toks smūgis: Ukraina atakavo vieno iš didžiausių Rusijos prekybos tinklų sandėlį
14:56
Po atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas ir interneto milžinių „Wildberries“ bei „Ozon“ logistikos centrus Ukrainos ginkluotosios pajėgos, atrodo, turi naują taikinį – maisto produktų sandėlius.
Antradienį Ukrainos dronai pirmą kartą smogė „Lenta“ paskirstymo centrui – vienam iš didžiausių šalies prekybos tinklų, turinčiam daugiau kaip 7 tūkst. parduotuvių ir priklausančiam milijardieriaus Aleksejaus Mordašovo valdomai „Severgroup“.
„Dronai nukrito „Lenta“ logistikos centro teritorijoje Leningrado srityje apie 5 val. ryto vietos laiku“, – Rusijos portalui „Fontanka“ pranešė įmonės atstovai. Dėl to objekte kilo gaisras, kurį gesino apie 4 valandas, o vienas iš įmonės darbuotojų patyrė nudegimus.
„Paskirstymo centras laikinai sustabdė prekių priėmimą iš tiekėjų“, – pranešė „Lenta“, užtikrindama, kad tinklo parduotuvėse „sukauptos pakankamos prekių atsargos, kad būtų patenkintas kasdienė paklausa“.
Po dronų atakų prieš „Wildberries“ centrus, dėl kurių didžiausia Rusijos prekybos platforma neteko beveik 20 proc. savo pajėgumų ir prekių už maždaug 300 mlrd. rublių, Rusijos maisto prekių tinklai ėmė baimintis, kad jie gali tapti kitu Ukrainos kampanijos taikiniu.
Pasak naujienų tarnybos „Bloomberg“ šaltinių, „Lenta“ aukščiausio lygio vadovai, taip pat „X5 Group“, valdanti 30 tūkst. „Piateročka“ ir „Perekriostok“ prekybos centrų tinklą, kreipėsi į vyriausybę.
Mažmeninės prekybos tinklai bando pertvarkyti logistiką, siekdami sumažinti tiekimo sutrikimų riziką, nurodė agentūros pašnekovai. Jos siekia laikyti daugiau prekių pas tiekėjus, paimdamos jas tik tada, kai kyla tiesioginė būtinybė, taip pat ketina pasikliauti plačiu, išsklaidytu smulkių sandėlių tinklu vietoj milžiniškų paskirstymo centrų, kurių praradimas gali paralyžiuoti logistikos grandines.
Pasak laikraščio „Kommersant“ šaltinių, „Magnit“ ir „X5“ pasiūlė tiekėjams savarankiškai pristatyti prekes į parduotuves ir paskirstymo centrus. Atitinkamus pasiūlymus dėl sutarčių pakeitimų jie nusiuntė žuvies, alaus, salyklo ir gėrimų tiekėjams, taip pat asociacijai „Rusprodsojuz“, kuri vienija didžiausius maisto produktų gamintojus.
Perėjimas prie tiekėjų vykdomų pristatymų į parduotuves neabejotinai lems sąnaudų augimą ir prekių pardavimo kainų didėjimą, įspėjo „Infoline-Analitika“ generalinis direktorius Michailas Burmistrovas.
Tačiau mažmenininkai kito pasirinkimo kaip ir neturi: oro gynybos pajėgos nesugeba apginti Rusijos teritorijos nuo šimtų dronų, kuriuos kasdien paleidžia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Anksčiau laikraščio „Financial Times“ šaltiniai atskleidė, kad JAV ir Prancūzijos žvalgybos tarnybos teikia pagalbą Ukrainos ginkluotosios pajėgoms. Pasak straipsnio, sąjungininkės nurodo smūgių taikinius ir padeda įvertinti priešlėktuvinės gynybos sistemų išdėstymą, kad būtų galima rasti maršrutus, leidžiančius pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.
Rusija numetė aviacines bombas tiesiai ant Kramatorsko centro
14:47
Antradienį Rusijos pajėgos surengė smūgį aviacinėmis bombomis prieš Kramatorską, Donecko srityje. Anot naujausių duomenų, nukentėjo mažiausiai 22 žmonės.
„Rusai numetė dvi aviacines bombas ant miesto centro, apgadino gyvenamuosius ir negyvenamus pastatus“, – patvirtino Donecko srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jis nurodė, kad į atakos vietą iš karto atvyko visos atitinkamos tarnybos.
Iš pradžių srities administracijos vadovas pranešė apie keturis sužeistus civilius. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki 22 žmonių.
Kaip pabrėžė V.Filaškinas, tai – dar vienas tikslingas priešo smūgis regione gyvenantiems civiliams.
„Likti regione yra pavojinga! Raginu visus, kurie dar yra netoli fronto linijos: evakuokitės!“ – nurodė srities administracijos vadovas.
Zelenskis įsakė SBU pradėti naujas operacijas prieš Rusiją
14:40
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) gavo nurodymą surengti naujas operacijas, siekiant toliau silpninti Rusiją, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad tarnybai jau pats laikas "išvalyti" savo vidinę struktūrą.
V.Zelenskis nurodė, kad antradienį išklausė ataskaitą apie Ukrainos operacijas, skirtas kovai prieš Rusijos agresiją.
Prezidentas patvirtino, kad Ukrainos saugumo tarnyba vėl demonstruoja gerus rezultatus.
„Šiandien patvirtinau naujas operacijas. Oleksandras Pokladas pranešė apie Ukrainos saugumo tarnybos rugpjūčio mėnesio prioritetus. Taip pat suderinau su SBU vadovu tolesnius veiksmus, skirtus „išvalyti“ tarnybos vidinę struktūrą nuo tų, kurie dirba sau, o ne Ukrainai“, – nurodė V.Zelenskis.
Jis taip pat išreiškė padėką visiems SBU darbuotojams, kurie iš tiesų gina valstybę ir jos piliečius.
Rugpjūčio 4 d. oficialiai baigiasi 40 dienų trukusi SBU operacija, skirta Rusijos silpninimui, kurią birželio mėnesį įsakė vykdyti V.Zelenskis.
Linas Linkevičius įvardijo, koks verslo milžinas gali tapti Ukrainos taikiniu po „Wildberries“
14:19
Ukraina toliau išmaniai naudoja savo puolimo metodus prieš Rusiją. „Stumdymasis“ prie fronto linijos reiškia, kad situacija ten įstrigusi ir nei vienai pusei negarantuoja greitos pažangos, naujausiame įraše pažymėjo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.
Jo teigimu, Ukrainai reikia dar daugiau netradicinių karybos metodų. Pasirinkta taktika priešo užnugaryje atakuoti jautrius Rusijos ekonomikai objektus jau davė rezultatų ir, be jokios abejonės, bus tęsiama.
Vos ne kas dieną girdime apie atakas prieš stambiausio ir populiariausio internetinės prekybos, logistikos ir sandėliavimo centro „Wildberries“ objektus, priminė diplomatas.
„Tai didžiulė smulkaus verslo ekosistemos dalis. Tai ne vien mokėjimų ir finansinių paslaugų trikdymas. Tai politinis ir psichologinis smūgis valdžiai. Smūgis į paširdžius verslo saugumui bei patikimumui.
Neabejoju, kad toliau bus einama šiuo keliu ir šalia „Wildberies“ vis daugės panašių taikinių – pavyzdžiui, prieš „Ozon“ ir „Yandex“ objektus“, – svarstė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Ozon“ kartu su „Wildberries“ sudaro didžiausią Rusijos internetinės prekybos ir logistikos infrastruktūros dalį, todėl, „jų praradimas galėtų sukelti dar didesnių problemų ir tapti dar reikšmingesniu ekonominio spaudimo įrankiu.
„Savo ruožtu, „Yandex“ kompanija potencialiai gali būti netgi reikšmingesnė ir strategiškai gal net jautresnė. Tai ne fiziniai sandėliai, o duomenų bazės. Būtent jomis daugiausia naudojamasi ieškant ir skleidžiant informaciją. Plėtojant reklamą ir kitas transporto ir elektronines paslaugas“, – rašė L.Linkevičius.
Tokiu atveju sutrikimai būtų kiek kitokio pobūdžio, bet „nervo krapštymo“ efektas nebūtų mažesnis. Jo vertinimu, išplėtus tokio puolimo frontą užnugaryje atsivertų daugybė neapsaugotų taikinių.
„Karas ne tik per televizorių“
„Rusai fiziškai neturi tokios daugybės oro gynybos sistemų. Tą jau akivaizdžiai pademonstravo situacija Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Toliau būtinai tęsis tiksliniai smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai, naftos, kuro objektams. Jie jau dabar padėjo „paprastiems rusams“ suprasti bei pajusti, kad karas vyksta ne tik per televizorių“, – teigė diplomatas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad karo poveikis dabar tapo iš esmės dar didesnis nei prieš metus. „Bloomberg“ naujienų tarnyba nurodė, kad liepos mėnesį Rusijos naftos perdirbimo apimtys nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius.
„Jei Rusija toliau desperatiškai nekeis savo kurso į aklavietę ir toliau iškilmingai žygiuos į susinaikinimą, ji bus priversta dar labiau užveržti kontrolės, cenzūros ir visų kitų laisvių ribojimo varžtus. Ir tai jau ne tik mobilizacijos grėsmė, kas jau dabar baugina šaukiamojo amžiaus jaunuolius“, – dėstoma L.Linkevičiaus įraše.
Bankų situacija toliau blogėja, pastebėjo jis. Karo finansavimo galimybės, jei toliau nebus mažinami išlaidavimo tempai, tolygiai siaurėja. Iškilo realus pavojus gyventojų indėliams bankuose. Didelė tikimybė, kad jie prievarta bus konvertuoti į „karo obligacijas“.
„Kol kas tai tik stiprėjantys gandai. Bet, žinant Kremliaus metodus, būtent gandais zonduojama situacija, galimos reakcijos ir jau po to seka konkretus veiksmas“, – teigė jis.
Ką išduoda gandai apie karo padėtį?
Kaip ir daugelis analitikų L.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad vis didesnė tikimybė – karo padėties įvedimas. Šis sprendimas, jo teigimu, po rugsėjį vyksiančių Dūmos rinkimų, kartu su mobilizacijos įvedimu vis labiau atrodo realus.
Buvusio ministro nuomone, tai pirmiausia įrodo užsispyrimą. Rusija, teisingiau, Kremlius – neįsivaizduoja, kad gali pralaimėti, nors ji jau pralaimi.
„Rusija turėtų verčiau mąstyti, kaip tą nesėkmę įvynioti į „pergalės popierių“ ir siekti kokios nors pauzės jėgų atstatymui“, – rašė ambasadorius.
Tai, anot jo, ir pastangos išsaugoti režimą, kas yra jau ne vien Vladimiro Putino rūpestis.
„Tai visos KGB sistemos likimo klausimas. Tai daugybė įvairiausiose pozicijose ir daugybėje regionų „įsitinklinusių“ ir visaip kitaip įsišaknijusių personų, tebeturinčių esminę finansinę ir politinę įtaką“, – išskyrė jis.
Be kita ko, L.Linkevičiaus vertinimu, tai rodo ir desperaciją, kuomet nematoma ir nemokama pamatyti kitos išeities – tik tolesnį klimpimą į krizę.
„Ir tai nebūtinai reiškia greitą žlugimą. Bent kol kas tai reiškia, kad nematoma jokių režimui priimtinų pasirinkimų. O pasirinkimas tęsti eskalaciją gali nebent ištempti laiką, bet neišgydys ligos“, – rėžė diplomatas.
Ukraina toliau tęs Rusijos alinimą ir metodiškai artins Rusijos krachą, reziumavo L.Linkevičius. Tačiau, kaip pastebi jis, alinimas daro didžiulę žalą pačiai Ukrainai.
„Bet ji iškęs, nes kito pasirinkimo neturi, jei tikisi išlikti kaip savarankiška valstybė ir suvereni tauta. Rusija bent kol kas tęs savo desperaciją, bet esminis skirtumas nuo Ukrainos yra tas, kad ji turi kitą pasirinkimą. Didelis klausimas, kada ir ar apskritai juo pasinaudos“, – rašė ambasadorius.
„Financial Times“. Rusija paslapčia kuria „šešėlinį“ dujų tanklaivių laivyną
13:46
Rusija plečia savo „šešėlinį laivyną“, skirtą suskystintų gamtinių dujų (SGD) gabenimui, taip ruošdamasi 2027 m. įsigaliosiančiam Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškas dujas, skelbia laikraštis „Financial Times“, remdamasi analitinės bendrovės „Windward“ ir rinkos informacija.
Leidinio duomenimis, per pastarąjį pusmetį Rusija įsigijo mažiausiai aštuonis naudotus dujų tanklaivius, kurie jau pasitelkti Rusijos kroviniams gabenti. Bendras šio laivyno dydis pasiekė 25 laivus, įskaitant du naujus tanklaivius, pastatytus Rusijos laivų statykloje „Zvezda“.
„Financial Times“ šaltinių nuomone, laivyno plėtra turėtų padėti Maskvai išlaikyti gamtinių dujų eksporto apimtis įsigaliojus Europos embargui.
Keturi Rusijos įsigyti tanklaiviai dujoms gabenti, kaip pažymi laikraštis remdamasis „Kpler“ duomenimis, jau anksčiau transportavo krovinius iš SGD gamybos projektų, kuriems taikomos Vakarų sankcijos. Pasikeitus savininkams, jie gavo Rusijos vėliavą ir naujus pavadinimus – „Kosmos“, „Orion“, „Merkurij“ ir „Luč“.
Be to, Rusija pradėjo eksploatuoti pirmuosius savo pačios pastatytus tanklaivius, kuriais gabenamos suskystintos gamtinės dujos.
Dujų tanklaivis „Aleksejus Kosyginas“, gruodžio mėnesį perduotas „Sovkomflotui“, jau gabena krovinius iš projekto, kuriam taikomos sankcijos, „Arktik LNG-2“. Antrasis laivas – „Konstantinas Posjetas“ – buvo nuleistas į vandenį liepos mėnesį.
„Financial Times“ pažymėjo, kad dujų tanklaiviai yra žymiai sudėtingesnės konstrukcijos nei naftos tanklaiviai. Jų statyba kainuoja apie 300 milijonų dolerių, o suskystintųjų dujų gabenimui reikalingos specialios kriogeninės saugojimo sistemos, leidžiančios palaikyti temperatūrą. Papildomų sunkumų kelia būtinybė naudoti ledlaužius, kad būtų galima dirbti Arkties telkiniuose.
Analitikų vertinimu, dauguma „šešėlinės laivyno“ tanklaivių yra registruoti su Rusija susijusiose bendrovėse Dubajuje, Honkonge ir Singapūre ir plaukioja po „patogiomis“ vėliavomis.
Kaip ir „šešėlinio laivyno“ naftos tanklaiviai, jie išjunginėja identifikavimo sistemas ir perkrovinėja krovinius iš vieno laivo į kitą, siekdami paslėpti produkcijos kilmę.
Turkijos laivas paskendo liepsnose: sulaukė smūgio prie Rusijos krantų
13:21 Atnaujinta 13:31
Juodojoje jūroje, už 55 kilometrų nuo Novorosijsko, pirmadienio popietę buvo atakuotas Turkijos krovininis laivas, gabenęs vaisius ir daržoves iš Turkijos Samsuno miesto į Rusiją, pranešė agentūra „İhlas Haber Ajansı“ (IHA).
Kaip matyti iš vaizdo įrašo, dėl smūgio laive kilo gaisras ir nukentėjo keturi jūreiviai, tarp jų – trys Turkijos piliečiai.
Laivo kapitonas Jalčinas Šachinas, kurio laivą turkų agentūra identifikavo kaip „Nadežda“, teigė, kad krovininį laivą užpuolė šeši ar septyni ukrainiečių dronai.
Jo teigimu, dėl dronų grėsmės Rusijos karinio jūrų laivyno laivai negalėjo priartėti prie laivo, kad suteiktų pagalbą, kol įgula bandė gesinti gaisrą.
Turkijos transporto ministerijos Jūrų reikalų generalinė direkcija patvirtino, kad kalbama apie laivą „Nadežda“ su 22 įgulos nariais.
Preliminariais duomenimis, atakos metu buvo apgadintos gyvenamosios patalpos ir laivo priekinė dalis. Kaip nurodoma, pirmadienio vakarą laive vis dar siautė gaisras, tačiau įgulos narius neva pavyko sėkmingai evakuoti į Novorosijsko uostą Rusijos laivais.
„Pagal pradinę informaciją, trijų žmonių būklė gali būti sunki“, – pažymėjo tarnyba.
Remiantis viešomis duomenų bazėmis, užpultas laivas plaukioja su Kamerūno vėliava ir vykdo reguliarius reisus tarp Samsuno ir Novorosijsko.
Turkijos jūrų ministerija pateikė duomenis, kurie kiek skiriasi skiriasi nuo agentūros „Ihlas Haber Ajansi“ informacijos: pagal juos „Nadežda“ plaukė iš Novorosijsko į Samsuną, o ne atvirkščiai, o smūgis įvyko maždaug už 37 km nuo Rusijos uosto.
Nukentėjęs 119 m ilgio laivas, skirtas automobiliams, sunkvežimiams ir konteineriams vežti, buvo nuleistas į vandenį Danijoje 1978 m. Tuomet jis vadinosi „Amazon“. Laivas „Nadežda“ Ukrainos kaltinamas grūdų gabenimu iš okupuotų Berdiansko, Kerčės ir Sevastopolio, o 2025 m. lapkričio mėn. jam buvo pritaikytos sankcijos.
Pasmerkė smūgius
Turkijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad laivai buvo užpulti vėlų pirmadienį išplaukę iš Rusijos Novorosijsko uosto, ir keli darbuotojai buvo sužeisti. Ji pridūrė, kad „jų padėtis atidžiai stebima“.
„Esame labai susirūpinę dėl aštrėjančio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos Juodojoje jūroje, kuris, nepaisant daugybės mūsų įspėjimų, veikia civilinę laivybą“, – teigė ministerija.
Ji paragino visas šalis „skubiai imtis konkrečių priemonių laivybos saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti“ ir įspėjo, kad priešingu atveju gali nukentėti maisto tiekimas.
Stebėsenos svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, abu laivai, kuriuos ministerija įvardijo kaip „Jasar“ ir „Nadežda“, plaukioja atitinkamai su Panamos ir Kamerūno vėliavomis, tačiau priklauso Turkijos bendrovėms.
Birželio pabaigoje Juodojoje jūroje netoli Krymo krantų buvo užpultas Turkijos žvejybos laivas, vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti.
Gegužės pabaigoje, po drono atakos prieš Turkijos krovininį laivą, Turkija įspėjo dėl „nekontroliuojamo eskalavimo“ Juodosios jūros regione.
Ukrainos karinis jūrų laivynas tvirtino, kad laivą užpuolė rusų dronas.
Kaip pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“, blogėjant saugumo situacijai, Rusija stiprina komercinės laivybos apsaugą Azovo ir Juodosios jūrų baseine bei ieško alternatyvių krovinių gabenimo maršrutų.
Ukraina smerkia Rusijos drono vykdytą civilio medžioklę
13:03
Ukrainos pareigūnai antradienį išreiškė pasipiktinimą vaizdo įrašu, kuriame matomas drono persekiojamas vyras pietiniame Chersono mieste, ir pasmerkė tai kaip sąmoningą civilių „medžioklę“.
Vaizdo įraše, kurio naujienų agentūra AFP kol kas negalėjo patvirtinti, vyras bando pasislėpti už transporto priemonės nuo jį persekiojančio, nuotoliniu būdu valdomo FPV drono, prieš sprogstant jo sprogstamajam užtaisui.
Vyras, Chersono gatvės turgaus pardavėjas, „patyrė sužalojimų, bet išgyveno“, platformoje „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
Ukrainos policijos teigimu, 52 metų vyras patyrė sprogimo traumą ir smegenų sukrėtimą, turi skeveldrų padarytų sužeidimų.
„Štai kaip rusai „kovoja“. Jie sąmoningai medžioja civilius“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė policija.
„Šis barbariškas Rusijos karo nusikaltimas Chersone reikalauja tarptautinio pasmerkimo ir teisingumo“, – tinkle „X“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Tai sąmoninga ir sisteminga Rusijos strategija (...). Šį droną valdantis sadistas puikiai žino, kad taikosi į civilį“, – pridūrė jis.
Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas sakė, kad „vaizdo įrašas rodo tikrąją Rusijos taktiką: persekioti ir žudyti nekaltus žmones“.
„Pasaulis turi stebėti nenusukdamas akių. Štai kaip Rusija medžioja civilius“, – sakė D. Lubinecas.
Chersonas, kuriame prieš karą gyveno apie 280 tūkst. gyventojų, nuo 2022 metų kovo iki lapkričio buvo kontroliuojamas Rusijos.
Rusijos pajėgos, dabar dislokuotos priešingame per miestą tekančio Dnipro krante, reguliariai jį atakuoja, ypač dronais.
Jungtinės Tautos pranešė, kad 2026 metais šiame kare padaugėjo civilių žūties atvejų. Ketverius su puse metų trunkantis karas tęsiasi, jokių taikos susitarimo ženklų nematyti.
Rusijos pareigūnai taip pat reguliariai kaltina Kyjivą sąmoningai taikantis į civilius dronais, ypač su Ukraina besiribojančiuose regionuose.
Ukrainiečių pilotas vijosi Rusijos raketą iki Lenkijos sienos – kas nutiko po to
12:41
Lenkijos gynybos viceministras atskleidė, kad Ukrainos oro pajėgų pilotas, liepą vijęsis vėliau Lenkijoje nukritusią Rusijos raketą „Ch-101“, dėl NATO procedūrų turėjo apsisukti ties siena.
Ukrainos pajėgos visą laiką sekė šią liepos 30 d. skriejusią raketą, tačiau ją perimti bandęs pilotas buvo priverstas nutraukti užduotį likus 20 sekundžių iki Lenkijos sienos, laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė viceministras Cezary Tomczykas.
Pasak jo, taip nutiko todėl, kad Ukrainos orlaiviai neturi teisinės teisės vykdyti kovinių veiksmų NATO oro erdvėje. Jis taip pat pridūrė, kad buvo kilusi rizika, jog naikintuvas galėjo tapti Lenkijos oro gynybos taikiniu.
Viceministras toliau teigė, kad tam, jog užsienio karinis orlaivis galėtų vykdyti vadinamąjį „karštą persekiojimą“ (angl. hot pursuit) virš Lenkijos teritorijos, reikalingi politiniai ir teisiniai sprendimai.
C.Tomczykas pažymėjo, kad Lenkija kuria daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, o NATO rytinį flangą taip pat saugo Aljanso iniciatyva „Eastern Sentry“. Pasak jo, pagal šią programą, „jei raketa būtų pakeitusi kursą ir sukėlusi grėsmę žmonėms ar infrastruktūrai, ji būtų buvusi numušta per kelias sekundes“.
„Eastern Sentry“ programą NATO inicijavo reaguodama į masinį Rusijos dronų įsibrovimą į Lenkijos oro erdvę 2025 m. rugsėjį, skelbia „TVP World“.
Budrys ragina NATO reaguoti aktyviau
Po naujausio oro erdvės pažeidimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino stiprinti oro gynybos pajėgumus pasienio zonose, o Lietuvos užsienio reikalų ministras paragino NATO reaguoti ryžtingiau.
Ankstesnės NATO iniciatyvos, įskaitant „Eastern Sentry“ ir susijusią „Baltic Sentry“ programą, turėjo tiesioginį ir neatidėliotiną poveikį, pirmadienį nacionaliniam transliuotojui LRT sakė Kęstutis Budrys.
„Kai padidinome savo pajėgas regione ir Rusija tai įvertino kaip jai nepalankų veiksmą, ji pradėjo elgtis gerokai atsargiau, – teigė K. Budrys. – Incidentai prieš Lenkiją liovėsi, kaip ir infrastruktūros gadinimo atvejai Baltijos jūroje.“
Ministras taip pat apkaltino NATO, kad Aljanso politinė reakcija yra nepakankama.
„Jei mums trūksta reikiamų pajėgumų, privalome juos didinti, nes negalime leisti, kad situacija, kai raketos pažeidžia mūsų oro erdvę, taptų norma, – sakė jis. – NATO kaip organizacijos politinis atsakas galėjo būti kur kas stipresnis.“
Nufilmavo, kaip Rusijos dronas medžioja turgaus prekeivį: taip viskas atrodė po sprogimo
11:46
Ukrainos policija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusijos kariai FPV dronu surengė tikrą medžioklę, nusitaikydami į Chersono turguje prekiavusį civilį asmenį. Bepilotis orlaivis iš pradžių jį sekė, o vėliau netoliese sprogo.
Nacionalinės Ukrainos policijos duomenimis, 52 metų Mykolajivo srities gyventojas išgyveno.
Jis patyrė sprogimo traumą, skeveldrinius sužeidimus ir kontuziją.
„Būtent taip „kariauja“ rusai. Jie tikslingai medžioja civilius gyventojus. Vaizdo įraše užfiksuotas vyras neturi jokių kombatanto (kovotojo – red. past.) požymių, jis tiesiog prekiauja turguje. Tačiau šalies agresorės kariškiams jis vis tiek yra taikinys“, – pareiškė teisėsaugos pareigūnai.
Po atakos žmogus patyrė kontuziją:
Pateikė daugiau Rusijos nusikaltimų pavyzdžių
Ukrainos policija pažymėjo, kad imasi priemonių tinkamai dokumentuoti eilinį Rusijos kariuomenės įvykdytą karo nusikaltimą.
Praėjusiais metais JT tyrėjai jau kaltino Rusiją nusikaltimais žmoniškumui. Nepriklausoma tarptautinė JT komisija įvykiams Ukrainoje tirti priėjo išvadą, kad Rusija yra kalta dėl tokių veiksmų Chersono srityje, pietų Ukrainoje.
Apie tai buvo rašoma komisijos ataskaitoje, parengtoje po dešimt mėnesių trukusio plataus masto Rusijos dronų smūgių prieš Ukrainos civilius gyventojus tyrimo, prasidėjusio 2024 m. liepą. Tyrimas apėmė daugiau nei 100 kilometrų ilgio teritoriją pietų Ukrainoje, palei dešinįjį Dnipro krantą Chersono miesto apylinkėse.
Ataskaitoje išsamiai aprašyta, kaip civiliai gyventojai tapdavo taikiniais „...įvairiomis aplinkybėmis, daugiausia – atvirose vietose – tiek einantys pėsčiomis, tiek esantys bet kokios rūšies transporto priemonėse“.
Pažymima, kad kai kuriais atvejais smūgiai buvo suduodami greitosios pagalbos automobiliams – tikėtina, siekiant sutrukdyti suteikti skubią medicinos pagalbą nukentėjusiesiems.
