Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos štabą okupuotame Donbase su žeme sulygino 6 Ukrainos raketos: aidėjo rusų klyksmai
10:55
Trečiadienį Rusijos okupuotame Donecke šešios raketos pataikė į dviejų aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri, tikėtina, buvo naudojama kaip Rusijos karinės grupuotės vadavietė, rašo „Telegram“ kanalas „Exilenova+“ ir atvirųjų šaltinių analitikai.
Nurodoma, kad sparnuotosios raketos buvo nukreiptos į nebaigto statyti gyvenamojo komplekso požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Remiantis viešai prieinama informacija, anksčiau šiuo adresu buvo įsikūrusios mokslo tyrimų ir pramonės įstaigos, tarp kurių „Ukrgosniiplastmass“ bei Sprogimui atsparių ir kasykloms skirtos elektros įrangos institutas su bandomąja ir eksperimentine gamyba. Pažymima, kad tuo metu pastatai buvo apleisti.
Analitikų teigimu, raketos pataikė tiesiai į požeminę aikštelę.
Po smūgio aplink teritoriją buvo uždarytos gretimos gatvės, vietos gyventojai pasakojo, kad girdėjo klyksmus.
Jų teigimu, iš smūgio vietos Donecke kurį laiką buvo išnešinėjami sužeisti Rusijos kariai.
„Gretimos gatvės uždarytos, iš įvykio vietos ilgą laiką buvo išvežami išgyvenusieji. Tęsiamas skubus kraujo surinkimas 300-ajai ligoninei“, – pranešė „Exilenova+“.
Kompleksą sudaro trys 21 aukšto pastatai, jame taip pat įrengta dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, skirta maždaug 600 automobilių. Būtent ją, kaip spėjo atvirųjų šaltinių analitikai, Rusijos kariai galėjo panaudoti kaip vadavietę.
Rusijos pajėgos dažnai naudoja panašius objektus savo reikmėms dėl didelio jų dydžio ir apsaugotų požeminių patalpų.
Remiantis kanalo „Exilenova+“ duomenimis, viename iš bombarduotų objektų galėjo būti įsikūręs Rusijos 51-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos štabas. Šis dalinys buvo suformuotas 2024 m. vasarą, vykdant didelio masto okupacinių pajėgų reorganizavimą ir integravimą Rusijos invazijos į Ukrainą metu.
Internete taip pat pasirodė nuotraukos iš raketų smūgio vietos. Kaip matyti iš kadrų, pastatas, kuriame buvo įsikūręs Rusijos pajėgų štabas, virto griuvėsiais.
Paleido „Flamingus“?
Rugpjūčio 26 d. Rusijos okupuotame Donecke nugriaudėjo serija galingų sprogimų serija. Pasirodė pranešimų, kad Ukrainos pajėgos paleido raketas „Flamingo“.
Tačiau kol kas nėra oficialių patvirtinimų, kad Doneckas buvo užpultas „Flamingo“ raketomis, taip pat nėra informacijos apie smūgių pasekmes.
Vietos socialinių tinklų kanalai iš pradžių pranešė apie penkis ar šešis smūgius miesto šiaurinėje dalyje. Po to, kaip teigiama, buvo suduotas pakartotinis smūgis.
„Ką tik Donbaso sostinė patyrė raketų apšaudymą. Pranešama apie šešis pataikymus miesto šiaurinėje dalyje. Detalės tikslinamos“, – buvo rašoma vietos socialinių tinklų puslapiuose.
„Na, jūs juk suprantate, kad 5 raketų, kurių labai trūksta, į paprastus taikinius nenaudos“, – pastebėjo „Exilenova+“ kanalo analitikai.
Maskva siautėja: griežtai įspėjo, kas laukia Prancūzijos ir Britanijos
14:53
Didžioji Britanija ir Prancūzija „žaidžia su ugnimi“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Anot jos, Rusija gali smogti Jungtinės Karalystės kariniams objektams Ukrainoje ir už jos ribų, atsakydama į Ukrainos pajėgų atakas, vykdomas, panaudojant britų ir prancūzų ginkluotę.
„Kaltininkai, padarę karo nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus prieš mūsų šalies civilius gyventojus, bus nubausti pagal padarytus nusikaltimus“, – spaudos konferencijos metu pareiškė ji.
M.Zacharovos teigimu, perduodamos Kyjivui tolimojo nuotolio raketų „surinkimo funkcijas“, Didžioji Britanija ir Prancūzija bando „nusimesti atsakomybę" už smūgius Rusijos teritorijai.
Kreipėsi į britus
Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino visus Jungtinės Karalystės gyventojus apmąstyti „neišvengiamas katastrofiškas pasekmes“, kurias esą sukels jų pačių valdžios institucijų veiksmai.
Tuo tarpu Britanijos vadovams M.Zacharova pasiūlė „dar kartą atidžiai išanalizuoti situaciją ir nedelsiant pačiu ryžtingiausiu bei nedviprasmiškiausiu būdu atsisakyti priešiškos, agresyvios linijos, kuri gali kelti riziką, kad konfliktas peržengs į visiškai naują lygį“.
Tai ne – pirmas Rusijos pusės grasinimas Didžiajai Britanijai ir jos premjerui Andy Burnhamui po to, kai pirmadienį jis apsilankė Kyjive ir perdavė Ukrainai slaptus anglų-prancūzų raketų „Storm Shadow“ arba
„SCALP“ komponentų brėžinius.
Prancūzija anksčiau taip pat sutiko perduoti Ukrainai šio ginklo brėžinius pagal gynybos susitarimą.
Kremlius pareiškė, kad tokį žingsnį vertina „itin neigiamai“, nes Londonas „pila žibalą į ugnį ir metodiškai bei nuolat kuria sąmokslus, siekdamas užkirsti kelią bet kokiam taikos proceso vystymuisi“.
Savo ruožtu A.Burnhamas pasiūlė prisiminti, kas iš viso kaltas, kad ta „ugnis“ įsiplieskė.
Dar prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Londonas turėtų pasirengti pasekmėms dėl „įsitraukimo į Rusijos ir Ukrainos konfliktą“.
Diplomatinė tarnyba apkaltino šalies valdžią, kad ji yra „pagalbininkė ir bendrininkė“ Ukrainos smūgiams prieš Rusiją, „siekiant sulaikyti mūsų šalį ir padaryti jai maksimalią žalą svetimomis rankomis“.
Rusijos atstovui Lietuvoje – griežtas protestas dėl Ukrainos apšaudymo
14:36
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį Rusijai pareiškė griežtą protestą dėl tęsiamų masinių Ukrainos apšaudymų.
Į ministeriją iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta griežto protesto nota dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų tęsiamų masinių Ukrainos teritorijos apšaudymų, kurių metu žūsta ir sužeidžiami civiliai gyventojai, naikinami gyvenamieji namai ir civilinė infrastruktūra, pranešė URM.
„URM griežtai smerkia nesiliaujančius ir nepateisinamus Rusijos karinių pajėgų išpuolius prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą bei pabrėžia, kad tai yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, atsakomybei už kuriuos senaties terminas netaikomas“, – teigiama notoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Užfiksavo: automobilių tiltas Kyjive per plauką išvengė Rusijos drono smūgio
14:06
Kyjive ir keliose kitose Ukrainos srityse ketvirtadienį prieš vidurdienį ketvirtą kartą buvo paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos dronų grėsmės.Pasak pranešimų žiniasklaidoje, vėliau sostinėje griaudėjo sprogimai.
Rusija be gailesčio šaudė ir praėjusią naktį. Jos pajėgos surengė didelio masto kombinuotą raketų ir dronų ataką visoje šalyje, pakartotinai siųsdama dronus Kyjivo link, o balistinės raketos ir šimtai bepiločių orlaivių smūgiavo miestams ir svarbiausiai infrastruktūrai visoje šalyje.
Po naujausios atakos bangos žinoma apie vieną nukentėjusįjį Ukrainos sostinėje. Daugelyje miesto vietų nukrito bepiločių orlaivių fragmentai.
Kyjivo miesto karinė administracija patvirtino, kad dėl smūgio buvo apgadintas sporto komplekso pastatas Pečersko rajone.
Tuo pačiu metu socialiniuose tinkluose ir viešose grupėse pasklido vaizdai, kuriuose matyti dūmai netoli Valerijaus Lobanovskio vardo „Dynamo“ stadiono.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad Holosijivsko rajone, miesto centre, dronas nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Kitoje to paties rajono vietoje drono nuolaužos nukrito ant negyvenamojo namo stogo, kuris užsiliepsnojo.
Naujienų portalas „United24“ ketvirtadienį paskelbė išskirtinį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas, kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos priemonių numuštas Rusijos dronas nukrito į vandenį vos už kelių metrų nuo Podolskio tilto.
Pažymima, kad ketvirtadienį nuo ankstyvo ryto Kyjive net 4 kartus skambėjo oro pavojaus sirenos.
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos taip pat intensyviai atakavo Ukrainą balistinėmis raketomis ir bepiločiais orlaiviais. Sprogimai užfiksuoti Kyjive, Kryvyj Rihe, Odesos, Zaporižios ir Poltavos srityse.
Kaip nurodė Odesos miesto karinė administracija, Rusija terorizavo miestą beveik visą naktį ir rytą. Dėl atakos buvo apgadinta infrastruktūra, švietimo įstaiga ir daugiabutis namas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskutinius išpuolius įvardijo kaip dar vieną didelio masto kompleksinį Rusijos puolimą, nukreiptą tiek prieš infrastruktūrą, tiek prieš gyvenamuosius rajonus.
„Rusai smogė kritinei infrastruktūrai Poltavos, Sumų ir Chersono srityse. Charkivo srityje jie smogė gyvenamiesiems namams. Kramatorske aukštybiniui pastatui smogė valdomoji bomba. Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai išgelbėjo keturis žmones. Zaporižioje sužeisti trys žmonės, o Kryvij Rihe – du. Odesoje buvo smogta daugiabučiui namui. Čubynske, Kyjivo srityje, visos reikiamos gelbėjimo tarnybos dalyvauja gesinant gaisrus įmonėse po dronų smūgių“, – nurodė prezidentas.
V.Zelenskis teigė, kad, atsižvelgiant į Rusijos nuolatines investicijas į raketas, būtina teikti papildomą paramą gynybai nuo oro ir balistinių raketų.
„Viskas, kas stiprina mūsų oro erdvės apsaugą, kasdien veiksmingai gelbsti ukrainiečių gyvybes. Norėdami sumažinti Rusijos norą tęsti karą, turime veiksmingai numušti raketas, kuriomis Maskva taip tvirtai kliaujasi, kad karas tęstųsi. Esu dėkingas visiems, kurie tai supranta ir padeda“, – pabrėžė jis.
Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė, kad praėjusią naktį Rusija paleido į Ukrainą dvi priešlaivines raketas „Onyks“ iš okupuoto Krymo, balistines raketas „Iskander-M“ ir Šiaurės Korėjos „KN-23“ iš Rusijos Briansko ir Kursko sričių, taip pat 258 įvairių tipų dronus.
Irano prezidentas susitiks su Vladimiru Putinu
13:24
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas kitą savaitę Kirgizijoje vyksiančio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo kuluaruose susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė iraniečių valstybinė žiniasklaida.
Trečiadienį oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Irano ambasadorius Rusijoje Kazemas Jalali nurodė, jog M.Pezeshkianas „dalyvaus Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Kirgizijoje, kur šeštą kartą susitiks“ su V.Putinu.
Viršūnių susitikimas vyks kitą antradienį Biškeke.
Planuojamas abiejų vadovų susitikimas rengiamas Iranui nuo vasario 28 dienos kariaujant su Jungtinėmis Valstijomis.
Kremlius jautriai sureagavo į žinią, kodėl atskrido CŽA vadovas
13:12
Kremlius ketvirtadienį atmetė žiniasklaidos spėliones apie šią savaitę įvykusį retą Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitą Maskvoje, pasirodžius pranešimams, kad JAV žvalgybos vadovas Johnas Ratcliffe'as įspėjo Rusiją nesiimti atakų prieš NATO.
„Šiuo metu publikuojama daug tokių gąsdinančių istorijų. Žinoma, jos neturi nieko bendra su realybe“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Rusija „susiduria su labai agresyvia Europos šalių politika savo atžvilgiu“.
Leidinys „The Wall Street Journal“ ir televizija „CBS News“ pranešė, kad CŽA direktorius Kremliuje siekė atgrasyti Rusiją nuo puolimo prieš NATO nares, JAV žvalgybai manant, kad Maskva gali siekti išbandyti Aljansą.
Anksčiau politikai ir žvalgybos tarnybos yra nurodę, kad Rusija svarsto atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Aljanso Rytų flango valstybėse, panaudojant Ukrainos dronus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad antradienį įvykęs J.Ratcliffe'o vizitas į Maskvą buvo „pusiau eilinis“, leisdamas suprasti, kad žvalgybos vadovas į Rusijos sostinę atvyko aptarti karo Ukrainoje.
J.Ratcliffe'as yra vienas iš aukščiausio rango JAV pareigūnų, apsilankiusių Rusijoje nuo 2022 metų, kai prasidėjo jos plataus masto karas su Ukraina.
Jo antradienio vizitas įvyko Maskvai suintensyvinus puolimą Ukrainoje – šią vasarą dėl išpuolių smarkiai išaugo žuvusių civilių skaičius, o JAV tarpininkaujamos taikos derybos senokai įstrigo.
Mašina išlakstė gabalais: Peterburge susprogdintas automobilis su aukšto rango kariškiu
12:52
Sankt Peterburgo Slaviankos mikrorajone ketvirtadienio rytą sprogo automobilis, kuriame buvo kariškis, turintis papulkininkio laipsnį, ir jo sutuoktinė, pranešė „Fontanka“. Portalo duomenimis, vyras žuvo vietoje, o moteris sunkios būklės išgabenta į reanimaciją.
Įvykio liudininkai portalui pasakojo, kad sprogimas įvyko apie 10 val. ryto prie parduotuvės „Magnit“ Kolpino plente.
Visureigis „Geely“ sprogo vairuotojui užvedus variklį ir nuvažiavus kelis metrus, patikslino „Telegram“ kanalas „Shot“. Automobiliui išbyrėjo stiklai, buvo nuplėštas kapotas ir sulankstytas buferis, o nuolaužos nuskriejo dešimtis metrų. Šalia stovėję automobiliai buvo apgadinti.
Preliminariais duomenimis, automobilyje suveikė savadarbis sprogstamasis įtaisas. Žuvusiajam buvo nutrauktos kojos, rašo „Mash“.
Kariškių kvartalas
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina paleido 1000 oro balionų į Rusiją: „The Economist“ atskleidė naują taktiką
12:02 Atnaujinta 12:27
Ukrainos ginkluotosios pajėgos aktyviai eksperimentuoja su oro balionais savo gynybiniame kare prieš Rusiją, paversdamos juos neįprasta priemone, padedančia išplėsti dronų galimybes.
Kaip rašo žurnalas „The Economist“, sujungtos technologijos gali leisti Ukrainos dronams įveikti daug didesnius atstumus ir atakuoti Rusijos objektus toli nuo fronto linijos.
Nors oro balionai karuose naudojami jau daugiau nei du šimtmečius, Ukraina bando jiems rasti naują pritaikymą.
Anksčiau šios priemonės buvo naudojamos stebėjimui, vėliau – kaip oro užtvaros ir žvalgybos priemonės.
Pasak „The Economist“, nuo rudens Ukraina į Rusijos teritoriją paleido daugiau kaip 1000 oro balionų. Pažymima, kad jie pritaikyti atlikti įvairias užduotis: mėtyti nedidelius šaudmenis, priversti Rusijos priešlėktuvinę gynybą eikvoti išteklius ir užtikrinti radijo ryšį su dronais.
Dronų „taksi“
Įdomiausias jų panaudojimas – kaip savotiškų dronų „taksi“.
Paaiškinama, kad oro balionas gali pakelti droną į didelį aukštį ir vėjo pagalba nunešti jį dalį kelio. Po to droną galima paleisti reikiamoje vietoje. Būdamas dideliame aukštyje, jis gali sklęsti didelį atstumą, kol įjungs variklius.
Ukrainos kariai, tikėtina, šia technologija dirba jau daugiau nei metus, pažymima straipsnyje.
2025 m. kovo mėnesį pasirodė nuotrauka, kurioje matomas prie Ukrainoje pagaminto aerostato pritvirtintas dronas.
Rugsėjo mėnesį Rusijos „Telegram“ kanalai ir pareigūnai pranešė apie didelį skaičių oro balionų, kurie buvo pastebėti maždaug tuo pačiu metu, kai buvo surengtos dronų atakos giliai Rusijos užnugaryje.
Transportavo „Hornet“ droną
Tuo tarpu gegužę Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, panaudojo oro balioną, kad pergabentų amerikietišką droną „Hornet“. Aparatas tariamai nuskrido oro balionu apie 42 kilometrus, po to buvo paleistas maždaug 8 kilometrų aukštyje.
Pažymima, kad tokia strategija leidžia taupyti akumuliatoriaus bateriją. Remiantis pateiktais duomenimis, transportavimo metu dronas elektronikos veikimui sunaudojo tik apie 5 proc. baterijos. Taigi beveik visa galia liko pagrindinei užduočiai atlikti.
Įprastas drono „Hornet“ skrydžio nuotolis startuojant nuo žemės yra apie 150 kilometrų. Oro baliono naudojimas potencialiai gali padidinti šį rodiklį maždaug dvigubai.
Kol kas ši technologija skirta daugiausia lengviems dronams gabenti. Tačiau oro balionų panaudojimas kaip ryšio retransliatorių ore gali atverti papildomas galimybes net ir tiems aparatams, kurie negali visiškai savarankiškai vykdyti užduočių.
Eksperimentuoja ir Rusija
Rusija taip pat eksperimentuoja su oro balionais, tačiau čia svarbų vaidmenį vaidina oro sąlygos. Vėjų kryptis gali smarkiai paveikti tai, kur tiksliai nuskris oro balionas.
Varšuva skuba įsirengti dronų aptikimo sistemą: ką saugos
11:49
Lenkija skelbia apie planus įsigyti 1 milijono zlotų (232 tūkst. eurų) vertės sistemą, skirtą virš Varšuvos centro skraidančių dronų aptikimui ir identifikavimui, teigė pareigūnai.
Šis žingsnis žengiamas tuo metu, kai Lenkija stiprina savo gynybą po serijos oro erdvės pažeidimų, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą.
Varšuvos sistema stebės oro erdvę ir registruos dronų veiklą, leisdama valdžios institucijoms anksčiau pastebėti galimas grėsmes ir reaguoti greičiau nei tai įmanoma dabar, laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ paaiškino miesto atstovė spaudai Monika Beuth.
Šiuo metu, pasak jos, valdžios institucijos dažnai sužino apie dronus tik tada, kai juos pastebi ir apie juos praneša liudininkai.
2025 m. rugsėjo mėn., kai Rusija vykdė plataus masto ataką prieš Ukrainą, 19 Rusijos dronų įskriejo į Lenkijos oro erdvę, o keletą iš jų numušė Lenkijos ir NATO orlaiviai.
Liepos mėn. Rusijos sparnuotoji raketa įskriejo į Lenkijos teritoriją ir sudužo netoli rytinio Tarnavos Kolonijos kaimo.
Jautrios vietos
Tikimasi, kad Varšuvos sistema apims keletą vietų sostinės centre, nors pareigūnai neatskleidžia, kokias būtent.
Kaip pranešė „Gazeta Wyborcza“, Varšuvos saugumo centro – miesto krizių valdymo ir saugumo agentūros – vadovas Jaroslawas Misztalas teigė, kad valdžios institucijos svarsto galimybę apsaugoti vyriausybės ir parlamento objektus.
„Mes laikomės politikos nesigirti viskuo, ką darome saugumo labui“, – pažymėjo jis.
Įrangą planuojama įsigyti šiais metais. Varšuvos miesto savivaldybė padengs 20 proc. išlaidų, o likusius 80 proc. finansuos vyriausybės Civilinės saugos ir civilinės gynybos programa.
Kiti Europos miestai taip pat sustiprino apsaugą nuo dronų. Paryžius 2024 m. olimpinėms žaidynėms įdiegė radarus, kameras ir trukdžių siųstuvus, o Danija ir Vokietija išplėtė apsaugos nuo dronų pajėgumus po to, kai padaugėjo incidentų aplink oro uostus ir jautrius objektus.
Rusija prakalbo apie kolonijas Mėnulyje ir Marse
10:59
„Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Bakanovas interviu laidai „Junašev Live“ pažadėjo, kad žmonija artimiausiu metu kolonizuos Mėnulį ir Marsą. „Kolonijos bus 100 proc. Pirmiausia – Mėnulyje, paskui – Marse“, – sakė D.Bakanovas.
Anot jo, dabartinė karta sulauks pirmųjų ilgalaikių misijų, kai žmonės, turėdami tam tikrą infrastruktūrą, atsidurs Mėnulyje ir galbūt kituose dangaus kūnuose.
Atsarginė vieta žmonijai
Plačiau skaitykite ČIA.
Viduryje nakties Rusija paleido balistines raketas į Kyjivą: per minutę – 6 sprogimai
10:00
Kyjive ketvirtadienį apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pasigirdo keli iš eilės sprogimai, pranešė vietoje esantys žurnalistai, o oro pavojus paskelbtas didžiojoje Ukrainos dalyje, išskyrus vakarinius regionus.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Per maždaug minutę sostinėje buvo girdėti mažiausiai šeši sprogimai. Du nuskambėjo toli, o kiti buvo garsūs Kyjivo centre, pranešė žurnalistas Chrisas Yorkas. Vėliau miesto Podolės ir Ševčenkos rajonuose rasta nuolaužų.
Apie sprogimus taip pat pranešta pietiniame Odesos mieste ir Zaporižioje. Per ataką Zaporižioje ir aplinkiniuose rajonuose sužeisti mažiausiai septyni žmonės, įskaitant tris vaikus, platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fedorovas.
Odesos miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas sakė, kad per naktinę ataką mieste nukentėjo infrastruktūra, švietimo įstaiga ir daugiaaukštis gyvenamasis namas. Iki 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pranešimų apie aukas nebuvo.
