Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Vokietija bedė pirštu į Rusiją: tiesiogiai apkaltino Maskvą
18:53 Atnaujinta 19:00
Vokietija pareiškė, kad už praėjusį mėnesį Leipcigo oro uoste surengtą bepiločio orlaivio ataką buvo atsakinga Rusija.
Rugpjūčio 4 dieną Rytų Vokietijoje esančiame Leipcigo-Halės oro uoste, netoli ukrainiečių krovininių lėktuvų, buvo aptiktas sprogstamąjį užtaisą gabenantis bepilotis orlaivis.
Jis nesprogo, nes, kaip manoma, detonatorius buvo sugedęs, o tyrėjai įtaria, kad antrasis bepilotis orlaivis netoliese atsitrenkė į krovininį lėktuvą.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas sakė, kad rugpjūčio 4 dienos ataka atitiko „gerai žinomą Rusijos hibridinių operacijų Europoje modelį“, todėl manoma, jog Vokietija bus taikiniu ir ateityje.
Saugumo ekspertai anksčiau spėliojo, kad už išpuolį galėjo būti atsakinga Rusija, tačiau iki šiol Maskva neigė bet kokį dalyvavimą.
Kokios pasekmės Rusijai: uždaro diplomatų namus
Vokietija nurodys uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje ir Rusų mokslo bei kultūros namus Berlyne, skelbia „The Guardian“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Rusijos veiksmai „įsirašo į ilgą virtinę bandymų destabilizuoti padėtį Europoje, skleisti dezinformaciją, grasinti, vykdyti sabotažą ir agresiją“.
Pasak jo, „Vokietija nėra išimtis“.
Jis teigė, kad Rusija, deja, nerodo jokio noro užbaigti karą prieš Ukrainą ir siekti susitaikymo su Vakarais.
Anot jo, atsakydama į šią ataką Vokietija uždarys Rusijos konsulatą Bonoje, taip pat Rusų mokslo ir kultūros namus Berlyne.
Vokietija taip pat sieks griežtesnių sankcijų Rusijai, griežtesnės Rusijos piliečių atvykimo kontrolės ir didesnio spaudimo vadinamajam šešėliniam laivynui.
Vokietija ir toliau rems Ukrainą
J.Wadephulis teigė, kad Vokietija glaudžiai koordinuoja veiksmus su NATO ir Europos Sąjungos partneriais. Jis taip pat sakė, kad Vokietija „toliau teiks civilinę ir karinę paramą Ukrainai“.
Ministras patvirtino, kad Rusijos ambasadorius buvo iškviestas informuoti apie šiuos sprendimus.
Pasak J.Wadephulio, „mes neleisime, kad Rusijos atakos mus suskaldytų ar įbaugintų“.
NATO vadovas: įrodymai aiškūs
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį Vakare pareiškė, kad „įrodymai aiškūs“, po to, kai Vokietija praėjusio mėnesio mėginimą surengti ataką Leipcige priskyrė Rusijai.
„Palankiai vertinu Vokietijos paskelbtas atsakomąsias priemones“, – sakė jis.
M.Rutte pridūrė, kad „NATO toliau stiprins savo gebėjimą atgrasyti ir ginti visas sąjungininkes nuo bet kokios grėsmės – įskaitant piktybiškus veiksmus, tokius kaip matyti Leipcige ir kitose Aljanso vietose“.
„Rusijos bandymai mus įbauginti, pakirsti mūsų vienybę ir mūsų pasiryžimą remti Ukrainą yra bergždi ir žlugs. Mūsų parama Ukrainai yra nepajudinama, kaip ir mūsų tvirtas įsipareigojimas NATO kolektyvinei gynybai.“
Budanovas: Ukrainos dronai ir raketos dominuos Rusijos danguje
23:54
Ukrainos dronai ir raketos veiks Rusijos oro erdvėje tol, kol tęsis Rusijos agresija prieš Ukrainą. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas.
„Kremlius sąmoningai pasirinko eskalacijos kelią, rugsėjo 1-ąją paversdamas dar viena teroro prieš Ukrainos vaikus ir civilinę infrastruktūrą diena. Vadovaudamasi savo teise į savigyną, Ukraina atsakys tvirtai ir proporcingai. Visiškai palaikau prezidento ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Volodymyro Zelenskio sprendimą“, – sakė jis.
Pasak K. Budanovo, Rusijos oro erdvė nebėra saugi.
„Tai nauja realybė, apie kurią oficialiai perspėjame tarptautines oro linijų bendroves, draudikus ir partnerius. Mūsų tolimojo nuotolio ginkluotė sistemingai smogs kariniams taikiniams priešo teritorijoje. Gerbiame savo partnerių diplomatines pastangas ir esame pasirengę užtikrinti tikslines pauzes, tačiau tik tuo atveju, jei bus imtasi realių žingsnių karui užbaigti. Tačiau tol, kol agresija tęsis, Ukrainos dronai ir raketos dominuos Rusijos danguje“, – pridūrė K. Budanovas.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos oro erdvė tampa „visiškai pavojinga“ civilinei aviacijai. Jis perspėjo oro linijų bendroves ir draudikus apie riziką vykdant skrydžius į Rusijos oro uostus, pirmiausia Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose svarbiausiuose šalies miestuose.
„The Guardian“: karas Ukrainoje žengia į naują mirtiną etapą
23:07
Rusija pradėjo naują mirtiną karo prieš Ukrainą etapą, sąmoningai taikydamasi į šalies geležinkelių tinklą. Per naujausius smūgius Kyjivui žuvo šeši geležinkelių darbuotojai, skelbia „The Guardian“.
Ukrainos valstybinė geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznytsia“ pranešė, kad jos darbuotojai žuvo balistinei raketai pataikius į lokomotyvų depą. Per masinę Kyjivo ir Kyjivo srities ataką Rusijos pajėgos smogė ir kitiems geležinkelių infrastruktūros objektams. Žuvo mažiausiai 12 žmonių, dešimtys buvo sužeisti, tarp jų – trys vaikai.
Pažymima, kad ši ataka surengta Rusijai intensyvinant smūgius Ukrainos sostinei. Nuo praėjusios savaitės Rusijos pajėgos šešias dienas iš eilės vykdė atakas, siekdamos sutrikdyti kasdienį gyvenimą ir demoralizuoti miesto gyventojus. Šis išpuolis įvyko likus vos kelioms valandoms iki naujų mokslo metų pradžios Ukrainos vaikams.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios žuvo 58 geležinkelių darbuotojai, dar mažiausiai 318 buvo sužeisti. Ukrainos geležinkelių tinklas yra trečias pagal dydį Europoje – jo bendras ilgis siekia 24 tūkst. kilometrų. Karo metu geležinkeliai tapo gyvybiškai svarbia šalies civilių gyventojų susisiekimo priemone – jais buvo pervežta keturi milijonai žmonių ir maždaug 120 tūkst. gyvulių.
„Ukrzaliznytsia“ stebėtojų tarybos narys Serhijus Leščenka geležinkelius pavadino „Ukrainos ekonomikos stuburu“. Geležinkeliai tapo pagrindine šalies kariuomenės ir pramonės logistikos sistema, kiekvieną savaitę pervežančia apie 600 tūkst. žmonių. „Ukrzaliznytsia“ yra didžiausia Ukrainos įmonė, kurioje dirba apie 170 tūkst. žmonių.
„Ukrzaliznytsia“ darbas
Pasak S. Leščenkos, būtent dėl šių priežasčių Rusija mėgina sunaikinti Ukrainos geležinkelius. Pirmaisiais karo metais ji atakavo tiltus, kuriuos buvo galima palyginti nesunkiai pakeisti. Vėliau pradėjo smogti geležinkeliams ir elektros pastotėms. Tuomet Ukraina perėjo prie dyzelinių lokomotyvų.
Pasak jo, šiais metais Rusija pradėjo „tiesiogines atakas prieš civilinius lokomotyvus“. Tai klastinga taktika tuo metu, kai Ukrainai trūksta oro gynybos pajėgumų.
S. Leščenka teigė, kad jeigu „Shahed“ dronas priartėja prie traukinio mažesniu nei 50 kilometrų atstumu, žmones iš jo tenka evakuoti, o kelionę galima tęsti tik grėsmei praėjus.
Iš viso šiais metais dėl Rusijos atakų geležinkelių tinklas buvo paveiktas daugiau kaip 1 500 kartų – tai daugiau nei per visus 2025 metus. Iš viso buvo apgadinti 249 geležinkelio vagonai ir 492 lokomotyvai.
Traukiniai, anksčiau garsėję punktualumu, dabar reguliariai vėluoja, kartais net 12–15 valandų. Oro pavojaus signalai verčia keleivius išlipti iš traukinių ir slėptis priedangose net žiemą.
Ukrainos žurnalistė Tatjana Zajec papasakojo, kaip jai teko slėptis, kai virš galvos skraidė Rusijos dronai:
„Tai buvo pragaras. Traukinys naktį sustojo kažkur centrinėje Ukrainoje. Net nežinau, kaip vadinosi tas miestas. Būdama pusiau mieganti išgirdau tik palydovo žodį „evakuacija“. Pasiėmėme tik asmeninius ir vertingus daiktus. Lauke lijo. Ačiū Dievui, palydovai išdalijo antklodes. Taip išbuvome dvi valandas. Kol virš mūsų zvimbė dronai kamikadzės, lindome po krovininiu vagonu. Paskutinis traukinio vagonas buvo pilnas vaikų. Juos vežė iš ligoninės. Jie verkė miegodami. Maniau, kad patekau į siaubo filmą. Bet ne – toks yra mūsų gyvenimas.“
Praėjusią savaitę priešo dronas Odesos srityje rėžėsi į traukinį, kuriuo važiavo 600 žmonių, tarp jų – 15 vaikų.
„Traukinys sustojo, ir mus išlaipino. Girdėjome sprogimus, viskas degė. Buvo baisu“, – pasakojo vienas keleivių.
Rusijos teroras Ukrainoje
Liepos mėnesį per Rusijos atakas žuvo ir buvo sužeista daugiausia Ukrainos vaikų per ketverius plataus masto karo metus.
„JT stebėjimo misijos duomenimis, 2026 metų liepą nuo Rusijos agresijos nukentėjo daugiausia Ukrainos vaikų nuo 2022 metų balandžio. 2026 metų liepą žuvo 17 vaikų, dar 166 buvo sužeisti – tai pusantro karto daugiau nei birželį“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado biuro Strateginės komunikacijos departamento pranešime.
Zelenskis žėrė rimtą grasinimą: Rusijos oro erdvė „de facto“ bus uždaryta
21:53
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, neseniai atleidęs savo patarėją strateginiais klausimais, savo vakarinėje kalboje kreipėsi į tarptautinius partnerius ir oro linijų bendroves, vykdančias skrydžius į Rusijos miestus.
„Šiandien norime perspėti kiekvieną oro linijų bendrovę, kuri naudojasi Rusijos oro erdve, kiekvieną draudiką ir visus, kurie vis dar naudojasi pagrindiniais Rusijos oro uostais: Rusijos oro erdvė tampa visiškai pavojinga“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Rusijos užsienio reikalų viceministras: Maskva neplanuoja pulti Baltijos šalių
21:48
Rusijos užsienio reikalų viceministras Alexanderis Gruško pareiškė, kad Rusija neturi nei priežasčių, nei planų, nei poreikio pulti NATO šalis, konkrečiai paminėdamas Baltijos valstybes.
„Kodėl Rusija turėtų pulti NATO, kodėl? Sovietų Sąjunga pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Ir jos pasitraukė taikiai. Kodėl dabar jas pulti?“ – antradienį Rytų ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai „Interfax“ sakė A. Gruško.
Taip jis reagavo į Europos pareigūnų pareiškimus apie galimus Rusijos planus užpulti kurią nors NATO narę.
„Nėra jokios priežasties ir jokių planų, visiškai jokių, pulti“, – tvirtino A. Gruško.
Vakarų ir Baltijos šalių pareigūnai bei žvalgybos tarnybos yra perspėję, kad Maskva gali svarstyti galimybę imtis karinių veiksmų prieš NATO valstybes. Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – prie Aljanso prisijungė 2004 metais.
Šie pareiškimai nuskambėjo Baltijos regione sustiprėjus susirūpinimui dėl saugumo po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Baltijos šalių pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad Rusija kelia ilgalaikę grėsmę NATO rytinio flango saugumui.
Paklaustas, ar Europos Sąjungos atstovai kreipėsi į Maskvą norėdami aptarti savo susirūpinimą, A. Gruško, anot „Interfax“, pareiškė, kad „europiečių pusėje nėra jokio realaus nusiteikimo ar noro, kuris politiškai būtų išreikštas kaip politinis siekis“.
Ukrainos ekspertai konsultuos Europą, kaip užpildyti gynybos spragas
21:39
Ukrainos karo ekspertai prisijungs prie naujos iniciatyvos ir konsultuos Europos valstybes, kaip greitai užpildyti žemyno gynybos spragas, antradienį pranešė Europos Sąjunga (ES).
Bloko vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sakė, kad patarėjai iš Ukrainos, taip pat iš Jungtinės Karalystės (JK) ir ES valstybių tarsis nuo kitos savaitės, Europai siekiant stiprinti savo gynybą susidūrus su agresyvia Rusija.
„Europa investuoja į gynybą daugiau nei bet kada, tačiau vien išlaidos nėra automatinė sėkmės garantija“, – po ES gynybos ministrų susitikimo Airijoje žurnalistams sakė K. Kallas.
„Mes nepakankamai greitai užpildėme Europos konvencinės galios spragas NATO (struktūroje)“, – sakė ji ir pažymėjo, kad dauguma ES šalių taip pat yra NATO narės.
„Caras yra nuogas“: kokius scenarijus svarsto į kampą įvarytas Putinas
21:37
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pradėjo nerimauti, kad karo su Ukraina pabaiga, nepasiekus net minimalaus tikslo, pradeda kelti grėsmę jo asmeniniam saugumui.
Leidinys TVNET, remdamasis užsienio leidinių pranešimais, analizuoja, į kokią aklavietę pateko V.Putinas ir kokių sprendimų jis gali imtis.
Apie augantį autoritaro susirūpinimą savo saugumu, atsižvelgiant į nesėkmingai besiklostantį Rusijos agresijos karą Ukrainoje, pranešė žurnalas „The Economist“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
„Jie mane pakars“, – vieno iš pašnekovo teigimu, esą taip kartą savo artimiausiems bendražygiams pareiškė V.Putinas.
Putino žmogus įspėja: Rusijai to reikia bijoti
21:03
Boriso Titovo komentarai verslo naujienų portalui RBK tapo retu ženklu, kad Kremliaus aplinkoje nerimaujama dėl vis didesnio spaudimo lėtėjančiai ekonomikai užtikrinti pergalę jau ketverius su puse metų trunkančiame kare Ukrainoje.
2024 metais B.Titovas buvo paskirtas V.Putino specialiuoju atstovu tarptautinėse organizacijose darnaus vystymosi tikslams pasiekti. Jis yra turtingas verslininkas, anksčiau valdęs didžiausią Rusijos putojančio vyno gamintoją. Jis taip pat vadovavo įtakingai verslo lobistų grupei ir 2018 metais dalyvavo Rusijos prezidento rinkimuose.
„Karinė ir civilinė ekonomika visur visada egzistavo simbiozėje. Daug techninių išradimų, naudingų visiems, atsirado būtent karo pramonės viduje. Esminis dalykas – išlaikyti pusiausvyrą“, – RBK sakė B.Titovas.
Rusija padidino mokesčius, pradėjo turto perskirstymą, paragino verslą prisidėti prie karo finansavimo ir pastaruoju metu ėmė grasinti verslo savininkams, kurie nepakankamai saugo savo objektus nuo Ukrainos bepiločių orlaivių.
Karo šalininkai ir kai kurie valdžios pareigūnai kaip pavyzdį dažnai mini Sovietų Sąjungos ekonomikos pertvarkymą per Antrąjį pasaulinį karą, valdant diktatoriui Josifui Stalinui, primindami to meto šūkį: „Viską frontui, viską pergalei“.
„Toks režimas gali būti tik laikinas“
Toks požiūris įvairiuose sluoksniuose sulaukia atsargaus, bet augančio pasipriešinimo.
„Tai apskritai ne ekonomika, o savotiškas nevaldomas režimas, kuris gali egzistuoti tik labai ribotą laiką, ir būtinybę jį taikyti reikia vertinti itin atsargiai“, – sakė B.Titovas svarbaus ekonomikos forumo, kuriame šią savaitę Rusijos Tolimuosiuose Rytuose dalyvaus V.Putinas, išvakarėse.
Interviu atlikęs RBK pažymėjo, kad terminas „berserkas“ kilo iš skandinavų mitologijos karių, kurie patekdavo į transo būseną, galbūt sukeltą narkotinių medžiagų, ir dėl to galėdavo itin aršiai kautis bei nejausti skausmo.
Prognozuojama, kad šiemet Rusijos ekonomika augs vos 0,4 proc., o daugelis su kariuomene nesusijusių sektorių stagnuoja arba traukiasi. Ukrainos smūgiai ekonominiams taikiniams – pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamykloms, internetinės prekybos bendrovėms bei naftos ir grūdų eksporto infrastruktūrai – šį augimo tempą gali dar labiau sumažinti.
B.Titovo komentarai atkartoja praėjusį mėnesį Maskvos mero technokrato Sergejaus Sobianino išsakytą mintį, kad „normalios ekonomikos žlugdymas prilygsta visos šalies žlugdymui“.
Pasisakė ir neteko pareigų
Praėjusį mėnesį pareigų neteko valstybinio plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačas, po to kai viešoje kalboje pabrėžė karo keliamus ekonominius iššūkius.
Šį mėnesį Rusijoje vyks parlamento rinkimai, kuriuose vienintelei politinei partijai, atvirai raginusiai nutraukti karą, buvo uždrausta dalyvauti. Apklausos rodo augantį karo nuovargį ir paramą taikos susitarimui.
Tokias nuotaikas dar labiau stiprina nuolatiniai gandai apie po rinkimų galinčią būti paskelbtą plataus masto karinę mobilizaciją galutiniam bandymui užimti visą Ukrainos Donbaso regioną. Kremlius tokius gandus vadina apgaule.
Berlynui kaltinant Maskvą išpuoliu, Markas Rutte sako, kad NATO ginsis nuo bet kokios grėsmės
20:02
NATO vadovas Markas Rutte antradienį pažadėjo visišką Aljanso solidarumą su Berlynu, šiam pareiškus, kad Maskva stovi už praėjusį mėnesį Leipcigo oro uoste įvykusio incidento, susijusio su sprogmenimis prikrautu dronu.
„NATO ir toliau stiprins mūsų gebėjimą atgrasyti ir ginti visas sąjungininkes nuo bet kokių grėsmių, įskaitant tokius piktavališkus veiksmus, kokie buvo matyti Leipcige ir kitur visame Aljanse“, – po derybų su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rutte.
„Rusijos bandymai mus įbauginti, pakenkti mūsų vienybei ir norui remti Ukrainą yra bergždi ir žlugs“, – pridūrė jis.
Kaja Kallas: ES nepabūgs Rusijos hibridinių atakų ir toliau rems Ukrainą
19:51
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas antradienį pažadėjo, kad Rusijai nepavyks išgąsdinti 27 valstybių bloko ir priversti jo atsisakyti paramos Ukrainai.
Tokį pareiškimą ji išsakė augant susirūpinimui dėl Maskvos vykdomos hibridinės kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti Kyjivo rėmėjus Europoje.
„Rusija suduoda Europai vis stipresnių kinetinių hibridinių atakų bangą, – po ES gynybos ministrų susitikimo Airijoje žurnalistams sakė K. Kallas. – Rusija nori mus išgąsdinti, kad nebepadėtume Ukrainai. Jai nepavyks.“
Prabilo rusų karys: kaip padegė savo laivą Kaliningrade ir per Lietuvą pabėgo į Ukrainą
18:08
Rusijos karinio laivyno jūrininkas slapta įsinešė benzino į savo raketinį laivą, pavogė slaptus dokumentus, o tada, padegęs laivą, pabėgo iš Rusijos, kad prisijungtų prie „Rusijos laisvės legiono“, kovojančio Ukrainos pusėje, skelbia „Sky News“.
Jūrininkas, šaukiniu Goga, buvo radijo operatorius Rusijos raketinėje korvetėje „Serpuchov“, kuri dislokuota Kaliningrado srityje ir gali bet kuria kryptimi paleisti sparnuotąsias „Kalibr“ ir „Cirkon“ raketas.
Dėl jo veiksmų Rusijos karinių jūrų pajėgų laivyno korvetė kelis mėnesius negalėjo vykdyti savo užduočių, todėl iš jo nebuvo galima atakuoti ir Ukrainos.
Kalbėdamas su „Sky News“ žurnalistais kariškis pasakojo, kad, nors ir tarnavo Rusijos kariuomenėje, esą nuo pat pradžių priešinosi Rusijos pradėtai plataus masto invazijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
