Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Putino plaštakoje pastebėtos injekcijos žymės
17:01
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas buvo pastebėtas su injekcijos žyme ant plaštakos, kuomet kreipėsi į moksleivius ir studentus naujų mokslo metų pradžios proga.
Kremliaus spaudos tarnybos paskelbtame vaizdo įraše aiškiai matoma tamsi dėmė kairiojoje V.Putino plaštakoje, kurią jis iš dalies uždengia dešiniąja, tačiau gestikuliuodamas kelis kartus ją atsuka į kamerą.
Tikėtina, kad tai – nelabai sėkmingo „į veną atlikto įsiskverbimo“ pėdsakas, leidiniui „The Moscow Times“ sakė trys praktikuojantys medikai. Vienas jų, Maskvos greitosios pagalbos gydytojas, dėmę pavadino „trijų dienų senumo hematoma po injekcijos“.
Kito – gydytojo reanimatologo – teigimu, dėmė V.Putino ant plaštakos panaši į „nerūpestingai atliktą injekciją“. „Tačiau apskritai V.Putinui (siekiant didesnio manipuliacijų saugumo) turėjo būti įstatytas kateteris“, – sakė jis.
Ką rodo kiti kadrai
Plačiau skaitykite ČIA.
Putino žmogus įspėja: Rusijai to reikia bijoti
21:03
Boriso Titovo komentarai verslo naujienų portalui RBK tapo retu ženklu, kad Kremliaus aplinkoje nerimaujama dėl vis didesnio spaudimo lėtėjančiai ekonomikai užtikrinti pergalę jau ketverius su puse metų trunkančiame kare Ukrainoje.
2024 metais B.Titovas buvo paskirtas V.Putino specialiuoju atstovu tarptautinėse organizacijose darnaus vystymosi tikslams pasiekti. Jis yra turtingas verslininkas, anksčiau valdęs didžiausią Rusijos putojančio vyno gamintoją. Jis taip pat vadovavo įtakingai verslo lobistų grupei ir 2018 metais dalyvavo Rusijos prezidento rinkimuose.
„Karinė ir civilinė ekonomika visur visada egzistavo simbiozėje. Daug techninių išradimų, naudingų visiems, atsirado būtent karo pramonės viduje. Esminis dalykas – išlaikyti pusiausvyrą“, – RBK sakė B.Titovas.
Rusija padidino mokesčius, pradėjo turto perskirstymą, paragino verslą prisidėti prie karo finansavimo ir pastaruoju metu ėmė grasinti verslo savininkams, kurie nepakankamai saugo savo objektus nuo Ukrainos bepiločių orlaivių.
Karo šalininkai ir kai kurie valdžios pareigūnai kaip pavyzdį dažnai mini Sovietų Sąjungos ekonomikos pertvarkymą per Antrąjį pasaulinį karą, valdant diktatoriui Josifui Stalinui, primindami to meto šūkį: „Viską frontui, viską pergalei“.
„Toks režimas gali būti tik laikinas“
Toks požiūris įvairiuose sluoksniuose sulaukia atsargaus, bet augančio pasipriešinimo.
„Tai apskritai ne ekonomika, o savotiškas nevaldomas režimas, kuris gali egzistuoti tik labai ribotą laiką, ir būtinybę jį taikyti reikia vertinti itin atsargiai“, – sakė B.Titovas svarbaus ekonomikos forumo, kuriame šią savaitę Rusijos Tolimuosiuose Rytuose dalyvaus V.Putinas, išvakarėse.
Interviu atlikęs RBK pažymėjo, kad terminas „berserkas“ kilo iš skandinavų mitologijos karių, kurie patekdavo į transo būseną, galbūt sukeltą narkotinių medžiagų, ir dėl to galėdavo itin aršiai kautis bei nejausti skausmo.
Prognozuojama, kad šiemet Rusijos ekonomika augs vos 0,4 proc., o daugelis su kariuomene nesusijusių sektorių stagnuoja arba traukiasi. Ukrainos smūgiai ekonominiams taikiniams – pavyzdžiui, naftos perdirbimo gamykloms, internetinės prekybos bendrovėms bei naftos ir grūdų eksporto infrastruktūrai – šį augimo tempą gali dar labiau sumažinti.
B.Titovo komentarai atkartoja praėjusį mėnesį Maskvos mero technokrato Sergejaus Sobianino išsakytą mintį, kad „normalios ekonomikos žlugdymas prilygsta visos šalies žlugdymui“.
Pasisakė ir neteko pareigų
Praėjusį mėnesį pareigų neteko valstybinio plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačas, po to kai viešoje kalboje pabrėžė karo keliamus ekonominius iššūkius.
Šį mėnesį Rusijoje vyks parlamento rinkimai, kuriuose vienintelei politinei partijai, atvirai raginusiai nutraukti karą, buvo uždrausta dalyvauti. Apklausos rodo augantį karo nuovargį ir paramą taikos susitarimui.
Tokias nuotaikas dar labiau stiprina nuolatiniai gandai apie po rinkimų galinčią būti paskelbtą plataus masto karinę mobilizaciją galutiniam bandymui užimti visą Ukrainos Donbaso regioną. Kremlius tokius gandus vadina apgaule.
Berlynui kaltinant Maskvą išpuoliu, Markas Rutte sako, kad NATO ginsis nuo bet kokios grėsmės
20:02
NATO vadovas Markas Rutte antradienį pažadėjo visišką Aljanso solidarumą su Berlynu, šiam pareiškus, kad Maskva stovi už praėjusį mėnesį Leipcigo oro uoste įvykusio incidento, susijusio su sprogmenimis prikrautu dronu.
„NATO ir toliau stiprins mūsų gebėjimą atgrasyti ir ginti visas sąjungininkes nuo bet kokių grėsmių, įskaitant tokius piktavališkus veiksmus, kokie buvo matyti Leipcige ir kitur visame Aljanse“, – po derybų su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rutte.
„Rusijos bandymai mus įbauginti, pakenkti mūsų vienybei ir norui remti Ukrainą yra bergždi ir žlugs“, – pridūrė jis.
Kaja Kallas: ES nepabūgs Rusijos hibridinių atakų ir toliau rems Ukrainą
19:51
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas antradienį pažadėjo, kad Rusijai nepavyks išgąsdinti 27 valstybių bloko ir priversti jo atsisakyti paramos Ukrainai.
Tokį pareiškimą ji išsakė augant susirūpinimui dėl Maskvos vykdomos hibridinės kampanijos, kuria siekiama destabilizuoti Kyjivo rėmėjus Europoje.
„Rusija suduoda Europai vis stipresnių kinetinių hibridinių atakų bangą, – po ES gynybos ministrų susitikimo Airijoje žurnalistams sakė K. Kallas. – Rusija nori mus išgąsdinti, kad nebepadėtume Ukrainai. Jai nepavyks.“
Vokietija bedė pirštu į Rusiją: tiesiogiai apkaltino Maskvą
18:53 Atnaujinta 19:00
Vokietija pareiškė, kad už praėjusį mėnesį Leipcigo oro uoste surengtą bepiločio orlaivio ataką buvo atsakinga Rusija.
Rugpjūčio 4 dieną Rytų Vokietijoje esančiame Leipcigo-Halės oro uoste, netoli ukrainiečių krovininių lėktuvų, buvo aptiktas sprogstamąjį užtaisą gabenantis bepilotis orlaivis.
Jis nesprogo, nes, kaip manoma, detonatorius buvo sugedęs, o tyrėjai įtaria, kad antrasis bepilotis orlaivis netoliese atsitrenkė į krovininį lėktuvą.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas sakė, kad rugpjūčio 4 dienos ataka atitiko „gerai žinomą Rusijos hibridinių operacijų Europoje modelį“, todėl manoma, jog Vokietija bus taikiniu ir ateityje.
Saugumo ekspertai anksčiau spėliojo, kad už išpuolį galėjo būti atsakinga Rusija, tačiau iki šiol Maskva neigė bet kokį dalyvavimą.
Kokios pasekmės Rusijai: uždaro diplomatų namus
Vokietija nurodys uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje ir Rusų mokslo bei kultūros namus Berlyne, skelbia „The Guardian“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Rusijos veiksmai „įsirašo į ilgą virtinę bandymų destabilizuoti padėtį Europoje, skleisti dezinformaciją, grasinti, vykdyti sabotažą ir agresiją“.
Pasak jo, „Vokietija nėra išimtis“.
Jis teigė, kad Rusija, deja, nerodo jokio noro užbaigti karą prieš Ukrainą ir siekti susitaikymo su Vakarais.
Anot jo, atsakydama į šią ataką Vokietija uždarys Rusijos konsulatą Bonoje, taip pat Rusų mokslo ir kultūros namus Berlyne.
Vokietija taip pat sieks griežtesnių sankcijų Rusijai, griežtesnės Rusijos piliečių atvykimo kontrolės ir didesnio spaudimo vadinamajam šešėliniam laivynui.
Vokietija ir toliau rems Ukrainą
J.Wadephulis teigė, kad Vokietija glaudžiai koordinuoja veiksmus su NATO ir Europos Sąjungos partneriais. Jis taip pat sakė, kad Vokietija „toliau teiks civilinę ir karinę paramą Ukrainai“.
Ministras patvirtino, kad Rusijos ambasadorius buvo iškviestas informuoti apie šiuos sprendimus.
Pasak J.Wadephulio, „mes neleisime, kad Rusijos atakos mus suskaldytų ar įbaugintų“.
NATO vadovas: įrodymai aiškūs
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį Vakare pareiškė, kad „įrodymai aiškūs“, po to, kai Vokietija praėjusio mėnesio mėginimą surengti ataką Leipcige priskyrė Rusijai.
„Palankiai vertinu Vokietijos paskelbtas atsakomąsias priemones“, – sakė jis.
M.Rutte pridūrė, kad „NATO toliau stiprins savo gebėjimą atgrasyti ir ginti visas sąjungininkes nuo bet kokios grėsmės – įskaitant piktybiškus veiksmus, tokius kaip matyti Leipcige ir kitose Aljanso vietose“.
„Rusijos bandymai mus įbauginti, pakirsti mūsų vienybę ir mūsų pasiryžimą remti Ukrainą yra bergždi ir žlugs. Mūsų parama Ukrainai yra nepajudinama, kaip ir mūsų tvirtas įsipareigojimas NATO kolektyvinei gynybai.“
Prabilo rusų karys: kaip padegė savo laivą Kaliningrade ir per Lietuvą pabėgo į Ukrainą
18:08
Rusijos karinio laivyno jūrininkas slapta įsinešė benzino į savo raketinį laivą, pavogė slaptus dokumentus, o tada, padegęs laivą, pabėgo iš Rusijos, kad prisijungtų prie „Rusijos laisvės legiono“, kovojančio Ukrainos pusėje, skelbia „Sky News“.
Jūrininkas, šaukiniu Goga, buvo radijo operatorius Rusijos raketinėje korvetėje „Serpuchov“, kuri dislokuota Kaliningrado srityje ir gali bet kuria kryptimi paleisti sparnuotąsias „Kalibr“ ir „Cirkon“ raketas.
Dėl jo veiksmų Rusijos karinių jūrų pajėgų laivyno korvetė kelis mėnesius negalėjo vykdyti savo užduočių, todėl iš jo nebuvo galima atakuoti ir Ukrainos.
Kalbėdamas su „Sky News“ žurnalistais kariškis pasakojo, kad, nors ir tarnavo Rusijos kariuomenėje, esą nuo pat pradžių priešinosi Rusijos pradėtai plataus masto invazijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Jungtinės Valstijos išspyrė Rusiją ir Kiniją iš Venesuelos
17:50
Kremliaus vadovo Vladimiro Putino pastangos išlaikyti paramą Venesuelos režimui galutinai žlugo. Paaiškėjo, kad Rusijos bendrovė, eksploatuojanti naftos telkinius šioje Pietų Amerikos šalyje, praras savo turtą, rašo „Bloomberg“. Po to, kai Donaldas Trumpas paskelbė apie „didžiausią naftos sandorį pasaulio istorijoje“, vietos čia neliko ir Kinijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Zacharovos žodžių nesusilaikė Italijos gynybos ministras
17:24
Italijos gynybos ministras griežtai atsikirto Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovei spaudai, kuri buvusio Ukrainos ministro Mychailos Fedorovo paskyrimą šioje ministerijoje pavadino „juokingu“.
Įtampa tarp Romos ir Maskvos išaugo po to, kai Rusija sukritikavo M.Fedorovo tapimą Italijos gynybos ministerijos patarėju, rašo leidinys „Il Sole 24Ore“.
Suabejojo, ar Zacharova skaitė Rodari knygą
„Suprantu, kad jie labiau norėtų, jog sprendimus dėl Italijos priimtų kas nors, kas pirmiausia klausosi Maskvos, – komentavo gynybos ministras Guido Crosetto. – Tačiau kol kas taip nėra, ir sprendimai priimami galvojant apie Romą, o ne apie Maskvą, Kyjivą ar Vašingtoną.“
Italijos ministras taip atsakė į Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos komentarus, kuriais ši Italijos gynybos ministerijos sprendimą pavadino „itin juokingu“.
„Tačiau yra vienas teigiamas aspektas, – pridūrė G.Crosetto. – Jei ji skaitė Rodarį – kuo aš abejoju – ji turėjo suprasti, kad mes nenorime baigti kaip pelė, kuri suvalgė katinus, todėl mums reikia ir praktinės patirties. Bet abejoju, ar ji – arba mūsų tautiečiai, kuriuos ji savo žinute bandė sukurstyti – būtų linkę tai priimti, nes tai mus pavaizduotų silpnus ir neginamus.“
Zacharova prisišnekėjo
Rytų ekonomikos forumo paraštėse, kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, Maskvos užsienio reikalų ministerijos atstovė M.Zacharova M.Fedorovo paskyrimą apibūdino kaip „juokingą“ ir „vertą Gianni Rodari satyros“.
„Jei Gianni Rodari būtų gyvas, – pridūrė M.Zacharova, – manau, kad jis apie tai parašytų satyrinę pasaką, bet nesu tikra, ar ji būtų juokingesnė už šią tikrą istoriją.“
Rusijos atstovės teigimu, šis incidentas neva yra pavyzdys, kaip „vadybininkai“ Kyjive karinius pralaimėjimus paverčia asmeninėmis tarptautinėmis sutartimis.
M.Fedorovas neseniai pranešė tapęs G.Crosetto patarėju ir paaiškino, kad jo vaidmuo bus padėti Italijos pusėje plėtoti „šiuolaikinių karo veiksmų technologijas“.
AFP analizė: rugpjūtį Rusijos puolimas Ukrainoje paspartėjo
16:33
Rugpjūtį Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje, kuris kelis mėnesius buvo sulėtėjęs, paspartėjo, tačiau jis išlieka daug lėtesnis nei ankstesniais invazijos metais, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Ketverius su puse metų trunkantis karas šią vasarą suintensyvėjo, o civilių mirčių skaičius išaugo, JAV tarpininkaujamoms taikos deryboms įstrigus, o Kremliui reikalaujant likusios Donecko srities dalies kontrolės.
Rugpjūčio mėnesio duomenys parodė, kad Rusijos kariuomenė iš viso užėmė apie 90 kv. km plotą – tai didžiausias jos postūmis nuo vasario.
Šis tempas yra du ar tris kartus spartesnis nei birželį ir liepą, tačiau vis dar daug lėtesnis nei Rusijos puolimas ankstesniais plataus masto karo metais.
2025 metais Rusija Ukrainoje per mėnesį vidutiniškai užimdavo apie 400 kv. km teritorijos.
Šiais metais Rusijos kariuomenė ne tik sulėtino savo puolimą, bet balandį ir gegužę prarado apie 400 kv. km teritorijos.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ne kartą pareiškė, kad Maskva ketina užimti likusią Rytų Ukrainos dalį, o jos pastangos sutelktos Donecko srityje.
73 kv. km rugpjūtį užimtos teritorijos buvo Donecko srityje, kuri viso karo metu buvo kovų epicentre.
Tačiau Maskva taip pat pasistūmėjo toliau į šiaurę, Charkivo srityje, kur užėmė beveik 30 kv. km plotą.
Praėjusį mėnesį Maskva taip pat pasiekė nedidelių laimėjimų pietinėje Zaporižios srityje.
Kyjivas rugpjūtį užfiksavo nedidelių laimėjimų trijuose regionuose – įskaitant Dnipro sritį, į kurią Rusija įsiveržė praėjusią vasarą. Ukraina čia atgauna pozicijas nuo 2026 metų pradžios.
Praėjus ketveriems su puse metų nuo karo pradžios, Rusija kontroliuoja kiek daugiau nei 19 proc. šalies teritorijos – įskaitant Krymą ir teritorijas, kurios jau buvo prorusiškų separatistų rankose iki Maskvos įsiveržimo 2022 metų vasarį.
Didžiąją dalį teritorinių laimėjimų Rusija pasiekė pirmosiomis plataus masto karo savaitėmis.
Latvija užveria duris rusiškoms knygoms: įsigaliojo draudimas, tačiau liko svarbi išimtis
16:00
Latvijoje rugsėjo 1-ąją įsigaliojo draudimas importuoti dalį pramoninių prekių iš Rusijos ir Baltarusijos. Tarp jų – knygos, laikraščiai ir kiti spaudiniai, drabužiai, avalynė, žaislai bei sporto prekės.
Draudimas taikomas ne tik prekėms, tiesiogiai įvežamoms iš Rusijos ar Baltarusijos, bet ir šių šalių kilmės produkcijai, į Latviją atgabenamai per trečiąsias valstybes, praneša Latvijos žiniasklaida.
Į draudžiamų prekių sąrašą pateko spausdintos knygos, laikraščiai ir kiti poligrafijos gaminiai, taip pat drabužiai ir kiti gatavi tekstilės gaminiai, avalynė bei galvos apdangalai. Apribojimai taip pat taikomi žaislams, žaidimams ir sporto įrangai.
Latvijos valdžia teigia, kad tokiomis priemonėmis siekiama apsaugoti šalies saugumo interesus, sumažinti Rusijos ir Baltarusijos galimybes gauti pajamų iš eksporto ir apriboti rusiškos propagandos medžiagos patekimą į Latvijos rinką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas prakalbo apie keistus sprendimus Maskvoje: pranašumas iš esmės išnyko
15:58
Rusijos įmonės tapo Ukrainos dronų atakų taikiniu, o siekiant suvaldyti šią situaciją, Kremliuje svarstomi keisti sprendimai, komentare leidiniui „Postimees“ sako ir Vidaus saugumo akademijos ekspertas Erkkis Koortas.
Maskva akivaizdžiai susiduria su sunkumais dėl Ukrainos dronų atakų, o veiksmingų sprendimų, kaip atsilaikyti prieš šią grėsmę, nėra.
Visgi yra vienas sprendimas, kuris padėtų Kremliui – Ukrainos „palaužimas“. Tačiau Rusija tai bando padaryti jau penktus metus, o pabaigos karui vis dar nematyti.
Kitas sprendimas būtų išplėstinė oro gynyba. Tačiau tai yra neįmanoma užduotis, nes Rusija yra beprotiškai didelė šalis, o oro gynybos pajėgumų nepakanka nei visam frontui, nei net pagrindiniams strateginiams objektams apsaugoti.
Tai pavyzdys, kai šalies dydis iš tikrųjų tapo didžiule gynybos problema. Strateginis gylis, kuris visada buvo Rusijos pranašumas, dabar iš esmės išnyko.
Maskvos stiliaus sprendimas
Iš tiesų sprendimas Kremliuje atsirado ir buvo labai paprastas.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo siekiama išspręsti tris problemas.
Plačiau skaitykite ČIA.
