Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Prie Kurilų salų – Rusijos raketų bandymai ir karo laivai
09:44 Atnaujinta 10:41
Rusija surengė retas raketų pratybas, į kurias buvo įtraukti karo laivai ir antžeminė raketų paleidimo sistema, netoli salų Tolimuosiuose Rytuose, kurios pastarosiomis savaitėmis tapo atsinaujinusio konflikto tarp Rusijos ir Japonijos priežastimi, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Rusijos Ramiojo vandenyno karinis laivynas nurodė, kad raketos buvo paleistos iš branduolinio povandeninio laivo, raketinio kreiserio ir pakrantės gynybos sistemos „Bastion“, dislokuotos netoli Kurilų salų.
„Pranešime teigiama, kad raketos buvo paleistos į taikinius, esančius daugiau nei 300 kilometrų atstumu, imituojant priešo puolimą, ir juos pataikė. Ramiojo vandenyno laivynas nenurodė tikslios pratybų vietos, tačiau 2016 m. Rusija dislokavo pakrantės gynybos baterijas „Bastion“ Iturupo saloje, Japonijoje žinomoje kaip Etorofu“, – rašoma straipsnyje.
Žinia apie pratybas iššaukė griežtą Japonijos užsienio reikalų ministro Toshimitsu Motegi reakciją: „Rusijos karinio buvimo stiprinimas keturiose Šiaurinėse salose prieštarauja Japonijos pozicijai ir yra nepriimtinas“.
Rusijos laivyno pratybos prasidėjo rugpjūčio 4 d., o Japonija buvo iš anksto informuota, kad jų metu bus šaudoma. Po dienos Tokijas pateikė protestą dėl šių didelio masto manevrų.
Pasak propagandinės Rusijos naujienų agentūros TASS, pratybose dalyvavo „maždaug 60 karo laivų, povandeninių laivų ir pagalbinių laivų, apie 30 lėktuvų, sraigtasparnių ir Ramiojo vandenyno laivyno jūrų aviacijos bepilotės sistemos, taip pat daugiau nei 13 tūkst. karių“.
Primenama, kad Kurilų salos yra Rusijos kontrolėje po to, kai Sovietų Sąjunga atėmė jas iš Japonijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas savo pirmuoju vizitu praėjusią savaitę į Iturupo – didžiausią iš keturių salų grupės – sukėlė kivirčą tarp abiejų šalių: buvo iškviesti ambasadoriai Tokijuje ir Maskvoje.
„Putino vizitas ir raketų bandymai vyko tuo metu, kai Japonija prisijungė prie Vakarų šalių, remdama Ukrainą jos gynyboje nuo Rusijos invazijos, visų pirma įvedant sankcijas prieš Maskvą. Tokijas taip pat suteikė neletalinę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant neperšaunamas liemenes ir transporto priemones“, – pažymėjo „Bloomberg“.
Japoniją įsiutino šie Rusijos veiksmai, į kuriuos šalies diplomatijos vadovas sureagavo ypač kritiškai.
„Šiaurės teritorijos, įskaitant Etorofu, yra neatskiriama Japonijos teritorijos dalis tiek istoriniu požiūriu, tiek remiantis tarptautine teise. Japonija ryžtingai protestuoja prieš šį vizitą“, – rėžė T.Motegi.
Japonijoje jos vadinamos Šiaurinėmis teritorijomis arba Keturiomis šiaurinėmis salomis, o Rusijoje – Kurilų salų dalimi.
Rugpjūčio 12 d. V.Putinas stebėjo dalį karinių pratybų iš laivo „Varyag“, vykdydamas savo kelionę į ginčytinas salas ir į Sachaliną – didelę, neginčijamai Rusijai priklausančią salą į šiaurę nuo Hokaido.
„Deja, šis regionas tampa vis labiau linkęs į konfliktus, nes NATO siekia čia įsitvirtinti, o taip pat atsiranda nauji kariniai ir politiniai blokai“, – dėstė Kremliaus šeimininkas. – Dedamos pastangos ir kuriami planai čia dislokuoti naujas ginklų sistemas, o tai kelia grėsmę mūsų šaliai.“
Nurodoma, kad Rusijos pratybos turėtų tęstis iki rugpjūčio 29 d.
Naujas šūvis prekybos kare su Rusija: Armėnija griebėsi neplanuotų veiksmų
14:29
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas nusprendė atšaukti šalies nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Rusijoje Gurgeną Arsenianą, pranešė armėnų laikraščio „Žogovurd“ informuoti šaltiniai. Jų teigimu, N.Pašinianas nepatenkintas ambasadoriaus diplomatiniu darbu, nes šiam nepavyksta sumažinti įtampos tarp Jerevano ir Maskvos.
Šiuo metu neaišku, kas pakeis G.Arsenianą, tačiau sprendimas dėl jo atšaukimo yra galutinis ir nebus persvarstomas, pabrėžė „Žogovurd“ pašnekovai.
G.Arsenianas ambasadoriumi Rusijoje buvo paskirtas 2024 metų rugpjūtį, šiame poste pakeitęs Vagaršaką Arutiunianą. Prieš tai jis buvo parlamento narys, atstovavęs valdančiajai „Pilietinės sutarties“ frakcijai.
Ko reikalauja Rusija
Rusijos ir Armėnijos santykiai paūmėjo dėl Jerevano planų stoti į Europos Sąjungą. Nuo gegužės mėnesio Maskva nuosekliai draudė įvairios armėniškos produkcijos – įskaitant alkoholį, daržoves, vaisius, žuvį, pieną ir gėles – tiekimą. Pirmieji Rusijos draudimai įvežti ir tranzitu gabenti armėniškas prekes pasirodė prieš birželio 7 dieną vykusius parlamento rinkimus, o po N.Pašiniano partijos pergalės jų skaičius smarkiai išaugo.
Armėnijoje šie ribojimai laikomi nepagrįstais, raginama klausimą spręsti remiantis galiojančiomis sutartimis. Tuo tarpu Rusijos valdžia tikino, kad priemonių imtasi siekiant užtikrinti vartotojų saugumą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat pareikalavo, kad Jerevanas surengtų referendumą dėl pasirinkimo tarp ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos, taip pat atnaujintų finansinių įsipareigojimų vykdymą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai, narystę kurioje Armėnija įšaldė 2024 metais.
Armėnija pasuko ES link
Reaguodamas į Maskvos veiksmus, Jerevanas pradėjo perorientuoti savo produkcijos tiekimą į kitas rinkas, tarp jų – ir Europos. Kartu ES skyrė Armėnijai 52 mln. eurų skubią pagalbą „ekonominiam atsparumui stiprinti“ ir eksportui perorientuoti.
Briuselis taip pat anonsavo muitų panaikinimą beveik 80 proc. armėniškų prekių. Galiausiai per pirmąjį 2026 metų pusmetį Armėnija eksportą į ES šalis padidino 80 proc. – iki 516 mln. JAV dolerių, palyginti su 287 mln. JAV dolerių metais anksčiau.
Į Kyjivą renkasi 30 šalių lyderiai
14:17
Kyjive pirmadienį planuojamas daugiau nei 30 šalių, remiančių Ukrainą per vadinamąją Norinčiųjų koaliciją, susitikimas, kuriame kai kurie lyderiai dalyvaus asmeniškai.
Tai portalui „The Kyiv Independent“ patvirtino informacijos apie susitikimą turintis šaltinis ir vienas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas.
Susitikimas vyks per Ukrainos nepriklausomybės dieną ir bus jau trečias kartas, kai ši grupė susirenka Kyjive nuo tada, kai ją 2025 metų pradžioje įkūrė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK), siekiant susitarti dėl saugumo garantijų Ukrainai po paliaubų.
Manoma, kad be prezidento Volodymyro Zelenskio, susitikime asmeniškai dalyvaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas ir Liuksemburgo ministras pirmininkas Lucas Friedenas.
Norinčiųjų koalicijos susitikimai visada vyksta hibridiniu formatu, todėl tikimasi, kad dauguma dalyvių prisijungs internetu.
Tai taip pat bus pirmasis grupės susitikimas nuo tada, kai liepos 20 dieną pareigas pradėjo eiti JK atstovas, vienas iš grupės pirmininkų, ministras pirmininkas Andy Burnhamas. Jei jis dalyvaus asmeniškai, tai bus pirmoji jo kelionė į Ukrainą nuo to laiko, kai jis tapo vyriausybės vadovu.
Animacinio serialo „Maša ir lokys“ kūrėjams filmukas atsirūgo: kodėl nubaudė
13:53
Ketvirtadienį Ukraina įvedė sankcijas penkiems Rusijos piliečiams ir keturioms organizacijoms, susijusioms su animacinio serialo „Maša ir lokys“ kūrimu bei platinimu. Ribojimai taikomi studijai „Animakord“, jos vadovams, serialo autoriams ir teisių į animacinį filmą savininkui.
Ukrainos atstovai paaiškino, kodėl įvestos sankcijos serialo „Maša ir lokys“ kūrėjams bei platintojams. Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pareiškė, kad šis filmukas formuoja vaikams teigiamą Rusijos įvaizdį.
Pasak jo, šis animacinis serialas yra pasaulinis produktas, orientuotas į vaikus iš skirtingų žemynų.
„Šio produkto esmė – suformuoti vaikams skirtinguose žemynuose teigiamą nuomonę apie Rusiją, nes jis turi globalų pobūdį. Jis nukreiptas į vaikus, kurie augdami vėliau rinks valdžią ir nustatys savo šalių kursą“, – teigė A.Kovalenka.
Centro vadovas pabrėžė, kad Ukraina ilgą laiką dirbo siekdama šių sankcijų įvedimo.
„Mūsų tarptautiniai partneriai, ypač britai, palaiko tokias priemones. Valysime informacinę erdvę nuo šio produkto, tikiuosi, ir pasauliniu mastu“, – pridūrė A.Kovalenka.
Sankcijos studijai „Animakord“
Ukrainos atstovų teigimu, šis animacinis serialas po vaikiško turinio priedanga skleidžia prorusiškus naratyvus ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ukrainos prezidento patarėjas įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas pabrėžė, kad būtina atskirai reaguoti į Rusijos propagandą, nutaikytą į vaikus ir platinamą per didžiąsias tarptautines platformas.
Portala sfocus.ua priminė, kad liepos 2 dieną daugiau nei 50 Britanijos parlamento narių paragino vyriausybę patikrinti animacinio serialo „Maša ir lokys“ transliacijas ir apsvarstyti galimybę jį uždrausti. Parlamentarai pareiškė, kad animacinis filmas gali būti Rusijos „minkštosios galios“ įrankis, kuriame naudojama sovietinė karinė simbolika.
Prie Berlyno rastas Rusijos specialiųjų tarnybų ginklų arsenalas
13:05
Vokietijos teisėsaugos institucijos netoli Berlyno aptiko ginklų sandėlį, rašo žurnalas „Spiegel“. Leidinio teigimu, šalies saugumo struktūros turi įrodymų, kad ši slėptuvė buvo įrengta Rusijos žvalgybos užsakymu. Skelbiama, kad ginklų slaptavietė aptikta praėjusių metų pabaigoje.
Slėptuvė rasta miške netoli Berlyno ir Brandenburgo žemės ribos, praneša „Sueddeutsche Zeitung“. Teisėsaugininkai ją aptiko gavę operatyvinės informacijos. Žemėje užkastoje slėptuvėje buvo paslėpti pistoletai.
Ginklus paėmė, deaktyvavo ir padėjo atgal – laukė, kas ateis pasiimti
Vokietijos valdžia apie radinį viešai neskelbė, o tyrimą perėmė šalies valstybės saugumo ir kontržvalgybos institucijos, rašo „Spiegel“. Ginklai iš slėptuvės buvo paimti, sugadinti, kad jais būtų neįmanoma naudotis, ir padėti atgal. Po to kelis mėnesius slėptuvė buvo stebima, tačiau per tą laiką niekas ginklų pasiimti neatvyko.
Bylos tyrimui vadovauja Karlsrūhės prokuratūra, praneša leidinys. Iš teksto lieka neaišku, kodėl tyrimą atlieka teisėsaugos institucijos mieste, esančiame toli nuo Berlyno.
Žurnalistų teigimu, atliekamas tyrimas dėl „rengimosi sunkiam smurtiniam aktui, keliančiam grėsmę valstybei“. „Spiegel“ pažymi, kad įtariamasis šioje byloje jau sulaikytas Rumunijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskvoje – negyvas FSB generolas
12:28
Maskvoje rastas negyvas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atsargos generolas majoras Igoris Laptevas, praneša portalas MK. 83 metų vyro kūnas buvo rastas rugpjūčio 20 d. popietę name Verchniaja Krasnoselskaja gatvėje. Įvykio aplinkybės nedetalizuojamos.
I.Laptevas dalyvavo karo veiksmuose Afganistane, vėliau ilgą laiką tarnavo KGB ir FSB, kur kuravo informacinio saugumo klausimus. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis ėjo mokesčių ir rinkliavų viceministro pareigas, o nuo 1998 m. vadovavo bendrovės „Informtechnika i Sviaz“ direktorių tarybai.
Nuo karo Ukrainoje pradžios įvyko virtinė jėgos struktūrų generolų savižudybių, pastebi laikraštis „The Moscow Times“. Gegužės mėnesį Maskvoje mirė 87 metų generolas pulkininkas Stanislavas Petrovas – buvęs Radiacinės, cheminės ir biologinės saugos pajėgų viršininkas. RBK duomenimis, S.Petrovas dalyvavo likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius ir sunkiai sirgo, o gazeta.ru pranešė apie galimai prieš save pakeltą ranką.
2023 m. vasarį Pamaskvėje rastas negyvas 72 metų policijos generolas majoras Vladimiras Makarovas. Jis ėjo VRM Vyriausiosios kovos su ekstremizmu valdybos viršininko pavaduotojo pareigas ir prieš pat mirtį dėl amžiaus buvo atleistas iš tarnybos.
2022 m. liepą Maskvoje žuvo atsargos FSB generolas majoras Jevgenijus Lobačiovas. 76 metų vyro kūnas rastas laiptinėje Kačalinskaja gatvėje.
Mėnesį prieš šį įvykį Maskvoje negyvas rastas 90-metis Rusijos išorinės žvalgybos tarnybos atsargos generolas majoras Levas Sockovas. RBK pranešė, kad L.Sockovo kūnas aptiktas jo bute Novatorovo gatvėje, šalia gulėjo vardinis pistoletas.
Rado naują slaptą tunelį iš Baltarusijos: kas kasėsi į Latviją
11:57
Penktadienį Latvijos pasienio apsaugos pareigūnai pranešė, kad Latvijos ir Baltarusijos pasienyje aptiko dar vieną tunelį ir sulaikė daugybę nelegalių sieną kertančių migrantų.
Kaip nurodoma, dieną prieš tai Kraslavos pasienio apsaugos pareigūnai aptiko 28 asmenis, kurie neteisėtai kirto valstybės sieną į Latviją iš Baltarusijos.
Tirdami neteisėto valstybės sienos kirtimo aplinkybes ir vertindami gretimą teritoriją, pasienio apsaugos pareigūnai Kaplavos pasienio apsaugos skyriaus atsakomybės zonoje, už 20 metrų nuo sienos, aptiko požeminį tunelį, užmaskuotą samanomis ir krūmais.
Visi 28 asmenys pagal valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 4-ąją straipsnį buvo sulaikyti, kai bandė neteisėtai kirsti valstybės sieną, ir grąžinti į išvykimo šalį.
Tai jau antrasis atvejis, kai tunelis buvo panaudotas neteisėtai kirsti valstybės sieną į Latviją.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Atlantic“. Kyjivas rengė operaciją, turėjusią paralyžiuoti Maskvos oro uostus: kas nutiko
11:31
2026 metų pradžioje Ukrainos vadovybė svarstė galimybę surengti plataus masto operaciją, pasitelkiant dirbtiniu intelektu valdomus dronus, siekiant sutrikdyti Maskvos oro uostų veiklą. Apie tai, remdamasis informuotais šaltiniais, rašo „The Atlantic“.
Operacija, kodiniu pavadinimu M&Ms, numatė dronų atakas prieš Maskvos oro uostus ir šalia Rusijos sostinės esančius aerodromus. Tikėtasi, kad masinės atakos privers tarptautines oro bendroves nutraukti skrydžius į Rusiją.
Pasak publikacijos autoriaus, kai Ukrainos pareigūnai žiemą pristatė planą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jis išreiškė rimtą susirūpinimą. Prezidentui ypač nerimą kėlė rizika, kad gali būti numuštas civilinis lėktuvas ir žūti keleiviai ar įgulos nariai. Vis dėlto, siekdamas daryti papildomą spaudimą Rusijai, V.Zelenskis, šaltinių teigimu, leido tęsti operacijos rengimą.
Publikacijoje pabrėžiama, kad tai turėjo būti ne įprastos dronų atakos. Plane buvo numatyta naudoti autonominius aparatus, gebančius savarankiškai ieškoti taikinių pasitelkiant dirbtinio intelekto sistemas. Tokia technologija leidžia dronui palyginti vietovės vaizdus su iš anksto įkeltais žemėlapiais ir taikinių nuotraukomis, o vėliau savarankiškai priimti sprendimą dėl smūgio.
Vieno šaltinio vertinimu, norint įveikti Rusijos oro gynybą, operacijai galėjo prireikti iki 1000 dronų per vieną naktį. Būtent didelis mažų ir palyginti pigių aparatų skaičius esą lėmė operacijos pavadinimą M&Ms, siejamą su gerai žinomais spalvingais dražė saldainiais. Leidinys pažymi, kad plano mastas buvo didelis, tačiau dabartinio karo kontekste – ne beprecedentis.
Pagrindinis operacijos tikslas būtų buvęs ne tik fiziškai pažeisti aviacijos infrastruktūrą. „The Atlantic“ cituoja vieną iš plano rengėjų: „Idėja – ilgam uždaryti Maskvos oro erdvę civiliniams skrydžiams.“
Leidinys pažymi, kad Maskvos oro uostų veiklos sustabdymas galėtų tiesiogiai paveikti Rusijos pareigūnus, oligarchus ir kitus turtingus Vladimiro Putino režimo rėmėjus.
„Elito atstovai galėtų ateiti pas Putiną ir pasakyti: turime problemą“, – leidiniui teigė šaltinis. Tikėtasi, kad toks spaudimas kartu su ekonominėmis ir socialinėmis karo pasekmėmis galėtų paskatinti Rusijos vadovybę pradėti derybas.
Susidūrė su problema
Tačiau plano įgyvendinimas būtų susijęs su rimta teisine ir moraline rizika. „The Atlantic“ pažymi, kad autonominių sistemų, kurios pačios pasirenka ir atakuoja taikinius, naudojimas tebėra aštrių diskusijų dėl atitikties karo teisės normoms objektas. Ypač nerimaujama dėl galimo klaidingo taikinių atpažinimo.
Dviejų šaltinių teigimu, M&Ms rengimas buvo sustabdytas liepą, po to, kai iš pareigų buvo atleistas Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas. Pasak pašnekovų, jis buvo vienas pagrindinių šio plano architektų. M.Fedorovas rūpinosi Ukrainos karinių dronų programos plėtra, programuotojų komandos dirbtinio intelekto sistemai kūrimu ir Europos finansavimo paieška.
Į gynybos ministro pareigas paskyrus Jevhenijų Chmarą, operacijos ateitis lieka neaiški. Vienas „The Atlantic“ šaltinių neatmetė galimybės atnaujinti projektą, tačiau tam esą reikėtų naujos komandos ir maždaug trijų mėnesių darbo.
Kur dingo 50 tonų Rusijos aukso: tokio dalyko seniai nebuvo
10:38
Rusijos banko aukso atsargos sparčiai senka: rugpjūčio 1 d. duomenimis, jos sumažėjo iki 73,2 mln. trojos uncijų (apie 2,28 tūkst. tonų), rašo „Bloomberg“. Tai mažiausias kiekis per daugiau nei šešerius metus – nuo 2020 m. sausio. Vien per liepą atsargos susitraukė 0,2 mln. uncijų, o nuo metų pradžios jos sumažėjo maždaug 50 tonų.
Per septynis mėnesius aukso vertė rezervuose smuko 33,7 mlrd. JAV dolerių.
Šis nuosmukis prasidėjo po ilgo beveik nepertraukiamo augimo laikotarpio. „Bloomberg“ primena, kad Rusijos bankas anksčiau buvo didžiausias valstybinis aukso pirkėjas pasaulyje, tačiau 2020 m. pradžioje pirkimus sustabdė.
Rusijos centrinio banko duomenimis, 2025 m. pradžioje aukso kiekis tarptautiniuose rezervuose siekė 75 mln. trojos uncijų ir tais metais beveik nekito. Tačiau 2026 m. rodiklis ėmė nuosekliai kristi: sausio 1 d. rezervuose buvo 74,8 mln., o rugpjūčio 1 d. – jau tik 73,2 mln. uncijų.
Kas nutiko?
Atsargų mažėjimas siejamas su Rusijos banko operacijomis vidaus rinkoje, atspindinčiomis Finansų ministerijos sandorius su Nacionalinės gerovės fondo lėšomis.
„Kai pajamos iš naftos ir dujų nesiekia biudžeto taisyklėje numatyto lygio arba fondo lėšos nukreipiamos investicijoms šalies viduje, centrinis bankas atlieka priešpriešines operacijas su likvidžiais rezerviniais aktyvais. Čia bankas tik įgyvendina techninę mechanizmo dalį, o ne priima savarankišką sprendimą dengti biudžeto deficitą parduodamas auksą“, – aiškino „Freedom Global“ analitikas Vladimiras Černovas.
Auksas tapo vienu patogiausių aktyvų tokioms operacijoms, nes didžioji jo dalis saugoma Rusijoje ir išlieka prieinama centriniam bankui. Tuo tarpu galimybės naudoti užsienio valiutos rezervus yra apribotos po to, kai užsienyje buvo įšaldyta apie 300 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos turto.
Nenori deginti rezervų Kinijos juaniais
Ekonomistai Aleksandra Prokopenko ir Aleksandras Koliandras anksčiau rašė, kad centrinis bankas nenori „sudeginti“ visų likusių rezervų juaniais.
Tokio masto aukso atsargų mažėjimas Rusijos istorijoje yra beveik precedento neturintis atvejis. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, panašus nuosmukis fiksuotas tik 2002 m., kai per šešis mėnesius atsargos sumažėjo 36,1 tonos.
Pandemijos laikotarpiu pardavimai buvo gerokai mažesni: nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. balandžio Rusijos bankas realizavo tik 7,6 tonos aukso.
Taiklus Ukrainos smūgis Permėje – juodi dūmai virš „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklos
10:28
Rusijos Uralo Permės mieste, kur veikia naftos perdirbimo gamykla „Lukoil-Permnefteorgsintez“, penktadienį įvykdyta dronų ataka, mieste veikia oro gynyba ir kaukia sirenos.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrajinska pravda“, remdamasis Permės krašto teritorinio saugumo ministerija bei „Telegram“ kanalais.
Socialinių tinklų kanaluose pranešama, kad atakos taikinys yra Permėje, daugiau nei 1,5 tūkst. km atstumu nuo Ukrainos, esanti naftos perdirbimo gamykla.
Permės krašto teritorinio saugumo ministerija patvirtino dronų ataką.
„Lukoil-Permnefteorgsintez“ yra viena didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios pajėgumas siekia beveik 13 mln. tonų per metus. Ji kuru aprūpina tiek civilinį sektorių, tiek Rusijos kariuomenės poreikius.
Ukraina kone kasdien rengia tolimuosius dronų ir raketų smūgius, kuriems pasitelkia šalyje sukurtus ginklus, ir jau ne vieną mėnesį taikosi į Rusijos naftos objektus.
Ši Ukrainos pajėgų kampanija sukėlė Rusijoje degalų krizę, kuri yra labai neparanki Kremliui.
10:19
