Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po mįslingo gaisro Estijoje – nauji įtarimai Rusijai
08:57
Viename iš Talino pastatų, kuriuo naudojasi gynybos pramonės įmonė „Milrem Robotics“, kilusį gaisrą Estijos valdžios institucijos tiria kaip įtariamą tyčinį padegimą, ir nagrinėja, ar už jo slypi Rusijos ausys, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir Estijos prokurorai nurodė, kad gaisras autonominių kovos priemonių gamintojo patalpose galėjo būti sukeltas tyčia.
Tyrėjai dar nenustatė, kad už tai atsakinga Rusija, o K.Michalas tokią galimybę vertino atsargiai.
„Viena iš tikrinamų versijų – kad tai galėjo būti diversija ir kad už tyčinio padegimo stovi Rusija“, – rašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“.
Jis įspėjo asmenis, kurie gali būti atsakingi už šį išpuolį: „Jei šio veiksmo tikslas buvo įbauginti Estiją, supriešinti mūsų žmones tarpusavyje arba priversti mus nustoti remti Ukrainą, tai nepavyks“.
Vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margo Pallosonas paragino stiprinti kritinės infrastruktūros fizinę ir skaitmeninę apsaugą, pridurdamas, kad grėsmės lygis Estijoje nepasikeitė.
Jis apibūdino Maskvą kaip ilgalaikį pavojų šaliai: „Rusija kelia ilgalaikę egzistencinę grėsmę Estijai“.
Gaisras įsiplieskė šeštadienio naktį „Milrem Robotics“ pastate Taline. Žalos vertinimas vis dar vykdomas.
Pasak „Bloomberg“, vienas vietos gyventojas iš anksto pranešė apie įtartiną veiklą netoli tos vietos, o pirminė informacija rodo, kad tai buvo tyčinis padegimas.
Rusijos ambasada Taline kol kas neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Maskva nuolat neigia kaltinimus planuojant ar vykdant sabotažą ir kitus išpuolius prieš kitas šalis.
Šis incidentas įvykdytas tuo metu, kai Baltijos šalių lyderiai perspėjo, kad Rusijos spaudimas vis labiau plinta už fronto linijos ribų. Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pirmadienį pasidalijo įspėjimu, kad Rusijos hibridinis karas Europoje jau prasidėjo, atkreipdamas dėmesį į bandymus įbauginti šalis, remiančias Ukrainą.
Jo žodžius patvirtina ir kiti incidentai prieš objektus sąjungininkų teritorijose, kurie susiję su karinės pagalbos tiekimo Ukrainai linijomis.
Rugpjūčio pradžioje Vokietijos Leipcigo–Halės oro uoste šalia Ukrainos „Antonov“ krovininio lėktuvo buvo rastas sprogmenų pakrautas dronas, dėl kurio buvo pradėtas galimo Rusijos sabotažo tyrimas.
Kaip pastebi „Bloomberg“, šis incidentas atitinka platesnį Rusijai priskiriamų slaptų operacijų modelį, pagal kurį sandėliai, geležinkeliai ir transporto mazgai, palaikantys Vakarų karinės pagalbos pastangas Ukrainai, tapo taikiniais.
„Milrem Robotics“ yra Estijos autonominių ir bepiločių antžeminių dronų gamintojas, kurio kontrolinį akcijų paketą valdo Jungtinių Arabų Emyratų gynybos grupė „EDGE“. Įmonė tiekė Ukrainai bepilotes antžemines sistemas, pritaikytas logistikai mūšio lauke, žvalgybai ir darbui su sprogstamaisiais užtaisais.
Ukrainoje – speciali operacija: taikinyje įstatymų leidėjai ir Zelenskio patarėjai
11:28
Ukrainos antikorupcijos institucijos trečiadienį pradėjo specialią operaciją prieš kelis įstatymų leidėjus ir prezidento patarėjus, likus kelioms valandoms iki parlamento balsavimo dėl naujo gynybos ministro skyrimo, kuriuo siekiama įtvirtinti prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuotus pertvarkymus.
Apie tai rašo portalas „Ukrajinska pravda“.
Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) ir Specializuotoji antikorupcinė prokuratūra (SAPO) sakė, kad vykdo specialiąją operaciją „Forestas Gampas“, siekdamos demaskuoti nusikalstamą organizaciją, kuri, tyrimo duomenimis, veikė vadovaujant dabartiniam ir buvusiam deputatams, dalyvaujant aukštiems Prezidento kanceliarijos pareigūnams ir kitiems asmenims.
Agentūros išsamesnės informacijos nepateikė, tačiau šis tyrimas kelia naujų rūpesčių V.Zelenskiui po to, kai atleistas gynybos vadovas Mychaila Fedorovas antradienio vakarą netikėtai paragino surengti rinkimus karo metu.
Tikėtasi, kad įstatymų leidėjai trečiadienį balsuos dėl buvusio specialiųjų pajėgų karininko Jevheno Chmaros skyrimo naujuoju Ukrainos gynybos ministru po kelias savaites trukusios politinės suirutės dėl M.Fedorovo atleidimo.
Jo atstatydinimas pastarąjį mėnesį išvedė tūkstančius protestuotojų į gatves per retus karo meto protestus, reikalaujant, kad V.Zelenskis grąžintų į pareigas 35 metų gynybos inovatorių, kuriam priskiriami nuopelnai bandant reformuoti ministeriją.
Ši krizė taip pat privertė V.Zelenskį pakeisti Ukrainos vyriausiąjį kariuomenės vadą jaunesniu ir protestuotojų palaikymą turėjusiu Mychaila Drapatu.
Varšuvoje rastas negyvas buvęs Rusijos politikas
11:09
Bute Varšuvoje rastas negyvas buvęs Rusijos vietos politikas Sergejus Vlasenka, susijęs su prieš rusų prezidentą Vladimirą Putiną nusiteikusia opozicijos grupe.
Apie tai skelbia lenkų portalas „TVP World“.
Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, S.Vlasenka paliko šalį ir įsikūrė Lenkijos sostinėje, nors ir nebuvo labai žinomas tarp Rusijos disidentų.
Lenkijos pareigūnų teigimu, šiuo metu nėra jokių požymių, kad prie jo mirties prisidėjo trečiosios šalys, tačiau bus atliktas išsamus tyrimas.
Viešos informacijos apie S.Vlasenką, kuriam mirties metu, kaip manoma, buvo 71 metai, yra palyginti nedaug.
Kaip skelbia Rusijos žiniasklaidos priemonė SOTA, XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje S.Vlasenka dirbo vietos deputatu Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, o vėliau persikėlė į Juodosios jūros kurortinį Anapos miestą.
Po 2022 metais prasidėjusios invazijos į Ukrainą jis prisijungė prie naujojo Rusijos Respublikos liaudies deputatų kongreso – politinės grupės, sudarytos iš buvusių Rusijos politinių atstovų, pretenduojančios tapti potencialia vyriausybe užsienyje.
Pranešama, kad S.Vlasenka buvo viešai kaltinamas melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas platinimu. SOTA ir kiti leidiniai skelbė, kad tuomet jis su turistine viza išvyko iš Rusijos į Lenkiją, kur vėliau jam buvo suteiktas politinis prieglobstis.
Rusijos pajėgos smogė autobusui: 4 žmonės žuvo vietoje
11:05
Pietų Ukrainos pafrontės Chersono mieste trečiadienį per Rusijos drono ataką prieš autobusą keturi žmonės žuvo, o dar keturi buvo sužeisti, pranešė srities prokuratūra.
„Rusijos karinės pajėgos dronu užpuolė Chersono gatve važiavusį autobusą. Išpuolio metu, preliminariais duomenimis, žuvo keturi civiliai keleiviai. Dar keturi žmonės patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų“, – sakoma prokuratūros pareiškime.
Rusijos pajėgos reguliariai apšaudo miestą, kurį Maskva kontroliavo nuo 2022 metų kovo iki lapkričio, dronais, o Ukraina teigia, kad taip sąmoningai taikomasi į civilius gyventojus.
Gubernatorius Oleksandras Prokudinas pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti autobusas išdaužytais langais.
Anksčiau šį mėnesį Ukraina apkaltino Rusiją, kad ši Chersono gatvės turguje persekiojo vyrą nuotoliniu būdu valdomu FPV dronu, ir pavadino tai civilių gyventojų „safariu“.
Prieš karą mieste gyveno apie 280 tūkst. žmonių.
Rusijos pajėgos, kurias iš miesto 2022 metų rudenį išstūmė kontrpuolimą surengę Ukrainos kariai, dabar yra įsitvirtinusios priešingame Dniepro upės, tekančios pro Chersoną, krante.
Viena Europos šalis turi tai, ko mirtinai reikia Ukrainai: kaip ją stabdo Rusija ir Turkija
10:52
Ukraina ieško alternatyvų, kaip kompensuoti raketų-perėmėjų trūkumą „Patriot“ sistemoms ir tuo pačiu metu dirba prie sovietinių „S-300“ oro gynybos sistemų modernizavimo.
Europos akys krypsta į Graikiją, kuri turi dvi oro gynybos sistemas „S-300PMU-1“ ir didelį kiekį raketų-perėmėjų. Tačiau Atėnai nėra pasirengę jų perduoti Kyjivui ir nori kai ko mainais, rašo naujienų portalas „Forbes“.
Šią savaitę CNN televizija paskelbė reportažą, kuriame nurodoma, kad Ukrainoje esančios „Patriot“ sistemos dėl raketų trūkumo nė karto neiššovė jau 10 savaičių.
Ukrainos pajėgos turi kur kas daugiau galimybių kovoti prieš atakos dronus nei balistines raketas. Dėl to Kyjivas dairosi alternatyvių variantų, kaip sustiprinti savo miestų ir ypač svarbios infrastruktūros apsaugą.
Vienas iš sprendimų – senų sovietinių „S-300“ kompleksų modernizavimas ir naujų raketų jiems sukūrimas.
Ko bijo Graikija
Vienas iš akivaizdžiausių potencialių raketų šaltinių yra Graikija. 1990-ųjų pabaigoje Atėnai gavo dvi „S-300PMU-1“ sistemas ir 175 „5V55U“ raketas, kurias iš pradžių užsakė Kipras.
Pristatymas į Kiprą neįvyko dėl santykių su Turkija krizės, po kurios šios sistemos atsidūrė Graikijoje. Atėnai iki šiol jas naudoja savo priešlėktuvinės gynybos sistemoje.
Teoriškai šios raketos galėtų padėti Ukrainai išlošti laiko, kol bus pradėta modernizuotų raketų gamyba. Tačiau Graikija neskuba atsisakyti savo „S-300“ sistemų.
Viena iš priežasčių – saugumo situacija regione. Atėnai laiko savo priešlėktuvinės gynybos sistemą svarbia Turkijos atgrasymo dalimi, todėl nėra pasirengę likti be „S-300“, kol jiems nebus rastas pilnavertis pakaitalas.
Liepą Graikija patvirtino beveik 4 milijardų eurų finansavimą daugiapakopės priešlėktuvinės gynybos sistemos „Achilo skydas“ sukūrimui. Ją turėtų sudaryti daugiausia Izraelio sistemos, galinčios atlaikyti įvairių tipų grėsmes – nuo dronų iki balistinių raketų.
Tačiau net šie žingsniai nereiškia, kad „S-300“ bus galima nedelsiant perduoti Ukrainai.
Kitas galimas veiksnys, darantis įtaką Graikijos pozicijai, yra santykiai su Rusija. Tikėtina, kad Atėnai gali bijoti neigiamos Kremliaus reakcijos, jei strateginės sistemos būtų perduotos Ukrainai.
„Be to, Maskva įspėjo Graikiją dėl to, pažymėdama, kad Atėnams reikia jos leidimo, norint perduoti šias raketų sistemas bet kuriai trečiajai šaliai. O Rusija dėl visiškai akivaizdžių priežasčių nenori leisti Ukrainai įsigyti tokių strateginių sistemų“, – aiškinama straipsnyje.
Negana to, Ukrainos ir Graikijos santykiai pašlijo po to, kai Graikijos teritorijoje, netoli Lefkados salos, buvo aptiktas Ukrainos karinio jūrų laivyno dronas.
Išeikvotos atsargos
JAV kariuomenės atsargos pulkininkas Robertas Hamiltonas anksčiau teigė, kad Ukraina kartu su Jungtinėmis Valstijomis dirba prie senų „S-300“ raketų modernizavimo arba naujesnės jų versijos kūrimo.
Pasak jo, naujoji sistema galėtų pradėti veikti artėjant 2026 m. pabaigai. Tuo pačiu metu gamybos pajėgumai išliktų riboti – kalbama apie maždaug 100–200 raketų per metus.
Iki „Patriot“ sistemų įsigijimo Ukraina didžiąja dalimi rėmėsi būtent „S-300“ oro gynybos sistemomis. Tačiau sovietinių raketų-perėmėjų atsargos taip pat palaipsniui išseko.
Dar 2022 m. tuometinis gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad „S-300“ veikia gerai, tačiau Ukraina tokių raketų negamina ir yra priversta naudoti turimas atsargas.
Ukraina antrą kartą atakavo vieną iš didžiausių sprogmenų gamyklų Rusijoje
10:29
Praėjusią naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai surengė masinį puolimą prieš Dzeržinsko miestą Žemutinio Naugarso srityje. Regiono valdžia paskelbė apie dronų grėsmę, o vietos gyventojai ėmė dalintis vaizdo įrašais iš apšaudymo.
Liudininkų užfiksuotuose kadruose matyti tiršti dūmų stulpai virš miesto. Kaip nustatė „Telegram“ kanalas „Astra“, dronai atakavo Sverdlovo vardo sprogmenų gamyklą. Tai strategiškai svarbi gynybinė-cheminė įmonė ir viena didžiausių sprogmenų gamintojų Rusijoje.
Ši gamykla įtraukta į Kyjivo sankcijų sąrašą „už veiksmų, kurie pažeidžia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei, rėmimą“.
Įmonei taip pat taikomos Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Šveicarijos sankcijos.
Ukrainos dronai paskutinį kartą gamyklą atakavo balandžio 30 d.
Praėjusią naktį Ukrainos dronai taip smogė pramonės įmonėms Ufos miesto Baškirijos respublikoje, pranešė jos vadovas Radijus Chabirovas.
Jo duomenimis, iš viso buvo šeši dronai, o oro gynybos pajėgoms esą pavyko numušti keturis iš jų.
„Vienas nukrito pramoninėje zonoje, kilo nedidelis gaisras, dabar jį gesiname. Dar vienas dronas nukrito ant gyvenamojo namo. Remiantis preliminaria informacija, nukentėjo vienas žmogus“, – rašė gubernatorius.
Rusijos gynybos ministerijos ataskaitoje skelbiama, kad nuo rugpjūčio 18 d. vakaro iki 19 d. ryto virš 21 Rusijos regiono ir okupuoto Krymo buvo „sučiupti ir sunaikinti“ 453 Ukrainos dronai.
Dronais filmuoja paskutines Rusijos karių akimirkas: „Mūsų užduotis – pasijuokti iš priešų“
10:18
Daugeliui stebėtojų tokie vaizdo įrašai gali pasirodyti nežmoniški. Tačiau daugumai ukrainiečių jie yra žiaurus priminimas apie tai, kas laukia Rusijos karių, kovojančių už Vladimiro Putino invaziją, taipogi galingas propagandos įrankis, rašo laikraštis „The Guardian“.
Per pastaruosius kelerius metus vaizdo įrašai, kuriuose dronai-kamikadzės iki paskutinės jų akimirkos persekioja Rusijos karius, tapo savitu žanru socialiniuose tinkluose.
Jų autorius – Robertas Brovdis, Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas ir „Madjaro paukščių“, dalinio, pavadinto pagal jo šaukinį, įkūrėjas.
Būtent 414-oji aviacijos šturmo brigada, kuriai vadovavo R.Brovdis, buvo viena iš pirmųjų, pradėjusių Ukrainos tikslams naudoti mūšio lauko vaizdo įrašus, kurių didžiąją dalį užfiksavo pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronai.
Šie kruvini vaizdo įrašai vadinami „joblykais“ – tai žodžių junginys, sudarytas iš ukrainiečių kalbos žodžio „velnias“ šaknies ir meilaus mažybinio pavadinimo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Dalis Maskvos liko be elektros, visoje Rusijoje – interneto sutrikimai
09:34
Maskvoje po šiluminėje elektrinėje kilusio gaisro keliuose rajonuose dingo elektra, o vėliau visoje Rusijoje prasidėjo didelio masto interneto veiklos sutrikimai. Daugiausia gyventojų skundų – iš Maskvos ir Sankt Peterburgo, rašo naujienų portalas „The Moscow Times“.
Keliuose Maskvos rajonuose užfiksuotas elektros tiekimo sutrikimas, po kurio sekė didelio masto interneto veikimo sutrikimai, nurodė „Telegram“ kanalas „Ostorožna, Moskva“.
Iš vartotojų visoje Rusijoje pasipylė skundai, kad negalima pasiekti tinklalapių ir paslaugų, taip pat kilo problemų su didžiausiais interneto tiekėjais ir ryšio operatoriais, ypač su „Rostelecom“, „Megafon“, „Beeline“ ir „Lovit“.
Antradienio vakarą ryšio stebėjimo paslauga „Downdetector“ sulaukė daugiau kaip tūkstančio pranešimų apie sutrikimus.
Pasak „The Moscow Times“, elektros energijos tiekimas nutrūko po gaisro Gagarino rajone, Maskvoje. Sprendžiant iš vaizdo įrašų, kalbama apie TPP-20 termofikacinę elektrinę.
Su Rusijos saugumo pajėgomis susijęs „Telegram“ kanalas „112“ rašė, kad ten įvyko sprogimas.
Rugpjūčio 18 d. Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad šalies oro gynybos pajėgos per parą tariamai numušė daugiau nei 1600 dronų, taip pat dešimt valdomų aviacinių bombų ir dvi „HIMARS“ raketas.
Dėl dronų grėsmės Maskvoje pirmą kartą per beveik 20 metų buvo atšauktas didelio masto karinių orkestrų paradas, žinomas kaip Tarptautinis karinis-muzikinis festivalis „Spaskaja varna“, kuris turėjo prasidėti rugpjūčio 21 d. ir trukti keturias dienas.
Ukraina turi slaptą pranašumą prieš Rusiją: tai pakeitė dronų karo taisykles
08:38
Rusijos dronų operatoriai jau buvo sugulę nakčiai. Baltas jų automobilis stovėjo nedidelio namo kieme okupuotoje Pietų Ukrainoje. Beveik už 50 km du Ukrainos bepiločių orlaivių pilotai, pamiškėje palikę savo pikapą, lauko pakraštyje jau rinko vidutinio dydžio droną, ginkluotą dviem bombomis. Jų taikinys? Mieganti rusų dronų įgula.
Tą naktį Ukrainos komanda turėjo naują ir galingą mūšio lauko įrankį – pažangias palydovines nuotraukas, leidžiančias beveik realiu laiku sekti karių judėjimą ir jų pozicijas.
Dar prieš metus palydovinės nuotraukos karius fronto linijoje pasiekdavo ne visada tą pačią dieną. Procesą stabdė mažiau pažangios technologijos ir paini vadovybės struktūra.
Dėl šių priežasčių tolimojo nuotolio dronais buvo itin sunku pataikyti į judančius taikinius, pavyzdžiui, apleistame name pasislėpusius karius. Dabar namą stebinti paramos komanda dronų operatoriams pateikia šviežią palydovinį vaizdą, kuriame aiškiai matėsi kieme stovintis automobilis – tiesioginis įrodymas, kad rusai yra viduje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Rusijos smūgių šiluminė elektrinė sustabdė elektros gamybą
07:50
Rusijos pajėgos antradienį atakavo vieną iš Ukrainos DTEK šiluminių elektrinių. Bendrovės teigimu, įranga buvo stipriai apgadinta, o pati elektrinė priversta nutraukti elektros energijos gamybą.
DTEK neatskleidė, kuri šiluminė elektrinė nukentėjo, ir nepateikė prognozių, kada gamyba galėtų būti atnaujinta.
Nuo pilno masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį, bendrovės šiluminės elektrinės Rusijos pajėgų taikiniu tapo daugiau nei 230 kartų, nurodo DTEK.
DTEK yra didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė, kurios energijos gamybos objektai per visą pilno masto karą ne kartą patyrė didelę žalą dėl Rusijos smūgių.
Ši naujausia ataka įvykdyta Rusijai toliau naikinant Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Ukrainos pareigūnai perspėja, kad Maskva, artėjant žiemai, tikriausiai intensyvins kritinės svarbos objektų apšaudymus.
Fedorovas užbėrė druskos ant žaizdos: paragino Ukrainoje surengti rinkimus
06:36 Atnaujinta 06:51
Praėjusį mėnesį atleistas populiarus buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas antradienį paragino žengti rinkimų link, kurie buvo atidėti dėl Rusijos invazijos.
Ukrainoje karinė padėtis įvesta nuo tada, kai Rusijos pajėgos 2022 metų vasario pabaigoje peržengė šalies sienas. Tai teisiškai draudžia šalyje rengti rinkimus.
„Demokratija negali būti laikoma Rusijos įkaite“, – pabrėžė M.Fedorovas vaizdo įraše, paskelbtame platformoje „YouTube“.
Jis pridūrė, kad ukrainiečiai negali leisti, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas spręstų, kada jie galės pasirinkti savo vyriausybę.
„Mes kovojame būtent todėl, kad norime išlikti laisva Europos valstybe“, – teigė jis.
M.Fedorovas pažymėjo, kad rinkimai – tai ne tik balsų atidavimas, bet ir galimybė piliečiams įvertinti valdžioje esančius asmenis bei nuspręsti, ar jie ir toliau nusipelno jų pasitikėjimo.
Anot buvusio gynybos ministro, Ukraina privalo rasti „teisėtą, saugų ir realistinį mechanizmą, kuris leistų Ukrainai atkurti visapusišką demokratinį procesą net ir užsitęsusio karo metu“.
Ukrainiečių mėgstamas politikas pripažino, kad yra kliūčių rengti balsavimą karo sąlygomis, įskaitant tai, kaip užtikrinti, jog kariai, prie fronto linijos gyvenantys žmonės ir milijonai užsienyje esančių ukrainiečių galėtų balsuoti.
„Tai sudėtinga (...) Tačiau tai, kas sudėtinga, nereiškia, kad yra neįmanoma“, – pridūrė M.Fedorovas.
Kritika vyriausybei
Jis taip pat paragino didinti vyriausybės atskaitingumą, teigdamas, kad pareigūnai, kuriems patikėta valdžia, viešosios lėšos ar vyriausybinės pareigos, turėtų būti įpareigoti parodyti pasiektus rezultatus ir paaiškinti savo sprendimus visuomenei.
Buvęs Gynybos ministerijos vadovas sukritikavo korupciją ir biurokratinį neveiksnumą karo metu, teigdamas, kad netinkamai panaudotos gynybos lėšos gali tiesiogiai paveikti Ukrainos gebėjimą kovoti, nes dėl to kariams trūksta dronų, šaudmenų, elektroninės kovos sistemų, transporto priemonių ir kitos įrangos.
M.Fedorovo pareiškimai nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai pasiūlė laikinai gynybos ministro pareigas ėjusį Jevhenijų Chmarą užimti šias pareigas oficialiai.
Jo kandidatūra turi būti patvirtinta parlamente, o balsavimas gali vykti jau trečiadienį.
Sausį paskirtas gynybos ministru, M.Fedorovas bandė reformuoti kariuomenę, kurią krėtė skandalai dėl korupcijos, įrangos trūkumo, pravaikštų, elgesio su šauktiniais ir nepopuliarios mobilizacijos kampanijos.
Jo atleidimas liepą sukėlė kelias savaites trukusius protestus, didindamas spaudimą V.Zelenskiui, kuris vėliau pakeitė kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį, plačiai laikomą M.Fedorovo varžovu.
Vaizdo įraše jis neužsiminė apie savo politinius planus, nors M.Fedorovas ne kartą yra pareiškęs, kad į vyriausybę grįžtų tik kaip gynybos ministras.
V.Zelenskis nuo to laiko paskyrė J.Chmarą, žvalgybos pareigūną, laikinai eiti gynybos ministro pareigas, kol vyks balsavimas parlamente.
Pasak buvusio patarėjo ir pagrindinio rėmėjo Serhijaus Sternenkos, trečiadienio rytą prie parlamento numatytas dar vienas palaikymo mitingas M.Fedorovui.