- Griežti Kinijos žodžiai Rusijai: „Mes niekada to neleisime“
- Sprogimą išgyvenęs Ukrainos milijardierius prabilo kitaip: įprastinė kariuomenė tokių sprogmenų neturi
- Po 4 bandymų susprogdinti karines gamyklas – naujas incidentas Lenkijoje
- „The Economist“: po vizito iš Vašingtono – šaltiniai Kremliuje prakalbo apie Putino planą
Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Sprogimą išgyvenęs Ukrainos milijardierius prabilo kitaip: įprastinė kariuomenė tokių sprogmenų neturi
15:10
Per sprogimą vos nežuvęs Ukrainos milijardierius Vadymas Jermolajevas interviu naujienų portalui „Ukrajinska pravda“ pareiškė, kad prieš jį buvo surengtas pasikėsinimas, panaudojant labai retą sprogmenį, kurio „nėra įprastinėse karinėse pajėgose, bet jį turi Ukrainos karinė žvalgyba (GUR)“. Anksčiau CNN duotame interviu jis atmetė galimybę, kad sprogimą galėjo užsakyti Ukrainos valstybė.
„Iš to, kas aišku, – sprogstamoji medžiaga buvo labai reta. Iš viešųjų šaltinių žinoma, kad įprastinėje kariuomenėje tokios sprogstamosios medžiagos nėra, o Ukrainos karinė žvalgyba ją turi“, – kalbėjo V.Jermolajevas.
Šioje byloje išties figūruoja GUR karininkas Vladyslavas Reutas, kuris, kaip nurodoma, tiesiogiai dalyvavo Anastasijos Berezovskos, pasikėsinusios į V.Jermolajevą Monake, nužudyme.
„Taip pat yra informacijos, kad V.Reutas – sprogstamųjų įtaisų specialistas ir kad būtent jis pagamino įtaisą, panaudotą per pasikėsinimą. Todėl savaime kyla išvada apie galimą ryšį tarp šių sprogmenų kilmės ir Reuto dalyvavimo“, – kalbėjo nukentėjęs milijardierius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Trumpo įspėjimo – Putino, Xi Jinpingo ir Pezeshkiano susitikimai
16:35
Rusijos, Kinijos, Turkijos, Indijos ir Irano lyderiai pirmadienį atvyko į Kirgiziją, kur prasideda dvi dienas truksiantis Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO), siekiančios tapti atsvara Vakarams, viršūnių susitikimas.
Regioninis ŠBO blokas, vienijantis Rusiją, Kiniją, Indiją, Pakistaną, Iraną, keturias Vidurinės Azijos šalis ir Baltarusiją, mini 25-ąsias metines.
Atvykęs į Kirgizijos sostinę Biškeką, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), pranešė Rusijos žiniasklaida. Per šį vieną iš daugelio dvišalių susitikimų, rengiamų ŠBO viršūnių susitikimo užkulisiuose, V. Putinas patvirtino Maskvos pasirengimą padaryti bevizį režimą su Kinija nuolatiniu, sakoma pranešimuose.
V. Putinas ir Xi Jinpingas anksčiau yra pasinaudoję ŠBO viršūnių susitikimais, siekdami skatinti savo daugiapolio pasaulio viziją ir pademonstruoti vieningą frontą prieš Vakarus.
Antradienį, kai prasidės oficialios ŠBO susitikimo sesijos, V. Putinas surengs derybas su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu.
Biškeke taip pat lankosi Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas, Indijos premjeras Narendra Modi ir Pakistano lyderis Shehbazas Sharifas.
Viršūnių susitikimas vyksta praėjus puspenktų metų nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios ir praėjus pusmečiui nuo karo tarp Vašingtono ir Teherano pradžios.
Kalbėdamas po to, kai JAV ir Iranas pirmą kartą per mėnesį apsikeitė ugnimi, M. Pezeshkianas pareiškė, kad karo tęsimas neatitinka Teherano interesų.
„Mes ir toliau siekiame susitarimo ir supratimo kelio, ir manome, kad karo tęsimas neatitinka nei mūsų, nei regiono interesų“, – Indijos premjerui sakė jis.
V. Putinas, Xi Jinpingas, M. Pezeshkianas, N. Modi ir Sh. Sharifas turi dalyvauti plenarinėje sesijoje, kuriai pirmininkaus Kirgizijos lyderis Sadyras Džaparovas.
Trumpas įspėjo Maskvą ir Pekiną neginkluoti Irano
Kremlius pranešė, kad V. Putinas turėtų surengti derybas su M. Pezeshkianu ir Xi Jinpingu.
Rusija ir Iranas, kurie yra tarp labiausiai sankcionuojamų valstybių pasaulyje, smarkiai sustiprino savo karinius ir ekonominius ryšius nuo to laiko, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Maskvą ir Pekiną neginkluoti Irano.
Rusija ir Iranas – vienos iš labiausiai sankcionuojamų valstybių pasaulyje – itin sustiprino savo karinius ir ekonominius ryšius po to, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą.
V. Putino susitikimas su M. Pezeshkianu vyks praėjus kelioms dienoms po to, kai CŽV direktorius Johnas Ratcliffe'as surengė retą vizitą į Maskvą. JAV žiniasklaida spėlioja, kad jis su Rusijos pareigūnais galėjo aptarti Ukrainos ir Irano klausimus.
Istoriškai ŠBO daugiausia dėmesio skyrė ekonominiams klausimams, tačiau pastaraisiais metais, vadovaujant Maskvai ir Pekinui, įgavo didesnį pagreitį.
Be 10 narių, organizacija dabar turi 15 „dialogo partnerių“, įskaitant Turkiją, Saudo Arabiją ir Katarą. Ji taip pat turi dvi šalis stebėtojas: Afganistaną ir Mongoliją.
ŠBO steigiamojoje deklaracijoje teigiama, kad grupė nėra „prieš kitas valstybes nukreiptas aljansas“.
Tačiau V. Putinas ir Xi Jinpingas šios organizacijos viršūnių susitikimuose ne kartą sakė prieš Vakarus nukreiptas kalbas.
Praėjusių metų susitikime V. Putinas apkaltino Vakarų šalis išprovokavus karą Ukrainoje, o Xi Jinpingas pasmerkė „bauginimo veiksmus“, turėdamas omenyje JAV ir Kinijos įtampą.
Realūs ir prekybos karai
Viršūnių susitikimas Biškeke vyksta tuo metu, kai kai kurios ŠBO narės išgyvena tikrus karus – konfliktus Ukrainoje ir Irane – arba prekybos karus, JAV įvedus muitus Kinijos ir Indijos prekėms.
Šį mėnesį JAV įvedė antrines sankcijas Irano prekybos partneriams aukso, technologijų, skaitmeninio turto, aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose, siekdama sužlugdyti Teherano ekonomiką.
Vašingtonas sankcijomis pagrasino ir Irano sąjungininkams.
Kinija, didelė Irano naftos importuotoja, reaguodama pareiškė, kad „griežtai gins“ savo interesus.
Iranas, gyvenantis su sankcijomis nuo 1979 metų revoliucijos, po kurios valdžią perėmė islamo pareigūnai, reguliariai kartoja, kad nepasiduos ekonominiam spaudimui.
Visgi M. Pezeshkianas pripažino, kad jo šalis susiduria su „ekonominiais sunkumais“.
Iranas prie bloko prisijungė tik 2023 metais.
Tarptautinių santykių ekspertas Mohammadas Hassanas Najmi naujienų agentūrai AFP teigė, kad Teheranas „tiki, jog narystė ir aktyvus dalyvavimas šiuose aljansuose gali leisti jam apeiti JAV ir Europos sankcijas“.
Tačiau konkreti grupės nauda yra abejotina, sakė jis, nes „krizės metu šie aljansai retai kada leido Iranui išspręsti savo sunkumus“.
Nors blokas teigia atstovaujantis maždaug 40 proc. pasaulio gyventojų ir 25 proc. pasaulio BVP, jis išlieka nevienalytis, o tarp jo narių esama nesutarimų.
Rusija ir Kinija varžosi dėl įtakos Vidurinėje Azijoje – ištekliais turtingame regione, kuris yra itin svarbus prekių gabenimui tarp Europos ir Azijos, o Pekino santykiai su Indija ir Pakistanu kartais būna įtempti, be to, Pakistanas taip pat yra Indijos varžovas.
Praėjusią savaitę Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad organizacija sėkmingai „atrado naują regioninio bendradarbiavimo kelią“. Pekinas, palaikomas Rusijos, nuosekliai propaguoja alternatyvios pasaulio tvarkos idėją.
Turkija taip pat siekia pasinaudoti šia platforma, kad sustiprintų savo pozicijas regione.
Daugeliui ŠBO narių šis viršūnių susitikimas bus proga parodyti, kad jie išlaiko tvirtus ryšius pasaulinėje arenoje, nepaisant prastėjančių santykių su Vakarais.
Ekspertų teigimu, tokioms šalims kaip Indija šis viršūnių susitikimas greičiausiai bus labiau susijęs su įvaizdžiu ir strateginiais signalais, o ne su apčiuopiamais rezultatais.
Zelenskis paskyrė laikiną Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadą
15:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotoją Vadymą Čenčiką laikinai eiti tarnybos vadovo pareigas.
Pirmadienį Ukrainos lyderis pasirašė dekretą dėl jo paskyrimo į laikinojo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadovo pareigas.
Tą pačią dieną V.Zelenskis nauju dekretu iš šių pareigų atleido Valerijų Vavryniuką.
Kaip rašo atvirųjų šaltinių analitikai, V.Čenčikas – Ukrainos karininkas, generolas majoras, Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas.
2019 m. V.Čenčikas buvo paskirtas Ukrainos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pirmininko pavaduotoju. 2022 m. jam buvo suteiktas majoro generolo karinis laipsnis. Po dviejų metų – apdovanotas medaliu „Už karinę tarnybą Ukrainai“.
Taip pat nurodoma, kad V.Zelenskis paskyrė naujus Aukščiausiojo antikorupcinio teismo ir jo Apeliacinės kolegijos teisėjus. Pareigas užėmė 11 Aukščiausiojo antikorupcinio teismo teisėjų ir penki apeliacinės instancijos teisėjai. Toks sprendimas buvo būtinas, siekiant įvykdyti sąlygas, susijusias su tolesne Europos Sąjungos finansine parama Ukrainai, kurios dydis siekia 250–300 mln. eurų.
Paspendė spąstus 2500 Rusijos karių: „Eiti ten, reiškia mirti“
15:41
Ukrainos gynėjai iš esmės izoliavo Rusijos karius okupuotoje Kinburno nerijoje, sutrikdydamos aprūpinimo maršrutus ir sunaikindamos ten anksčiau dislokuotą artileriją, pirmadienį Laisvės radijo projektui „Krym.Realii“ atskleidė Ukrainos kariai.
Jų teigimu, Kinburno nerijoje tebėra apie 2500 Rusijos karių. Dronų smūgiai ir nuotolinis teritorijos minavimas apribojo šaudmenų, degalų ir maisto tiekimą, o didžioji dalis Rusijos pajėgų pasitraukė toliau į rytus, už Heroiskės kaimo.
Ukrainos karių vadas, šaukiniu „Java“, sakė, kad anksčiau rusų logistika vyko iš Zaliznyj uosto Heroiskės link, kol atsargos nebuvo perkeltos giliau į pusiasalį.
„Per perimtus ryšius jie rėkia, kad negali organizuoti logistikos, kad nenori ten eiti, nes tai reiškia mirtį“, – pasakojo vadas „Java“. – Nerija jiems tapo spąstais“.
Ukrainos kariai teigė, kad anksčiau Rusijos pajėgos tiesiogiai iš Kinburno nerijos naudojo artileriją, savaeigius pabūklus ir kitą techniką, tačiau sistemingi smūgiai sunaikino didžiąją dalį tų pajėgumų.
Pasak „Javos“, dabar Rusijos pajėgos gali pasiekti Ukrainos Mykolajivo srities pakrantės zonas tik naudodamos didesnio nuotolio artileriją, dislokuotą okupuotoje Chersono srities dalyje.
Ukrainos kariniai daliniai taip pat nuotoliniu būdu užminavo kelius, kuriais rusai vykdo pajėgų rotaciją ir aprūpinimo operacijas, taikydamosi į automobilius, motociklus ir keturračius, gabenančius personalą ir įrangą.
Tačiau, kaip pripažino Ukrainos gynėjai, operaciją apsunkina grėsmė pakenkti civiliams gyventojams. Kaip rašo „Krym.Realii“, rusų kariai kartais pesirengia civilių drabužiais ir veikia iš gyvenamųjų pastatų, todėl Ukrainos pajėgos, prieš smūgiuodamos, turi akylai patvirtinti taikinius.
Kinburno nerija driekiasi tarp Juodosios jūros ir Dniepro-Bugo upių žiočių, tiesiai priešais Ukrainos kontroliuojamą Očakivo miestą. Rusijos pajėgos šią teritoriją okupupavo 2022 m., todėl jos yra netoli Ukrainos Mykolajivo srities ir Odesos–Mykolajivo transporto koridoriaus.
2025 m. lapkričio mėn. Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas teigė, kad saugoma pakrantės ekosistema buvo „praktiškai sunaikinta“ dėl karo veiksmų, gaisrų, taršos ir karinės infrastruktūros statybos.
Rusija atakavo Ukrainą – žuvo 2 žmonės
15:18
Rusijai pirmadienį surengus naujų atakų Ukrainoje, žuvo mažiausiai du žmonės, o dar vienas buvo sužeistas, šešiose srityse sutriko elektros tiekimas, pranešė pareigūnai.
Apie tai rašo „Ukrajinska pravda“.
Dėl Rusijos atakų pirmadienį Chersone žuvo vyras ir pagyvenusi moteris, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Ukrainos Dnipropetrovsko srityje Rusijos pajėgoms atakavus didžiausiai Ukrainos privačiai energetikos bendrovei DTEK priklausančią kasyklą, buvo sužeistas vienas darbuotojas, pranešė kompanija. Sužeistasis išvežtas į ligoninę.
Be to, Rusijos pajėgos pirmadienį atakavo Kryvyj Rihą, kur apgadintas pramonės objektas, platformoje „Telegram“ pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.
Neaišku, į kurį konkretų objektą buvo pataikyta.
Dėl Rusijos smūgių rugpjūčio 31-osios rytą šešiose Ukrainos srityse užfiksuoti nauji elektros energijos tiekimo sutrikimai. Ukrainos valstybinės elektros energijos perdavimo operatorės „Ukrenergo“ teigimu, nukentėjo Donecko, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Charkivo, Sumų ir Mykolajivo sritys.
„Skubūs remonto darbai jau vykdomi ten, kur šiuo metu galima pagal saugumo sąlygas. Energetikai daro viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau grąžintų elektrą visiems vartotojams“, – rašoma pranešime.
Tuo metu Ukrainos pajėgos per pastarąją parą smogė virtinei Rusijos karinių taikinių, įskaitant radiolokacinę stotį, sistemą S-400, kelis sandėlius, ryšių mazgą ir antžeminę dronų valdymo stotį.
„Desnianskyje Briansko srityje, Rusijoje, smogta priešo radiolokacinei stočiai. Be to, netoli Ploskobukrejevkos Briansko srityje, Rusijoje, smogta vadavietės transporto priemonei, priklausančiai oro erdvės gynybos raketų sistemai „S-400 Triumf“. Zimovnojėje Belgorodo srityje, Rusijoje, taip pat buvo atakuotas priešo padaliniui priklausantis ryšių mazgas, kaip ir priešo dronų antžeminė valdymo stotis netoli Huliaipolės Zaporižios srityje“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be kitų taikinių, Ukrainos pajėgos smogė logistikos sandėliams, priklausantiems Rusijos daliniams Kyr-Bailare laikinai okupuotame Kryme, Verchnokamjankoje Luhansko srityje ir Popovo-Ležačyje Kursko srityje, Rusijoje.
Žalos mastas vertinamas.
Rusijos jėgos struktūroms pardavė radijo stoteles už 4 mln. eurų: paaiškėjo, kaip apsuko
14:42
Rusijos Iževsko rajono teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą prieš buvusį „Uralskije zavody“ akcinės bendrovės generalinį direktorių Vasilį Musiną. Jis kaltinamas sukčiavimu vykdant valstybės kontraktus Vidaus reikalų ministerijai ir „Rosguardijai“, skelbia „Kommersant“.
Pagal tyrimo versiją, įmonė teisėsaugos struktūroms pasiūlė apie 6,5 tūkstančio „Erika“ radijo stotelių, surinktų iš kiniškų komponentų vietoj rusiškų, o tai pažeidė sutarčių sąlygas. Rusijos valstybei padarytą žalą įvertino beveik 400 milijonų rublių (beveik 4 mln. eurų).
V.Musinas kaltės nepripažino ir pareiškė, kad nėra įrodymų, jog jis arba kitas asmuo „prisisavino nors vieną rublį“ iš biudžetinių lėšų. Jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.
Byla liečia dešimt kontraktų, sudarytų su Rusijos vidaus reikalų ministerijos Centrinės ir Šiaurės Kaukazo apygardų medžiaginio-techninio aprūpinimo valdybomis. Pagal apkaltinamąjį aktą, V.Musinas kartu su„Uralskije zavody“ akcijų savininku Vitalijumi Šuryginu 2015–2023 metais organizavo sukčiavimo schemą su radijo stotelėmis. Dėl jos gavo „neteisėtą pelną“ daugiau nei 383,2 milijono rublių ir „juo disponavo savo nuožiūra“.
Naudoja ir FSB
Teisme V.Musinas pareiškė, kad importinių komponentų naudojimas buvo numatytas konstruktorinėje dokumentacijoje ir suderintas su pačia Vidaus reikalų ministerija. Anot jo, radijo stotelės išlaikė priėmimo bandymus, buvo oficialiai priimtos ir iki šiol naudojamos policijos, „Rosgvardijos“ ir FSB.
V.Musinas neigia, kad priėmimo komisiją suklaidino. Anot jo, apklausti Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai žinojo apie importinių detalių naudojimą, o nė vienas iš jų nepareiškė, kad buvo suklaidinti. Kaltinamasis mano, kad tyrimas klaidingai taikė specialiajai teisėsaugos įstaigų technikai reikalavimus, kurie taikomi karinei produkcijai.
V.Musinas taip pat pažymėjo, kad biudžetinių lėšų pasisavinimo nepavyko įrodyti. Anot jo, visos sumos pagal kontraktus buvo teisėta pasiūlytos produkcijos suma ir buvo panaudotos 128 darbuotojų atlyginimams, įrangos ir komponentų pirkimams, ūkinėms reikmėms ir gamybos plėtrai.
Koldūnai ar ravioliai?
Advokatas Michailas Žicharovas pabrėžė, jog baudžiamasis persekiojimas V.Musino atžvilgiu yra neteisėtas ir susijęs su trečiųjų šalių bandymais pasiglemžti „Uralskije zavody“ akcijas. Jis taip pat pareiškė, kad pats faktas, jog naudojami importiniai komponentai, nereiškia, kad įmonė tiekė netinkamos kilmės produktus.
„Jei jūs gaminate koldūnus naudodami itališką druską, tai juk nereiškia, kad jie nustoja būti koldūnais ir tampa ravioliais“, – paaiškino teisininkas.
Robertas Kaunas: Rusijos nesėkmės Ukrainoje didina hibridinių atakų NATO rytiniame flange riziką
14:08
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad Rusijai nepasiekiant planuotų rezultatų kare Ukrainoje, didėja hibridinių atakų NATO rytiniame flange grėsmė.
„Rusijai nesiseka Ukrainoje taip, kaip Rusija planavo. Natūralu, kad Rusijos visuomenei pradeda kilti klausimų, tai kas gi visgi vyksta? Kodėl ukrainietiški dronai ir ukrainietiškos raketos šiandien geba skraidyti Rusijoje ir daryti žalą?“ – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.
„Ir per šį terminą Rusija patirs vis didesnį spaudimą. Ir jos veiksmai arba galimybės eskaluoti papildomas kažkokias hibridines atakas auga“, – teigė jis.
Ministras pabrėžė, kad dėl to Lietuva ir kitos rytinio NATO flango valstybės turi išlikti ypač budrios, tačiau dar kartą akcentavo, jog paskutinius du–tris mėnesius grėsmės lygis nėra pablogėjęs.
Pats R.Kaunas yra sakęs, kad Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Taip jis kalbėjo Europoje dažnėjant incidentams dėl to, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Prognozuojami ateities scenarijai: Suomija įvardijo didžiausią pavojų
13:23
Suomijos gynybos pajėgų tyrimų instituto ataskaitoje prognozuojama, kad 2040 m. Rusija bus dar priešiškesnė nei anksčiau. Remiantis tyrimu, Rusija galėtų pulti Suomiją arba bandyti ją izoliuoti nuo kitų NATO šalių. Ataskaitoje pabrėžiamas gyvybiškai svarbus sąjungininkų vaidmuo, tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys į neapibrėžtumą, kylantį dėl priklausomybės nuo sąjungininkų, praneša „Helsingin Sanomat“.
Leidinys TVNET analizuoja Suomijos paskelbtą saugumo aplinkos ataskaitą.
Rusija tebėra karinė grėsmė Suomijai ir, kaip daroma išvada ataskaitoje, gali užpulti Suomiją, siekdama užkariauti teritoriją, arba bandyti izoliuoti Suomiją nuo kitų NATO šalių.
Didėjanti karinė įtampa gali tapti nauja norma. Neapibrėžta aplinka verčia išlaikyti labai aukštą parengties lygį visą parą, nes netikėtumai gali įvykti bet kur ir bet kada, daro išvadą 16-os tyrėjų grupė.
Ataskaitoje aprašoma, kokios galėtų būti pagrindinės Suomijos visuomenės savybės 2040 m. ir kaip jos paveiktų šalies gynybą.
Vertinimai buvo parengti atsižvelgiant į įvairias galimas plėtros kryptis, arba scenarijus. Du pagrindiniai scenarijai buvo pavadinti „tęsiasi neapibrėžtumas“ ir „karas Europoje“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Griežti Kinijos žodžiai Rusijai: „Mes niekada to neleisime“
13:15
Kinija neleis Rusijai panaudoti branduolinio ginklo, leidiniui „Bild“ pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas. Jis tvirtino, kad vasarą jį dėl to patikino Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi. „Jis pasakė: „Mes niekada to neleisime“. Manau, tai gana veiksmingas atgrasymo veiksnys“, – pažymėjo A.Stubbas.
Anot jo, Maskva griebiasi branduolinio šantažo, kad skleistų paniką Europoje.
„Rusija nori, kad mes, europiečiai, sėdėtume ir svarstytume: ar ji stiprins eskalaciją? Ar panaudos branduolinį ginklą? Ar puls NATO ir Europą“, – aiškino A.Stubbas. Jo nuomone, Maskvos galimybės tolesnei eskalacijai šiuo metu yra ribotos, o vienintelis realus variantas tebėra mobilizacija, tačiau ji galėtų turėti rimtų vidaus politinių pasekmių Kremliui, mano A.Stubbas.
Anksčiau apie griežtą Kinijos poziciją dėl Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Liepą jis teigė, kad Pekinas „ultimatyvia forma“ pareiškė Maskvai apie tokio žingsnio nepriimtinumą.
Rugpjūčio 24 dieną Ukrainos vadovas dar kartą paragino Kiniją panaudoti savo įtaką, kad būtų sustabdyta Rusijos branduolinė retorika, rašo „The Moscow Times“.
Kremliui artimi „Bloomberg“ šaltiniai rugpjūčio 26 dieną pranešė, kad Vladimiras Putinas neketina daryti nuolaidų ir rengiasi eskalacijai Ukrainoje, ketindamas sustiprinti smūgius balistinėmis raketomis į Kyjivą ir kitus miestus. Tuo pačiu vis daugiau pareigūnų Rusijos prezidento aplinkoje pradeda tikėti, kad galiausiai jis gali griebtis taktinio branduolinio ginklo, nes pralaimėjimą kare laiko visiškai nepriimtinu, teigė agentūros pašnekovai.
SIPRI duomenimis, Rusija turi didžiausią pasaulyje taktinių branduolinių kovinių galvučių arsenalą – 1816, palyginti su vos 200 JAV. Nuo 10 iki 100 kilotonų galvutes gali nešti „Iskander“ kompleksų raketos, kurių Rusijos ginkluotėje yra 150 vienetų.
Nausėda apie CŽA vadovo vizitą Maskvoje: norėta perduoti tam tikras žinutes
13:02
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako buvęs informuotas apie Maskvoje apsilankiusio JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus pokalbių turinį, tačiau jo sako negalintis atskleisti.
„Gerbdamas, kad šiuo atveju Jungtinės Amerikos Valstijos nenori viešai paskelbti šito susitikimo turinio, mes laikomės nustatytos tvarkos ir tiesiog šią minutę konstatuoju, kad susitikimas atliepė tuos tikslus, kurie buvo keliami, kad susitikimas buvo skirtas įtampai mažinti regione“, – žurnalistams Vilniuje sakė šalies vadovas.
„Ir labai tikiuosi, kad ši žinutė pasiekė Kremliaus režimą pačiu laiku“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Maskvoje netikėtai apsilankė JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as.
JAV leidinys „The Wall Street Journal“ rašė, kad CŽA direktorius atvyko į Maskvą, nes Jungtinės Valstijos surinko žvalgybos duomenų apie ankstyvuosius Rusijos pasirengimus galimai karinei mobilizacijai.
Įspėjo neaštrinti konflikto su Baltijos šalimis
Tuo metu portalas „Politico“ rašė, kad J. Ratcliffe'as, lankydamasis Maskvoje, įspėjo Rusijos pareigūnus, kad jie neaštrintų konflikto su JAV sąjungininkais NATO, be kita ko, su Estija, Latvija ir Lietuva.
„Neslėpkime, kad susitikimas buvo neatsitiktinai organizuotas ir norėta perduoti tam tikras žinutes, kurios šiuo metu turėjo būti perduotos“, – sakė G. Nausėda.
Kita vertus, jis teigė, jog šiam susitikimui „per daug yra suteikiama dėmesio“.
„Taip, jis yra svarbus. Taip, tokie susitikimai nevyksta labai dažnai. Bet vis dėlto suvokime vieną dalyką, kad bendra saugumo situacija yra įtempta. To niekas neketina neigti. Ar ji dramatiškai padidėjo pastaruoju metu? Aš su tuo nesutikčiau“, – kalbėjo prezidentas.
„Manau, kad padėtis yra pakankamai įtempta nuo to laiko, kai Rusija patiria labai galingus Ukrainos smūgius savo šalies gilumoje, ir tai tam tikra prasme stumia Kremliaus režimą į kampą“, – pridūrė šalies vadovas.
Užspaustas kampe gali mėgintis sukelti tam tikrą papildomą grėsmę
„O, kaip jūs žinote, užspaustas kampe žmogus – arba ne žmogus – visada gali mėgintis smogti atgal ir sukelti tam tikrą papildomą grėsmę“, – pabrėžė G. Nausėda.
Taip jis kalbėjo Europoje dažnėjant incidentams dėl to, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Anksčiau pranešta, jog žvalgyba įspėjo, kad Rusija svarsto atakas prieš NATO rytinio flango šalių kritinę infrastruktūrą, panaudojant ukrainietiškus dronus.
Po 4 bandymų susprogdinti karines gamyklas – naujas incidentas Lenkijoje
12:38
Naktį pietų Lenkijoje kilo gaisras dronų gamykloje – pareigūnai tiria, ar tai galėjo būti padegimas, skelbia „TVP World“.
Objektas, esantis pietiniame Skaržysko-Kamienos mieste, priklauso bendrovei „WB Electronics“, gaminančiai komponentus dronams, naudojamiems Lenkijos ir Ukrainos kariuomenėse.
Pagal neoficialius pranešimus, kuriuos cituoja Lenkijos naujienų portalas „Onet“, vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo incidento metu pastate buvusį vyrą uždengtu veidu.
Vietoje dirba Lenkijos Vidaus saugumo agentūra.
Gaisro metu pastate darbuotojų nebuvo, nes gamykla tuo metu neveikė. Gesinimo darbams pasibaigus, teritoriją perėmė policija, vykdanti platų operatyvinį tyrimą. Vietos komisariato atstovė vyr. komisarė Anna Slawinska patvirtino, kad svarstomi įvairūs scenarijai, įskaitant padegimą.
Specialiųjų tarnybų koordinatoriaus ministro atstovas Jacekas Dobrzynskis pabrėžė, kad analizuojama visa surinkta informacija ir siekiama atmesti galimą diversijos aktą. „Šį atvejį vertiname itin rimtai“, – pažymėjo jis TVN24.
„WB Electronics“ gamykla priklauso „WB Group“ – didžiausiai privačiai ginkluotės įmonei Lenkijoje. Ten gaminamos, be kita ko, kompozitinės struktūros ir valdymo elementai dronams, įskaitant tokias sistemas kaip „FlyEye“ ar „Gladius“. Gamyba veikia nuo 2022 metų spalio.
Europoje bandyta susprogdinti 4-ias karines gamyklas per mėnesį
15min primena, kad pastaruoju metu Europoje pasikartojo virtinė incidentų, susijusių su karinėmis gamyklomis.
Plačiau skaitykite ČIA.
