Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Paaiškėjo žiauri Rusijos tikrovė: trims ketvirtadaliams – blogos naujienos
15:32 Atnaujinta 15:38
65 iš 85 Rusijos regionų biudžeto pajamos 2025 m., įvertinus infliaciją, buvo mažesnės nei ikikariniais 2021 m., tai rodo nepriklausomo portalo „Agentstvo“ atlikta analizė. Tuo tarpu 52 regionuose – daugiau nei 60 proc. – realios išlaidos buvo didesnės nei prieš ketverius metus. Būtent tai lėmė spartų biudžetų deficito augimą.
Buvo palyginti biudžetų vykdymo rodikliai 2022–2025 m., įvertinant infliaciją. Pagal Rusijos centrinio banko duomenis apskaičiuota sukaupta infliacija per šį laikotarpį siekė 39,05 proc. 2022 m. aneksuoti Ukrainos regionai į analizę nebuvo įtraukti.
Kodėl išsiskiria Kurskas
Didžiausias pajamų kritimas užfiksuotas Rusijos Kemerovo srityje – 39,3 proc., Vologdos srityje – 34,5 proc. ir Ingušetijoje – 30,8 proc.
Didžiausias realus augimas pastebėtas Kursko srityje – 87,6 proc., Magadano srityje – 33,3 proc., Maskvos srityje – 23,2 proc. ir Tatarstane – 22,5 proc.
Kursko srities pajamų augimą lėmė staigus neatlygintinų įplaukų padidėjimas, pirmiausia – federalinės lėšos, skirtos gyventojų paramai ir pasienio teritorijų atstatymui po Ukrainos pajėgų įsiveržimo (realiąja išraiška jos buvo 360,5 proc. didesnės nei 2021 m.), rašo „Agentstvo“.
Pagrindinės pajamų kritimo priežastys – neatlygintinų įplaukų sumažėjimas (minus 1,10 trln. rublių, įvertinus infliaciją) ir pelno mokesčio kritimas (minus 820 mlrd. rublių). Pirmoji priežastis galėjo būti susijusi su infliacija, tikslinių programų užbaigimu ir jų lėšų perskirstymu; antroji – su prastėjančiais stambių Rusijos įmonių, tarp jų anglių kasybos ir metalurgijos sektoriaus bendrovių, veiklos rezultatais.
Po patriarcho Kirilo pamokslo apie atominę bombą – netikėta kritika
18:37
Prokremliškas Rusijos laikraštis „Moskovskij komsomolec“ (MK) pirmadienį paskelbė kritišką skiltį apie šeštadienį patriarcho Kirilo pasakytą pamokslą, kuriame Ortodoksų Bažnyčios vadovas atominės bombos sukūrimą SSRS pavadino „Dievo malone ir gailestingumu“.
Tekste rašoma apie ryškų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovybės pažiūrų ir vertybių sistemos pokytį bei apie keistą masinio naikinimo ginklo „sudievinimą“, kai tai daro krikščionių veikėjas.
Skiltis pavadinta „Atominė stačiatikybė: patriarchas „sudievina“ branduolinę bombą ir ragina nebijoti „apokaliptinių scenarijų“, jos autoriumi nurodytas Kirilas Ivanovas. Šiuo vardu MK svetainėje paskelbtos 386 publikacijos, tačiau autoriaus profilyje nėra nei nuotraukos, nei kitos informacijos apie jį, pastebi portalas „Agentstvo“.
Straipsnyje rašoma, kad „nė vienas iš patriarcho Kirilo pirmtakų apie ginklą, kad ir mūsų, savą, tėvynės, tačiau vis dėlto masinio naikinimo, nekalbėjo taip pakiliai ir aistringai“. Toliau pažymima, kad „jei patriarcho kalbą vertintume kaip politiko valstybės veikėjo pasisakymą, priekaištauti jai būtų visiškai neįmanoma“, tačiau „jei Bažnyčios vadovo žodį nagrinėtume teologiniu požiūriu, pateiktos koncepcijos logika šiek tiek šlubuoja“.
„Jei remtumėmės šia koncepcija, tuomet reikėtų pripažinti, kad dar didesnę malonę ir gailestingumą Viešpats parodė amerikiečiams, sukūrusiems atominę bombą ketveriais metais anksčiau nei SSRS. O jei ne kai kurie „Manhatano projekto“ dalyviai, tokie kaip, pavyzdžiui, Klausas Fuchsas, atsilikimas galėjo būti dar didesnis. Gerokai didesnis... Amerikiečių atominės bombos kūrėjai didele dalimi, o gal net būtų galima sakyti – milžiniška dalimi, buvo ir sovietinės bombos kūrėjai. Pastarosios istorija prasidėjo ne Sarove, o tolimajame Los Alamose. Ten, kur apie Serafimą Sarovietį niekas nieko nebuvo girdėjęs.“
„Oppenheimeris savo kūriniui nejautė nė menkiausios tėviškos meilės“
Skiltyje pabrėžiama, kad „bombos tėvas [„Manhatano projekto“ mokslinis vadovas Robertas Oppenheimeris] savo kūriniui nejautė nė menkiausios tėviškos meilės“.
Kaip rašoma publikacijoje, „be didelių simpatijų“ iki tam tikro laiko į „mūsų rusišką atominę bombą“ žiūrėjo ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.
„1986 metų vasarį Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Šventasis Sinodas paskelbė laišką „Apie karą ir taiką branduoliniame amžiuje“, kuriame itin aiškiai išdėstė Bažnyčios požiūrį į šią ginkluotės rūšį ir galimą jos panaudojimą“, – rašo teksto autorius.
Laiške, be kita ko, buvo kalbama apie ydingą branduolinio atgrasymo logiką ir būtinybę „visiems laikams išvaduoti pasaulį nuo branduolinio ir kitokio masinio naikinimo ginklo“.
„Glumina tai, kad patriarchas ragina tikinčiuosius nebijoti branduolinio karo“
Tačiau, kaip rašo publikacijos autorius, „per pastaruosius dešimtmečius Bažnyčios pozicija smarkiai pasikeitė“.
„Bent jau pasikeitė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovybės pozicija. Tai pasireiškia ne tik tuo, kad sovietinė atominė bomba skelbiama Dievo stebuklu, apreikštu šaliai ir pasauliui dėl Serafimo Saroviečio maldų... Dar labiau stebina ir glumina tai, kad patriarchas ragina tikinčiuosius nebijoti branduolinio karo“, – teigiama skiltyje.
„Galbūt čia jau kalbama apie visiškai kitokią pažiūrų ir vertybių sistemą, labai nutolusią nuo sovietinio pavyzdžio Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai būdingo „supuvusio pacifizmo“. Apie atominę stačiatikybę“, – rašo publikacijos autorius.
Šis laikraštis valdžios nekritikuoja
„Moskovskij komsomolec“ yra vienas didžiausio tiražo Rusijos laikraščių, kuris valdžią kritikuoja retai, primena portalas „Agentstvo“.
Patriarchas Kirilas pamokslą, kuriame paminėjo branduolinio ginklo sukūrimą, pasakė rugpjūčio 1 dieną po liturgijos Šventosios Trejybės moterų vienuolyne Žemutinio Naugardo srityje. Pamoksle jis teigė, kad atominės bombos sukūrimas sovietų mokslininkų pastangomis „vyko, be kita ko, ir dėl mūsų šventojo bei Dievą nešiojusio tėvo Serafimo Saroviečio maldų“.
„Taip per mokslininkų, inžinierių ir čia dirbusių darbininkų triūsą mūsų šaliai buvo apreikšta Dievo malonė ir gailestingumas“, – sakė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas.
Prie atveriamos Latvijos ir Baltarusijos sienos gali būti dislokuotos NATO pajėgos pratyboms
18:18
Latvijos vyriausybė nesvarstys Vidaus reikalų ministerijos siūlymo stabdyti Paterniekų pasienio kontrolės punkto prie Latvijos ir Baltarusijos sienos veiklą ir vietoje to, pasak premjero Andrio Kulbergo ir vidaus reikalų ministro Janio Dombravos, aiškinsis galimybes netoli rytinės sienos dislokuoti sąjungininkų karines pajėgas karinėms pratyboms.
Šios pajėgos, tikimasi, padėtų kovoti su nelegalia migracija.
Neveikė pasienio punktas nuo penktadienio
Latvijos Paterniekų punktas dėl techninių kliūčių neveikia nuo penktadienio, tačiau skelbiama, kad problemas siekiama išspręsti dar šiandien.
A. Kulbergas žurnalistams per vyriausybės posėdžio pertrauką sakė, kad rugpjūtį Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijos imsis reikšmingų prevencinių priemonių, siekdamos sumažinti nelegalių migrantų, kertančių Latvijos sieną iš Baltarusijos, srautą.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą vyriausybė svarsto visus įmanomus nelegalios migracijos problemos sprendimo būdus.
Tai reiškia, kad Paterniekų pasienio kontrolės punkto uždarymas yra vienas iš variantų, nors „šiuo metu to nepatvirtiname, nes nelegalių migrantų srautas yra ne tame konkrečiame pasienio punkte, o kitur“, teigė A. Kulbergas.
Paklaustas, kokiu mastu ekonominiai sumetimai daro įtaką sprendimui kol kas neuždaryti Paterniekų punkto, ministras pirmininkas atsakė, kad saugumas yra pagrindinis prioritetas.
J. Dombrava taip pat patvirtino, kad buvo pasiektas susitarimas dėl dar glaudesnio bendradarbiavimo su Gynybos ministerija ir Nacionalinėmis ginkluotosiomis pajėgomis, siekiant užkirsti kelią bandymams nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos.
„Mes taip pat vertiname įvairius kitus variantus, kaip galime veikti, kad šį skaičių (nelegalių migrantų) sumažintume iki nulio“, – sakė ministras.
Paprašytas pakomentuoti tai, kad vyriausybė dar nepriėmė sprendimo dėl jo siūlymo uždaryti Paterniekų pasienio punktą, J. Dombrava atsakė, kad veiklos sustabdymas šiame konkrečiame pasienio punkte buvo vienas iš variantų. Kartu jis pasidžiaugė, kad buvo atsižvelgta į įvairių institucijų nuomones šiuo klausimu.
„Šiuo metu tai nėra svarstoma, bet tai yra vienas iš kelių variantų, kuriuos galime apsvarstyti“, – pridūrė J. Dombrava.
Kalbėdamas apie aplinkybes, kuriomis vyriausybė galėtų sugrįžti prie šio klausimo, J. Dombrava teigė, kad panašūs sprendimai buvo priimti ir kitose šalyse, kai problemos pasienio kontrolės punktuose paaštrėdavo.
A. Kulbergas pritarė, pažymėdamas, kad būtina įvertinti, kurie metodai yra efektyviausi siekiant tikslo. Tačiau „nulio mes niekada nepasieksime“, sakė jis, komentuodamas J. Dombravos nuomonę.
Tuo pat metu daugiausia pastangų turi būti dedama į techninių priemonių naudojimą pasienyje. Informacija apie planuojamus veiksmus, į kuriuos bus įtrauktos ir Nacionalinės ginkluotosios pajėgos, bus pateikta vėliau rugpjūtį.
„Šiuo atžvilgiu gynybos ministras paskelbė, kad taip pat bus vykdomos pratybos, o sąjungininkų pajėgos bus dislokuotos daug arčiau sienos. Šios karinės pratybos bus naudojamos sienos apsaugai stiprinti“, – pabrėžė premjeras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dvi valstybės kviečia Rusijos turistus: Europoje jos – „juodajame sąraše“
17:46
Iš karto dvi Artimųjų Rytų šalys pradėjo vykdyti tiesioginius skrydžius į Rusiją.
Sirija pirmą kartą po Basharo al-Assado režimo nuvertimo atnaujina tiesioginius skrydžius į Rusiją, skelbia RTVI.
Nacionalinė aviakompanija „Syrian Airlines“ pradėjo pardavinėti bilietus į skrydžius tarp Damasko ir Maskvos. Pirmasis tiesioginis skrydis numatytas rugpjūčio 16 d. Vėliau skrydžiai bus vykdomi kartą per savaitę – sekmadieniais.
Rusijoje lėktuvai leisis Šeremetjevo oro uoste. Skrydžio trukmė bus apie 4 valandas 50 minučių, o ekonominės klasės bilieto kaina prasideda maždaug nuo 300 eurų.
Antradienį taip pat buvo atnaujinti skrydžiai tarp Bagdado ir Maskvos. Skrydžiai su Irako sostine buvo nutraukti dėl karo Irane, lėmusio didelės dalies oro erdvės uždarymus Artimuosiuose Rytuose. Nurodoma, kad skrydžiai bus vykdomi dukart per savaitę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos bankai nebeturi laisvų pinigų: prognozuoja, kada prasidės krizė
17:43
Rusijos bankai neturi laisvų rublių, kad galėtų įsigyti vyriausybės obligacijas, naudojamas federalinio biudžeto deficitui finansuoti. Tai kelia klausimą, ar Maskva sugebės padengti vis didėjančias karo išlaidas pasinaudodama vidaus skolinimusi.
Šis įspėjimas skamba tuo metu, kai Rusijos Finansų ministerija susiduria su didėjančiu biudžeto deficitu ir šiais metais gali prireikti trilijonų rublių paskolų.
Kadangi bankams vis labiau trūksta likvidumo, o valstybės obligacijų aukcionai sustabdyti, gali padidėti spaudimas centriniam bankui suteikti lėšų, reikalingų obligacijų pirkimams tęsti, rašo „The Moscow Times“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prakalbo Rusijos drono medžiotas turgaus prekeivis: ką rodė rusų kareiviams
17:16
Antradienį Rusijos kariškiai, pilotuojantys dronus, surengė „medžioklę“ prieš Mykolaivo srities gyventoją, atvykusį į Chersono turgų parduoti daržovių. Dronas sprogo, automobilis sudaužytas, bet nukentėjusysis liko gyvas. Vyras prakalbo apie savo išgyvenimus.
Chersono srities karinė administracija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nukentėjęs vyras papasakojo apie tai, kas įvyko. Mykolajivo srities gyventojas Jurijus sakė, kad į Chersoną atvyko kartu su žmona.
Pasak jo, vos atvykus, ir pradėjus dėstyti dėžes su daržovėmis, per turgų lyg niekur nieko nedideliame aukštyje praskrido dronas.
Moteris spėjo pabėgti, o Jurijus bandė slėptis nuo drono, kurio operatorius tiesiogine prasme ėmė vyrą medžioti.
Kaip kalbėjo nukentėjusysis, jis bandė prieš drone įmontuotą kamerą rodyti savo daržoves, tarsi sakydamas: „Žiūrėk, aš ūkininkas“. Anot Jurijaus, Rusijos dronas apskrido automobilį, pasidairė po skėčiu nuo saulės, po kuriuo buvo sukrauti agurkai, pomidorai bei kitos daržovės, ir smogė vyrui bei jo automobiliui.
„Maždaug minutę dronas skraidė aplink automobilį, persekiodamas vyrą, kuris bandė išsigelbėti. Tas, kuris valdė droną, puikiai matė savo tikslą. Tai buvo paprastas vyras, atvykęs parduoti daržovių. Tačiau tai nesustabdė to rusiško šunsnukio. Jis sąmoningai nukreipė ginklą tiesiai į žmogų“, – atkreipė dėmesį Chersono srities karinės administracijos atstovai.
Nurodoma, kad vyras, per stebuklą liko gyvas, nors ir patyrė smegenų sukrėtimą, sprogimo traumą ir daugybinius sužalojimus nugaroje bei ant rankų ir kojų dėl skeveldrų.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Be to sunku išgyventi ilgiau nei 3 dienas“: Ukraina atskleidė, į ką nusitaikė Rusija
16:58
Šiuo metu Rusijos tikslas kare prieš Ukrainą yra prieš žiemą sunaikinti vandens tiekimo sistemas. Tai interviu portalui „Politico“ pareiškė Ukrainos energetikos ministras Denysas Šmyhalis.
Ministras pridūrė, kad Rusija taip pat siekia galutinai sužlugdyti Ukrainos energetikos sistemą.
„Vladimiras Putinas nori galutinai sunaikinti mūsų energetikos sistemą, pakirsti ekonomiką ir ginklų gamybą. Jis taip pat tikisi, kad žiemą mūsų visuomenė palūš nuo išsekimo ir darys spaudimą vadovybei, kad ši pasirašytų kapituliaciją“, – sakė jis.
D.Šmyhalis teigė, kad Kyjivas tikisi, jog smūgiai Rusijos teritorijai ir sąjungininkų sankcijos darys spaudimą Rusijos vadovui V.Putinui, kad šis jau šį rudenį nutrauktų karą.
„Be vandens ir kanalizacijos sunku išgyventi ilgiau nei 3 dienas“
„Dabar Rusijos tikslas – sunaikinti mūsų vandens atsargas. Praėjusią žiemą jie atakavo elektros tinklus ir šildymo sistemas, tačiau per elektros tiekimo sutrikimus buvo galima išgyventi, jei buvo dujų ir vandens. Be vandens ir kanalizacijos sunku išgyventi ilgiau nei tris dienas“, – sakė jis.
Portalas pažymi, kad norint išgyventi žiemą Ukrainai reikia „Patriot“ sistemoms skirtų raketų PAC-3, kurios naudojamos Rusijos balistinėms raketoms perimti.
Liepos 13 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalis jau dabar turi ruoštis kitai žiemai, o vienas svarbiausių būdų stiprinti gynybinius pajėgumus turėtų būti žieminis oro gynybos raketų paketas.
Kiek reikia „Patriot“ raketų žiemai
Pasak jo, Ukraina apskaičiavo, kad šiame pakete turėtų būti po 100 raketų „Patriot“ sistemoms per mėnesį, tai yra 300 raketų žiemai, tad V.Zelenskis paprašė partnerių apsvarstyti šį poreikį.
Pastaruoju metu Rusija suintensyvino masines atakas prieš Ukrainos miestus, tuo metu, kai Ukraina sėkmingai smogia tolimojo nuotolio priemonėmis.
Per liepos 6 dienos ataką prieš Kyjivą Ukraina dėl kritinio „Patriot“ raketų trūkumo nesugebėjo perimti nė vienos balistinės raketos. Tai vienintelės Ukrainos arsenale esančios sistemos, galinčios numušti balistinius taikinius.
„Rusija išprotėjo“: Zelenskis sukrėstas šaltakraujiško „žmonių safario“ Ukrainoje
16:31
Chersone rusų dronas tikslingai užpuolė daržoves pardavinėjusį vyrą. Šis atvejis tapo dar vienu sistemingo teroro prieš civilius gyventojus įrodymu, platformoje „Telegram“ į Rusijos veiksmus sureagavo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šalies vadovas pabrėžė, kad daugelį sukrėtė dar vienas vadinamojo „žmonių safario“ vaizdo įrašas, kokius Rusijos kariai rengia prieš Chersono gyventojus.
Dronas tyčia persekiojo daržoves pardavinėjusį vyrą, o po to sprogo šalia jo. Per šį išpuolį vyras buvo sužeistas.
„Pasaulis turi tai pamatyti. Turi pamatyti kiekvieną faktą, liudijantį, kad Rusija išprotėjo, ir kiekvieną faktą, jog Rusijos kariai mėgaujasi žmonių žudymu ir tyčiojimusi iš jų“, – rašė prezidentas.
V.Zelenskis atkreipė dėmesį, kad rusai patys paviešino atakos vaizdo įrašą ir iš esmės pripažino nusikaltimą. Be to, anot prezidento, jie net neslepia, kad didžiuojasi tokiais veiksmais.
Jis dar kartą pabrėžė, kad tokios atakos prieš Chersono civilius vykdomos kasdien.
V.Zelenskio teigimu, be spaudimo Rusijai stiprinimo, jos agresyviojo potencialo likvidavimo ir realių saugumo garantijų neįmanoma užtikrinti ilgalaikės taikos.
Jo teigimu, pasaulis turi veikti taip, kad priverstų Rusiją galvoti apie karo pabaigą, o ne apie savo dronų veikimo nuotolio didinimą. V.Zelenskis taip pat rėžė, kad Rusijos „žmonių safaris“ turi baigtis Ukrainoje ir neplisti į kitas šalis.
Jis paragino Suomiją, Kazachstaną, Baltijos valstybes, Lenkiją, Pietų Kaukazo šalis, Rumuniją ir Moldovą glaudžiau bendradarbiauti, siekiant sustiprinti bendrą saugumą ir priartinti karo pabaigą.
„Reikia taikos, o tai reiškia, kad reikia visų pasaulio žmonių, kurie tikrai vertina taiką, bendradarbiavimo“, – apibendrino prezidentas, padėkodamas partneriams už paramą Ukrainai.
„Išbando NATO“: lenkų naikintuvai virš Baltijos jūros perėmė specialų Rusijos lėktuvą
16:12
Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros, maždaug už 56 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Košalino miesto, sulaikė dar vieną Rusijos žvalgybinį lėktuvą – tai naujausias iš serijos panašių incidentų netoli NATO oro erdvės, rašo „TVP World“.
Kaip pranešė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, du Lenkijos naikintuvai „F-16“ antradienį prieš vidurdienį sulaikė Rusijos lėktuvą „Il-20M“.
„Šįkart budėjusi mūsų lėktuvų pora už 56 km į šiaurės vakarus nuo Košalino perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą“, - rašė W.Kosiniakas-Kamyszas.
Ministerijos atstovas spaudai Januszas Sejmejus nurodė, kad Rusijos orlaivis nepažeidė Lenkijos oro erdvės.
Pasak gynybos ministro, Rusija vėl vykdo provokacijas netoli NATO sienų, siekdama patikrinti Aljanso budrumą ir jo oro gynybos sistemų parengtį.
Apie paskutinį incidentą ministras pranešė pirmadienį, kuomet Rusijos žvalgybinis orlaivis buvo perimtas už 60 kilometrų nuo šalies pakrantės, Baltijos jūroje.
W.Kosiniakas-Kamyszas nurodė, kad rusų lėktuvas buvo tarptautinėje oro erdvėje ir nepažeidė Lenkijos erdvės. Tačiau, pasak jo, skrido be pateikto skrydžio plano ir su išjungtu atsakikliu.
„Lenkijos ginkluotosios pajėgos nuolat stebi situaciją ir imasi veiksmų Lenkijos sienoms apsaugoti“, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė ministras.
„Il-20“ yra karinis žvalgybinis lėktuvas, naudojamas rinkti žvalgybinę informaciją apie radarus, komunikacijas bei oro gynybos sistemas.
Pirmas toks smūgis: Ukraina atakavo vieno iš didžiausių Rusijos prekybos tinklų sandėlį
14:56
Po atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas ir interneto milžinių „Wildberries“ bei „Ozon“ logistikos centrus Ukrainos ginkluotosios pajėgos, atrodo, turi naują taikinį – maisto produktų sandėlius.
Antradienį Ukrainos dronai pirmą kartą smogė „Lenta“ paskirstymo centrui – vienam iš didžiausių šalies prekybos tinklų, turinčiam daugiau kaip 7 tūkst. parduotuvių ir priklausančiam milijardieriaus Aleksejaus Mordašovo valdomai „Severgroup“.
„Dronai nukrito „Lenta“ logistikos centro teritorijoje Leningrado srityje apie 5 val. ryto vietos laiku“, – Rusijos portalui „Fontanka“ pranešė įmonės atstovai. Dėl to objekte kilo gaisras, kurį gesino apie 4 valandas, o vienas iš įmonės darbuotojų patyrė nudegimus.
„Paskirstymo centras laikinai sustabdė prekių priėmimą iš tiekėjų“, – pranešė „Lenta“, užtikrindama, kad tinklo parduotuvėse „sukauptos pakankamos prekių atsargos, kad būtų patenkintas kasdienė paklausa“.
Po dronų atakų prieš „Wildberries“ centrus, dėl kurių didžiausia Rusijos prekybos platforma neteko beveik 20 proc. savo pajėgumų ir prekių už maždaug 300 mlrd. rublių, Rusijos maisto prekių tinklai ėmė baimintis, kad jie gali tapti kitu Ukrainos kampanijos taikiniu.
Pasak naujienų tarnybos „Bloomberg“ šaltinių, „Lenta“ aukščiausio lygio vadovai, taip pat „X5 Group“, valdanti 30 tūkst. „Piateročka“ ir „Perekriostok“ prekybos centrų tinklą, kreipėsi į vyriausybę.
Mažmeninės prekybos tinklai bando pertvarkyti logistiką, siekdami sumažinti tiekimo sutrikimų riziką, nurodė agentūros pašnekovai. Jos siekia laikyti daugiau prekių pas tiekėjus, paimdamos jas tik tada, kai kyla tiesioginė būtinybė, taip pat ketina pasikliauti plačiu, išsklaidytu smulkių sandėlių tinklu vietoj milžiniškų paskirstymo centrų, kurių praradimas gali paralyžiuoti logistikos grandines.
Pasak laikraščio „Kommersant“ šaltinių, „Magnit“ ir „X5“ pasiūlė tiekėjams savarankiškai pristatyti prekes į parduotuves ir paskirstymo centrus. Atitinkamus pasiūlymus dėl sutarčių pakeitimų jie nusiuntė žuvies, alaus, salyklo ir gėrimų tiekėjams, taip pat asociacijai „Rusprodsojuz“, kuri vienija didžiausius maisto produktų gamintojus.
Perėjimas prie tiekėjų vykdomų pristatymų į parduotuves neabejotinai lems sąnaudų augimą ir prekių pardavimo kainų didėjimą, įspėjo „Infoline-Analitika“ generalinis direktorius Michailas Burmistrovas.
Tačiau mažmenininkai kito pasirinkimo kaip ir neturi: oro gynybos pajėgos nesugeba apginti Rusijos teritorijos nuo šimtų dronų, kuriuos kasdien paleidžia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Anksčiau laikraščio „Financial Times“ šaltiniai atskleidė, kad JAV ir Prancūzijos žvalgybos tarnybos teikia pagalbą Ukrainos ginkluotosios pajėgoms. Pasak straipsnio, sąjungininkės nurodo smūgių taikinius ir padeda įvertinti priešlėktuvinės gynybos sistemų išdėstymą, kad būtų galima rasti maršrutus, leidžiančius pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje.
Rusija numetė aviacines bombas tiesiai ant Kramatorsko centro
14:47
Antradienį Rusijos pajėgos surengė smūgį aviacinėmis bombomis prieš Kramatorską, Donecko srityje. Anot naujausių duomenų, nukentėjo mažiausiai 22 žmonės.
„Rusai numetė dvi aviacines bombas ant miesto centro, apgadino gyvenamuosius ir negyvenamus pastatus“, – patvirtino Donecko srities administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jis nurodė, kad į atakos vietą iš karto atvyko visos atitinkamos tarnybos.
Iš pradžių srities administracijos vadovas pranešė apie keturis sužeistus civilius. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki 22 žmonių.
Kaip pabrėžė V.Filaškinas, tai – dar vienas tikslingas priešo smūgis regione gyvenantiems civiliams.
„Likti regione yra pavojinga! Raginu visus, kurie dar yra netoli fronto linijos: evakuokitės!“ – nurodė srities administracijos vadovas.











