Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijoje sraigtasparnis Mi-8 šienavo medžius: kuo visa tai baigėsi
17:59
Rusijos sraigtasparnis Mi-8, gabenęs Sachalino srities rinkimų komisijos atstovą, 4 vietinių televizijos kanalų propagandininkus ir 3 įgulos narius, pritrūkęs degalų, ėmė skristi kone palei greitkelio dangą ir šienavo medžius, kol, užsikabinus sraigtui, atsidūrė griovyje.
Kaip nurodė Sachalino srities rinkimų komisijos spaudos tarnyba, sraigtasparnis parskrido iš Terpenijos kyšulio Poronajaus rajone, kur buvo surengtas išankstinis balsavimas į Valstybės Dūmą sunkiai pasiekiamų rajonų gyventojams.
Remiantis „Telegram“ kanalo „Fighterbomber“ paskelbta informacija, avarinio nusileidimo priežastimi tapo abiejų variklių išsijungimas dėl kuro trūkumo.
Iki „Sokol“ aerodromo sraigtasparniui buvo likę maždaug 5 km.
„Nepakako degalų“, – pažymėjo kanalas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suomija tiria į šalies krantą išmestą droną
18:37
Suomijos pareigūnai trečiadienį pranešė tiriantys „galimą teritorinį pažeidimą“, kai šalies pietuose į krantą buvo išplautas dronas.
Bepilotis rastas antradienį, vienos Porvo salyno salos pakrantėje Suomijos įlankoje, mažiau nei už dviejų valandų kelio automobiliu į rytus nuo sostinės Helsinkio.
„Suomijos sienos apsaugos tarnyba ir policija tiria šį incidentą“, – pranešime teigė gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Pasak tyrimui vadovaujančio Suomijos sienos apsaugos pareigūno Antti Leskelos, dronas nekėlė pavojaus visuomenei, nes jame nebuvo jokių sprogmenų.
„Nustatyta, kad šis įrenginys yra saugus“, – sakė jis.
A. Leskela nurodė, kad „dar per anksti vertinti“, ar dronas atkeliavo iš kaimyninės Rusijos.
Suomijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad, pirminiais duomenimis, jis buvo „naudojamas žvalgybai ir kartografavimui“.
Anot A. Leskelos, tai buvo „fiksuoto sparno nepilotuojamas kelių metrų ilgio orlaivis“.
Sienos apsaugos tarnyba aiškinasi orlaivio kilmę, galimą skrydžio maršrutą arba dreifavimo kryptį iki Suomijos, taip pat kitas aplinkybes.
A. Leskela atsisakė plačiau pakomentuoti drono paskirtį, nurodydamas tik tai, kad šis reikalas dar tiriamas.
Jis pridūrė, jog „visai įmanoma“, kad į Suomijos pakrantę droną galėjo atnešti srovė iš kitų Baltijos jūros vietų.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ne kartą atakavo Rusijos naftos uostus prie Suomijos įlankos, o Suomija šiemet pranešė apie kelis jos teritorijoje nukritusius nuklydusius ukrainiečių dronus.
Rusijai – juodasis Centrinio banko scenarijus
18:33
Rusijos centrinis bankas perspėjo apie didžiausią per 30 metų Rusijos ekonomikos nuosmukį, jei naftos kaina kristų žemiau 35 JAV dolerių ir būtų sugriežtintos sankcijos.
Rusijos ekonomika pirmą kartą per tris dešimtmečius gali smukti dvejus metus iš eilės, infliacija gali grįžti į pirmųjų karo metų rekordines aukštumas, gyventojams gali tekti mažinti vartojimą, o vyriausybei – susidurti su visiško Nacionalinio gerovės fondo išsekimo grėsme. Toks scenarijus numatytas Rusijos centrinio banko parengtame artimiausių trejų metų ekonomikos raidos „rizikos scenarijuje“, kuriame daroma prielaida, kad naftos kaina kris iki 25-35 JAV dolerių už barelį, o Vakarų sankcijos bus dar labiau sugriežtintos.
„Rizikos scenarijuje“, kurį Rusijos centrinis bankas paskelbė pinigų ir kredito politikos gairėse, numatoma, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas 2027 metais sumažės 3-4 proc., o 2028 metais – dar 1,5-2,5 proc. Prognozuojama, kad nuosmukio pikas bus pasiektas kitų metų ketvirtąjį ketvirtį, kai ekonomikos smukimas sieks 8-9 proc.
Pagal recesijos mastą tai būtų didžiausias ekonomikos nuosmukis nuo 2009 metų, kai Rusijos ekonomika susitraukė 7,9 proc. O pagal trukmę tai būtų blogiausias laikotarpis nuo 1995-1996 metų, kai šalis paskutinį kartą naujausioje istorijoje patyrė dvejus metus iš eilės trunkantį ekonomikos smukimą, rašo „The Moscow Times“.
Kada Rusijos lauktų juodasis scenarijus?
Šis scenarijus grindžiamas „staigiu išorės sąlygų pablogėjimu“, kurio mastas būtų panašus į 2007-2008 metų pasaulinę finansų krizę, pažymi Rusijos centrinis bankas. Jame taip pat numatoma recesija JAV ir Europoje, kurią, pavyzdžiui, galėtų sukelti dirbtinio intelekto bendrovių „burbulo“ sprogimas pasaulio biržose.
Be to, teigiama, kad sustiprėjęs sankcijų spaudimas padidintų nuolaidas Rusijos prekėms, taip pat sumažintų naftos eksportą ir gavybą.
Pagal šį scenarijų, Rusijos ekonomika pirmaisiais krizės metais netektų 115 mlrd. JAV dolerių eksporto pajamų, o antraisiais – dar 57 mlrd. JAV dolerių. Dėl to bendras eksporto pajamų mastas sumažėtų iki 286 mlrd. JAV dolerių – žemiausio lygio nuo 2006 metų. Infliacija paspartėtų iki 11-13 proc., o Rusijos centrinis bankas į tai reaguotų dar kartą padidindamas bazinę palūkanų normą iki 19-21 proc.
Importo tiekimas į Rusiją fizine išraiška 2027 metais sumažėtų 6-8 proc., o 2028 metais – 18-20 proc., o pinigine išraiška per dvejus metus susitrauktų ketvirtadaliu. Rusijos gyventojams tektų dar labiau veržtis diržus: privataus vartojimo apimtys pirmaisiais krizės metais sumažėtų 1-2 proc., o antraisiais – dar 5,5-6,5 proc.
Rusijos centrinis bankas pažymi, kad „reikšmingas žaliavų kainų kritimas“ priverstų vyriausybę „intensyviai naudoti likvidžiąją Nacionalinio gerovės fondo dalį“, o tai „sukurtų greito fondo lėšų išsekimo riziką“. Kad to būtų išvengta, vyriausybei tektų reformuoti biudžeto taisyklę ir realiai mažinti biudžeto išlaidas.
Perspėjo Putiną
Pavasarį aukšto rango Rusijos centrinio banko pareigūnai kartu su Finansų ministerijos atstovais perspėjo Vladimirą Putiną apie didėjančias rizikas Rusijos ekonomikai, kuri šiemet jau pradėjo trauktis.
Kaip skelbė „Bloomberg“ šaltiniai, jie atkreipė dėmesį į biudžetui nebepakeliamą karinių išlaidų lygį, dėl kurio iždo deficitas jau trečius metus iš eilės gali gerokai viršyti planą: liepos pabaigoje jis siekė 6,45 trln. rublių.
Pasak „Bloomberg“ pašnekovų, Vladimiras Putinas atmetė finansų bloko poziciją ir nurodė rengti visų biudžeto išlaidų mažinimą, išskyrus karines. Agentūros duomenimis, Rusijos finansų ministerija trečdaliu sumažino civilinių išlaidų finansavimą, taip pat pavedė vyriausybei pavaldžioms agentūroms ruoštis 15 proc. etatų mažinimui, o pats V.Putinas rengiasi tolesnei kovinių veiksmų eskalacijai.
Donaldas Tuskas patvirtino įtarimus dėl diversijos Lenkijos dronų gamykloje
18:10
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino įtarimus dėl diversijos Lenkijos dronų gamykloje, kurioje pirmadienį kilo gaisras.
Per vyriausybės posėdį trečiadienį D. Tuskas aptarė du neseniai kilusius gaisrus Lenkijos gynybos pramonės įmonėse. Pirmasis kilo „WB Group“ gamykloje pietiniame Skaržysko-Kamenos mieste pirmadienio naktį, o kitas sekmadienį kilo lėktuvų komponentų gamintojos „JFG Composites“ gamybos ir sandėliavimo salėje pietrytiniame Liublino mieste. Nė vieno incidento metu apie nukentėjusius žmones nepranešta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Gabrielius Landsbergis: „Rusijos taip neatgrasysime“
18:08
Vokietija apkaltino Rusiją, kad ji Leipcigo uoste ketino įvykdyti ataką dronais, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis interviu 15min sako, kad tokia reakcija tik paskatins tolesnę Kremliaus agresiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainoje įvedami du pavojaus lygiai: skirsis priklausomai nuo to, kas atlekia
17:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, rugsėjo 2 d., pareiškė, kad šalyje bus atnaujintos perspėjimo apie pavojų sistemos ir įvesti du pavojaus lygiai – geltonasis ir raudonasis.
Šalies vadovas platformoje „Telegram“ pranešė išklausęs premjero Serhijaus Koreckio pranešimą apie rengiamą atsaką į pasikeitusią Rusijos smūgių taktiką – dronų naudojimą siekiant išsekinti Ukrainos miestų ekonomiką ir paveikti gyvenimą.
„Pirma: bus atnaujintos perspėjimo apie esamą pavojų sistemos. Žmonės turi visiškai aiškiai suprasti, į ką ir kaip tiksliai reikia reaguoti. Bus įvesti du konkretaus pavojaus žymėjimo lygiai – geltonasis ir raudonasis“, – teigė V.Zelenskis.
Atlekia dronas ar raketa?
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina patvirtino: sunaikino Rusijos lėktuvą MiG-29
17:08 Atnaujinta 17:46
Ukrainos gynybos pajėgos patvirtino, kad Rostovo srityje, Milerovo aerodromo rajone, buvo sunaikintas Rusijos lėktuvas MiG-29. Ši ataka buvo įvykdyta dar rugpjūčio 27 dieną.
Apie tai trečiadienį, rugsėjo 2 d., pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kurį cituoja portalas „New Voice“.
Patikslintais duomenimis, be naikintuvo MiG-29, taip pat patvirtintas sraigtasparnio Ka-27 sunaikinimas – jis buvo atakuotas rugpjūčio 30 d. Krasnodaro krašto Jeisko aerodromo rajone.
Rugsėjo 1-ąją ir naktį į rugsėjo 2-ąją Ukrainos gynybos pajėgų padaliniai smogė ir kitiems kariniams objektams. Donecko srities Volodymyrivkos gyvenvietėje buvo smogta priešo šaudmenų sandėliui, o tos pačios srities Očeretynės gyvenvietėje – Rusijos kariuomenės padalinio materialinio ir techninio aprūpinimo sandėliui.
Rusijos Briansko srities Rečicos gyvenvietėje smogta ginkluotės ir karinės technikos sutelkimo vietai.
Šiuo metu tikslinamas padarytos žalos mastas, o darbas naikinant svarbius karinius objektus tęsiamas.
Koks tai naikintuvas
MiG-29 yra sovietinis ketvirtosios kartos daugiafunkcis naikintuvas. Jis skirtas naikinti visų tipų oro taikinius naudojant valdomas raketas bei lėktuvo patranką, taip pat pulti antžeminius taikinius naudojant nevaldomą ginkluotę.
Šis orlaivis gali išvystyti iki 2450 km/val. greitį, o jo kovinis spindulys siekia 700 km.
Visi 16 specialių Rusijos palydovų nepasiekė numatyto aukščio
16:56
Rusija susiduria su sunkumais kurdama savąją alternatyvą palydovinei sistemai „Starlink“ – nė vienas iš liepos mėnesį paleistų 16 palydovų nepasiekė numatyto aukščio, rašo Lenkijos portalas „TVP World“.
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) – analitinis centras, analizuojantis karinius konfliktus ir geopolitinius įvykius – pirmadienį pranešė, kad daugelis iš palydovų „Rassvet“, kurie yra Rusijos planuojamo „Starlink“ tipo ryšio tinklo dalis, tebėra 300–400 kilometrų aukštyje.
Pasak instituto, kai kurie iš jų praranda aukštį, o mažiausiai du artėja prie grįžimo į atmosferą.
Tik 12 iš 32 šiemet paleistų palydovų „Rassvet“ pasiekė stabilų veikimo aukštį, pažymėjo ISW ir pridūrė, kad Rusija „greičiausiai ir toliau susidurs su sunkumais kurdama „Starlink“ palydovų sistemos analogą“.
Maskva paspartino šio projekto įgyvendinimą po to, kai Rusijos pajėgos vasarį neteko prieigos prie „Starlink“. Rusijos pajėgos per neoficialius kanalus buvo įsigijusios „SpaceX“ terminalų ir naudojo juos ryšiams mūšio lauke bei dronų operacijoms.
Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, Rusijos palydovai paleidžiami sparčiau, negu tikėtasi. Tačiau naujausi orbitiniai duomenys rodo, kad šis tempas neužtikrina patikimo palydovų dislokavimo.
Maskva planuoja iki 2027 metų orbitoje turėti 292 palydovus, o iki 2035 metų – 924. Kur kas didesnė palydovų sistema leistų Rusijai naudoti mažesnę „Starlink“ tipo versiją kariniam ryšiui ir nuotoliniu būdu valdomiems dronams.
Tačiau, kaip teigia ISW, dėl riboto paleidimo raketų „Sojuz“ skaičiaus Rusijai gali būti sunku artimiausioje ateityje pasiekti šiuos tikslus.
Viskas rimta: Ukraina oficialiai informavo apie pavojų Rusijos erdvėje – minimos ir Baltijos šalys
16:28
Ukraina oficialiai informavo Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO), kad Rusijos oro erdvė yra nesaugi civilinei aviacijai, ir paragino vengti skrydžių virš valstybės agresorės teritorijos.
Apie tai trečiadienį, rugsėjo 2 d., socialiniame tinkle „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Ministras paaiškino, kad Rusijos oro erdvė tampa vis pavojingesnė dėl „staiga eskaluojamo Rusijos teroro prieš Ukrainą“.
„Rusija sąmoningai ignoruoja grėsmes, kylančias dėl jos agresijos prieš Ukrainą, kuri per pastaruosius kelerius metus jau lėmė keletą incidentų“, – priminė A.Sybiha.
Nori, kad avialinijos žinotų, kokia rizika
Jis pabrėžė, kad sprendimas perspėti ICAO priimtas siekiant užtikrinti, jog visos oro bendrovės ir vyriausybės žinotų apie galimą riziką – net jei Rusija atsisako vykdyti savo įsipareigojimą jas informuoti.
„Norime užkirsti kelią netyčiniams incidentams“, – apibendrino A.Sybiha.
Leidinys „Dzerkalo tyžnia“ pranešė, kad Ukrainos infrastruktūros ministras Mykola Kalašnykas paragino ICAO generalinį sekretorių Juaną Carlosą Salazarą visiškai uždrausti civilinės aviacijos skrydžius virš Rusijos.
Leidinio skelbiamame M.Kalašnyko laiške primenama, kad Ukraina savo oro erdvę uždarė dar pačioje plataus masto įsiveržimo pradžioje – 2022 m. vasario 24-osios naktį. Tačiau Rusija visą šį laiką ignoravo rizikas, o tai, pasak ministro, lėmė virtinę aviacijos katastrofų:
- „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo numušimą Rusijos oro gynybos sistema „S-300“ 2024 metais (lėktuvas sudužo netoli Aktau miesto Kazachstane);
- tos pačios sistemos smūgį verslo klasės lėktuvui „Embraer Legacy 600“ 2023 metais Rusijos Tverės srityje;
- lengvojo lėktuvo „Alto NG“ numušimą priešlėktuvinės gynybos kompleksu „Tor“ netoli Rusijos Kolomnos miesto 2026 m. kovą.
Atkreipė dėmesį ir į Baltijos šalis
„Agresyvus elektroninės kovos priemonių naudojimas ir GPS signalų trikdymas virš Baltijos šalių bei Rusijos jau paveikė dešimtis tūkstančių „Ryanair“, „Wizz Air“ ir „Finnair“ skrydžių, taip sudarant prielaidas navigaciniams incidentams“, – rašė M.Kalašnykas.
Rugsėjo 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos oro erdvė tampa pavojinga oro bendrovėms, draudikams ir kitiems tarptautinių aviacijos pervežimų dalyviams. Jis pažadėjo, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija ir kitos institucijos „suteiks tarptautinėms struktūroms visą informaciją apie pavojus Rusijos danguje“.
Dėl atakos Leipcigo oro uoste ieško 2 rusų – vienas turi sąsajų su Lietuva
16:18 Atnaujinta 18:04
Vokietijos žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad policija identifikavo du įtariamuosius, siejamus su praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdytu bandymu surengti hibridinę ataką panaudojant droną su sprogmenimis.
Vienas šių įtariamųjų turi sąsajų su Lietuva.
Vokietijos vyriausybė antradienį dėl incidento Leipcigo oro uoste apkaltino Rusiją, teigdama, kad tam ji pasitelkė „žemo lygio agentus“, ir paskelbė apie atsakomąsias priemones, įskaitant Rusijos konsulato Bonoje ir Rusijos kultūros centro Berlyne uždarymą.
Pasak dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ (SZ) ir regioninių visuomeninių transliuotojų NDR bei WDR, vienas įtariamasis yra Baltarusijos pilietis, taip pat turintis Rusijos pasą. Šis asmuo, kaip manoma, į Šengeno erdvę atvyko su Minske išduota Italijos turistine viza.
Įtariamasis, kurio DNR, kaip pranešama, buvo rasta oro uoste, jau buvo atkreipęs į save dėmesį dėl Baltijos šalyse padarytų nusikaltimų, teigia leidiniai.
Manoma, kad antras įtariamasis, kuris, kaip pranešama, turi Latvijos ir Rusijos pasus, atliko hibridinės atakos logistikos koordinatoriaus ir instruktoriaus vaidmenį.
Teigiama, kad liepos pabaigoje atvykęs į Berlyno oro uostą jis išsinuomojo automobilį, kad nuvyktų į Leipcigo regioną, o likus dviem dienoms iki įtariamos atakos paliko Vokietiją.
Pranešama, kad abu vyrai buvo identifikuoti pagal policijos oro uoste ir jo apylinkėse surastus DNR pėdsakus: ant drono, sprogmenų pripildytoje skardinėje ir ant prie medžio pritvirtintos antenos.
Kaip rašė minėtos žiniasklaidos priemonės, Europos duomenų bazės leido nustatyti atitikimus, pirmiausia Lietuvoje ir Suomijoje, kuriuos patvirtino žvalgybos tarnybų informacija.
Dronas buvo aptiktas saugioje krovinių operacijų zonoje Leipcigo oro uoste, netoli Ukrainos krovininio lėktuvo.
Vokietijos spaudos teigimu, vėliau netoli oro uosto buvo aptiktas dar vienas dronas, ant kurio taip pat rasta sprogstamųjų medžiagų pėdsakų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Vokietijos reakcija buvo „klaida, ir labai rimta“.
Rusija trečiadienį pranešė, kad iškvietė Vokietijos reikalų patikėtinį pareikšti protesto dėl „antirusiškų Vokietijos pareigūnų veiksmų ir pareiškimų“.
Vokietijoje kelis mėnesius buvo fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš karinių ir pramoninių objektų, tačiau naktį į rugpjūčio 5-ąją Leipcige įvykęs incidentas sukėlė didelį nerimą, nes ten rastas dronas gabeno sprogmenis.
Policija pasitelkė robotą, kad neutralizuotų šalia Ukrainos krovininio lėktuvo rastą įrenginį, o po kelių savaičių netoli oro uosto, kaip pranešama, buvo rastas dar vienas dronas su sprogstamosios medžiagos pėdsakais.
Šis oro uostas atlieka svarbų vaidmenį gabenant karines prekes, įskaitant Vokietijos kariuomenės ir NATO sąjungininkių krovinius, taip pat tarnauja kaip bazė Ukrainos bendrovei „Antonov Airlines“.
Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugpjūčio 19 dieną patvirtino drono incidento Leipcigo oro uoste ryšį su Lietuvoje nagrinėjama į užsienį išsiųstų padegamųjų siuntų byla, tačiau daugiau detalių neatskleidė.
Anot N. Grunskienės, tyrimas atliekamas bendradarbiaujant jungtinėje grupėje, kurioje yra Jungtinės Karalystės (JK), Nyderlandų, Latvijos ir kitų šalių pareigūnai.
Po praėjusio mėnesio įvykio Leipcigo oro uoste Vokietijos tyrėjai aptiko DNR pėdsaką, kuris sutampa su rastuoju po incidento DHL logistikos centre Leipcige 2024-ųjų liepą.
„Nekomentuosiu, kadangi nenoriu pakenkti tyrimo sėkmei“, – teigė N. Grunskienė, paklausta, ar DNR pėdsakas yra susietas su konkrečiu asmeniu.
2024-aisiais iš Lietuvos į JK ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai. Dvi iš keturių siuntų su padegamaisiais užtaisais buvo siunčiamos per DHL: viena užsidegė Vokietijoje, Leipcigo oro uoste, kita – sandėlyje JK.
Padegamųjų užtaisų bylą šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, joje kaltinimai pareikšti penkiems asmenims. Pasak pareigūnų, pastarieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir šiuo metu nepasiekiami.
Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Putino baimė ima viršų: kur jis, ten ir pikapas su kulkosvaidžiu
16:10
Rusijos vadovo Vladimiro Putino kelionės į Vladivostoką, kur jis dalyvavo Rytų ekonomikos forume, metu jo korteže buvo pastebėtas pikapas su sumontuotu priešlėktuviniu kulkosvaidžiu, rašo „The Moscow Times“.
Vaizdus, kuriuose užfiksuotas prezidento kortežas prie oro uosto paskelbė vietinis socialinio tinklo „Facebook“ puslapis „Svodka-25“.
Pažymima, kad palei kortežo maršrutą buvo išrikiuoti kariai ir karinė technika. Vietiniai gyventojai pokalbių svetainėse tuo tarpu skundėsi dėl eismo spūsčių, susidariusių dėl užtvertų kelių.
Viešnagės Vladivostoke metu V.Putinas taip pat antrą kartą pasinaudojo uždarais laipteliais su arkine užtvara, atkreipė dėmesį naujienų portalas „Sibir.Realii“. Pirmą kartą tokia konstrukcija buvo pastebėta rugpjūčio 31 d. per prezidento kelionę į Biškeką, kur vyko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas.
Pastebėta, kad, kai Rusijos vadovas gegužę lankėsi Kazachstane, rugpjūtį – Novosibirske, o praėjusį gruodį – Indijoje, jis iš orlaivio nulipdavo įprastais atvirais laipteliais.
Karybos ekspertas Deividas Šarpas šiuos pokyčius susiejo su valstybės vadovo apsaugos sugriežtinimu. Jo teigimu, jei stiklas aplink laiptelius yra šarvuotas, jis galės apsaugoti V.Putiną net labiausiai pažeidžiamoje padėtyje – atkarpoje tarp lėktuvo ir žemės, kol jo nėra apsupusi apsauga.
Dar gegužę laikraščio „Financial Times“ šaltiniai pranešė, kad pastaraisiais mėnesiais V.Putinas ženkliai sustiprino savo apsaugą.
Kaip teigė laikraščio pašnekovai, augant nuogąstavimui dėl gyvybės, jis ėmė dažniau praleisti laiką požeminiuose bunkeriuose. Tą patį mėnesį V.Putino korteže pirmą kartą buvo pastebėtas šarvuotas automobilis su vietu kulkosvaidininkui ir automobilis su radioelektroninės kovos sistema, o oro erdvę kontroliavo sraigtasparnis.
Maniakiškas V.Putino susirūpinimas privatumu, saugumu ir slaptumu pasiekė naujas aukštumas, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai ėmė vis giliau įsiskverbti į Rusijos teritoriją ir intensyviai puldinėti Maskvą, rugpjūčio 12 d. rašė laikraštis „The New York Times“.
Leidiniui artimas šaltinis Kremliuje teigė, kad, siekiant suklaidinti tuos, kurie tariamai gali pasikėsinti į V.Putiną, šalies lyderio kortežai ėmė važinėti po sostinę be paties Kremliaus vadovo, kad nuslėptų tikrąją jo buvimo vietą.
