Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijai – juodasis Centrinio banko scenarijus
18:33
Rusijos centrinis bankas perspėjo apie didžiausią per 30 metų Rusijos ekonomikos nuosmukį, jei naftos kaina kristų žemiau 35 JAV dolerių ir būtų sugriežtintos sankcijos.
Rusijos ekonomika pirmą kartą per tris dešimtmečius gali smukti dvejus metus iš eilės, infliacija gali grįžti į pirmųjų karo metų rekordines aukštumas, gyventojams gali tekti mažinti vartojimą, o vyriausybei – susidurti su visiško Nacionalinio gerovės fondo išsekimo grėsme. Toks scenarijus numatytas Rusijos centrinio banko parengtame artimiausių trejų metų ekonomikos raidos „rizikos scenarijuje“, kuriame daroma prielaida, kad naftos kaina kris iki 25-35 JAV dolerių už barelį, o Vakarų sankcijos bus dar labiau sugriežtintos.
„Rizikos scenarijuje“, kurį Rusijos centrinis bankas paskelbė pinigų ir kredito politikos gairėse, numatoma, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas 2027 metais sumažės 3-4 proc., o 2028 metais – dar 1,5-2,5 proc. Prognozuojama, kad nuosmukio pikas bus pasiektas kitų metų ketvirtąjį ketvirtį, kai ekonomikos smukimas sieks 8-9 proc.
Pagal recesijos mastą tai būtų didžiausias ekonomikos nuosmukis nuo 2009 metų, kai Rusijos ekonomika susitraukė 7,9 proc. O pagal trukmę tai būtų blogiausias laikotarpis nuo 1995-1996 metų, kai šalis paskutinį kartą naujausioje istorijoje patyrė dvejus metus iš eilės trunkantį ekonomikos smukimą, rašo „The Moscow Times“.
Kada Rusijos lauktų juodasis scenarijus?
Šis scenarijus grindžiamas „staigiu išorės sąlygų pablogėjimu“, kurio mastas būtų panašus į 2007-2008 metų pasaulinę finansų krizę, pažymi Rusijos centrinis bankas. Jame taip pat numatoma recesija JAV ir Europoje, kurią, pavyzdžiui, galėtų sukelti dirbtinio intelekto bendrovių „burbulo“ sprogimas pasaulio biržose.
Be to, teigiama, kad sustiprėjęs sankcijų spaudimas padidintų nuolaidas Rusijos prekėms, taip pat sumažintų naftos eksportą ir gavybą.
Pagal šį scenarijų, Rusijos ekonomika pirmaisiais krizės metais netektų 115 mlrd. JAV dolerių eksporto pajamų, o antraisiais – dar 57 mlrd. JAV dolerių. Dėl to bendras eksporto pajamų mastas sumažėtų iki 286 mlrd. JAV dolerių – žemiausio lygio nuo 2006 metų. Infliacija paspartėtų iki 11-13 proc., o Rusijos centrinis bankas į tai reaguotų dar kartą padidindamas bazinę palūkanų normą iki 19-21 proc.
Importo tiekimas į Rusiją fizine išraiška 2027 metais sumažėtų 6-8 proc., o 2028 metais – 18-20 proc., o pinigine išraiška per dvejus metus susitrauktų ketvirtadaliu. Rusijos gyventojams tektų dar labiau veržtis diržus: privataus vartojimo apimtys pirmaisiais krizės metais sumažėtų 1-2 proc., o antraisiais – dar 5,5-6,5 proc.
Rusijos centrinis bankas pažymi, kad „reikšmingas žaliavų kainų kritimas“ priverstų vyriausybę „intensyviai naudoti likvidžiąją Nacionalinio gerovės fondo dalį“, o tai „sukurtų greito fondo lėšų išsekimo riziką“. Kad to būtų išvengta, vyriausybei tektų reformuoti biudžeto taisyklę ir realiai mažinti biudžeto išlaidas.
Perspėjo Putiną
Pavasarį aukšto rango Rusijos centrinio banko pareigūnai kartu su Finansų ministerijos atstovais perspėjo Vladimirą Putiną apie didėjančias rizikas Rusijos ekonomikai, kuri šiemet jau pradėjo trauktis.
Kaip skelbė „Bloomberg“ šaltiniai, jie atkreipė dėmesį į biudžetui nebepakeliamą karinių išlaidų lygį, dėl kurio iždo deficitas jau trečius metus iš eilės gali gerokai viršyti planą: liepos pabaigoje jis siekė 6,45 trln. rublių.
Pasak „Bloomberg“ pašnekovų, Vladimiras Putinas atmetė finansų bloko poziciją ir nurodė rengti visų biudžeto išlaidų mažinimą, išskyrus karines. Agentūros duomenimis, Rusijos finansų ministerija trečdaliu sumažino civilinių išlaidų finansavimą, taip pat pavedė vyriausybei pavaldžioms agentūroms ruoštis 15 proc. etatų mažinimui, o pats V.Putinas rengiasi tolesnei kovinių veiksmų eskalacijai.
Rubio: CŽA vadovo vizito į Maskvą tikslas buvo „užmegzti ryšius tarp žvalgybos tarnybų“
23:55
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio interviu „Fox News“ pakomentavo neseniai įvykusį CŽA vadovo Johno Ratcliffe'o vizitą Maskvoje.
Jis teigė, kad J.Ratcliffe'o vizitas Maskvoje buvo bandymas „užmegzti“ komunikacijos kanalus su Rusija.
„Jo vizitas ten buvo labiau rutininis ta prasme, kad juo buvo siekiama tik užmegzti ir toliau kurti šiuos komunikacijos kanalus tarp žvalgybos tarnybų. Tokie dalykai gali būti naudingi krizės ar konflikto metu“, – sakė JAV valstybės sekretorius.
„Tai – naujas etapas“: Vokietija išbandė balistinę raketą
22:36
Vokietijos karinis jūrų laivynas Šiaurės Atlante sėkmingai išbandė izraeliečių gamybos balistinę raketą „Lora“, praneša leidinys „Tagesspiegel“.
Paleidimas įvyko rugsėjo 2-osios naktį, tam tarp Airijos ir Islandijos buvo dislokuotos dvi Vokietijos fregatos.
„Esu labai patenkintas rezultatu... Vokietijos ir mūsų sąjungininkų apsaugos požiūriu šis bandymas žymi naują atgrasymo ir parengties jūroje etapą“, – sakė Vokietijos karinio jūrų laivyno inspektorius viceadmirolas Janas Christianas Kaackas.
Plačiau skaitykite čia.
Rusijoje plinta žiauri schema: turtas atimamas be jokio gailesčio
22:02
Nelegalių skolintojų skaičius Rusijoje per metus padidėjo daugiau nei dvigubai. Kai kurie iš jų nesiekia uždirbti iš didelių palūkanų, bet laukia pirmojo įsipareigojimų nevykdymo, kad vėliau teisiniu keliu galėtų konfiskuoti skolininko nekilnojamąjį turtą.
Tokie skolintojai Rusijoje nepaiso, kad būstas, į kurie jie kėsinasi, galbūt yra vienintelė skolininko gyvenamoji vieta.
Leidinys „Postimees“ pasakoja, kaip Rusijoje įsigalėjo nauja nelegalaus ir įžūlaus pasipelnymo schema.
Plačiau skaitykite čia
Zelenskis sureagavo į Ukrainos karinės žvalgybos ir SBU agentų susišaudymą
21:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į incidentą Kyjive, kuriame dalyvavo Ukrainos karinės žvalgybos ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) darbuotojai ir kurio metu kilo susišaudymas. Savo reakciją jis išsakė vakariniame vaizdo kreipimesi, rašo portalas „Unian“.
„Kalbant apie šiandienos absoliučiai gėdingą situaciją tarp atskirų SBU ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos padalinių, kuri įvyko Kyjive. Kalbėjomės su generaliniu prokuroru. Jis išsiaiškins visas detales: bus patikrinti visi šios istorijos dalyvių parodymai ir pareiškimai, visa situacija bus išnagrinėta žingsnis po žingsnio“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad incidento dalyviai turi būti patraukti atsakomybėn. Prezidentas pabrėžė, kad specialiųjų tarnybų vadovai turi priimti personalo sprendimus dėl susišaudymo dalyvių. Jis taip pat paragino atlikti vidinius tyrimus abiejose tarnybose.
„Ukrainoje šaudyti galima tik į Rusijos okupantus, siekiant apginti Ukrainą. Jokio kito susišaudymo mūsų valstybė niekada nesuvoks kaip kažko, kas kam nors leidžiama“, – pabrėžė prezidentas.
Rusijoje dėl kariuomenės kritikos suimta vaikų hospiso vadovė
21:28
Maskvai tęsiant susidorojimą su savo puolimo Ukrainoje kritikais, Rusijos policija trečiadienį suėmė vaikų hospiso vadovę, įtariamą „melagingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimu, naujienų agentūrai AFP pranešė jos advokatas.
38-erių metų Lida Moniava yra Maskvoje įsikūrusios labdaros organizacijos, teikiančios gyvenimo pabaigos priežiūrą nepagydomai sergantiems vaikams ir jauniems suaugusiesiems, įkūrėja ir direktorė.
Jos suėmimas susijęs su 2023 metais per pirmąsias karo metines platformoje „Telegram“ paskelbtu įrašu, kuriame ji užsiminė apie Jungtinių Tautų (JT) duomenis, rodančius tūkstančius civilių aukų, agentūrai AFP pareiškė jos advokatas Michailas Biriukovas.
Prokurorai ją kaltina „veikus esant vedamai politinės neapykantos“, sakė M. Biriukovas.
Jei ji bus pripažinta kalta, jai grės iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Už sunkių nusikaltimų tyrimą atsakingas Rusijos Tyrimų komitetas paskelbė, kad jai buvo pareikšti kaltinimai „sąmoningu melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojimą skleidimu“.
„Moniava buvo sulaikyta. Apklausos metu ji nepripažino kaltės dėl įtariamo nusikaltimo“, – teigiama komiteto pranešime.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ L. Moniavos suėmimą pavadino „dar vienu įžūliu Rusijos valdžios bandymu numalšinti bet kokias antikarines nuotaikas“.
Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo savo puolimą, Rusijos policija sulaikė tūkstančius žmonių už pasisakymus prieš karą – kruviniausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Prokurorai kritikuojančiuosius Rusijos kariuomenę dažnai kaltina „melagienų“ skleidimu.
Rusijos žiniasklaidos reguliavimo institucija šalies žiniasklaidos priemonėms liepė pranešant apie konfliktą remtis tik „oficialiais Rusijos šaltiniais“, o tai iš esmės reiškia tik Rusijos gynybos ministerijos teikiamą informaciją.
JAV iždo sekretorius kirto Ukrainai: energetikos krizę pakurstė ir smūgiai Rusijos naftos objektams
21:00
Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos objektams prisidėjo prie energijos kainų šuolio visame pasaulyje, televizijai „Fox News“ trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Ukraina nusprendė, kad nori susprogdinti Rusijos energetikos objektus ir naftos produktus, todėl tai pasauliniu mastu sukelia spaudimą kainoms didėti“, – sakė S.Bessentas.
Kyjivas vykdo tolimųjų dronų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir saugykloms kampaniją, siekdamas sumažinti Maskvos biudžeto pajamas ir jos gebėjimą tęsti visapusišką karą.
JAV iždo sekretorius tvirtino, kad šie smūgiai, kartu su sutrikimais, kuriuos lėmė JAV ir Irano karas, kursto „energetikos krizę“ visame pasaulyje.
Šie jo komentarai pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai jis per Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimą Jungtinėse Valstijose susitiko su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu, kuriam esą pareiškė apie būtinybę užbaigti karą Ukrainoje.
Vien liepos mėnesį Ukraina surengė mažiausiai 30 atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos tanklaivius. Agentūros „Bloomberg“ cituojami analitikai apytikriai apskaičiavo, kad Rusijos žaliavinės naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki maždaug 3,6 mln. barelių per dieną – tai mažiausias rodiklis nuo 2002 metų gegužės.
Dėl šių sutrikimų prie Rusijos degalinių nusidriekė ilgos eilės, visoje šalyje atsirado degalų trūkumas, o Maskvai teko įvesti degalų eksporto draudimą.
Kuro krizė Rusijoje kilo tuo metu, kai pasaulyje smarkiai pakilo energijos kainos, kurių šuolį pakurstė JAV ir Irano konfliktas, dėl kurio buvo uždarytas Hormuzo sąsiauris – svarbus pasaulinės naftos prekybos jūrų maršrutas.
Vokietija grasina užtrenkti duris rusams į Europą
20:44
Vokietija nori drastiškai sumažinti vizų išdavimą rusams po bandymo įvykdyti drono ataką prieš Ukrainos karinį transportinį lėktuvą Leipcige, rašo leidinys „Deutsche Welle" (DW).
Rusijos piliečių turistinės kelionės į Vokietiją nebegali tęstis tokiu pačiu formatu, nes nėra jokio „normalumo“, kol Rusija vykdo agresyvų karą, teigė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Martinas Giese. Siekiama užtikrinti, kad atvyktų tik tie asmenys, kurie nekelia pavojaus.
„Rusijos piliečiams išduodamų vizų atostogoms Europos Sąjungoje skaičius yra per didelis“, – sakė jis.
Pasak M.Giese, sprendimą dėl vizų išdavimo priima skirtingos šalys su nevienodu griežtumu, todėl šalis derėsis su partneriais Europos Sąjungoje.
„Norime, kad išduodamų vizų skaičius būtų dar labiau sumažintas“, – teigė jis.
Europos Komisijos duomenimis, Vokietijos konsulatai Rusijoje 2022 m. išdavė 38 809 vizas, 2023 m. – 15 150, 2024 m. – 17 202, o 2025 m. – 20 036. Panašios tendencijos stebimos ir kitose Šengeno šalyse. 2022 m. Rusijos pareiškėjams buvo išduota 701,7 tūkst. vizų, 2023 m. – 536,1 tūkst., 2024 m. – 586,4 tūkst., o 2025 m. – 618,8 tūkst. Italija, Prancūzija ir Ispanija tradiciškai išlieka lyderėmis pagal išdavimą.
Vokietijos valdančiosios CDU/CSU partijos nariai Europos Parlamente birželio pradžioje paragino visiškai uždrausti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Deputatai piktinasi, kad pernai Europoje atostogavo daugiau nei 500 tūkst. Rusijos piliečių.
„Atostogos ES yra privilegija, o ne teisė“, – rašoma pranešime.
Maždaug tuo pačiu metu 11 Europos šalių ministrai nusiuntė laišką Europos diplomatijos vadovei Kaja Kallas su pasiūlymu uždrausti rusų turistines keliones į ES šalis.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis rugsėjo 1 d. pareiškė, kad Berlynas sugriežtins rusų atvykimo į šalį kontrolę, reaguodamas į incidentą su dronais Leipcigo oro uoste.
Rugpjūčio 5-osios naktį ten buvo bandoma įvykdyti sabotažą prieš Ukrainos lėktuvą An-124. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad Vokietijos valdžia dėl šio incidento kaltina Rusiją.
Vokietijos tyrėjai jau nustatė du įtariamuosius, pranešė laikraštis „Bild“. Leidinio teigimu, vienas jų yra kilęs iš Rusijos ir turi Latvijos pasą, antrasis – Baltarusijos pilietis su Rusijos pasu. Generalinė prokuratūra jiems jau pareiškė kaltinimus.
Lenkijoje – didžiulis skandalas dėl Baltijos šalių gynybos
20:36
„Lenkijos kariai turi ginti Lenkiją“. Šie buvusio Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako žodžiai kaip atsakymas į klausimą, ar Lenkijos kariai turėtų ginti Baltijos šalis Rusijos agresijos atveju, šalyje sukėlė skandalą. Kritikai sako, kad tai – puikus kąsnis Vladimiro Putino Rusijai ir jos propagandai.
M.Blaszczakas gynybos ministro pareigas ėjo 2018–2023 m., Lenkijoje valdant „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai.
Dalyvaudamas „Radio Zet“ radijo laidoje M.Blaszczakas laidos vedėjo Bogdano Rymanowskio buvo paklaustas: „Jeigu Rusija pultų Estiją, Latviją arba Lietuvą, ar Lenkijos kariai turėtų jiems ateiti į pagalbą?“
Plačiau skaitykite čia.
Rubio: JAV derasi su Ukraina dėl licencijų gaminti raketas „Patriot“ sistemai
19:45
Jungtinės Valstijos derasi su Ukraina dėl licencijų suteikimo priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ raketų gamybai. Apie tai laidoje „The Brian Kilmeade Show“ pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
„Tai aptariama būtent dabar. Ir kaip jau sakiau, tai nėra greitas sprendimas. Norint padidinti gamybą, net ir turint licenciją, prireikia kelerių metų gamykloms pastatyti. Tai aukštųjų technologijų ginklas. Šis klausimas svarstomas ir gali būti įgyvendintas, tačiau tai iš tikrųjų neišspręs trumpalaikės problemos, kurią jie nurodo“, – sakė M.Rubio.
JAV valstybės sekretorius taip pat atsakė į klausimą, ar Vašingtonas atsisako Ukrainos pasiūlymo padėti Amerikos partneriams su savo bepiločių orlaivių technologijomis.
„Jei bus pasiektas susitarimas, kuris būtų prasmingas Jungtinėms Valstijoms, manau, mes sudarysime tokius sandorius, juos aptarsime, ir jie visi yra rengiami. Šiuo klausimu kol kas neturiu jokių pareiškimų, tačiau mes nuolat ieškome būdų, kaip sustiprinti savo gynybą, ir jei kas nors turi galimybę su mumis bendradarbiauti bei sukurti ką nors panašaus, mes tikrai būsime tam atviri. Tačiau, vėlgi, tai yra ilgalaikiai projektai – tai nėra kažkas, kas atsiras iš karto“, – atsakė jis.
Suomija tiria į šalies krantą išmestą droną
18:37
Suomijos pareigūnai trečiadienį pranešė tiriantys „galimą teritorinį pažeidimą“, kai šalies pietuose į krantą buvo išplautas dronas.
Bepilotis rastas antradienį, vienos Porvo salyno salos pakrantėje Suomijos įlankoje, mažiau nei už dviejų valandų kelio automobiliu į rytus nuo sostinės Helsinkio.
„Suomijos sienos apsaugos tarnyba ir policija tiria šį incidentą“, – pranešime teigė gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Pasak tyrimui vadovaujančio Suomijos sienos apsaugos pareigūno Antti Leskelos, dronas nekėlė pavojaus visuomenei, nes jame nebuvo jokių sprogmenų.
„Nustatyta, kad šis įrenginys yra saugus“, – sakė jis.
A. Leskela nurodė, kad „dar per anksti vertinti“, ar dronas atkeliavo iš kaimyninės Rusijos.
Suomijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad, pirminiais duomenimis, jis buvo „naudojamas žvalgybai ir kartografavimui“.
Anot A. Leskelos, tai buvo „fiksuoto sparno nepilotuojamas kelių metrų ilgio orlaivis“.
Sienos apsaugos tarnyba aiškinasi orlaivio kilmę, galimą skrydžio maršrutą arba dreifavimo kryptį iki Suomijos, taip pat kitas aplinkybes.
A. Leskela atsisakė plačiau pakomentuoti drono paskirtį, nurodydamas tik tai, kad šis reikalas dar tiriamas.
Jis pridūrė, jog „visai įmanoma“, kad į Suomijos pakrantę droną galėjo atnešti srovė iš kitų Baltijos jūros vietų.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ne kartą atakavo Rusijos naftos uostus prie Suomijos įlankos, o Suomija šiemet pranešė apie kelis jos teritorijoje nukritusius nuklydusius ukrainiečių dronus.
