Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina paleido 1000 oro balionų į Rusiją: „The Economist“ atskleidė naują taktiką
12:02 Atnaujinta 12:27
Ukrainos ginkluotosios pajėgos aktyviai eksperimentuoja su oro balionais savo gynybiniame kare prieš Rusiją, paversdamos juos neįprasta priemone, padedančia išplėsti dronų galimybes.
Kaip rašo žurnalas „The Economist“, sujungtos technologijos gali leisti Ukrainos dronams įveikti daug didesnius atstumus ir atakuoti Rusijos objektus toli nuo fronto linijos.
Nors oro balionai karuose naudojami jau daugiau nei du šimtmečius, Ukraina bando jiems rasti naują pritaikymą.
Anksčiau šios priemonės buvo naudojamos stebėjimui, vėliau – kaip oro užtvaros ir žvalgybos priemonės.
Pasak „The Economist“, nuo rudens Ukraina į Rusijos teritoriją paleido daugiau kaip 1000 oro balionų. Pažymima, kad jie pritaikyti atlikti įvairias užduotis: mėtyti nedidelius šaudmenis, priversti Rusijos priešlėktuvinę gynybą eikvoti išteklius ir užtikrinti radijo ryšį su dronais.
Dronų „taksi“
Įdomiausias jų panaudojimas – kaip savotiškų dronų „taksi“.
Paaiškinama, kad oro balionas gali pakelti droną į didelį aukštį ir vėjo pagalba nunešti jį dalį kelio. Po to droną galima paleisti reikiamoje vietoje. Būdamas dideliame aukštyje, jis gali sklęsti didelį atstumą, kol įjungs variklius.
Ukrainos kariai, tikėtina, šia technologija dirba jau daugiau nei metus, pažymima straipsnyje.
2025 m. kovo mėnesį pasirodė nuotrauka, kurioje matomas prie Ukrainoje pagaminto aerostato pritvirtintas dronas.
Rugsėjo mėnesį Rusijos „Telegram“ kanalai ir pareigūnai pranešė apie didelį skaičių oro balionų, kurie buvo pastebėti maždaug tuo pačiu metu, kai buvo surengtos dronų atakos giliai Rusijos užnugaryje.
Transportavo „Hornet“ droną
Tuo tarpu gegužę Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, panaudojo oro balioną, kad pergabentų amerikietišką droną „Hornet“. Aparatas tariamai nuskrido oro balionu apie 42 kilometrus, po to buvo paleistas maždaug 8 kilometrų aukštyje.
Pažymima, kad tokia strategija leidžia taupyti akumuliatoriaus bateriją. Remiantis pateiktais duomenimis, transportavimo metu dronas elektronikos veikimui sunaudojo tik apie 5 proc. baterijos. Taigi beveik visa galia liko pagrindinei užduočiai atlikti.
Įprastas drono „Hornet“ skrydžio nuotolis startuojant nuo žemės yra apie 150 kilometrų. Oro baliono naudojimas potencialiai gali padidinti šį rodiklį maždaug dvigubai.
Kol kas ši technologija skirta daugiausia lengviems dronams gabenti. Tačiau oro balionų panaudojimas kaip ryšio retransliatorių ore gali atverti papildomas galimybes net ir tiems aparatams, kurie negali visiškai savarankiškai vykdyti užduočių.
Eksperimentuoja ir Rusija
Rusija taip pat eksperimentuoja su oro balionais, tačiau čia svarbų vaidmenį vaidina oro sąlygos. Vėjų kryptis gali smarkiai paveikti tai, kur tiksliai nuskris oro balionas.
Rusija slapta prieš Kyjivą išbandė savo naująją raketą „Iskander-1000“
16:49 Atnaujinta 16:57
Rusijai be atvangos atakuojant Ukrainą raketomis ir dronais, Ukrainos karinė žvalgyba nurodė užfiksavusi, kad rusai pradėjo naudoti iki šiol nematytas raketas.
„Vienos iš šią vasarą surengtų kombinuotų raketinių atakų prieš sostinę metu priešas pirmą kartą panaudojo atnaujintas 9M723-2 balistines raketas, taip pat žinomas kodiniu pavadinimu „Iskander-1000“, – savo pranešime nurodė karinė žvalgyba.
Pasak pareigūnų, modernizuota raketa Rusijai suteikia žymiai didesnį veikimo nuotolį nei anksčiau „Iskander-M“ sistemoms naudotos 9M723-1 raketos.
Tarp svarbiausių pakeitimų įvardijami šie: galingesnis raketinis variklis ir atitinkamai padidinta paleidimo platforma. Tačiau, išskyrus tai, likusios naujosios raketos sudedamosios dalys iš esmės yra identiškos toms, kurios buvo naudojamos ankstesnėje versijoje.
Ukrainos karinė žvalgyba vertina, kad šie patobulinimai padidina rusų raketos maksimalų smūgio nuotolį iki maždaug 550 kilometrų, palyginti su 390 kilometrų, kuriuos gali išvystyti 9M723-1 raketos.
Nepaisant pavadinimo „Iskander-1000“, Ukrainos žvalgyba nepatvirtino, kad prieš Kyjivą jau panaudota variacija iš tiesų gali nuskristi 1000 kilometrų.
Pirmasis patvirtintas raketos panaudojimas kovos sąlygomis žymi reikšmingą poslinkį Rusijos nuolatinėse pastangose plėsti ir modernizuoti savo balistinių raketų arsenalą – ginklus, tapusius viena iš sudėtingiausių grėsmių, su kuriomis tenka susidurti Ukrainos oro gynybai, rašo naujienų portalas „RBC-Ukraina“.
Kaip ją numušti?
Aviacijos ekspertas Bohdanas Dolincė komentare naujienų portalui „Unian“ sakė, kad naujųjų raketų naudojimas prieš Ukrainą reiškia, jog Rusija galės pataikyti į taikinius, esančius giliau šalies teritorijoje.
Jis pabrėžė, kad kalbama ne apie naują ginklą, o apie „Iskander-M“ tipo raketos modifikaciją. Jo teigimu, pagrindinis skirtumas yra skrydžio nuotolio padidinimas nuo 390 km iki 550 km.
„Tai maždaug 30 proc. daugiau, o tai lems grėsmės zonos ploto padidėjimą. Jei kalbama apie tokių ginklų paleidimą, jie galės pasiekti kur kas giliau į Ukrainos teritoriją nuo paleidimo taškų Rusijos teritorijoje“, – įvertino ekspertas.
Pasak jo, antrasis svarbus aspektas, ypač sostinės požiūriu, yra tai, kad tarp įprastos „Iskander“ ir „Iskander-1000“ raketų nėra esminio skirtumo, nes Kyjivas papuola į abiejų raketų veikimo zoną.
„Vienintelis skirtumas yra tas, kad naudojant raketą su didesniu skrydžio nuotoliu, potencialiai gali padidėti kovinės galvutės svoris. Tačiau kol kas priešas tokių bandymų nevykdė. Šiuo metu kalbama apie tą pačią kovinę galvutę, kokia naudojama „Iskander-M“ raketose, paprastai sveriančią iki 500 kg“, – nurodė jis.
Paklaustas apie naujosios modifikacijos raketos aptikimo ir perėmimo sudėtingumą, B.Dolincė pažymėjo, kad jis išlieka maždaug toks pat, nes abi raketos turi panašias charakteristikas, o pagrindinis skirtumas yra galingesnis variklis ir didesnis skrydžio nuotolis.
„Didesnis variklis netgi gali palengvinti šios raketos aptikimą, nes fiziškai ji bus ilgesnė“, – pažymėjo ekspertas.
Bando nuo 2024 m.
Tuo tarpu „Defense Express“ dar 2024 m. pranešė, kad Rusija ieško būdų, kaip padidinti raketų 9M723 veikimo nuotolį. Pirminė raketa buvo sukurta tuo metu, kai Vidutinio nuotolio branduolinių ginklų sutartis taikė apribojimus antžeminėms raketoms, kurių nuotolis viršijo 500 kilometrų.
Tuo metu Rusijoje vykusios diskusijos leido susidaryti įspūdį, kad pažanga kietojo kuro technologijų srityje ir naujo raketinio variklio įrengimas teoriškai galėtų leisti padidinti balistinės raketos „Iskander“ nuotolį iki 1000 kilometrų.
Kita galimybė, kurią, kaip pranešama, svarstė Rusijos inžinieriai, buvo panaudoti papildomą varomosios jėgos pajėgumą ne nuotoliui padidinti, o kur kas sunkesnei kovinei galvutei.
Raketa, kurią Rusija dabar faktiškai dislokavo, atrodo konservatyvesnė nei tie ankstesni siekiai. Tačiau net ir tas papildomas nuotolis leistų Rusijos paleidimo brigadoms veikti toliau nuo Ukrainos, taip toliau grasinant Kyjivui ir kitiems didiesiems miestams.
Rugpjūčio 5 d. duomenimis, Maskva turėjo apie 130 „9M723“ raketų, skirtų „Iskander-M“ sistemai, kurios buvo paskirstytos pajėgoms, dalyvaujančioms kare prieš Ukrainą.
Atskiri liepos mėnesio vertinimai rodo, kad Rusijos atsargose yra maždaug 50 iš oro paleidžiamų „Kinžal“ balistinių raketų, taip pat apie 50 Šiaurės Korėjos balistinių raketų „KN-23“, „KN-24“ ir „KN-30“.
Anksčiau Ukrainos pajėgos smogė Rusijos „Iskander“ balistinių raketų paleidimo įrenginiui netoli sienos – tai buvo retas ir potencialiai reikšmingas veiksmas, kurio tikslas yra sunaikinti Maskvos raketų sistemas, kol jos dar nespėjo paleisti raketų.
Europos viršūnėms – pilnas nerimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos laiškas
16:13
Laisvės radijo žurnalistų matytame Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen skirtame laiške, kurį pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai, išreiškiamas stiprėjantis susirūpinimas dėl galimos Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis.
Pasak straipsnio, laišką pasirašė trijų Baltijos valstybių Europos Komisijos nariai: Kaja Kallas, Andrius Kubilius ir Valdis Dombrovskis. Prie jų prisijungė ir Suomijos bei Lenkijos atstovai.
Liepos 30 d. datuotas laiškas – vienas iš daugelio perspėjimų apie galimą Rusijos agresiją. Panašūs įspėjimai pasaulio žiniasklaidoje cirkuliavo visą vasarą, o kulminaciją pasiekė rugpjūčio 25 d., kai JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Ratcliffe’as netikėtai apsilankė Maskvoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva siautėja: griežtai įspėjo, kas laukia Prancūzijos ir Britanijos
14:53
Didžioji Britanija ir Prancūzija „žaidžia su ugnimi“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Anot jos, Rusija gali smogti Jungtinės Karalystės kariniams objektams Ukrainoje ir už jos ribų, atsakydama į Ukrainos pajėgų atakas, vykdomas, panaudojant britų ir prancūzų ginkluotę.
„Kaltininkai, padarę karo nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus prieš mūsų šalies civilius gyventojus, bus nubausti pagal padarytus nusikaltimus“, – spaudos konferencijos metu pareiškė ji.
M.Zacharovos teigimu, perduodamos Kyjivui tolimojo nuotolio raketų „surinkimo funkcijas“, Didžioji Britanija ir Prancūzija bando „nusimesti atsakomybę" už smūgius Rusijos teritorijai.
Kreipėsi į britus
Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino visus Jungtinės Karalystės gyventojus apmąstyti „neišvengiamas katastrofiškas pasekmes“, kurias esą sukels jų pačių valdžios institucijų veiksmai.
Tuo tarpu Britanijos vadovams M.Zacharova pasiūlė „dar kartą atidžiai išanalizuoti situaciją ir nedelsiant pačiu ryžtingiausiu bei nedviprasmiškiausiu būdu atsisakyti priešiškos, agresyvios linijos, kuri gali kelti riziką, kad konfliktas peržengs į visiškai naują lygį“.
Tai ne – pirmas Rusijos pusės grasinimas Didžiajai Britanijai ir jos premjerui Andy Burnhamui po to, kai pirmadienį jis apsilankė Kyjive ir perdavė Ukrainai slaptus anglų-prancūzų raketų „Storm Shadow“ arba
„SCALP“ komponentų brėžinius.
Prancūzija anksčiau taip pat sutiko perduoti Ukrainai šio ginklo brėžinius pagal gynybos susitarimą.
Kremlius pareiškė, kad tokį žingsnį vertina „itin neigiamai“, nes Londonas „pila žibalą į ugnį ir metodiškai bei nuolat kuria sąmokslus, siekdamas užkirsti kelią bet kokiam taikos proceso vystymuisi“.
Savo ruožtu A.Burnhamas pasiūlė prisiminti, kas iš viso kaltas, kad ta „ugnis“ įsiplieskė.
Dar prieš tai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Londonas turėtų pasirengti pasekmėms dėl „įsitraukimo į Rusijos ir Ukrainos konfliktą“.
Diplomatinė tarnyba apkaltino šalies valdžią, kad ji yra „pagalbininkė ir bendrininkė“ Ukrainos smūgiams prieš Rusiją, „siekiant sulaikyti mūsų šalį ir padaryti jai maksimalią žalą svetimomis rankomis“.
Rusijos atstovui Lietuvoje – griežtas protestas dėl Ukrainos apšaudymo
14:36
Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį Rusijai pareiškė griežtą protestą dėl tęsiamų masinių Ukrainos apšaudymų.
Į ministeriją iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui įteikta griežto protesto nota dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų tęsiamų masinių Ukrainos teritorijos apšaudymų, kurių metu žūsta ir sužeidžiami civiliai gyventojai, naikinami gyvenamieji namai ir civilinė infrastruktūra, pranešė URM.
„URM griežtai smerkia nesiliaujančius ir nepateisinamus Rusijos karinių pajėgų išpuolius prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą bei pabrėžia, kad tai yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, atsakomybei už kuriuos senaties terminas netaikomas“, – teigiama notoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Užfiksavo: automobilių tiltas Kyjive per plauką išvengė Rusijos drono smūgio
14:06
Kyjive ir keliose kitose Ukrainos srityse ketvirtadienį prieš vidurdienį ketvirtą kartą buvo paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos dronų grėsmės.Pasak pranešimų žiniasklaidoje, vėliau sostinėje griaudėjo sprogimai.
Rusija be gailesčio šaudė ir praėjusią naktį. Jos pajėgos surengė didelio masto kombinuotą raketų ir dronų ataką visoje šalyje, pakartotinai siųsdama dronus Kyjivo link, o balistinės raketos ir šimtai bepiločių orlaivių smūgiavo miestams ir svarbiausiai infrastruktūrai visoje šalyje.
Po naujausios atakos bangos žinoma apie vieną nukentėjusįjį Ukrainos sostinėje. Daugelyje miesto vietų nukrito bepiločių orlaivių fragmentai.
Kyjivo miesto karinė administracija patvirtino, kad dėl smūgio buvo apgadintas sporto komplekso pastatas Pečersko rajone.
Tuo pačiu metu socialiniuose tinkluose ir viešose grupėse pasklido vaizdai, kuriuose matyti dūmai netoli Valerijaus Lobanovskio vardo „Dynamo“ stadiono.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad Holosijivsko rajone, miesto centre, dronas nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Kitoje to paties rajono vietoje drono nuolaužos nukrito ant negyvenamojo namo stogo, kuris užsiliepsnojo.
Naujienų portalas „United24“ ketvirtadienį paskelbė išskirtinį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas, kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro gynybos priemonių numuštas Rusijos dronas nukrito į vandenį vos už kelių metrų nuo Podolskio tilto.
Pažymima, kad ketvirtadienį nuo ankstyvo ryto Kyjive net 4 kartus skambėjo oro pavojaus sirenos.
Praėjusią naktį Rusijos pajėgos taip pat intensyviai atakavo Ukrainą balistinėmis raketomis ir bepiločiais orlaiviais. Sprogimai užfiksuoti Kyjive, Kryvyj Rihe, Odesos, Zaporižios ir Poltavos srityse.
Kaip nurodė Odesos miesto karinė administracija, Rusija terorizavo miestą beveik visą naktį ir rytą. Dėl atakos buvo apgadinta infrastruktūra, švietimo įstaiga ir daugiabutis namas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskutinius išpuolius įvardijo kaip dar vieną didelio masto kompleksinį Rusijos puolimą, nukreiptą tiek prieš infrastruktūrą, tiek prieš gyvenamuosius rajonus.
„Rusai smogė kritinei infrastruktūrai Poltavos, Sumų ir Chersono srityse. Charkivo srityje jie smogė gyvenamiesiems namams. Kramatorske aukštybiniui pastatui smogė valdomoji bomba. Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai išgelbėjo keturis žmones. Zaporižioje sužeisti trys žmonės, o Kryvij Rihe – du. Odesoje buvo smogta daugiabučiui namui. Čubynske, Kyjivo srityje, visos reikiamos gelbėjimo tarnybos dalyvauja gesinant gaisrus įmonėse po dronų smūgių“, – nurodė prezidentas.
V.Zelenskis teigė, kad, atsižvelgiant į Rusijos nuolatines investicijas į raketas, būtina teikti papildomą paramą gynybai nuo oro ir balistinių raketų.
„Viskas, kas stiprina mūsų oro erdvės apsaugą, kasdien veiksmingai gelbsti ukrainiečių gyvybes. Norėdami sumažinti Rusijos norą tęsti karą, turime veiksmingai numušti raketas, kuriomis Maskva taip tvirtai kliaujasi, kad karas tęstųsi. Esu dėkingas visiems, kurie tai supranta ir padeda“, – pabrėžė jis.
Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė, kad praėjusią naktį Rusija paleido į Ukrainą dvi priešlaivines raketas „Onyks“ iš okupuoto Krymo, balistines raketas „Iskander-M“ ir Šiaurės Korėjos „KN-23“ iš Rusijos Briansko ir Kursko sričių, taip pat 258 įvairių tipų dronus.
Irano prezidentas susitiks su Vladimiru Putinu
13:24
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas kitą savaitę Kirgizijoje vyksiančio Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimo kuluaruose susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, pranešė iraniečių valstybinė žiniasklaida.
Trečiadienį oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Irano ambasadorius Rusijoje Kazemas Jalali nurodė, jog M.Pezeshkianas „dalyvaus Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikime Kirgizijoje, kur šeštą kartą susitiks“ su V.Putinu.
Viršūnių susitikimas vyks kitą antradienį Biškeke.
Planuojamas abiejų vadovų susitikimas rengiamas Iranui nuo vasario 28 dienos kariaujant su Jungtinėmis Valstijomis.
Kremlius jautriai sureagavo į žinią, kodėl atskrido CŽA vadovas
13:12
Kremlius ketvirtadienį atmetė žiniasklaidos spėliones apie šią savaitę įvykusį retą Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitą Maskvoje, pasirodžius pranešimams, kad JAV žvalgybos vadovas Johnas Ratcliffe'as įspėjo Rusiją nesiimti atakų prieš NATO.
„Šiuo metu publikuojama daug tokių gąsdinančių istorijų. Žinoma, jos neturi nieko bendra su realybe“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Rusija „susiduria su labai agresyvia Europos šalių politika savo atžvilgiu“.
Leidinys „The Wall Street Journal“ ir televizija „CBS News“ pranešė, kad CŽA direktorius Kremliuje siekė atgrasyti Rusiją nuo puolimo prieš NATO nares, JAV žvalgybai manant, kad Maskva gali siekti išbandyti Aljansą.
Anksčiau politikai ir žvalgybos tarnybos yra nurodę, kad Rusija svarsto atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Aljanso Rytų flango valstybėse, panaudojant Ukrainos dronus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad antradienį įvykęs J.Ratcliffe'o vizitas į Maskvą buvo „pusiau eilinis“, leisdamas suprasti, kad žvalgybos vadovas į Rusijos sostinę atvyko aptarti karo Ukrainoje.
J.Ratcliffe'as yra vienas iš aukščiausio rango JAV pareigūnų, apsilankiusių Rusijoje nuo 2022 metų, kai prasidėjo jos plataus masto karas su Ukraina.
Jo antradienio vizitas įvyko Maskvai suintensyvinus puolimą Ukrainoje – šią vasarą dėl išpuolių smarkiai išaugo žuvusių civilių skaičius, o JAV tarpininkaujamos taikos derybos senokai įstrigo.
Mašina išlakstė gabalais: Peterburge susprogdintas automobilis su aukšto rango kariškiu
12:52
Sankt Peterburgo Slaviankos mikrorajone ketvirtadienio rytą sprogo automobilis, kuriame buvo kariškis, turintis papulkininkio laipsnį, ir jo sutuoktinė, pranešė „Fontanka“. Portalo duomenimis, vyras žuvo vietoje, o moteris sunkios būklės išgabenta į reanimaciją.
Įvykio liudininkai portalui pasakojo, kad sprogimas įvyko apie 10 val. ryto prie parduotuvės „Magnit“ Kolpino plente.
Visureigis „Geely“ sprogo vairuotojui užvedus variklį ir nuvažiavus kelis metrus, patikslino „Telegram“ kanalas „Shot“. Automobiliui išbyrėjo stiklai, buvo nuplėštas kapotas ir sulankstytas buferis, o nuolaužos nuskriejo dešimtis metrų. Šalia stovėję automobiliai buvo apgadinti.
Preliminariais duomenimis, automobilyje suveikė savadarbis sprogstamasis įtaisas. Žuvusiajam buvo nutrauktos kojos, rašo „Mash“.
Kariškių kvartalas
Plačiau skaitykite ČIA.
Varšuva skuba įsirengti dronų aptikimo sistemą: ką saugos
11:49
Lenkija skelbia apie planus įsigyti 1 milijono zlotų (232 tūkst. eurų) vertės sistemą, skirtą virš Varšuvos centro skraidančių dronų aptikimui ir identifikavimui, teigė pareigūnai.
Šis žingsnis žengiamas tuo metu, kai Lenkija stiprina savo gynybą po serijos oro erdvės pažeidimų, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą.
Varšuvos sistema stebės oro erdvę ir registruos dronų veiklą, leisdama valdžios institucijoms anksčiau pastebėti galimas grėsmes ir reaguoti greičiau nei tai įmanoma dabar, laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ paaiškino miesto atstovė spaudai Monika Beuth.
Šiuo metu, pasak jos, valdžios institucijos dažnai sužino apie dronus tik tada, kai juos pastebi ir apie juos praneša liudininkai.
2025 m. rugsėjo mėn., kai Rusija vykdė plataus masto ataką prieš Ukrainą, 19 Rusijos dronų įskriejo į Lenkijos oro erdvę, o keletą iš jų numušė Lenkijos ir NATO orlaiviai.
Liepos mėn. Rusijos sparnuotoji raketa įskriejo į Lenkijos teritoriją ir sudužo netoli rytinio Tarnavos Kolonijos kaimo.
Jautrios vietos
Tikimasi, kad Varšuvos sistema apims keletą vietų sostinės centre, nors pareigūnai neatskleidžia, kokias būtent.
Kaip pranešė „Gazeta Wyborcza“, Varšuvos saugumo centro – miesto krizių valdymo ir saugumo agentūros – vadovas Jaroslawas Misztalas teigė, kad valdžios institucijos svarsto galimybę apsaugoti vyriausybės ir parlamento objektus.
„Mes laikomės politikos nesigirti viskuo, ką darome saugumo labui“, – pažymėjo jis.
Įrangą planuojama įsigyti šiais metais. Varšuvos miesto savivaldybė padengs 20 proc. išlaidų, o likusius 80 proc. finansuos vyriausybės Civilinės saugos ir civilinės gynybos programa.
Kiti Europos miestai taip pat sustiprino apsaugą nuo dronų. Paryžius 2024 m. olimpinėms žaidynėms įdiegė radarus, kameras ir trukdžių siųstuvus, o Danija ir Vokietija išplėtė apsaugos nuo dronų pajėgumus po to, kai padaugėjo incidentų aplink oro uostus ir jautrius objektus.
Rusija prakalbo apie kolonijas Mėnulyje ir Marse
10:59
„Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Bakanovas interviu laidai „Junašev Live“ pažadėjo, kad žmonija artimiausiu metu kolonizuos Mėnulį ir Marsą. „Kolonijos bus 100 proc. Pirmiausia – Mėnulyje, paskui – Marse“, – sakė D.Bakanovas.
Anot jo, dabartinė karta sulauks pirmųjų ilgalaikių misijų, kai žmonės, turėdami tam tikrą infrastruktūrą, atsidurs Mėnulyje ir galbūt kituose dangaus kūnuose.
Atsarginė vieta žmonijai
Plačiau skaitykite ČIA.
